Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-85-549/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-22
Bylos Nr.: 1-85-549/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20941-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ingrida Krušienė
Kaltinamasis: R. R., K. B.
Nukentėjusysis: V. V.
Advokatai: Alvydas Kvaščevičius, Raimondas Kivylius

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-85-549/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20941-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.;1.1.8.12.;1.1.10.1.;1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.;2.3.4.3.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,kaltinamajam K. B., jo gynėjai advokatei D. V.,nukentėjusiojo V. V. atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, pilietybė Lietuvos, lietuvių tautybės, pagrindinio išsilavinimo, šeiminė padėtis – nevedęs, gyvenamoji vieta nedeklaruota, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos miesto sav., Lietuva, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant dvylika mėnesių mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-04 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-13 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte, 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai netrukdo darbui ar mokslui, pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokslą ar darbą;

4) Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-15 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos dviejų metų laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tuo laikotarpiu K. B. būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant dirbti, tęsti darbą arba mokytis, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

5) Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-23 nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-15 nuosprendžiu paskirta bausme, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. K. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant visą elgesio apribojimo laikotarpį K. B. būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant dirbti, tęsti darbą arba mokytis, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-15 nuosprendį.

2021-07-07 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-12 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22-7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, pilietybė Lietuvos, lietuvių tautybės, vidurinio išsilavinimo, šeiminė padėtis, nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos miesto sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ stiklų keitėjas, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. ir R. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2021-06-26 apie 04:20 val. veikdamas bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. ties N. S. g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia, be jokio preteksto užpuolė ir sumušė V. V.. Grumtynių metu, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės R. R. kumščiais ne mažiau 2 kartų smogė bei ne mažiau 5 kartų spyrė V. V. į viršutinę kūno dalį ir galvą, o K. B. kumščiais ne mažiau 21 karto smogė bei ne mažiau 2 kartų spyrė V. V. į viršutinę kūno dalį bei galvą ir už rūbų tempė nukentėjusįjį kelio grindiniu, taip bendrais veiksmais padarė V. V. daugybinius odos nubrozdinimus, priekiniuose kūno paviršiuose kaktos, krūtinės ir kelių srityse, šonkaulių lūžimą krūtinės ląstos kairėje. Tokiu būdu K. B. ir R. R. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo V. V..

Apklaustas kaltinamuoju K. B. kaltę pripažino. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną išgėrinėjo bare su R. R.. Kažkuriuo laiku pasigedo Roko ir išėjęs į lauką pamatė, jog yra kilęs konfliktas tarp V. V. ir R. R.. Abu buvo užėmę grumtynių pozicijas. Jis pribėgęs paklausė, ką jiedu daro, tada V. V. šoko per bortą ir pabėgo. Konfliktas kaip ir pasibaigė. Jie dar apie 10-20 min. pabuvo prie baro ir ėjo per Klaipėdos viešbučio tunelį, o V. V. jau buvo apibėgo aplink viešbutį ir atbėgo prie tunelio bei savo veiksmais parodė, kad jiedu ateitų grumtis. Kadangi jiedu buvo išgėrę, be to pats V. V. kėlė kivirčą, užsipuolė nukentėjusįjį. Jis mušė ranka ir kojomis, tiksliai nepasakys, kiek smūgių sudavė, negali, nes buvo išgėręs. Pripažįsta, kaltinime nurodytas aplinkybes dėl suduotų smūgių kiekių. Po keleto dienų buvo susitikę su nukentėjusiuoju, kalbėjosi dėl žalos. Iš pradžių šis prašė 2000 Eur, o kitą dieną parašė, kad nori 3000 Eur. Yra susipažinęs su civiliniu ieškiniu, su juo sutinka iš dalies. Sutinka solidariai atlyginti 3000 eurų neturtinę žalą. Tačiau su turtine žala nesutinka – nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kad dirba užsienyje ir kokį atlyginimą gauna, tuo labiau po sumušimo jis jau 2 ar 3 dieną išgėrinėjo bare, tai kuo puikiausiai galėjo važiuoti ir dirbti. Labai gailisi dėl savo poelgio. Jis nedirba, nes šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jokio turto neturi. Šiuo metu iš jo antstolis vykdo 5000 Eur skolos išieškojimą.

