Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės duomenys neskelbtini ieškinį atsakovei duomenys neskelbtini dėl daikto trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 731,00 Eur išlaidas, patirtas taisant atsakovės parduotos transporto priemonės trūkumus, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovės įsigijo transporto priemonę „FIAT DUCATO“, indentifikavimo Nr. DUOMENYS NESKELBTINI, už 6 400,00 Eur. Sutartyje pardavėja nurodė, kad transporto priemonė yra be trūkumų, pateikė ir 2022-07-15 Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje nurodyta rida 282843 km. 2022 m. rugsėjo 2 d. važiuojant pasigirdo neįprasti garsai variklyje ir variklis „užgeso“. Per transporto priemonės eksploatacijos laikotarpį nuo jo įsigijimo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo nuvažiuota apie 2 000 km. Transporto priemonė buvo nuvežta į remonto dirbtuves. Meistrai padarė išvadą, jog didžiausia tikimybė, kad transporto priemonė buvo įsigyta jau su variklio defektu, todėl kitą dieną apie tai SMS žinute buvo informuota pardavėja. Pardavėja kitą dieną paskambino ir nurodė, kad jokių pretenzijų nepriima, apžiūrėti automobilio atstovas nevyks, nes jam tai „neįdomu“. Transporto priemonės variklio remontas pradėtas 2022 m. rugsėjo antroje pusėje. Atlikus pirminę apžiūrą, buvo nustatyta, kad variklis eksploatacijai netinka ir būtina bent jau ištekinti ir sudėti naujus lizdus į cilindrus, kas būtų leidę mažesniais kaštais suremontuoti variklį. Iškėlus variklį ir nuo jo nuėmus prie variklio tvirtinamus agregatus buvo nustatyta, kad variklis jau buvo remontuotas „grubiai“ suvirinant variklio bloką, variklio tolesnis remontas yra neįmanomas ir būtina pirkti kitą variklį. Ieškovė buvo priversta pirkti kitą variklį už 1 725,00 Eur, apmokėti jo pakeitimą bei surinkimą transporto priemonėje už 1 650,00 Eur ir pakeisti dalį variklio detalių už 276,00 Eur. Dar 80,00 Eur kainavo transporto priemonės nuvežimas iki dirbtuvių. Viso dėl pardavėjos nuslėptų transporto priemonės trūkumų pašalinimo ieškovė patyrė 3 731,00 Eur išlaidų.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas E. P. prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad portale „Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Fiat Ducato“. Paskambino pardavėjui. Jam pasakė, kad automobilis dar neparuoštas, neužvedė variklio bei pakeis purkštukus. Tai truko apie 2-3 savaites. Per tą laiką, važiuodamas darbo reikalais pakeliui, užsuko pas pardavėją. Pamatė, kad nuimta automobilio variklio viršutinė dalis, dirbo meistras. Kai vėliau atvyko pirkti automobilį, apžiūrėjo tik jo išorę. Išorinių defektų nematė. Pravažiavo pats. Jokie indikatoriai nedegė. Nepastebėjo akivaizdžių trūkumų, įtarimų nekilo. Neklausė pardavėjo ką jis atliko, tvarkydamas pardavimui. Mano, kad pakeitė tepalus ir purkštuką. Sudarius sandorį Regitroje, važiuojant namo, sugedo kuro magistralės vamzdelis, ėmė bėgti kuras. Jis paskambino pardavėjui R. S.. Šis pasakė, kad pamiršo priveržti, atvažiavo ir padėjo jam. Po dviejų savaičių vėl ėmė bėgti kuras. Tada jis pakeitė vamzdelį. Maždaug po dviejų mėnesių, važiuojant Kaune, Jonavos gatvėje, prie šviesoforo, automobilis pradėjo „kratytis“, užsidegė tepalo indikatorius, pasirodė balti dūmai. Išsikvietė techninės pagalbos automobilį. Kitą dieną parašė pardavėjui žinutę. Pardavėjas jam paskambino ir pasakė, kad jis pirko tą automobilį su perkaitinta variklio galvute. Po kelių dienų automobilį nugabeno į servisą, kur dirbo G. G.. Pasirinko jį, nes yra pas jį remontavęs anksčiau, be to, jis specializuojasi prancūziškų automobilių remonte. Pasakė, kad išsitrynusi variklio galvutė. Nuvežus į kitą servisą, pasakė, kad galvutė persikreipusi nuo šilumos. Prieš keičiant galvutę, G. G. pasakė, jog reikia pažiūrėti apatinę variklio dalį. Apžiūrėjus, paaiškėjo, kad buvo nekokybiškai rekonstruota variklio dalis. Buvo nupirktas kitas variklis, jis pritaikytas ir pakeistas. Automobilis šiuo metu eksploatuojamas. Kai pirko, automobilio rida buvo 282 843 km. Iki sugedimo jis nuvažiavo apie 2 000 km. Pirkdamas, tikėjosi, kad jam bent vienerius metus nereikės investuoti į variklį ir greičių dėžę. Automobilį rinkosi pagal jo dydį ir variklio galią.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokato padėjėjas S. S. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Automobilis buvo pirktas Vokietijoje. Prieš pardavimą Lietuvoje, pats R. S. atlieka remontą, viską pilnai patikrina. Mano, kad tas automobilis nebuvo sugedęs arba, jeigu sugedo, tai dėl netinkamos eksploatacijos jį nusipirkus. Nėra įrodymų, kad buvo pakeistas variklis, koks būtent variklis taisytas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas R. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 30 metų verčiasi šiuo darbu ir apie automobilių techniką gerai išmano. Šį automobilį pirko Vokietijoje. Prieš parduodant klientui, buvo pakeistas šarnyras, suvirintas kėbulo slenkstis, pakeistas kuro slėgio reguliatorius, oro srauto matuoklė. Automobiliui atlikta techninė apžiūra. Nematė, kad vožtuvo dangtelis suvirintas. Tam reikėtų ardyti variklį. Kadangi nedegė jokie įspėjamieji indikatoriai, variklis neardomas, nes tam tiesiog nėra pagrindo. Ieškovui nusipirkus automobilį ir išvažiavus, nuvažiavus gal 2 km, E. P. jam paskambino, kad pateko į eismo įvykį ir bėga kuras. Jis nuvyko į vietą ir pamatė, kad kelkraštyje stovi du automobiliai. Pastebėjo, kad „Fiat Ducato“ šoninis vaizdo veidrodėlis numuštas. Kitų sugadinimų nepastebėjo. Bėgo kuras. Jis priveržė vamzdelį ir išvažiavo. Negali teigti nei paneigti, kad kuras ėmė bėgti nuo smūgio į kitą mašiną. Jei variklio defektai būtų buvę pardavimo metu, pirkėjas nebūtų automobiliu nuvažiavęs dar 2 000 km. Variklis galėjo sugesti dėl netinkamos eksploatacijos. Kai kartu su E. P. važiavo iš Regitros, „Fiat Ducato“ vairavo E. P.. Jis jungė penktą pavarą, kai automobilio greitis tebuvo 50 km/h. Tai negerai. Pats E. P. jam neskambino, tik gavo jo žinutę. Jam paskambino meistras, kuris pasakė, kad išardė variklį. Nesupranta, kodėl jis nebuvo pakviestas ardant variklį ir kam išvis reikėjo ardyti visą variklį.

