Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dukroms M. ir S. yra nustatyti subjektyvūs regėjimo sutrikimai, kas pusmetį lankomasi pas specialistus, ryšium su situacijos stebėjimu dėl akinių reikalingumo. M. taip pat nustatyta astma ir virškinimo sutrikimai. Mažiausiajai dukrai V. vis dar yra reikalingos sauskelnės dėl šlapimo nelaikymo. Taip pat dėl atopinio dermatito rankų ir veido odą nuolat reikia tepti specialiais kremais. Be to, vaikams augant nuolatos reikia atnaujinti aprangą, atitinkančią jų poreikius, vaikams reikalinga subalansuota mityba.

Ieškovė gyvena faktiniuose santuokiniuose santykiuose su G. S. ir šiuo metu augina judviejų sūnų O. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. spalio mėnesio yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau įsidarbinti šiuo metu negali, nes prižiūri mažametį vaiką. Ieškovės šiuo metu gaunamos pajamos sudaro apie 270 Eur nedarbo išmoka, 254 Eur vaikų išlaikymo išmoka, 96,53 Eur socialinė pašalpa, 501,15 Eur išmoka vaikams, iš viso apie 1122 Eur. Nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Yra įgijusi virėjo padėjėjos specialybę.

Ieškovės preliminariomis žiniomis atsakovas dirba Norvegijos karalystėje, tačiau tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad jis dirba Norvegijoje, mano, jog jo materialinė padėtis yra pakankamai gera ir didesnio išlaikymo dydžio teikimas iš esmės nepažeis atsakovo interesų.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu.

Tinkamai apie iškeltą bylą ir teismo posėdį informuotas atsakovas atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pažymėtina, kad atsakovui buvo pasiūlyta teismo posėdyje dalyvauti ir nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas tuo nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Dalis ieškinio paliktina nenagrinėta.

Nustatytos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-232-884/2016 nutraukta ieškovės D. Š. ir atsakovo T. Š. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pagal kurią, be kita ko, T. Š. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Š., V. Š., S. Š., K. Š. kas mėnesį kiekvienam vaikui po 70 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jų motina D. Š..

Ieškovė dar turi sūnų O. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventiniu G. S.. Ieškovės pajamas sudaro įvairios socialinės išmokos. Ieškovė nedirba, nekilnojamojo turto neturi, su šeima gyvena socialiniame būste.

Atsakovas taip pat turi dar vieną nepilnametę dukrą. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Sodra neturi duomenų apie atsakovo darbovietę Lietuvoje.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1-3 dalis tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė nedirba, nes augina mažą vaiką, jos gaunamas pajamas sudaro socialinės išmokos, su sugyventiniu gyvena socialiniame būste. Ieškovė pateikė dokumentus iš gydymo įstaigų apie vaikams diagnozuotus įvairius susirgimus (dukroms (duomenys neskelbtini) nustatyti (duomenys neskelbtini), dukra V. lankosi pas (duomenys neskelbtini)), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl to vaikų sveikata būtų stipriai paveikta, reikalingas pastovus, brangus ar sudėtingas gydymas ar panašiai, todėl teismas plačiau dėl šių duomenų nepasisako.

Atsakovas neįvykdė teismo jam skirto įpareigojimo ir nepateikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį. Todėl darytina išvada, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės už ieškovės.

Teismas pripažįsta, kad nuo 2016 m., kai atsakovas įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą, jiems augant padidėjo ir jų poreikiai, todėl vaikams yra reikalingas didesnis išlaikymas. Ieškovės prašomas vaikų išlaikymo dydžio padidinimas vienam vaikui neviršija 1/2 Lietuvoje nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (atskaičius mokesčius ir vaiko gaunamas išmokas iš valstybės), atsakovas šių ieškovės reikalavimų neginčijo. Todėl konstatuojama, kad ieškovės prašomas vaikų išlaikymo dydžio padidinimas yra pakankamas vaikų poreikiams tenkinti (atsižvelgiant ir į tai, kad išlaikymas turi būti mokamas 4 vaikams) bei jo dydis nepažeis atsakovo interesų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

Ieškovė prašė paskirti ją vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Minėtu Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu M. Š., K. Š., S. Š., V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina D. Š., kuri paskirta ir jų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Esant nurodytoms aplinkybėms minėtas ieškinio reikalavimas paliekamas nenagrinėtas, kadangi teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kurios išlaidų dydis yra 311,94 Eur. Ji taip pat visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Už turtinį ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo mokėtinas 97 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (170 Eur + 170 Eur + 150 Eur + 150 Eur) x 12 mėnesių – (70 Eur + 70 Eur + 70 Eur + 70 Eur) x 12 mėnesių = 4320 Eur x 3 proc. - 25 proc. = 97 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Byloje yra tenkinamas visas ieškovės turtinis reikalavimas. Ieškovės reikalavimas paskirti ją nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Dėl to iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas 97 Eur žyminis mokestis ir 311,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-232-884/2016 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) per mėnesį, nepilnamečiui sūnui K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį, nepilnametei dukrai S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį ir nepilnametei dukrai V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) per mėnesį, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Ieškovės D. Š. reikalavimą paskirti ją nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti nenagrinėtą.

Išieškoti valstybei iš T. Š. 97 Eur (devyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 311,94 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.