Apklaustas kaltinamuoju R. R. kaltę pripažino. Parodė, kad birželio mėn. 26 d. buvo bare ,,(duomenys neskelbtini)“, netoli Sodų g. prie ,,T.“ kazino. Kartu su K. B. išgėrinėjo alų. Jis kaskart eidavo parūkyti į lauką. Ten jau buvo nukentėjusysis, kuris kėlė triukšmą, priekabiavo, prasivardžiavo. Jis grįžo atgal barą, o po kurio laiko vėl išėjo parūkyti ir tuomet susiginčijo su nukentėjusiuoju, susistumdė, nes šis prasivardžiavo. Taip viskas ir prasidėjo. Nukentėjusysis jį pastūmė, jis jį pastūmė atgal, tada nukentėjusysis bandė trenkti, bet nepataikė, tada jis trenkė nukentėjusiajam kažkur į galvos sritį. Šiam nukritus, sudavė ne mažiau 10 smūgių, galimai į pilvo sritį. Nukentėjusysis buvo su draugu, bet draugas pabėgo. Tada jie liko trise: jis, draugas Karolis ir V. V.. Tuo viskas ir baigėsi, jie išsiskirstė, o po to juos sulaikė. Mano, kad muštynes pradėjo nukentėjusysis, nes jis pirmas bandė suduoti, bet nepataikė, nes taip pat buvo labai neblaivus. Agila, kad prie baro nėra vaizdo stebėjimo kamerų, nes jos patvirtintų šią aplinkybę. Jiedu buvo dviese, o nukentėjusysis – vienas. Kai nukentėjusysis gavo smūgį ir nukrito, jis jam sudavė smūgius ir kojomis. Nukentėjusysis tuo metu negalėjo priešintis ir suduoti smūgių. K. B. tuo metu buvo šalia, tačiau ką jis darė – nežino, nes nematė, galimai irgi trenkė nukentėjusiajam. Policijoje duotus parodymus tvirtina, jie yra teisingi. Įvykio aplinkybių šiuo metu gerai nebepamena, nes buvo neblaivus, todėl pirminių parodymų metu fiksuotos tikslesnės aplinkybės. Jas pripažįsta. Nepastebėjo, kad šalia būtų kitų žmonių, nemano, kad galėjo kažką kitą išgąsdinti. Dėl civilinio ieškinio mano, tai jis pagrįstas tik iš dalies. Dėl turtinės žalos – nėra pateiktų dokumentų dėl gydymosi išlaidų, kad nukentėjusysis dirbo užsienyje ir dėl negautų pajamų už du mėnesius. Po įvykio buvo susitikę su nukentėjusiuoju kažkur po 4 dienų – nukentėjusysis jau bare sėdėjo. Jis jam pasiūlė 2000 eurų už padarytą žalą, tačiau nukentėjusysis nesutiko su tokia suma. Šiuo metu jis dirba, gauna apie 750 eur, atskaičius mokesčius, atlyginimo. Gyvena vienas, tačiau turi kreditą ir moka po 100 eurų kas mėnesį jam padengti, taip pat 400 eurų skolą draugui. Nekilnojamo turto neturi. Turi tik automobilį. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. kaltę taip pat pripažino, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, patvirtino, jog kumščiu smogė V. V. ne mažiau 2 kartų ir spyrė ne mažiau 5 kartų į viršutinę kūno dalį ir galvą (2 t., b. l. 84-85, 96-97).

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė padarius BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2021-06-26 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, kad 2021-06-26 04:23 val. Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotas pranešimas apie tai, kad N. S. g. 1, Klaipėda, vidury gatvės guli vyras, jį suspardė, sumušė ir paliko gulėti keli asmenys. Asmenys pasišalino link Meridiano, pranešėjas įvyki matė, asmeniui reikalingi medikai. Atvykę policijos pareigūnai nurodytu adresu nustatė, kad K. B. (nustatytas 1.65 prom. girtumas) ir R. R. (nustatytas 1.75 prom. girtumas), viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, sumušė V. V., t. y. kojomis spardė į galvos sritį bei rankomis mušė į įvairias kūno vietas bei numovę batus, asfaltu jį nutempė ant šaligatvio, tokiu savo įžūliu bei piktybišku elgesiu, sutrikdė visuomeninę rimti ir tvarką. V. V. atvykę medikai, dėl patirtų sužalojimų išvežė į ligoninę. Įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis. Vadovaujantis BPK 140 str., K. B. ir R. R. sulaikyti ir uždaryti į Klaipėdos AVPK areštinę. Pradėtas tyrimas pagal BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p. (1 t., b. l. 1-8).

2021-06-26 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2021-06-26 policijos pareigūnams patruliuojant Klaipėdos mieste AP „L1715“ kartu su tyrėju V. N. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šiuo metu vidury gatvės guli vyras. Jį suspardė, sumušė ir paliko gulėti keli asmenys. Asmenys pasišalino link Meridiano. 04:30 val. atvykus nurodytu adresu gatvėje buvo pastebėtas gulintis asmuo, kaip vėliau išsiaiškinta tai V. V., kuris nurodė, kad sukonfliktavo su dviem nepažįstamais asmenimis ir su jais susistumdė. Asmuo tikslesnių aplinkybių nenurodė, negalėjo nurodyti kaip atrodė asmenys. V. V. buvo akivaizdžiai neblaivus. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai asmenį išsivežė į Klaipėdos Universitetinę ligoninę tolimesnei apžiūrai. Įvykį matė moteris, S. K., kuri įvykio vietoje nebuvo apklausta, nes nekalbėjo lietuvių kalba. Tačiau telefoninio pokalbio metu su Klaipėdos OVS budėtoju nurodė, kad būdama viešbučio „A.“ kambaryje išgirdo gatvėje triukšmą, todėl pažiūrėjusi pro langą pastebėjo, kad gatvėje du jauni, aukšti vyrai muša vieną vyrą, o po to pasišalino link Danės g. Klaipėdos OVS budėtojai peržiūrėję miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nurodė, kad vienas iš asmenų vilki baltos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos šortus, o kitas vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir pilkos spalvos šortus. Klaipėdoje, Teatro aikštėje buvo pastebėti du apibūdinimus atitinkantys asmenys. Nustatyta, kad tai yra R. R. ir K. B.. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Ant asmenų nesimatė jokių sužalojimų. Nustačius, kad tai tie patys asmenys, kurie sumušė V. V., jie buvo sulaikyti ir pristatyti į Klaipėdos AVPK. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, įrašas pridedamas. Įvykis filmuotas veiksmo kameromis B0F1EC5ED21E, B0F1EC60F3B0 (1 t., b. l.11-12).

2021-08-25 tarnybinis pranešimas dėl naujos veikos pradėjimo, patvirtina, kad 2021-08-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. (1 t., b. l. 13-14).

2021-06-26 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta: adresu Klaipėda, N. S. g. 1, nuo pastato pusės yra asfaltuota gatvė, kuri susidaro iš dviejų eismo juostų kiekviena eismo kryptimi. Ant nurodytos gatvės kryptimi nuo Liepų g. link N. U. g., antroje eismo juostoje matosi neaiškios kilmės dėmė. Ant pastato, esančio adresu N. S. g. 1 yra vaizdo stebėjimo kamera, priklausanti Klaipėdos miestui, kuri yra atsukta į N. S. gatvę (1 t., b. l. 20-26).

