Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, sprogstamąja medžiaga ir dideliu kiekiu šaudmenų, tai yra nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. balandžio 15 d. 23.30 val. jam priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį šaudmenų (136 vienetus 5,45 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų šaudyti šovinių, skirtų įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 14 vienetų 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų šaudyti medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 1 vienetą .223 kalibro pramoninės gamybos tinkamą šaudyti medžioklinį šovinį, skirtą įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 9 vienetus 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų šaudyti sportinių šovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams), 34,4 g nedidelės sprogstamosios galios pramoninės gamybos sprogstamosios medžiagos – bedūmio parako, skirto šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui bei tinkamą naudoti kaip sudėtinį komponentą savadarbės sprogstamosios medžiagos gamyboje, ir savadarbį, graižtvinį, vienašūvį, 5,6 mm kalibro, tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį bei 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, ir pritaikytą šaudyti 5,6x39 mm kalibro šoviniais, bei nurodytą šaunamąjį ginklą ir tris 5,6 mm kalibro šovinius 2022 m. balandžio 15 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, gabeno į miške, esančiame (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete įrengtą medžioklės bokštelį, kur 2022 m. balandžio 15 d. 20.25 val. buvo sulaikytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) pareigūnų ir nurodytas šaunamasis ginklas, trys 5,6 mm kalibro šoviniai, taip pat (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate neteisėtai laikomi šaudmenys bei sprogstamoji medžiaga 2022 m. balandžio 15 d. 23.30 val. buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Kaltinamasis A. A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytus šaudmenis, ginklą ir ginklo dalis įsigijo (duomenys neskelbtini) turguje prieš 3-4 metus. Viską įgijo vienu kartu. Už šovinius sumokėjo 100 Eur, o už ginklą ir jo dalis – 300 Eur. Kartu įsigijo ir optinį taikiklį bei duslintuvą. Jis turi žemės, miško, todėl, saugodamas laukus nuo gyvūnų, kartais apeidavo savo valdas šaudydamas į viršų, tuo siekdamas juos atbaidyti. Rastą paraką jis iškrapštė iš supuvusių šovinukų. Tikslaus šaudmenų kiekio nežinojo, jų neskaičiavo. Šoviniai buvo dėžutėje. Prireikus keletą pasiimdavo. Šoviniai buvo 5,6 mm kalibro ir tiko nusipirktam šautuvui. Per tą visą laikotarpį iššovė tiek šovinių, kiek buvo rasta gilzių, nes iššovęs gilzės neišmesdavo, o įdėdavo į dėžutę (kurioje buvo rastos). Leidimo ginklui niekada nėra turėjęs, medžiotoju nebuvo. Visą tą turtą – ginklą, šovinius, ginklo dalis ir priedus, laikė ūkiniame pastate, kur juos ir rado pareigūnai. Tą dieną, kai buvo sulaikytas, tai yra praeitų metų balandžio 15 d., (duomenys neskelbtini) miške, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), tykojo šerno. Ta miško dalis, kurioje medžiojo, priklauso jam. Miškas nuo namų yra maždaug 12-15 km atstumu. Iš namų atvyko automobiliu, kurį paliko kaime, o iki medžioklės vietos (1-1.5 km) atėjo pėsčiomis. Iš namų buvo pasiėmęs šautuvą ir tris šovinius. Sėdėjo ant paties sumontuoto „trikojo“, kurį buvo palikęs iš anksčiau. Prie pašarų duobės buvo papylęs kibirą pupų. Pripažįsta, kad šerno tykojo ne pirmą kartą. Betemstant jį užklupo pareigūnai, kuriems pats parodė vietą ūkiniame pastate, kur laikė likusius šovinius. Savo poelgį vertina labai blogai. Nuoširdžiai gailisi, kad taip padarė. Turi rimtų sveikatos bėdų dėl stuburo, klausos, be to, jam nustatyta glaukoma. Gyvena dviese su žmona, kuri taip pat turi didelių sveikatos problemų. Yra pensininkas. Gauna senatvės pensiją, kurios dydis – 430 Eur. Dėl savęs užsiima žemės ūkio veikla – 50 arų plote augina daržoves.

Po kaltinamojo A. A. M. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjai ir pačiam kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais, įrodymais.

Iš 2022 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. tarnybinio pranešimo dėl techninės klaidos taisymo matyti, kad bylos procesiniuose dokumentuose fiksuota (iš A. A. M. paimta) bendrai 206 vnt. šovinių ir 56 vnt. gilzių (t. 1, b. l. 62-63).

