Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.1.2; 1.2.29.1.2; 1.2.29.4.1; 2.4.6.1

2021 m. kovo 31 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (N. T. dokumentas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (A. B. dokumentai) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 302 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 302¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 metų vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta pradėjus taikyti likusios neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimą, D. M. įpareigoti:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios;

- pradėti dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje.

Nuspręsta nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos nedelsiant atliktinos bausmės dalį įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš D. M. iš nusikalstamos veikos gautas pajamas – 120 eurų.

Taip pat nuosprendžiu E. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 302 straipsnio 2 dalį bei BK 302¹ straipsnio 1 dalį, D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bei BK 302¹ straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje, mirusio tėvo K. M. garaže, buvusiame (duomenys neskelbtini), rado ir gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), grindyse įrengtoje slėptuvėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002 Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodoma, kad ,,leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį (toliau šiame straipsnyje – prašymas)“, to paties įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad ,,Savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą“, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė B kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (JAV), 9 mm kalibro 92FS modelio pistoletą Beretta Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniais, ir didelį kiekį šaudmenų, t. y. 134 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinių, kurie yra skirti A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, iki 2019 m. gruodžio 12 d., kol kratos metu šį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

2. D. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrai su E. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padėjo pagaminti netikrą asmens tapatybės kortelę, ją laikė ir realizavo, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 27 d., apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini), iš E. B. gavęs vieną ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens nuotrauką, lapą su užrašytais asmens duomenimis (N. T., (duomenys neskelbtini), asmens parašą) ir 120 eurų, kaip atlygį už netikro dokumento pagaminimą, gautus duomenis bei nuotrauką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui vardu ,,L“, kuris tyrimo metu nenustatytu metu, bei būdu, pagaminęs netikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, perdavė jam – D. M., o jis šį žinomai netikrą dokumentą laikė namuose adresu, (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. lapkričio 29 d., apie 11:00 val., šį žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, (duomenys neskelbtini), realizavo atiduodamas E. B..

3. D. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu vardu ,,L“, padėjo pagaminti netikrą asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą bei šiuos žinomai netikrus dokumentus laikė, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui vardu „L“, pateikė fotonuotrauką su savo atvaizdu, kuris tyrimo metu nenustatytu metu sublimaciniu spausdintuvu pagamino netikrą Latvijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), B. A. vardu su jo – D. M. nuotrauka ir Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), B. A. su jo – D. M. nuotrauka, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gruodžio 12 d., kol kratos metu juos rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

4. D. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laikotarpį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu ,,L“ įgijo ir gyvenamoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), laikė žinomai suklastotą fizinio asmens dokumentą ir žinomai netikrus fizinių asmenų dokumentus, o būtent: žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, su pakeistais pirminiais rekvizitais, netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) L. A. vardu; Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) A. L. vardu; Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) F. A. vardu; Gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), A. L. vardu, iki 2019 m. gruodžio 12 d., kol kratos metu šiuos dokumentus rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