2021-09-28 kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kameros 2021-06-26 įrašas: kompaktiniame diske yra vienas 2021-06-26, 04:17 val. vaizdo įrašas, kuris yra 3:53 min. trukmės. Įraše matosi Klaipėdos viešbučio „A.“ pastatas, „(duomenys neskelbtini)“ ir N. S. g., Klaipėda. 15 įrašo sek. matosi, kaip iš Klaipėdos viešbučio pastato atbulas išeina šviesiais šortais ir mėlynu džemperiu su kapišonu dėvintis vyras – V. V., paskui kurį iškart į lauką išeina baltais marškinėliai trumpomis rankovėmis ir tamsiais šortais vilkintis vyras – K. B. ir juodais marškinėliais, ilgomis rankovėmis ir šviesiais šortais vilkintis vyras – R. R.. Vyrai stovi priešais vienas kitą ir V. V. padaro staigų judesį pasilenkdamas į priekį, o K. B. smogia jam ranka į viršutinę kūno dalį (ar pataiko nesimato). V. V. artėja prie K. B. ir šis dar kartą ranka smogia jam į galvos sritį (nesimato ar pataiko). R. R. 2 kartus bando spirti V. V., bet nepataiko, jis pasitraukia. V. V. eina atbulas automobilių keliu, o R. R. ir K. B. eina jam iš paskos. V. V. bando ranka gintis nuo R. R., kad jis jam nesuduotų rankomis, jis ginasi ir nuo K. B.. R. R. dar 2 kartus bando spirti V. V., bet nepataiko. V. V. eina atbulas toliau gatve, o R. R. ir K. B. eina paskui jį. R. R. užsimoja ranka suduoti V. V. (galimai suduoda į ranką), o V. V. bando smūgiuoti K. B., kuris taip pat ranka užsimoja jam smogti, bet nepataiko. R. R. ir K. B. abu puola V. V.. R. R. užsimoja ranka suduoti V. V., bet jis išvengia smūgio, o R. R. netenka pusiausvyros ir nugriūna ant žemės. K. B. puola V. V. rankomis (nesimato ar pataiko), o V. V. gindamasis bando jam suduoti rankomis. K. B. bando pabėgti nuo V. V., o R. R. atsistojęs pasiveja V. V. ir spiria jam, bet nepataiko. V. V. bando smogti K. B., tačiau jis nugriūna, o už jo užkliuvęs V. V. taip pat nugriūna ant žemės. R. R. užšoka ant V. V. ir rankomis smogia jam 2 kartus į viršutinę kūno dalį. K. B. 5 kartus ranka smogia V. V. į galvą ir viršutinę kūno dalį. Visi trys susigrumia ir R. R. nugriauna V. V. ant žemės. K. B. smogia jam ranka į viršutinę kūno dalį. V. V. stengiasi atsistoti, bet K. B. ir R. R. jam neleidžia, jį laiko. K. B. spiria koja V. V. du kartus į viršutinę kūno dalį, smogia jam ranka į galvą. R. R. koja 5 kartus spiria V. V. į galvą ir viršutinę kūno dalį kai tuo metu K. B. ranka smogia V. V. 15 kartų į galvą ir viršutinę kūno dalį ir gulinčiam V. V. (nebesipriešina) sugriebęs už džemperio jį tempia keliu. R. R. nuauna V. V. batus ir juos nešasi. 2:11 įrašo sek. visi trys vyrai dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros lauko. 02:42 įrašo sek. matosi kaip į viešbučio pastatą yra metami du šviesios spalvos batai (tokie pat, kokiais avėjo V. V.). 22:14 val. matosi kaip iš Klaipėdos viešbučio pastato išeina vyras tamsiai šortais ir raudonais marškinėliais. 03:11 įrašo sek. keliu atvažiuoja raudonos spalvos automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių neina nustatyti dėl įrašo kokybės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 63-65).

2021-06-28 kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti Body kamerų įrašai: pateikti 12 vaizdo įrašų apie 2021-06-26 04:34 val. įvykį. Policijos pareigūnai įvykio vietoje kalbasi, kad apie įvykį pranešė moteris iš viešbučio, kuri įvykį matė per langą. Tamsiai mėlynu džemperiu su kapišonu ir pilkais šortais vilkintis V. V. eina link šaligatvio bei bandydamas atsisėsti nugriūna ant žemės. Atvykę GMP darbuotojai. Pareigūnė aiškina, kad matė „pamėlusius“ V. V. šonkaulius. V. V. aiškina, kad „jaučiasi“ riešas, gal blogai atsirėmė, klausia ar jį rado ant kelio. Sako, kad nepamena, kas jam nutiko, klausia ar buvo su batais. Pareigūnai sako, kad batai mėtosi ant kelio. Jis sako, kad gavo, bet tiek to, pats kaltas. Pasako, kad yra V. V.. Jis sako „tie du snargliai manęs tikrai sumušti negalėjo, aš moku muštis, neįkibsi“. Jis aiškina, kad apsistumdė su dviem jaunuoliais, kurių nepažįsta, kurie pradėjo rėkauti šiaip, bet jis niekam pretenzijų neturi. Medikai išsiveža V. V.. Jo džemperis vietomis šlapias, veidas sumuštas. Pareigūnai bendrauja su liudytoja iškvietusia policiją S. K.. 05:03 val. Klaipėdoje, Teatro aikštėje sulaikomi R. R. ir K. B.. R. R. vilki juodais ilgarankoviais marškinėliais, šviesiais šortais, o K. B. vilki baltais trumparankoviais marškinėliais ir tamsiai mėlynais šortais. Jie aiškina, kad ėjo iš draugo, nuo „Žardės“ į centrą ir juos sulaikė policija. Jie nieko nemušė. Akivaizdžių sužalojimų ant vaikinų nesimato. Pareigūnai sulaiko vaikinus. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 67-68).