Iš 2020 m. birželio 25 d. specialisto išvados matyti, kad: 1) tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis, graižtvinis, vienašūvis, 5,6 mm kalibro, tinkamas šaudymui šaunamasis ginklas, pagamintas panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį ir 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, ir pritaikytas šaudyti 5,6x39 mm kalibro šoviniais. Visi savadarbiai ginklai yra priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos; 2) tirti pateikti du savadarbiu būdu pagaminti ant vamzdžio laibgalio montuojami ginklo garso duslintuvai yra priskiriami prie A kategorijos ginklų priedėlių. Tirti pateiktas vamzdis yra nenustatyto modelio šautuvo vamzdžio dalis ir todėl prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas prietaisas yra naktinio matymo prietaisas, kuris skirtas montuoti ant optinio taikiklio be papildomo perdarymo ir todėl yra priskiriamas prie A kategorijos ginklų priedėlių (naktinio matymo taikiklių) (t. 1, b. l. 71-76).

Iš 2020 m. liepos 11 d. specialisto išvados matyti, kad: 1) tirti pateiktoje plastikinėje talpoje esanti biri medžiaga yra pramoninės gamybos, nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – bedūmis parakas (tirti pateikto parako masė – 34,4 g. Tirti pateiktas parakas yra skirtas šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui); 2) tirti pateiktas parakas šaudmenų užtaisymui yra tinkamas. Taip pat tirti pateiktas parakas yra tinkamas naudoti kaip sudėtinis komponentas savadarbės sprogstamosios medžiagos gamyboje (t. 1, b. l. 105-107).

Iš 2023 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. A. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo nubaustas administracine nuobauda – 60 Eur dydžio bauda su dviejų savadarbiu būdu pagamintų garso duslintuvų bei naktinio matymo prietaiso, kuris skirtas montuoti ant optinio taikiklio, konfiskavimu. A. A. M. buvo nubaustas už tai, kad neteisėtai disponavo dviem savadarbiu būdu pagamintais garso duslintuvais bei naktinio matymo prietaisu, skirtu montuoti ant optinio taikiklio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Iš kaltinamojo A. A. M. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis minėtu nutarimu paskirtą 60 Eur dydžio baudą sumokėjo.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamojo A. A. M. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo kaltinamajame akte nurodytu šaunamuoju ginklu, sprogstamąja medžiaga ir dideliu kiekiu šaudmenų. Kadangi kaltinamojo A. A. M. parodymus patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys, teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais abejoti. Todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, kuris turi būti įrodytas. Pagal suformuotą teismų praktiką šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, kišenėje ar panašiai. Taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.

Kaltinamasis A. A. M. suvokė, kad neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponuoja (laiko ir gabena) kaltinime nurodytu tinkamu šaudyti šaunamuoju ginklu, sprogstamąja medžiaga ir šaudymui tinkamais šaudmenimis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu ir tai, kad jis suvokė, kad neteisėtai laiko didelį kiekį šaudmenų (160 vienetų 4 rūšių šovinių).

Kaltinamojo A. A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes jis neteisėtai (neturėdamas leidimo) disponavo (laikė) didelį kiekį šaudmenų – viso 160 vienetų šovinių (136 vienetus 5,45 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų šaudyti šovinių, skirtų įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 14 vienetų 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų šaudyti medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 1 vienetą .223 kalibro pramoninės gamybos tinkamą šaudyti medžioklinį šovinį, skirtą įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 9 vienetus 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos tinkamų šaudyti sportinių šovinių, skirtų įvairiems B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams). Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-207-626/2021, 1A-279-626/2021, 1A-122-870/2023).