Teismo posėdyje liudytojas G. V. nurodė, kad yra E. P. kolega. Dalyvavo kartu su juo perkant automobilį „Fiat Ducato“. Išvažiavus iš pardavėjo, įvyko eismo įvykis. Kol laukė atvykstant policijos, salone pradėjo justi dyzelino kvapą. Atidarius variklio dangtį, ėmė purkšti dyzelinas. Paskambino pardavėjui, šis užveržė kuro vamzdelį. Kitą dieną važiavo dirbti į Panevėžį, salone vėl ėmė justi dyzelino kvapą. Atsuko vamzdelį, tačiau ten nebuvo srėgio. Patys pakeitė kuro magistralę. Pasikeitė tepalus. Vėliau, tikslaus laiko neprisimena, sugedo automobilio variklis. Nugabenus į servisą, buvo pasakyta, kad remontuoti variklį nėra pasminga, nes jis buvo perkaitintas. Kai buvo apžiūrėti mašiną prieš perkant, matė, kad meistras kažką tvarko, buvo nuimtas variklio dangtelis, tačiau nesidomėjo ką. Pardavėjas minėjo, kad keis purkštukus. Kai apžiūros metu, kiek pavažiavo ta mašina, laisvoje eigoje buvo jaučiama variklio vibracija. Kai važiavo po sandorio įforminimo, vibracijos nebejautė.