2021-09-07 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas Nr. 41D(K)-1949 patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro 2021-06-26 informacinėje sistemoje užfiksuoti 4 pranešimai apie įvykį ir pateikti garso įrašai (1 t., b. l. 130).

2021-09-15 kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti BPC pateikti garso įrašai. Pateikti 4 garso įrašai yra apie 2021-06-26 įvykį prie „A.“ viešbučio, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio metu buvo sumuštas V. V.. 2021-06-26 04:20 val. telefono Nr. 863632410 pokalbio įrašas yra 1:16 min. trukmės, 2021-06-26 04:21 val. telefono Nr. 860784188 pokalbio įrašas yra 0:55 min. trukmės, 2021-06-26 04:21 val. telefono Nr. 864732153 pokalbio įrašas yra 2:04 min. trukmės, 2021-06-26 04:25 val. telefono Nr. 865674986 pokalbio įrašas yra 1:11 min. trukmės (1 t., b. l. 131-134).

Nukentėjusysis V. V. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-06-26 jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, buvo su draugais, bet jie buvo viduje ir nieko nematė. Lauke prie jo priėjo aukštas, apie 1,85 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, kuo vilkėjo nepamena ir iš nieko pasiūlė jam eiti muštis. Jis jo nepažįsta, su juo jokių reikalų nėra turėjęs, klube konfliktų nebuvo. Jis jam juokais atsakė, kad jis per mažas, kad su juo muštis ir nekreipė į jį dėmesio, tuomet prie jo priėjo dar vienas vaikinas panašaus ūgio ir sudėjimo kaip pirmas vaikinas, tik jis buvo trumpų, šviesių plaukų ir vilkėjo baltos spalvos marškinėlius, trumpomis rankovėmis. Jis manė, kad vaikinas juokauja siūlydamas muštis. Atėjus antram vaikinui jie abu pradėjo agresyviai eiti ant jo. Ką sakė, ar išvis ką nors kalbėjo nepamena. Jis buvo išgėręs 1 litrą alaus ir 300 gr. brendžio, jautėsi gerokai apsvaigęs ir ne viską prisimena. Jis minėtiems vaikinams bare ir išvis niekada negrasino. Jie patys prie jo pristojo, lauke buvo, nes rūkė. Ar vaikinai buvo blaivūs nežino. Jis net neįtarė, kad čia gali būti konfliktas. Paskutinis prisiminimas buvo kai abu jo įvardinti vaikinai ėjo link jo ir tada pamena tik kaip pabudo ligoninėje. Jam skaudėjo galvą, buvo visa sumušta, skaudėjo abi rankos, pilvas, šonkauliai, buvo nubrozdinti keliai, skaudėjo kairės kojos pėda. Jam medikai pasakė, kad jį kažkas sumušė. Kaip jį mušė nepamena, bet paskutinis jo atsiminimas buvo su tais dviem vaikinais ir jis dar buvo sveikas, nesužalotas. Atpažinti abu vaikinus galėtų, įsiminė jų veidus. Mano, kad jį sumušė tie du vaikinai. Kodėl įvykio vietoje jis sakė, kad neturi niekam pretenzijų nepamena, jam buvo stipriai sutrenkta galva. Jis patyrė stiprų fizinį skausmą, jam iki šiol skauda galvą ir šonus, rankas. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir nubausti kaltus asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Civilinį ieškinį reikš. Iš jo draugų konflikto niekas nematė. Ar jis sudavė vaikinams nepamena. Jis konflikto nepradėjo, vaikinai prie jo prisikabino patys. Kas ir kiek smūgių jam sudavė nežino. Jis rytoj eina pas traumatologą ir pateiks po apžiūros medicininius dokumentus (1 t., b. l. 34-35).

2021-07-02 akistatos protokolas patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo V. V. ir įtariamojo K. B..

Akistatos metu V. V. parodė, kad 2021-06-26 jis stovėjo lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ir šio priešais jį sėdinčio vaikino draugas pasiūlė jam muštis. Jis atsakė, kad jis per mažas su juo muštis ir tuomet jau atėjo šitas vaikinas ir jie abu pradėjo eiti link jo. Jie ėjo link jo agresyviai nusiteikę. Jis su jais jokio konflikto nėra turėjęs. Šio vaikino draugas pradėjo kabinėtis. Tuomet pamena tik kad atsikėlė ligoninėje visas sumuštas: nubrozdinti keliai, alkūnės, skaudėjo petys, galva, šonkauliai, riešais, veidas. Jį sumušė šitas vaikinas su savo draugu, nes daugiau niekas kitas to padaryti negalėjo. Jis nepasigedo jokių savo asmeninių daiktų.

K. B. parodė, kad 2021-06-26 jis su draugu R. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ barą ir Rokas išėjo parūkyti. Prie R. lauke kabinėjosi šitas priešais jį esantis vyras. Jis juos net išskyrė, kad jie nepradėtų muštis. Šis vyras pats provokavo R. ir kvietė jį muštis. Apie 4 val. jie su R. ėjo iš baro ir šis vyras pirmas pradėjo pulti ant R. ir tada jie susimušė. Kas pirmas sudavė smūgius jis nepamena. Jis puolė skirti R. su vyru, nes jie nugriuvo ant žemės gatvėje, kuris kurį nuvertė nežino. Jis juos abu rankomis bandė išskirti. Jis jokių smūgių šiam vyrui nesudavė. Negali pasakyti ar R. šiam vyrui sudavė ar ne. Toliau akistatoje dalyvauti atsisako (1 t., b. l. 59-60).

