Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aleno Piesliako,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, D. V., gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta D. V., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nuspręsta perduoti D. V. pagal laidavimą laiduotojai J. V., nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio (1000 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalyje, nuosprendžio 18 punkte nurodytus daiktus nuspręsta konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6.1. Prokuroro nuomone, D. V. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sudėtį. Dėl šios priežasties byloje nėra galimas BK 40 straipsnio nuostatų taikymas. Prokuroras pažymi, kad viena iš esminių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų - asmuo turi būti pirmąkart padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką laikomas asmuo, kuris anksčiau nebuvo nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017, 2K-145-895/2018). Prokuroro vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. V. taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl D. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

9. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti D. V. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 2 dalį. Apeliantas nurodo, kad D. V. dirba apsaugos darbuotoju, turi leidimą ginklui, žino ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles, tačiau inkriminuotą ginklą ir šaudmenis ilgą laiką laikė ne seife, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, o rūsyje. Be to, tame pačiame rūsyje buvo ir ginklas, kuriuo buvo galima šaudyti neteisėtai laikomais šoviniais. Prokuroro vertinimu, ginklo laikymas kartu su jam tinkančiais šaudyti šaudmenimis yra pavojingesnė veika nei vien tik šaudmenų laikymas. Apeliantas taip pat pažymi, kad D. V. apklausiamas teisme nurodė, jog ginklų parduotuvėje buvo nusipirkęs 600 vnt. šovinių, iš jų 100 šovinių buvo iššaudęs. Taigi, neatmestina galimybė, kad D. V. bet kada vėl galėjo pasinaudoti neteisėtai laikomu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, taip keldamas pavojų visuomenės saugumui. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar D. V. laikytų šaudmenų kiekis atitinka didelio kiekio apibūdinimą, nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo minėtos teismų praktikos. Apygardos teismas įvertino ne vien nusikaltimo dalyko kiekybinę išraišką, bet ir kitus požymius, reikšmingus BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio – nustatymui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. V. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą (signalinį revolverį) ir 500 vnt. šovinių, kurie yra skirti C kategorijos ginklams.

11.1. D. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme dėl šios nusikalstamos veikos parodė, kad signalinį revolverį Mateja kartu su kitais kaltinime nurodytais ginklais jis įsigijo 2018 m. sausio mėnesį iš savo pažįstamo Ukrainos piliečio A. B.. Pastarasis pažadėjo, kad pateiks visas įsigijimo sąskaitas-faktūras, padės su įmonės registracija ir licencijos gavimu, tačiau, atvežęs ginklus, vėliau išvyko į Ukrainą ir pažado neištesėjo. D. V. norėjo pats užregistruoti ginklus, bet licencijavimo skyriuje pasakė, kad reikia turėti įsigijimo dokumentus. Pastarasis taipogi parodė, kad nuo 2010-2011 m. turi licenciją C kategorijos ginklui, taip pat turi leidimą darbiniui B kategorijos ginklui. 2011-2012 metais parduotuvėje jis buvo pirkęs 600 vnt. šovinių, iš kurių 100 vnt. iššaudė. Šoviniai kartu su signaliniu revolveriu Mateja ir kitais ginklais paskutiniu metu buvo laikomi rūsyje (duomenys neskelbtini), kad nebūtų pasiekiami vaikams, tas butas yra jo senelės. Be to, D. V. pripažino, kad yra susipažinęs su ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo taisyklėmis (t. 2, b. l. 86-87). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog D. V. turėjo išduotą leidimą įsigyti signalinį revolverį „Mateja“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaunamąjį ginklą, kuriam būtų skirti kratos metu rasti šaudmenys (t. 1, b. l. 177-178). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šaunamąjį ginklą ir šovinius jis laikė neteisėtai.