Teismo posėdyje liudytojas V. M. nurodė, kad yra teismo ekspertas, atliekantis eismo įvykių, trasologines ekspertizes. Išvadą pateikti paprašė atsakovės atstovas advokato padėjėjas S. S. pagal pateiktus bylos duomenis. Pastebi, kad nėra objektyvių duomenų, jog buvo sugedęs variklis, kad jis suremontuotas, neaišku kokio automobilio detalės pateiktos. Vožtuvo dangtelio įtrūkimas gali atsirasti, bandant keisti purkštukus, nuo netinkamos eksploatacijos. Atkreiptinas dėmesys, kai yra didelė automobilio rida, negalima teigti, kad automobiliui nieko neatsitiks. Pamatyti iš anksto vožtuvo dangtelio įtrūkimo būtų galima priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra detalė, jos įtrūkis. Variklio vibracija laisvoje eigoje būna dėl kuro tiekimo sistemos, oro įsiurbimo sistemos, dujų ventiliavimo trūkumų. Jeigu vožtuvo dangtelis buvo užvirintas, tai reiškia, kad jis buvo sandarus. Variklio visiškas sugedimas gali būti dėl nekokybiškos alyvos, nepakankamo alyvos kiekio, dėl tepimo sistemos trūkumų. Prie tokį gedimą, būtų girdimas garsas. Tada automobiliu būtų įmanoma nuvažiuoti iki 1km atstumu. 2 000 km atstumo tikrai neįmanoma nuvažiuoti. Esant tokiam variklio defektui net nebūtų atliekama automobilio techninė apžiūra. Vožtuvo dangtelio virinimas negalėtų trikdyti veleno tepimo, tuo labiau, kad automobiliu nuvažiuota 2 000 km.

Teismo posėdyje liudytojas G. G. nurodė 2022 m. taisęs automobilį „Fiat Ducato“, kurį atgabeno E. P.. Nuėmus variklio galvutę, nustatyta, kad variklis neseniai, maždaug prieš pusmetį ar vėliau, buvo tvarkytas. Sutvarkyta nesąžiningai, nepakeistos visos detalės. Variklis buvo perkaitintas. Manė, kad pakaks pakeisti detalę, tačiau paaiškėjo, kad ne. Klientui pasiūlė arba pilnai remontuoti variklį pagal sąmatą, arba pakeisti variklį. Klientas pasirinko pakeisti variklį, kurį pats nusipirko. Pirkėjas šio defekto, pirkdamas automobilį, pastebėti negali. Atliekant diagnostiką prieš perkant tokio defekto neįmanoma pastebėti. Su perkaitintu varikliu galima nuvažiuoti ir 100 km, ir 1 000 km., minimaliai sutvarkius variklį. Stūmoklio išdilimas gali išsivystyti jau po perkaitimo. Jei buvo pakeistas stūmoklis, tačiau jis liko senoje gilzėje, techninės apžiūros metu variklio garsų galėjo ir nebūti. Su R. S. apie remonto priežastis kalbėjo jo kolega. Pats turi vidurinį išsilavinimą, remontuoja automobilius virš 20 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkinamas.

Faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. tarp duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini sudaryta transporto priemonės „Fiat Ducato“, identifikacinis Nr. DUOMENYS NESKELBTINI, pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartyje nurodyta, kad parduodamo automobilio rida yra 282 843 km, transporto priemonė neturi trūkumų. Privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta registruojant transporto priemonę Lietuvoje, automobilis atitiko techninius reikalavimus.

Išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 202209, pagal kurią pirkėja MB duomenys neskelbtini turi sumokėti pardavėjai duomenys neskelbtini 6 400 Eur už transporto priemonę „Fiat Ducato“, identifikacinis Nr. DUOMENYS NESKELBTINI. Kasos pajamų orderis patvirtina, kad pardavėja priėmė 6 400 Eur sumą iš pirkėjos.

2022 m. rugsėjo 3 d. pirkėjo atstovas siuntė sms žinutę pardavėjai, informuodamas apie atsiradusius gedimus ir klausdamas kaip šalys spręs jų pašalinimą.

2022 m. spalio 3 d. akte meistras G. G. nurodė, kad atlikus bloko galvutės lizdų patikrinimą nustatyta, jog išmetimo lizdai yra defektuoti ir tolesnei eksploatacijai netinkami. Norint ištaisyti defektą, reikia ištekinti ir sudėti naujus lizdus.

2022 m. spalio 27 d. nuotraukoje užfiksuota automobilio rida 290 139 km.

2022 m. spalio 10 d. ieškovė įsigijo variklį už 1 725 Eur.

2022 m. spalio 12 d. ieškovei išrašyta sąskaita faktūra Nr. 77 už transporto priemonės remontą. Remonto suma – 1 650 Eur (850 Eur – variklio išėmimas ir įdėjimas, 800 Eur – variklio detalių keitimas).

2022 m. spalio 12 d. ieškovei išrašyta sąskaita faktūra Nr. 58353 už variklio detalių įsigijimą už 276 Eur.

2023 m. balandžio 14 d. pažymoje G. G. nurodė, kad pirminės diagnostikos ir aušinimo sistemos sandarumo patikros metu nustatytas variklio galvutės (galimai variklio galvutes tarpines) nesandarumas. Nuimtai variklio galvutei matuojant plokštumą, nustatytą l,4 mm deformacija. Tai didelis nuokrypis nuo leistinos ribos. Matuojant variklio bloko plokštumą nustatyta 1,2 mm deformacija. Išmatuoti variklio cilindrai, pirmo ir ketvirto cilindro gilzes išdilę 0,25mm nuo leistinos ribos, akivaizdžiai paveiktos aukštos temperatūros, spėjama aušinimo skysčio kavitacijos metu. Alkūninio veleno ašiškumas viršijo leidžiamą ribą 2,6mm. Įvertinus daugybinius defektus nuspręsta, kad variklio dalių ir remonto kaina neadekvačiai aukšta, lyginant su naudoto variklio, su suteikiama garantija, kaina.

2023 m. rugsėjo 19 d. dokumente R. M. nurodė, kad 2022 m. birželio 14 d. – 2022 m. birželio 17 d. automobiliui „Fiat Ducato“ buvo atlikta kompiuterinė variklio diagnostika ir nustatyti kuro reguliatoriaus ir oro srauto daviklio defektai. Šie defektai buvo pašalinti. Atlikta pakartotinė kompiuterinė variklio diagnostika, kurios metu daugiau defektų nenustatyta. Automobilio variklis dirbo be priekaištų.

Eksperto išvadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilis „Fiat Ducato“ turėjo ieškinyje nurodytus variklio trūkumus. Variklio skirstomųjų velenų korpuso tikėtina defekto priežastis yra įtrūkimų susidarymas, kas dažnai būna išpresuojant iš šio korpuso kuro purkštuvus. Iš sąskaitos-faktūros duomenų negalima teigti, kad automobilio „Fiat Ducato“ varikliui buvo atliktas remontas pagal ieškinyje ir akte nurodytus trūkumus.