5. D. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 2 dalį už tai, kad per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laikotarpį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu ,,L“, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir gyvenamoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį įvairių fizinių asmenų dokumentų, o būtent: 33 vnt. Danijos Karalystės piliečių pasus, išduotus: 1. A. L. A., Nr. (duomenys neskelbtini); 2. S. T., Nr. (duomenys neskelbtini); 3. A. C. K., Nr. (duomenys neskelbtini); 4. P. L., Nr. (duomenys neskelbtini); 5. H. N. S., Nr. (duomenys neskelbtini); 6. H. M. L., Nr. (duomenys neskelbtini); 7. V. P., Nr. (duomenys neskelbtini); 8. B., O., Nr. (duomenys neskelbtini); 9. P. J. T., Nr. (duomenys neskelbtini); 10. T. L., Nr. (duomenys neskelbtini); 11. K. A. J., Nr. (duomenys neskelbtini); 12. G. A. I., Nr. (duomenys neskelbtini); 13. A. V., Nr. (duomenys neskelbtini); 14. S. A. R., Nr. (duomenys neskelbtini); 15. J. S. S., Nr. (duomenys neskelbtini); 16. A. N. B., Nr. (duomenys neskelbtini); 17. A. B. V., Nr. (duomenys neskelbtini); 18. T. J. A. B., Nr. (duomenys neskelbtini); 19. T. G. L., Nr. (duomenys neskelbtini); 20. T. J. E. B., Nr. (duomenys neskelbtini); 21. V. R. H., Nr. (duomenys neskelbtini); 22. V. B. H., Nr. (duomenys neskelbtini); 23. E. H. N. L., Nr. (duomenys neskelbtini); 24. S. S. R., Nr. (duomenys neskelbtini); 25. K. M. J., Nr. (duomenys neskelbtini); 26. K. M. J., Nr. (duomenys neskelbtini); 27. S. S. R., Nr. (duomenys neskelbtini); 28. S. I. M., Nr. (duomenys neskelbtini); 29. S. H. K., Nr. (duomenys neskelbtini); 30. S. T. S., Nr. (duomenys neskelbtini); 31. B. G., Nr. (duomenys neskelbtini); 32. B. M. M., Nr. (duomenys neskelbtini); 33. A. L., Nr. (duomenys neskelbtini); 2 vnt. Švedijos Karalystės piliečių pasus, išduotus: L. E., J. R., Nr. (duomenys neskelbtini), ir L. E., L. V., Nr. (duomenys neskelbtini), 11 vnt. Lietuvos Respublikos pasų: 1. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 2. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 3. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 4. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 5. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 6. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 7. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 8. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 9. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 10. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; 11. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, su pašalintais lapais Nr. 3-4, 5-6, 7-8, 9-10, 13-14, 23-24, 25-26, 27-28, 29-30 ir 31-32; Lietuvos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) lapus Nr.: 1/2, 3/4, 23/24, 25/26, 27/28; iki 2019 m. gruodžio 12 d., kol kratos metu juos rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

6. D. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikė įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas netikriems dokumentams gaminti arba tikriems dokumentams klastoti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje įsigijo ir gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), laikė įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas netikriems dokumentams gaminti arba tikriems dokumentams klastoti, t. y. laminavimo aparatą „FELLOWER COSMIC 2 A4“; 5 vnt. ‑ 104x150 mm dvipusės lipnios plėvelės; dvi ‑ 100x150 mm metalines plokšteles bei spaustuką; 15 vnt. Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenų puslapio kinegramų „VYTIS“ ir „LIETUVA“; Danijos Karalystės piliečio paso duomenų puslapio kinegramą „DK“; Latvijos Respublikos piliečio paso duomenų puslapio kinegramą „HERBAS“, kurios naudojamos atliekant atitinkamų valstybių piliečių pasų duomenų puslapių pirminio turinio pakeitimus; netikras plėveles su pasų duomenų puslapių reljefiniais įspaudimais, o būtent: 21 vnt. plėveles su Lietuvos piliečio paso duomenų puslapio reljefinių įspaudimų imitacija; plėvelę su Latvijos piliečio paso duomenų puslapio reljefinių įspaudimų imitacija; 10 vnt. plėvelių su Danijos piliečio paso duomenų puslapio reljefinių įspaudimų imitacija, kurios naudojamos atliekant atitinkamų valstybių piliečių pasų duomenų puslapių pirminio turinio pakeitimus (laminuojant pasų duomenų puslapius po pirminio turinio pakeitimo); 80x108 mm plėvelę su išpjovimais, kuri naudojama kaip Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenų puslapio „OVI“ (spalvą keičiančių dažų) apsaugos imitavimo trafaretas, atliekant paso duomenų puslapio pirminio turinio pakeitimus, iki 2019 m. gruodžio 12 d., kol kratos bute (duomenys neskelbtini), metu juos rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį bei, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nuosprendžio motyvavimo reikalavimus, kas vertintina kaip esminiai proceso įstatymo pažeidimai. Be to, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

8. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, jog ta veika kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, kvalifikuodami veikas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, kurio nuostatos laikytinos tam tikru orientyru, aiškinantis didelio kiekio požymį. Šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) buvo nurodyta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi; fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių. Vėliau įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) šovinių skaičius padidintas iki 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, o šiuo metu šovinių kiekis apskritai neribojamas. Į pasikeitusį ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinį reguliavimą atsižvelgtina ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas D. M. veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, turėjo vadovautis šiomis teismų praktikoje išdėstytomis nuostatomis. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas toks reikšmingas jo laikytų šaudmenų kiekis, kad D. M. veika būtų priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

9. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas šiuo atveju vertino ne tik D. M. laikytų šaudmenų kiekį, bet ir tai, jog jis anksčiau teistas bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis galėjo panaudoti negeriems tikslams. Apelianto nuomone, šios teismo išvados yra nepagrįstos. Apeliantas nurodo, kad jis nėra teistas už smurtinius nusikaltimus ir kad jo padaryti kiti nusikaltimai yra nesmurtinio pobūdžio bei nesusiję su ginklo tikėtinu panaudojimu. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ginklas ir šaudmenys būtų panaudoti darant ar kėsinantis padaryti kažkokią nusikalstamą veiką, taip sukeliant pavojų visuomenei. Apeliantas pažymi, kad 2018 m. pabaigoje, kraustydamas mirusio tėvo garažą, jis rado šaunamąjį ginklą „Berreta“ ir šaudmenis, kuriuos parsinešė namo bei paslėpė grindyse esančiose slėptuvėse. Taigi, šie daiktai buvo laikomi saugiose vietose, į kurias negalėjo patekti pašaliniai asmenys. Be to, šie šaudmenys nebuvo padėti ten, kur būtų pavojinga juos laikyti dėl savo sprogstamosios galios. Tačiau nuteistasis suprato, kad toks šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymas yra neteisėtas. Apelianto vertinimu, jo parodytos šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo bei laikymo aplinkybės, byloje nėra paneigtos.

10. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad šaudmenys yra iš esmės vienarūšiai, neturintys didelės kinetinės, sprogstamosios ar kitokios galios. Šie šaudmenys yra skirti kratos metu paimtam pistoletui „Berreta“, kuris yra B kategorijos. Tiek šaudmenys, tiek šaunamasis ginklas yra pramoninės gamybos. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės mažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia padaryti išvadą, kad D. M. veiksmai neatitinka sunkaus nusikaltimo kategorijos. Dėl šių priežasčių nuteistojo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį.

11. Apeliantas pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo gynėjas kaip precedentu dėl D. M. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės remtis šia kasacine nutartimi nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, jog byloje Nr. 2K-P-178/2012 disponavimu šaudmenimis buvo kaltinamas pareigūnas, turintis teisę turėti ginklą, jo namuose buvo rasti 100 vnt. šaudmenų, tinkami šaudyti iš tarnybinių ginklų, jis turėjo ir šaudmenų, išduotų ir kaip oficialiam pareigūnui, šaudmenys buvo laikomi laikantis nustatytos tvarkos, seife kartu su teisėtai laikytu ginklu ir šaudmenimis, todėl spręsta, kad toks turėjimas pagal pavojingumą negali būti prilygintas tokiam pavojingumui, kokį visuomenei sukelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Apeliantas su tokiais skundžiamo nuosprendžio argumentais nesutinka. Apeliantas mano, kad šiuo atveju apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog pas pareigūną rasti šaudmenys laikytini keliantys mažesnį pavojų visuomenei negu pas D. M. rasti šaudmenys. Apelianto vertinimu, pareigūnui turi būti keliami didesni reikalavimai ir jo profesija neturi būti priešpastatyta kitiems valstybės piliečiams. Todėl toks teismo motyvas yra šališkas.