2021-07-02 akistatos protokolas patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo V. V. ir įtariamojo R. R..

Akistatos metu V. V. parodė, kad 2021-06-26 jis stovėjo lauke prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo ir prie jo priėjo priešais jį sėdintis vaikinas, kuris pasiūlė jam eiti muštis. Jis atsakė jam, kad jis per mažas su juo muštis. Tuomet priėjo šito vaikino draugas ir jie agresyviai nusiteikę abu ėjo link jo ir konfliktavo, norėjo aiškintis, santykius. Jie abu jam buvo matyti pirmą kartą ir su jais nėra jokių reikalų turėjęs, klube jokių konfliktų su jais nebuvo. Tuomet pamena tik kaip atsibudo ligoninėje, jam buvo nubrozdinti keliai, skaudėjo riešus, alkūnes, galvą, pilvą, šonkaulius, petį, veidą. Jį sumušė šis vaikinas ir jo draugas. Kodėl jie jį mušė negali paaiškinti, jie nekonfliktavo. Jokie jo asmeniniai daiktai nedingo. Konfliktą pradėjo priešais jį sėdintis vaikinas. Jis nekonfliktavo.

R. R. parodė, kad 2021-06-26 buvo klube „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo į lauką parūkyti, o priešais jį sėdintis vyras, lauke kabinėjosi prie jo, jis buvo girtas. Jam antrą kartą išėjus į lauką parūkyti, šis vyras vėl kabinėjosi prie jo ir norėjo su juo muštis. Apie 4 val. baras užsidarinėjo ir lauke pamatė šį vyrą, jis vėl prie jo kabinėjosi, su juo buvęs draugas K. B. liepė jam nusiraminti, bet vyras nenurimo ir tuomet tarp jų kilo muštynės. Jis jei gerai pamena pirmas smogė šiam vyrui į galvą. Jis tą dieną vilkėjo šviesiai šortais ir juodu megztuku. Tuomet tarp jų prasidėjo muštynės. Ką darė Karolis, ar jis mušė šį vyrą, jis nepamena, buvo gerokai išgėręs. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė, negali pasakyti, bet ne mažiau 10 kartų. Smogė rankomis ir kojomis. Pamena, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ klubo mušdamiesi nuėjo iki gatvės ir ėjo iki sankryžos. Jei gerai pamena jis ranka smogė šiam vyrui į veidą ir jis nugriuvo ir jis tuomet kojomis spardė jam galvą ir šonus. Kur tuo metu buvo Karolis jis nepamena. Kodėl numovė šio vyro batus, nežino, kad metė juos į pastatą nežino. Buvo gerokai išgėręs ir visko nepamena. Pamena, kad po to kai vyras nugriuvo ant žemės ir jis jį spardė, jis neteko sąmonės. Jis nutempė jį nuo kelio ant šaligatvio, kad nenutrenktų mašina. Per muštynes girdėjo kaip moteris iš viešbučio šaukė baigti muštis, kvies policiją. Jie su Karoliu pabėgo, bet „Anikės“ aikštėje juos sulaikė policija. Karolis tą dieną vilkėjo džinsinius šortus ir baltą maikutę. Jis pirmas sudavė smūgį šiam vyrui (1 t., b. l. 51-52).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Šiuo atveju įvykio vieta – gatvė ties N. S. g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, – be abejonės yra viešoji vieta, nes šioje vietoje, dėl laisvo priėjimo prie jos, bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų – praeivių, aplinkinių namų, viešbučio „A.“ gyventojų, baro lankytojų, nes šiame pastate įsikūrę daug visuomeninės paskirties objektų, – kurie dėl kaltininkų veiksmų galėjo patirti nepatogumų.

Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamieji K. B. ir R. R. pripažino kaltę dėl visų pareikštų kaltinimo aplinkybių, nors šiek tiek ir kitaip jas vertino. Kaltinamieji pripažino, kad sumušė nukentėjusįjį ir dėl to yra kalti, tačiau mano, kad šiam įvykiui turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo veiksmai, nes jis provokavo muštynes, o R. R. veiksmai buvo tik atsakas į pastarojo veiksmus. Vis tik, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį gali kilti, jei, pavyzdžiui, viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola. Šiuo atveju net ir darant prielaidą, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, kaltinamųjų veiksmų vertinti kaip savigynos nėra pagrindo, nes kilęs žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto vartojimą – susistumdymą bei muštynes. Vaizdo įrašo peržiūros protokolas (1 t., b. l. 63-65), patvirtina, kad abi pusės elgėsi aktyviai ir agresyviai, nukentėjusysis konflikto pradžioje taip pat nebuvo pasyvus, pirmas atlikdamas puolamąjį judesį. Visgi, tai nesuteikė pagrindo kaltinamiesiems nukentėjusiojo atžvilgiu imtis neteisėtų smurtinių veiksmų. Juo labiau, kad nukentėjusysis nesugebėjo suduoti nei vienam iš kaltinamųjų. Be to, kaltinamieji smurtinį elgesį tęsė ir po to, kai nukentėjusysis jau buvo pargriuvęs ant žemės ir nebegalėjo priešintis. Nukentėjusysis nebuvo pranašesnis už kaltinamuosius nei jėgos, nei priemonių atžvilgiu, nes buvo vienas ir neblaivus. Taigi, akivaizdu, jog abi konflikto pusės buvo aktyvios, tačiau šiuo atveju įvykusio žodinio konflikto sprendimui buvo pasirinktos neadekvačios ir nepagrįstos fizinio smurto priemonės. Muštynės yra vienas iš įstatymu draudžiamų konflikto sprendimo būdų, ir kaip jau minėta, situacija, kurioje nėra besiginančių, todėl muštynių metu nei vienam jų dalyvių nekyla teisė į būtinąją gintį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų veiksmų vertinti kaip būtinąją gintį, nėra pagrindo.