Dėl ieškinio pagrįstumo

Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką šiuo klausimu ir išaiškinęs, kad „šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Vis dėlto, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

CK 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

Šalių sudarytoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis „Fiat Ducato“, identifikacinis Nr. DUOMENYS NESKELBTINI, neturi trūkumų, t. y. pardavėja duomenys neskelbtini užtikrino pirkėjai duomenys neskelbtini, kad parduodamas naudotas automobilis atitinka įprastus reikalavimus. Pirkėjos atstovas E. P. patvirtino, kad R. S. nurodė, jog keičiami automobilio kuro purkštukai. R. M. nurodė, kad 2022 m. birželio 14 d. – 2022 m. birželio 17 d. automobiliui „Fiat Ducato“ buvo atlikta kompiuterinė variklio diagnostika ir nustatyti kuro reguliatoriaus ir oro srauto daviklio defektai. Juos pašalinus, atlikta pakartotinė kompiuterinė variklio diagnostika, kurios metu daugiau defektų nenustatyta. Automobilio variklis dirbo be priekaištų. Pirkėjos atstovas E. P. nurodė, prieš perkant automobilį, pats nuvažiavęs juo kelis kilometrus, indikatoriai nedegė, nepastebėjo jokių akivaizdžių trūkumų. E. P. nurodė neklausęs R. S. kas buvo atlikta automobiliui, ruošiant jį parduoti. Kartu su E. P. buvęs liudytojas G. V. nurodė girdėjęs variklio vibraciją, jam veikiant laisvoje eigoje. Kaip liudytojas paaiškinimus teikęs trasologijos ekspertas V. M. nurodė, kad variklio vibraciją sukelia kuro tiekimo sistemos, oro įsiurbimo sistemos trūkumai. R. M. nurodė pašalinęs būtent kuro reguliatoriaus ir oro srauto daviklio defektus. Taigi, akivaizdūs trūkumai buvo pašalinti, automobilis atitiko įprastus kokybės reikalavimus.

E. P. nurodė iki automobilio sugedimo juo naudojęsis 2 mėnesius, nuvažiavo apie 2 000 km. Sutartyje nurodyta, kad parduodamo automobilio rida yra 282 843 km. Tuo tarpu 2022 m. spalio 27 d. (po atlikto remonto, nes 2022 m. spalio 10 d. buvo pirktas naujas variklis) nuotraukoje užfiksuota automobilio rida yra 290 139 km. Vadinasi, nuo įsigijimo automobiliu buvo nuvažiuota virš 7 000 km. Nėra tiksliai nustatyta, kiek kilometrų iš jų nuvažiuota per kelias dienas po variklio pakeitimo iki nuotraukos padarymo, tačiau akivaizdu, kad automobiliu nuvažiuota kur kas daugiau nei 2 000 km, ką teismui nurodė pirkėjos atstovas E. P.. Iš to seka išvada, kad parduotas naudotas automobilis buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir kelis mėnesius po to, juo nuvažiavus iki 7 000 km.

Automobilio rida pirkimo metu buvo 282 843 km, pirmos registracijos data – 2007 m. balandžio 21 d., taigi, automobilis pirkimo metu buvo 15 metų, pirkėja per kelis mėnesius juo nuvažiavo apie 7 000 km. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo parduodamo naudoto automobilio kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju automobiliu, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, turi būti suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Pirkėja, pirkdama 15 metų naudotą ir daugiau kaip 282 800 km nuvažiavusį automobilį, negali pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi (neišardžius variklio) pardavėjai, visais atvejais atsakinga bus automobilio pardavėja, nes tai nebūtų proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemonė, kadangi ji sukeltų neadekvačius teisinius padarinius sąžiningam pardavėjui.