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam buvo paskirta neteisinga bausmė. Apeliantas pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dalyvauja mažametės dukters auklėjime, su kuria palaiko itin glaudžius ryšius. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte. Apelianto nuomone, tai parodo tinkamą požiūrį į padarytą nusikaltimą ir ateities planus. Šią nuomonę pagrindžia Kauno tardymo izoliatoriaus išduota charakteristika, kur nurodoma, kad D. M. kryptingai siekia savo tikslų, save vertina adekvačiai, kritikuoja netinkamus praeities sprendimus. Bendraudamas su administracijos darbuotojais nuteistasis elgiasi mandagiai ir taktiškai, nekelia nepagrįstų reikalavimų. Apeliantas mokosi užimtumo centre. Taigi, nuteistasis Kauno tardymo izoliatoriaus yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teismui pateikta pažyma, kad įmonė sutinka įdarbinti D. M.. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo 2007 m. ir 2010 m. padaryti nusikaltimai yra nesmurtinio pobūdžio, o įstatymo nustatyta tvarka jis laikomas neteistu. Apeliantas pažymi, kad jis nebuvo dokumentų klastojimo nusikaltimų iniciatorius, o už kai kuriuos nusikaltimus jo veikos buvo kvalifikuotos kaip padėjėjo. Be to, byloje nenustatyta, kad apeliantas savo neteisėtais veiksmais padarė visuomenės interesams didelę žalą. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas turi apsvarstyti galimybę D. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. M. gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl D. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. M. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

14. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nurodo, kad šaudmenys buvo laikomi saugiose vietose, jie yra iš esmės vienarūšiai, pramoninės gamybos, neturintys didelės kinetinės, sprogstamosios ar kitokios galios ir yra skirti kratos metu paimtam pistoletui „Berreta“, kuris yra B kategorijos. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės mažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia padaryti išvadą, kad D. M. veiksmai neatitinka sunkaus nusikaltimo kategorijos. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

15. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar nuteistojo D. M. laikytų šaudmenų kiekis atitinka didelio kiekio apibūdinimą, nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo minėtos teismų praktikos. Apygardos teismas įvertino ne vien nusikaltimo dalyko kiekybinę išraišką, bet ir į kitus požymius, reikšmingus BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio – nustatymui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. M. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė B kategorijos šaunamąjį ginklą ir 134 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinių. Nuteistasis D. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad namuose slėptuvėje laikė pistoletą ir 134 vnt. šaudmenų. Juos buvo radęs po tėvo mirties, tvarkydamas pastarojo garažą. D. M. žinojo, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet dėl jo nesikreipė, o policijai priduoti šiuos daiktus bijojo, nes ankščiau yra teistas (t. 10, b. l. 200). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 35 straipsnyje numatyta, jog asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Taigi, nuteistasis šio reikalavimo neįvykdė, nepasinaudojo minėto įstatymo suteikta teise gauti leidimą laikyti ginklą, o tuo pačiu ir šovinius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šaunamąjį ginklą ir šovinius jis laikė neteisėtai.

17. Apeliantas skunde nurodo, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo laikomi saugiose vietose – grindyse esančiose slėptuvėse. Tačiau iš 2019 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. gruodžio 12 d. kratos protokolo matyti, jog šias slėptuves buvo galima aptikti ir į jas patekti, be jokių specialiųjų priemonių, tik atstūmus grindų laminato lentelę (t. 3, b. l. 10 - 33), t. y. jie nebuvo laikomi seife ar kitoje rakinamoje patalpoje. Taigi, tiek šaunamąjį ginklą, tiek šaudmenis galėjo rasti pas nuteistąjį besilankantys asmenys, tarp jų ir D. M. nepilnamečiai vaikai.

18. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jo laikyti šaudmenys yra vienarūšiai, pramoninės gamybos, neturintys didelės kinetinės, sprogstamosios ar kitokios galios. 2020 m. sausio 28 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-380 nurodyta, kad pateiktas tirti pistoletas yra pramoninės gamybos (JAV) 9 mm kalibro 92FS modelio pistoletas Beretta Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas šaudyti 9 mm Luger (9x19) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas ginklas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti 134 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai, kurie skirti daugeliui A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų, tame tarpe ir tirti pateiktam 9 mm kalibro 92FS modelio pistoletui Beretta Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 130 - 133). Taigi, nors nuteistasis pagrįstai nurodo, kad jo laikyti šaudmenys yra vienarūšiai, tačiau jie yra skirti ne tik neteisėtai laikytam pistoletui, bet ir daugeliui A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi, A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys yra pavojingiausi. Pažymėtina, kad nuteistojo D. M. laikyti 9 mm kalibro Luger (9x19) šoviniai yra kovinės paskirties, tinkami šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų – pistoletų bei pistoletų kulkosvaidžių, tai gali būti ir kariniai šoviniai. Atliekant trumpavamzdžių ginklų tinkamumo tyrimą, bandymų metu 9 mm kalibro Luger šoviniais buvo kiaurai peršaunami stalviršis, lengvojo automobilio skarda ir padanga (V. P.. Policijos tarnybinio ginklo naudojimo problemų sprendimas: trumpavamzdžių ginklų tinkamumo tyrimas, Jurisprudencija 2002, t. 35(27), l. 63 - 71). Nors apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad šiuo metu galiojantys įstatymai neriboja asmenims leidžiamo įsigyti šovinių kiekio, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nuteistojo laikytų šaudmenų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią, darytina išvada, jog jais gali būti keliama gana didelė grėsmė visuomenės saugumui. Be to, toks kiekis neteisėtai disponuojamų šaudmenų kelia grėsmę valstybėje nustatytai disponavimo ribotos civilinės apyvartos daiktais tvarkai.

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kratos metu pas D. M. buvo surasti ne tik minėti šoviniai, bet ir neteisėtai laikomas pistoletas Beretta Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vienas iš B kategorijos šaunamųjų ginklų, tinkamas šaudyti 9 mm Luger (9x19) šoviniais. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jeigu slapta šaudmenis turi asmuo, turintis priėjimą prie šaunamojo ginklo, nusikaltimo pavojingumas tik didėja, nes greta neteisėtai laikomų šovinių yra ginklas, iš kuriuo turimi šaudmenys gali būti iššauti. Specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-380 nurodyta, kad iš tirti pateikto pramoninės gamybos (JAV) 9 mm kalibro 92FS modelio pistoleto Beretta Nr. (duomenys neskelbtini) po jo paskutinio valymo buvo šauta (t. 3, b. l. 130 - 133). Nuteistasis D. M. tiek apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 80-81), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 201) pripažino, kad pabandė šaudyti aptariamu šaunamuoju ginklu, t. y. iš smalsumo miške iššovė du kartus. Taigi, neatmestina galimybė, kad nuteistasis, neturėdamas tinkamų įgūdžių, tam neskirtoje nesaugioje vietoje bet kada vėl galėjo pasinaudoti šiuo neteisėtai laikomu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, taip keldamas pavojų visuomenės saugumui.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taipogi pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis D. M. šioje byloje, be neteisėto šaunamojo ginklo ir didelio kiekio šaudmenų laikymo, buvo nuteistas dar už penkis apysunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, kuriuos nuteistasis darė sistemingai. Be to, D. M. anksčiau du kartus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (teistumai išnykę) (t. 8, b. l. 14-17, 20-36). Nors šios nusikalstamos veikos nėra smurtinės ar padarytos naudojant šaunamąjį ginklą, tačiau visa tai rodo D. M. polinkį nusikalsti ir nenorą laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