11.2. Prokuroras pažymi, kad inkriminuotą ginklą ir šaudmenis D. V. ilgą laikė ne seife, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, o rūsyje. Iš 2020 m. balandžio 2 d. kratos protokolo iš tiesų matyti, kad aptariamas šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo rasti bei paimti (duomenys neskelbtini), namo rūsyje ant žemės (t. 1, b. l. 25-36). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėtas šaunamasis ginklas ir šaudmenys nebuvo laikomi seife, tačiau jie buvo padėti pašaliniams asmenims sunkiai prieinamoje patalpoje, t. y. daugiabučio namo rūsyje.

11.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar D. V. laikytų šaudmenų kiekis atitinka didelio kiekio apibūdinimą, nagrinėjamu atveju atsižvelgė ir į šių šaudmenų charakteristiką bei paskirtį. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris ginklo dėžėje su užrašu „FENIX“ yra tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Lenkija), .22 kalibro Fenix modelio signalinis revolveris Mateja Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .22 kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo signaliniais (.22 long alarm) šoviniais. Iš šio ginklo galima taip pat iššauti .22 kalibro žiedinio skėlimo signalinius Flobert šovinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas revolveris yra priskiriamas C ginklų kategorijai. Tirti pateikti 300 šovinių trijose plastikinėse šovinių dėžutėse yra šaudyti tinkami pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo signaliniai – garsiniai „Flobert“ šoviniai, kurie skirti daugelio modelių 6 mm kalibro revolveriams bei startiniams pistoletams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios rūšies šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams. Šiuos šovinius galima iššauti iš tirti pateikto pramoninės gamybos (Lenkija) startinio pistoleto Start 1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš tirti pateikto pramoninės gamybos (Lenkija), .22 kalibro Fenix modelio signalinio revolverio Mateja Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateikti 200 šovinių dviejose plastikinėse šovinių dėžutėse yra šaudyti tinkami pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina) 6 mm kalibro žiedinio skėlimo signaliniai ilgieji (.22 Long K) šoviniai, kurie skirti daugelio modelių 6 mm kalibro revolveriams, tame tarpe ir tirti pateiktam pramoninės gamybos (Lenkija), .22 kalibro Fenix modelio signaliniam revolveriui Mateja Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios rūšies šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams (t. 1, b. l. 101-117).

11.4. Specialistas R. Š., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad ginklai pagal pavojingumą yra suskirstyti nuo A iki D kategorijos. A yra pati pavojingiausia, D – mažiausiai pavojinga. Aptariami signaliniai ginklai yra priskiriami C kategorijai, kuriai reikalingas leidimas ginklams ir tuo pačiu šaudmenims. Visi šaudmenys yra skirstomi pagal tai, kokiems ginklams jie yra skirti. Kovinis šovinys yra pavojingesnis nei imitacinis, nes išlekia kulka, o signaliniai, imitaciniai - išlekia tik dujos, duoda garsą arba dar gali duoti šviesos signalą. Signaliniai šoviniai daugiau naudojami garso signalui paduoti kažkam pabaidymui arba treniruotėms. Jų paskirtis yra skirtinga, t. y. patikrinti, kaip veikia ginklo mechanika ir išgauti garsinį signalą. Tačiau, jeigu nesilaikysi saugaus elgesio taisyklių ir šausi iš artimo atstumo, signaliniu šoviniu, kuris yra pavojingesnis nei dujinis, nes ten yra didesnis parako kiekis, gali padaryti stiprius ir mirtinus sužalojimus (t. 2, b. l. 106-107).