Nors R. R. tvirtino, kad nematė ką veikė K. B., kai jis mušė nukentėjusįjį, tačiau šis prisipažino, kad taip pat įsitraukė į muštynes ir sudavė smūgius nukentėjusiajam.

Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-424/2012, 2K-62/2014). Be to, kai byloje nepavyksta nustatyti, kuris nuteistasis, kokius konkrečius veiksmus atliko, jų atsakomybės tai nešalina, nes bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, o ne kiekvieno konkrečius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-475/2012).

Byloje nustatyta, jog abu kaltinamieji V. V. sudavė pakankamai daug smūgių į įvairias kūno dalis, nukentėjusiajam V. V. konstatuoti daugybiniai odos nubrozdinimai, priekiniuose kūno paviršiuose kaktos, krūtinės ir kelių srityse, šonkaulių lūžimas krūtinės ląstos kairėje, kaltinamieji tikrai matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį ir nesiekė nutraukti smurtinių veiksmų, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais, kiekvienas iš jų suprato smurto pavojingumą, suvokė jo pasekmes. Šiuo atveju susitarimas reiškėsi konkliudentiniais kaltinamųjų veiksmais. Tai reiškia, kad kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti, ir to norėjo, todėl už atsiradusias pasekmes privalo atsakyti abu kaltinamieji.

Taigi, be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė padarius BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikaltimus – t. y. kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir veikdami bendrai, viešoje vietoje, 2021-06-26 apie 04:20 val., užpuolė ir sumušė V. V., taip bendrais veiksmais padarydami V. V. daugybinius odos nubrozdinimus, priekiniuose kūno paviršiuose kaktos, krūtinės ir kelių srityse, šonkaulių lūžimą krūtinės ląstos kairėje, dėl ko V. V. patyrė nesunkius sužalojimus, patvirtinami ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Tokie įrodymai yra Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kameros 2021-06-26 įrašo, kuriame užfiksuota įvykio eiga, apžiūros protokolas, 2021-08-17 specialisto išvada, kuri patvirtina, kad V. V. konstatuoti nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nukentėjusiojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akistatos, objektų, įvykio vietos apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog K. B. ir R. R. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sudėtį – kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo V. V., todėl kaltinamųjų veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų K. B. ir R. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

K. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, idealiąja sutaptimi. Anksčiau teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai patvirtina, jog jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Taip pat jis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau kaltinamasis pripažino kaltę, dėl savo elgesio gailėjosi, kas patvirtina, jog savo poelgį vertina kritiškai, be to, pats nukentėjusysis veikė rizikingai, būdamas neblaivus ir demonstruodamas puolamuosius veiksmus, įsivėlė į konfliktą, kas taip pat turėjo įtakos kilusioms pasekmėms. Nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis dirbo, tačiau žalos neatlygino, nors neturtinę žalą ir žalą, patirtą už nukentėjusiojo gydymą, pripažino. Išskirtinių bylos aplinkybių, kurios rodytų, kad padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika yra atsitiktinio pobūdžio ir pan., dėl ko būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnes, negu įstatymo numatytas, bausmes, nenustatyta. Taigi aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam skirti BK 284 straipsnio ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius nei sankcijų vidurkiai. Bausmės subendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – bausmes apimant, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-21 nuosprendžiu K. B., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-18 nutartimi subendrinta laisvės atėmimo bausme, skirta galutinė 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau 2022-02-21 nuosprendis neįsiteisėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinta su 2022-02-21 nuosprendžiu paskirta bausme. Tai bus galima padaryti tuomet, kai visi nuosprendžiai bus įsiteisėję.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas K. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-06-26, 04 val. 45 min. iki 2021-06-26, 18 val. 40 min. (1 t., b. l. 175-178), (viena para), (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis).

K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 11-12, 16-19), taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to kardomosios priemonės naikintinos. Iš kaltinamojo paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 15491126, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam.

R. R. idealiąja sutaptimi padarė du tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Anksčiau neteistas, bet turi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau kaltinamasis pripažino kaltę, dėl savo elgesio gailėjosi, kas patvirtina, jog savo poelgį vertina kritiškai, be to, pats nukentėjusysis veikė rizikingai, būdamas neblaivus ir demonstruodamas puolamuosius veiksmus, įsivėlė į konfliktą, kas taip pat turėjo įtakos kilusioms pasekmėms. Kaltinamasis dirba, pripažino neturinę žalą ir žalą, padarytą už nukentėjusiojo gydymą, sutinka ją atlyginti. Kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma rodo, kad R. R. nėra linkęs nusikalsti, sistemingai pažeidinėti įstatymus, jis nėra itin pavojingas visuomenei, todėl įvertinus tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pastaroji bausmė ir skirtina, o už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą – sankcijoje numatytą arešto bausmę. Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, tai, kad nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, taip pat atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės. Bausmės subendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – bausmes apimant, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Tačiau atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R. R. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas R. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-06-26, 04 val. 45 min. iki 2021-06-26, 18 val. 05 min. (2 t., b. l. 71-74), (viena para), (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis).

R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 100-102, 105-108), taikytinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to kardomosios priemonės naikintinos. Iš kaltinamojo paimta asmens tapatybės kortelė Nr. 15527595 (2 t., b. l. 110), nuosprendį perdavus vykdymui, grąžintina kaltinamajam.