21. Apeliantas skunde pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo gynėjas kaip precedentu dėl D. M. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, kad minėtoje byloje pas policijos pareigūną rasti šaudmenys laikytini keliantys mažesnį pavojų visuomenei negu pas D. M. rasti šaudmenys. Apelianto vertinimu, pareigūnui turi būti keliami didesni reikalavimai ir jo profesija neturi būti priešpastatyta kitiems valstybės piliečiams. Šie apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju nustatytos visiškai kitokios nusikalstamos veikos aplinkybės, nei nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012, kur už neteisėtą disponavimą šaudmenimis buvo nuteistas pareigūnas, turintis teisę nešioti ginklą, jo namuose buvo rasti 100 vnt. šaudmenų, tinkamų šaudyti iš tarnybinių ginklų, jis turėjo ir šaudmenų, išduotų kaip oficialiam pareigūnui, šaudmenys buvo laikomi laikantis nustatytos tvarkos, seife kartu su teisėtai laikytu ginklu ir šaudmenimis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kratos metu pas D. M. buvo rastas dar didesnis šaudmenų kiekis – 134 vnt., kurie buvo neteisėtai laikomi slėptuvėse, kurias buvo galima aptikti ir į jas patekti, be jokių specialiųjų priemonių, t. y. jie nebuvo laikomi seife ar kitoje rakinamoje patalpoje. Be to, D. M. kartu su šaudmenimis neteisėtai laikė ir šaunamąjį ginklą, kurį, neturėdamas atitinkamų įgūdžių, išbandė tam nepritaikytoje nesaugioje vietoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas kaip precedentu pagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus skundžiamame nuosprendyje pirmiau aptartas ir teisėjų kolegijos šioje nutartyje paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo neteisėtai laikyti šaudmenys visuomenei akivaizdžiai kėlė didelį pavojų ir pas D. M. kratos metu rastus 134 vnt. šaudmenų pripažino dideliu kiekiu bei tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir D. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. M. paskirtų bausmių.

23. Apeliantas skunde nurodo, kad jam buvo paskirta neteisinga bausmė. Apeliantas mano, kad jam turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. M. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. M. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

24. Nuteistasis padarė penkis apysunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu ir įrangos ar kitokių priemonių, tiesiogiai skirtų netikriems dokumentams gaminti arba tikriems dokumentams klastoti, laikymu, bei sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. D. M. buvo dviejų nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Nustatydamas bausmių rūšį ir dydį D. M., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę: D. M. laikomas neteistu, kadangi ankstesni teistumai yra išnykę (t. 8, b. l. 14-36), nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 8, b. l. 11-13,), iki suėmimo nedirbo, užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, nesusituokęs, rūpinasi mažamete dukra (t. 10, b. l. 104, 107-108), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (t. 7, b. l. 9-10), Kauno tardymo izoliatoriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 105). Nors D. M. laikomas neteistu, kadangi teistumas yra išnykęs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau du kartus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Taigi, nuteistasis anksčiau jau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu suklastotų dokumentų, tačiau jam buvo parodytas pasitikėjimas ir bausmės vykdymas buvo atidėtas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo nenorą laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam D. M. bausmių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Nuteistajam skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. M. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, BK 302¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas artimą minimaliam. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, dalyvauja mažametės dukters auklėjime, ankstesni teistumai išnykę, Kauno tardymo izoliatoriaus charakterizuojamas teigiamai ir kt., bei tuo pagrindu švelninti nuteistajam už padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

26. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas turi apsvarstyti galimybę D. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos ir pagrindai vadovautis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei D. M. taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju D. M. padarė penkis apysunkius nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą, dėl kurio nėra draudžiama taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, o D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs D. M. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 75 straipsnio nuostatos D. M. atžvilgiu jau buvo pritaikytos ir jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas. Todėl keisti šios skundžiamo nuosprendžio dalies nuteistojo nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

27. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.