Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. B. (buvusi A.) ieškinį atsakovui D. S. (D. S.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. B. (buvusi A.) ir atsakovas D. S. nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyvendami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. S., kuris šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašas, b. l. 6, 141).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos teismui nenurodė. Taigi, byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės šeima Tarnybai žinoma dėl nesmurtinių ir galimai smurtinių vaiko teisių pažeidimų nuo 2018 m. spalio 16 d. Vaiko padėtis šeimoje buvo įvertinta remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 ,,Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis; nuo 2018 m. spalio 19 d. šeimai taikoma atvejo vadyba (el. b. apyrašas, b. l. 40–104). Tačiau Tarnyba nepateikė teismui duomenų, jog ieškovė ar atsakovas šiuo metu netinkamai vykdytų savo kaip motinos ar tėvo pareigas, todėl pateikė išvadą, jog, įvertinus tai, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. ieškovė nevykdo vaiko teisių pažeidimų ir vaiku rūpinasi tinkamai, reikalavimas dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus. Minėta, jog atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

15. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnis 3 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

17. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; kt.).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų ar duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog ieškovė kaip nors ribotų atsakovo galimybes bendrauti su sūnumi. Taip pat nenustatyta, jog atsakovas pats siektų kaip nors bendrauti su savo sūnumi. Atsakovas byloje savo pozicijos dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nepasiūlė, taigi byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų kilęs ginčas šioje dalyje.

19. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, atsižvelgdamas į atsakovo bendravimo patirtį ir ryšį su sūnumi, į ieškovės nurodomas aplinkybes apie atsakovo polinkį nesaikingai vartoti alkoholį bei smurtauti, kurių atsakovas byloje neginčijo, į tai, kad atsakovas iš esmės savo valia nebendrauja su vaiku, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nors ieškovės siūloma bendravimo tvarka ir yra minimali, tačiau pačiam atsakovui nededant pastangų bendrauti su vaiku, yra užtikrinanti bent minimalų vaiko bendravimą su tėvu. Teismo vertinimo šioje konkrečioje situacijoje ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus.

20. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti ieškovės siūlomą sprendimo 16 punkte nurodytą atsakovo D. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarką.

21. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

22. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

24. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

26. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteiktos įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, todėl civilinė byla, esant ieškovės prašymui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.

27. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius nurodo, kad nepilnamečio sūnaus E. S. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 480,00–500,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 230,00 Eur; drabužiams, avalynei, higienos reikmenims – 100,00 Eur; vaistams, vitaminams (maisto papildams) – 30,00 Eur; mokesčiams už darželį – 80,00 Eur; lavinimo, ugdymo ir laisvalaikio priemonėms – 50,00 Eur; atostogoms – 30,00 Eur; būsto išlaikymui (komunaliniams mokesčiams) – 35,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis).

28. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė iš esmės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktiškai patiriamas išlaidas vaikui (ieškovė pateikė į bylą tik 2022 m. vasario 26 d. buto nuomos sutartį (el. b. apyrašas, b. l. 10–15), įvertinęs tai, kad ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti (apie 500,00 Eur) yra netgi mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (730,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma E. S. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

29. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčija. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms ir pan.) patenkinti reikalinga 500,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).

30. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už E. S. yra mokama 80,50 Eur suma, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėtos išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus, sudaro 520,00 Eur (500,00 - 80,5), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

31. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

32. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2022 m. balandžio 9 d. vertėsi individualia veikla ir nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro apie 280,00–290,00 Eur dydžio mokama socialinė išmoka (el. b. apyrašas, b. l. 21–23, 132–135). Duomenų apie kitokias atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, kadangi augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. B. (el. b. apyrašas, b. l. 7), jos pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos ir išmokos vaikams (el. b. apyrašas, b. l. 16–17). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jos mėnesinės pajamos šiuo metu iš viso sudaro apie 460,00 Eur, o būtent: 200,00 Eur socialinė išmoka, 260,00 Eur bedarbio išmoka, jos sutuoktinio pajamos sudaro apie 1 500,00–2 000,00 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1460-6313 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. apyrašas, b. l. 18–19), kas taip pat leidžia teismui spręsti apie sunkią ieškovės materialinę padėtį. Duomenų apie kitokias ieškovės gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

34. Nors byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

35. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

36. Taigi, byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamą išmoką atitinkanti suma sudaro 420,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, abi šalys turi dar po vieną išlaikytinį. Kita vertus, iš bylos medžiagos, ieškovės, taip pat liudytojo R. B. paaiškinimų matyti, jog atsakovas neprisideda prie savo sūnaus E. S. išlaikymo kitais būdais, nebendrauja su vaiku, jo neprižiūri, neugdo, nelavina, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais.

37. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

38. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis šio sprendimo 47 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, taip pat prioritetiškai ginamais vaiko interesais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas teismo iniciatyva nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. S., mokamą po 240,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

39. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

40. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

41. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

42. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

43. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

45. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. iki 2022 m. liepos 8 d.) jis sūnui teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies.

46. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Kita vertus, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą iš esmės neįrodinėjo ginčo laikotarpiu konkrečias išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat šio sprendimo 25 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui kas mėnesį ieškovės nurodomą sumą (200,00 Eur), kuri yra netgi mažesnė už pusę tuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. liepos 8 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).

47. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 8 d. turėjo ir galėjo teikti sūnui 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 6 800,00 Eur – už 34 mėnesius (34 mėnesiai x 200,00 Eur).

48. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. S. 6 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

50. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1460-6313 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. apyrašas, b. l. 18–19).

51. Byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei J. M. B. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 476,50 Eur. Atsakovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

52. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 476,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

53. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Minėta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1460-6313 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 94,00 Eur (100,00 x 0,75) x 1,252) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei 218,00 Eur (240,00 x 12) + 6 800,00) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, viso 312,00 Eur.

54. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

55. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 329,92 Eur (94,00 + 218,00 + 17,92) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ieškovės J. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų ir 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 800,00 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 329,92 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 92 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 476,50 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.