Byloje nebuvo įmanoma atlikti ekspertizę transporto priemonės variklio gedimo priežasčiai nustatyti, nes variklis yra išardytas.

Automobilio remontą atlikęs G. G. nustatė, kad gedimo priežastis – perkaitintas variklis. Kaip teismui nurodė G. G., kompiuterinės diagnostikos metu neįmanoma nustatyti variklio perkaitimo. Tai patvirtina prieš pardavimą kompiuterinę diagnostiką atlikusio ir rastus defektus pašalinusio meistro R. M. teiginius, kad, pašalinus pirminiu defektus, kiti defektai nenustatyti, variklis dirbo nepriekaištingai. Liudytojas G. G. taipogi pastebėjo, kad techninės apžiūros metu šie defektai taip pat negalėjo būti pastebėti. Variklio perkaitimas buvo nustatytas tik nuėmus variklio galvutę. Kaip nurodė pardavėjos atstovas R. S., kuris daug metų užsiima automobilių pardavimu, prieš parduodant automobilius variklio galvutės nėra nuimamos, jeigu tam nėra aiškių konkrečių indikacijų, nes tai iš esmės reikštų variklio detalių išardymą ir jų surinkimą be priežasties, t. y. neproporcingą intervenciją.

Tiek liudytojas G. G., tiek V. M. patvirtino, kad automobilis, kurio variklis perkaitęs, gali nuvažiuoti geriausiu atveju iki 1 000 km. Tuo tarpu, automobiliu „Fiat Ducato“ buvo nuvažiuotas kur kas didesnis atstumas – iki 7 000 km. Liudytojo V. M. teigimu, variklio perkaitimo priežastys gali būti nekokybiška alyva, nepakankamas alyvos kiekis. Iš to seka, kad eksploatacijos laikas, kurį automobiliu naudojosi pirkėja, ir faktinė rida pirkėjos eksploatacijos metu neatitinka techniškai galimų variklio perkaitimo priežasčių bei sudaro pagrindą abejoti, kad variklis buvo perkaitęs automobilio pirkimo metu.

Liudytojas G. G. nurodė, kad automobilio variklis buvo nekokybiškai tvarkytas prieš 1-6 mėnesius. Liudytojas V. M. nurodė, kad vožtuvo dangtelio įtrūkimas galėjo atsirasti ir keičiant kuro purkštukus, ką ir atliko R. M.. Byloje nėra duomenų, kad be R. M. ir R. S. išvardintų, buvo atlikti kiti automobilio variklio tvarkymo darbai, todėl nėra įrodymų, kad nekokybiškus automobilio „Fiat Ducato“ variklio tvarkymo darbus atliko būtent duomenys neskelbtini.

Įvertinus visus duomenis, darytinos išvados, kad automobilio „Fiat Ducato“ variklio perkaitimas galėjo atsirasti savo laiku dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos. Nėra techninių objektyvių priežasčių teigti, kad pirkimo metu varikliui jau esant perkaitintam, automobiliu būtų įmanoma nuvažiuoti kelis tūkstančius kilometrų. Atsakovė, kaip pardavėja, nenuslėpė nuo pirkėjos žinomų ar akivaizdžių automobilio trūkumų, nes pardavimo metu variklis galimai dar nebuvo perkaitęs, o jeigu buvo - jie nebuvo ir negalėjo būti žinomi ir pačiai pardavėjai. Nėra įrodymų, kad pardavėja atliko variklio remontą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad atsakovė turėjo 2 344,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 181,50 Eur yra išlaidos, susijusios su atsakovės kviesto liudytojo dalyvavimu posėdyje, likusi suma – advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Išlaidos, susijusios su liudytojo V. M. dalyvavimu posėdyje, yra pagrįstos, šio liudytojo paaiškinimai buvo reikšmingi (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovei priteisiamos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti ieškinio.

Priteisti iš ieškovės duomenys neskelbtini 2 344,50 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei duomenys neskelbtini.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.