Teismas, konstatuodamas, kad A. A. M. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, atsižvelgia į tai, kad, visų pirma, kaltinamasis laikė net 160 vienetų įvairaus kalibro (5,45 mm, 5,6 mm ir .223) 4 rūšių tinkamų šaudyti šovinių. Teismų praktikoje didelio šaudmenų kiekio požymis nustatomas ir kaltininkams neteisėtai disponuojant gerokai mažesniu šaudmenų kiekiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-207-626/2021, 1A-279-626/2021, 1A-122-870/2023). Antra, visi kaltinamojo A. A. M. neteisėtai laikyti šoviniai skirti įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tai yra patiems pavojingiausiems ginklams (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 ir 4 straipsniai). Trečia, kaltinamasis neteisėtai laikė ne tik 160 vienetų šovinių, bet ir savadarbį, graižtvinį, vienašūvį, 5,6 mm kalibro šautuvą, tai yra šaunamąjį ginklą, iš kurio galima šaudyti neteisėtai laikytais šaudmenimis, o tai didina veikos pavojingumą, kadangi A. A. M. bet kada galėjo panaudoti neteisėtai naudojamą šaunamąjį ginklą (ką kaltinamasis ir darė, neteisėtai medžiodamas tą vakarą, kai buvo sulaikytas). Ketvirta, kaltinamasis A. A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turėjo daugiau šovinių, nei buvo iš jo paimta, nes dalį turguje įsigytų šovinių jis iššovė (nurodė, kad per tą visą laikotarpį (nuo įsigijimo iki sulaikymo miške) iššovė tiek šovinių, kiek buvo rasta gilzių (o jų buvo rasta 56 vnt. (t. 1, b. l. 62-63)), nes iššovęs gilzės neišmesdavo, o įdėdavo į dėžutę). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš kaltinamojo buvo paimta ne 160 vnt. šovinių, kurie nurodyti kaltinime, o 206 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 62-63), tačiau 46 vnt. šovinių nebuvo tinkami šaudymui (t. 1, b. l. 86-94). Penkta, A. A. M. kaltinime nurodytus šovinius laikė lengvai prieinamoje vietoje – savo gyvenamosios sodybos ūkiniame pastate, jų net nepaslėpęs. Taigi, kaltinamasis A. A. M., neteisėtai laikydamas 160 vienetų šovinių, skirtų įvairiems A ir B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki aštuonerių metų be jokių kitų alternatyvių bausmių.

Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti kaltinamajam A. A. M. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų (kaltinamasis savo noru nepranešė apie jo įvykdytą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apie ją teismas pasisakys žemiau)). Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Kaltinamasis A. A. M. jį miške sulaikiusiems Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) ir į įvykio vietą iškviestiems (duomenys neskelbtini) pareigūnams savo noru pranešė apie jo sodybos ūkiniame pastate neteisėtai laikomus šovinius (dėl kurių jo veika iš esmės ir buvo perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 1 dalies į to paties straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 169-170)), tuo padėdamas išaiškinti nusikalstamą veiką, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 163-164), tiek bylą nagrinėjant teisme visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. A. M. nusikalto pirmą kartą (t. 2, b. l. 17-18), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie neturi nieko bendra su jam inkriminuotu nusikaltimu (t. 2, b. l. 20-21), šiuo metu vykdo individualią žemės ūkio veiklą (t. 2, b. l. 23, 54), yra senatvės pensininkas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 55). Kaltinamasis yra vedęs, tiek jis, tiek sutuoktinė A. M. turi rimtų sveikatos problemų (t. 2, b. l. 56-64). A. A. M. padarė vieną tyčinį (veikė tiesiogine tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad dauguma iš kaltinamojo A. A. M. neteisėtai laikytų šovinių yra seni, pagaminti buvusioje TSRS 1967-1988 metais (dalis jų dėl korozijos poveikio nebuvo tinkami šaudymui) (t. 1, b. l. 86-94). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis jo neteisėtai laikytus šovinius, sprogstamąją medžiagą ar ginklą būtų ketinęs realizuoti. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nors nusikaltimas baigtas, tačiau jokių sunkių pasekmių nesukėlė (kaltinamasis neteisėtai medžiojo, tačiau jokių gyvūnų nebuvo sumedžiojęs). Nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad jis neteisėtais laikomą ginklą bei šaudmenis naudojo apsaugant pasėlius nuo žvėrių, taip pat kartais neteisėtai medžiodamas jam pačiam priklausančiame miške. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo A. A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. O tai (kaip jau buvo minėta) yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. Be to, skiriant bausmę A. A. M., atsižvelgtina ir į tai, kad jis jau buvo nubaustas už administracinius nusižengimus (neteisėtą medžioklę naudojant draudžiamus įrankius ir disponavimą uždraustais ginklo priedėliais), iš esmės sudariusius idealiąją sutaptį su jam inkriminuotu nusikaltimu (visi šie teisės pažeidimai padaryti vienu metu), 800 Eur bei 60 Eur dydžio baudomis (kurias jau sumokėjo), tai yra, dėl savo pomėgio neteisėtai medžioti, naudojant draudžiamus įrankius ir ginklo priedėlius, jau patyrė finansinių sankcijų.

Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo A. A. M. asmenybė ir kitos aplinkybės) leidžia konstatuoti, jog BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas ketveriems metams) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Nors įstatymas numato galimybę iš dalies atidėti už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jei ji neviršija penkerių metų) vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), tačiau, teismo įsitikinimu, net ir paskyrus kaltinamajam A. A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, minimalią sankcijoje numatytą 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir iš dalies atidėjus jos vykdymą (kaip tai numato BK 75 straipsnio 3 dalis), tai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kaltinamasis privalėtų įkalinimo įstaigoje atlikti bent 6 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai, atsižvelgus į kaltinamojo amžių (72 metai), jo paties ir jo sutuoktinės sveikatos būklę, būtų aiškiai neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam A. A. M. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad A. A. M. yra pensininkas, turi sveikatos problemų. Kadangi A. A. M. nusikalto pirmą kartą, yra garbingo mažiaus, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, jam neskirtina BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta intensyvi priežiūra bei to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti įpareigojimai bei draudimai, tačiau skirtina prokuroro baigiamosiose kalbose paminėta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 6 dalis, 71 straipsnio 1 ir 3 dalys). Parenkant šios įmokos dydį ir sumokėjimo terminą atsižvelgtina į tai, kad pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis yra senatvės pensija.

Skirti kaltinamajam A. A. M. kitos rūšies bausmę – baudą (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas), būtų neteisinga, nes minimali už sunkų nusikaltimą skiriama bauda yra 150 MGL (tai yra 7500 Eur), o kaltinamasis šiuo metu gyvena vien iš senatvės pensijos bei individualios žemės ūkio veiklos (kurios rezultatų pakanka tik savo poreikiams tenkinti), todėl abejotina, ar kaltinamasis turėtų objektyvią galimybę tokią pakankamai didelę baudą sumokėti.

Pažymėtina ir tai, kaltinamajam A. A. M. paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, nebus nukrypta ir nuo formuojamos teismų praktikos tokio paties pobūdžio bylose. Paskutinių dviejų metų Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių, priimtų baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymą, analizė leidžia konstatuoti, kad teismai beveik visais atvejais, kai asmuo jiems inkriminuotą nusikaltimą padarė pirmą kartą, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltininkams skyrė švelnesnes bausmes, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ir dažniausiai – laisvės apribojimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-349-1020/2021; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-25-634/2022, 1-117-348/2022, 1-419-876/2022, 1-144-737/2023; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-49-300/2022, 1-95-300/2012; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-576/2022 ir kitos).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis A. A. M. prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam A. A. M. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos bei jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. A. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 13-15).

V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo savadarbiu šaunamuoju ginklu – graižtviniu, vienašūviu, 5,6 mm kalibro, tinkamu šaudymui šautuvu, pagamintu panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį bei 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, ir pritaikytą šaudyti 5,6x39 mm kalibro šoviniais. Šis šautuvas, kuris buvo paimtas 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 17-26) ir saugomas (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 80), laikytinas kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemone, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kadangi yra savadarbis, o tokių ginklų civilinė apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis A. A. M. neteisėtai disponavo ir šaudmenimis – 160 vienetų tinkamų šaudymui šovinių, kurie iš kaltinamojo buvo paimti 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietų apžiūrų metu (t. 1, b. l. 17-26, 46-60). Dalis šių šovinių buvo netinkami šaudymui, kita dalis buvo sunaudoti tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-94), o likę po tyrimo 121 vnt. šovinių, saugomų (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 98), laikytini kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemone, jie yra pramoninės gamybos, turi ekonominę vertę ir gali būti nustatyta tvarka realizuojami, todėl konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Kiti daiktai – plastikinė talpa, šautuvo vamzdis, ir šovinių dalys (56 vnt. tūtelių, 16 vnt. kulkų bei 37 vnt. kapsulių), paimti 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 46-60), saugomi (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 98, 110), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ginklo priedėlių – dviejų garso slopintuvų, optinio taikiklio ir naktinio matymo priedėlio, paimtų 2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietų apžiūrų metu (t. 1, b. l. 17-26, 46-60), likimo klausimas šioje byloje nespręstinas, nes (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. U. 2022 m. spalio 25 d. nutarimu buvo nuspręsta šių daiktų nelaikyti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 149-150).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo A. A. M., kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) administruojamo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardą, pavardę, asmens kodą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) administruojamo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardą, pavardę, asmens kodą.

Išaiškinti A. A. M., kad visą bausmės laiką jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba. Jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją ir darbo vietas, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) to paties kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. A. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis konfiskuoti 121 vnt. šovinių, saugomų (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, juos perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Savadarbį, graižtvinį, vienašūvį, 5,6 mm kalibro šautuvą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos, nenustatyto modelio šautuvo vamzdį bei 16-o kalibro, lygiavamzdžio, IžK modelio, medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, saugomą (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kitus daiktus – plastikinę talpą, šautuvo vamzdį, 56 vnt. tūtelių, 16 vnt. kulkų bei 37 vnt. kapsulių, saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (kvitai (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.