Dėl žalos atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2021-07-14 civilinį ieškinį dėl 96,01 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gydymo (1 t., b. l. 107-110). Kaltinamieji pripažino tyčia sužaloję nukentėjusįjį, taip pat neginčijo pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Todėl kaltinamuosius K. B. ir R. R. pripažinus kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų bei tai, kad tarp jų bendrų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo V. V. patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą civilinei ieškovei priteisiant solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusysis V. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. B. ir R. R. 3000,00 Eur neturtinei ir 4795,45 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 177-180). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. V. patikslino civiliniu ieškiniu pareikštą turtinę žalą, ją sumažindamas ir prašydamas iš kaltinamųjų solidariai priteisti 3176,91 Eur – 155,45 Eur gydymosi išlaidų ir 3021,46 Eur negautų pajamų (3 t., b. l. 31-33).

Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Dėl turtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

2021-08-17 specialisto išvada Nr. G 921/2021(03) patvirtina, kad V. V. konstatuoti daugybiniai odos nubrozdinimai, priekiniuose kūno paviršiuose kaktos, krūtinės ir kelių srityse, šonkaulių lūžimas krūtinės ląstos kairėje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 92-93). Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopija patvirtina, kad nukentėjusysis V. V. buvo konsultuotas Gargždų ligoninėje 2021-06-30, jam buvo paskirta rengenografija (1 t., b. l. 87-88). Už šias paslaugas jis sumokėjo 31,45 Eur (3 t., b. l. 36, 37). Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijos kortelėje nurodoma, kad nukentėjusysis kreipimosi metu skundėsi skausmingu dešiniu raktikauliu. Iš su ieškiniu pateiktų ambulatorinių apsilankymų aprašymų 2021-07-09, 2021-09-03 matyti, kad nukentėjusysis skundžiasi skausmingu dešiniu raktikauliu. Jam diagnozuotas petinio raktikaulio sąnario patempimas, rekomenduotas ortopedinis įtvaras (2 t., b. l. 181, 182). Už konsultacijas nukentėjusysis sumokėjo 80,00 Eur (3 t., b. l. 36). Tačiau kitas riešo ir plaštakos dalių sumušimas yra diagnozuotas tik 2021-09-03 gydytojų konsultacijos metu (3 t., b. l. 181). Jokių nusiskundimų dėl šių skausmų anksčiau nebuvo išsakyta ir diagnozuota, jie nenurodyti ir 2021-06-30 konsultacijos metu bei 2021-08-17 specialisto išvadoje. Taigi, akivaizdžių įrodymų, kad riešo ir plaštakos dalių sumušimą nukentėjusysis patyrė būtent 2021-06-26 įvykio metu, byloje nepateikta, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad ir riešo įtvaro įsigijimo išlaidos yra susijusios su nukentėjusiojo dėl šio įvykio patirta turtine žala. Taip pat byloje pateiktas UAB „Medica klinika“ mokėjimo kvitas, tačiau jis yra itin blogos kokybės, galima įžiūrėti tik tai, kad mokėjimo suma yra 30,00 Eur, tačiau nėra aišku nei su kuo šios išlaido yra susijusios bei kada jos patirtos (3 t., b. l. 39). Byloje nėra pateikta jokio medicininio dokumento išrašo, patvirtinančio, kokiu pagrindu nukentėjusysis lankėsi UAB „Medica klinika“, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šios išlaidos taip pat yra susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirta žala. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nukentėjusysis pagrindė 111,45 Eur gydymo išlaidų.

Taip pat nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamųjų 3021,46 Eur negautų pajamų (3 t., b. l. 31-33). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiojo gydymas ir sveikimas truko ilgiai nei du mėnesius, todėl prašoma priteisti negautų pajamų už šį laikotarpį – po 1510,73 Eur už savaitę. Nurodoma, kad nukentėjusysis iki sveikatos sutrikdymo dirbo Jungtinėje Karalystėje staliumi pagal individualią veiklą. Jo pajamos laikotarpiu nuo 2020-04-06 iki 2021-04-05, atskaičius mokesčius, buvo 15 491,47 Svarų sterlingų, t. y. 1290,96 Svarų sterlingų per mėnesį (3 t., b. l. 31-33). Šias pajamas grindžia pateiktais Mokesčių inspekcijos duomenimis (3 t., b. l. 40-44; 54-55).

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau ši įstatymo nuostata negali būti aiškinama, kaip teismo pareiga nustatyti atlygintinų negautų pajamų dydį savo nuožiūra, atsižvelgiant į ieškovo nurodytą negautų pajamų sumą, neparemtą jokiais apskaičiavimais ar įrodymais. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

Žalos (nuostolių) dėl negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas) (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).

Kaltinamieji nesutiko su nukentėjusiojo nurodyta negautų pajamų suma, tvirtindami, jog nukentėjusysis nebuvo nedarbingas du mėnesius, jis galėjo dirbti, be to, nepagrindė, kad būdamas darbingas, būtų gavęs nurodomas pajamas.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį. Specialisto išvadoje nurodoma, jog nukentėjusiojo sveikata dėl šonkaulių lūžimo buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tačiau duomenų kiek konkrečiai šis laikotarpis tęsėsi, nenurodomas. To nenurodoma ir ambulatorinėje asmens sveikatos kortelėje (1 t., b. l. 87-88). Kad nukentėjusysis yra nedarbingas nenurodoma ir 2021-07-09 ambulatorinio apsilankymo aprašyme (2 t., b. l. 182). Tai nurodyta tik 2021-09-03 ambulatorinio apsilankymo aprašyme (2 t., b. l. 181). Tačiau ar šis nedarbingumas susijęs būtent su 2021-06-29 įvykio metu patirtais sužalojimais, nėra duomenų, taip pat nenurodytas ir nedarbingumo laikotarpis.

Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog V. V. tikrai nuo įvykio du mėnesius nedirbo ir negavo jokių pajamų. Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie V. V. gautas pajamas pateikti už laikotarpį nuo 2020-04-06 iki 2021-04-05, o įvykis buvo 2021-06-26, taigi duomenų, ar V. V. iki pat įvykio dirbo ir gavo pajamas, bei kokios jos buvo šiuo du mėnesius, nėra. Juo labiau, kad patikslintame civiliniame ieškinyje pripažįstama, jog į nurodytas gautas pajamas pirminiame ieškinyje nukentėjusysis įtraukė ir subsidiją dėl darbo ribojimų, siekiant apriboti COVID-19 plitimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad darbo ribojimai nebuvo taikomi ir nukentėjusiojo sveikimo laikotarpiu ir kad jis būtų galėjęs dirbti dėl šių ribojimų visa apimtimi, bei kad jam nebuvo mokamos subsidijos. Kadangi byloje nėra tikslių duomenų nei kada nukentėjusysis V. V. nedirbo, nei koks buvo ir ar buvo jo nedarbingumo laikotarpis dėl nusikaltimo patirtų sužalojimų, nei visų tikslių duomenų apie jo gautas pajamas iki pat sužalojimo, nei kokias išmokas jis gavo nedarbingumo laikotarpiu, o jei negavo, dėl kokių priežasčių negavo nedarbingumo išmokų, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis nepagrindė civilinio ieškinio dėl negautų pajamų, todėl ši ieškinio dalis netenkinama.

Dėl neturtinės žalos. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 3 000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. V. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalotas viešoje vietoje, kur tai galėjo matyti kiti asmenys. Pagal teismų praktiką, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju bylose teismų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 600 Eur iki 3 000 Eur. Kaltinamieji sutinka, jog dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų potyrių ir sutiko atlyginti 3000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir su tuo susijusius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, teismų praktikoje priteisiamo atlyginimo dydį už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, daro išvadą, jog neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiajam solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Dėl procesinių išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, naudodamasis jam įstatyme numatyta diskrecijos teise, sprendžia, ar patirtos išlaidos nukentėjusiajam yra priteistinos bei, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vertina tokių išlaidų pagrįstumą. Minėta BPK nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-687/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Šioje byloje pateikti duomens patvirtina, kad nukentėjusysis šioje byloje patyrė 2175,58 Eur advokato Raimondo Kivylio paslaugoms dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje apmokėti (3 t., b. l. 45-52). Tačiau įvertinus faktinį ir teisinį sudėtingumą – byla nebuvo sudėtinga tiek procesine, tiek teisine prasme, nereikalavo naujos praktikos formavimo, nes padaryti gana paplitę nusikaltimai, jo padarymo aplinkybės ir nusikaltimus padarę asmenys buvo pakankamai greitai išaiškinti. Kaltinamieji kaltę pripažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Bylos nepavyko išnagrinėti vieno teisiamojo posėdžio metu tik dėl to, kad nukentėjusiojo atstovas nepateikė pareikštą civilinį ieškinį pagrindžiančių duomenų, t. y. dėl paties nukentėjusiojo atstovo kaltės. Be to, advokatas nukentėjusįjį pradėjo atstovauti jau užbaigus ikiteisminį tyrimą, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2 t., b. l. 135). Atstovas byloje pateikė civilinį ieškinį, kurį dėl jo netikslumo, vėliau tikslino. Civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies (tenkinta apie 50 procentų pareikštų reikalavimų). Taigi, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastą, kaltinamųjų turtinę padėtį, jų realias galimybes atlyginti proceso išlaidas, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, todėl yra pagrindas jas mažinti iki 1500,00 Eur, išlaidas priteisiant lygiomis dalimis iš kiekvieno kaltinamojo.

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. B., kurias sudaro 348,10 Eur bei R. R., kurias sudaro 242,00 Eur, prašant šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. B. bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė D. V., kaltinamajam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. R. R. bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Alvydas Kvaščevičius, kaltinamajam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti visų kaltinamųjų teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamųjų K. B. ir R. R. nepriteistinos. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020).

Kiti procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Dvi skaitmeninės laikmenos su „Body“ kamerų ir Klaipėdos miesto stebėjimo kamerų įrašais (esančios baudžiamosios bylos 1 tome),– nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir jam paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę K. B. paskirti – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. B. paskirti – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuoti K. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-06-26, 04 val. 45 min. iki 2021-06-26, 18 val. 40 min. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to kardomąsias priemones panaikinti.

R. R. pripažinti padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, ir jam paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimant švelnesnę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę R. R. paskirti – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. R. paskirti – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, R. R. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą jos kursą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuoti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-06-26, 04 val. 45 min. iki 2021-06-26, 18 val. 05 min. (vieną parą).

R. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Klaipėdos teritorinės ligonių kasai priteisti solidariai iš R. R. ir K. B. 96,01 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 01 ct) žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir V. V. priteisti solidariai iš R. R. ir K. B. 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 111,45 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 45 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų R. R. ir K. B. nukentėjusiajam V. V. priteisti po 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) iš kiekvieno proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų R. R. ir K. B. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi skaitmenines laikmenas su „Body“ kamerų ir Klaipėdos miesto stebėjimo kamerų įrašais,– nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Iš kaltinamojo K. B. paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. 15491126, ir iš kaltinamojo R. R. paimtą asmens tapatybės kortelė Nr. 15527595, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamiesiems.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Ingrida Krušienė