11.5. Iš minėtos specialisto išvados ir specialisto R. Š. teisminio nagrinėjimo duotų paaiškinimų galima spręsti, kad D. V. laikyti signaliniai – garsiniai ir signaliniai šoviniai nėra kovinės paskirties, jie daugiau naudojami patikrinti, kaip veikia ginklo mechanika ir išgauti garsinį ar šviesos signalą. Taigi, atsižvelgus į D. V. laikytų šaudmenų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią, darytina išvada, jog laikantis saugaus elgesio taisyklių, šių šaudmenų pavojingumas nėra didelis ir jais nėra keliama didelė grėsmė visuomenės saugumui. Be to, toks kiekis nurodyto pobūdžio neteisėtai disponuojamų šaudmenų nekelia grėsmės valstybėje nustatytai disponavimo ribotos civilinės apyvartos daiktais tvarkai. Teismų praktikoje išaiškinta, jog padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas šaudmenų laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingi kiekiai galinčių kelti pavojų visuomenei šaudmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju pas D. V. buvo rastos 5 dėžutės gamyklinės gamybos supakuotų signalinių šovinių, kurie, kaip minėta, nekelia didelės grėsmės visuomenės saugumui.

11.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavojų visuomenės saugumui kelia ne pats šaudmenų kiekis, bet kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, kokiam tikslui asmuo juos užvaldo. Nors prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad kratos metu rūsyje taip pat buvo rastas ginklas, kuriuo buvo galima šaudyti neteisėtai laikomais šoviniais, ir kad D. V. pripažino, jog 100 šovinių jis buvo iššaudęs, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo asmens veiką perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad D. V. dirbo apsaugos darbuotoju, turėjo neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus, išlaikė atitinkamą egzaminą bei laikė tris teisėtai įsigytus šaunamuosius ginklus. Taigi, pastarasis neabejotinai turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip elgtis su šaunamaisiais ginklais. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad D. V. minėtus 100 šovinių iššaudė tam neskirtoje nesaugioje vietoje. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad D. V. būtų ketinęs naudoti šovinius neteisėtiems tikslams ir tuo kėlęs didelį pavojų visuomenės saugumui.

11.7. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus skundžiamame nuosprendyje pirmiau aptartas ir teisėjų kolegijos šiame nuosprendyje paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog D. V., laikydamas 500 vnt. signalinių šovinių, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pas D. V. kratos metu rastus 500 vnt. signalinių šaudmenų pagrįstai nepripažino dideliu kiekiu ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo prašymo ir D. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

12. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laidavimo institutą, numatytą BK 40 straipsnyje, nors tam nebuvo sąlygų. Prokuroro nuomone, D. V. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sudėtį. Dėl šios priežasties byloje nėra galimas BK 40 straipsnio nuostatų taikymas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

13. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13.1. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017).

13.2. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). O realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, 2K-138-976/2015, 2K-144-489/2015, 2K-238-699/2017).

13.3. Apeliaciniame skunde, vadovaudamasis teismų praktika, prokuroras pagrįstai nurodė, jog bylos duomenimis ir D. V. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais nustatyta, kad pastarojo įvykdytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. V. nešaunamuosius ginklus ir signalinį revolverį Mateja iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 2018 m. sausio mėnesį, 500 vnt. šovinių „Pobjeda“ įgijo 2011-2012 metais, šiuos šovinius ir minėtą signalinį revolverį neteisėtai laikė iki 2020 m. balandžio 2 d., kol juos kratos metu rado policijos pareigūnai, o nešaunamuosius ginklus pasikėsino realizuoti taipogi 2020 m. balandžio 2 d. Taigi, nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu laiku: BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta 2018 m. sausio mėnesį, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – 2020 m. balandžio 2 d., o BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta trunkamoji nusikalstama veika buvo baigta daryti taipogi 2020 m. balandžio 2 d.

13.4. Be to, šios nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingais veiksmais, esant susiformavusiai skirtingai tyčiai. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad D. V. veiksmai (šaudmenų ir šaunamojo ginklo įsigijimas bei laikymas, nešaunamųjų ginklų įsigijimas ir pasikėsinimas realizuoti nešaunamuosius ginklus) buvo padaryti esant bendram sumanymui ir kad šie veiksmai yra neatsiejami vienas nuo kito. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudaro ne idealią, o realią nusikalstamų veikų sutaptį.

13.5. Esant nustatytoms ir apeliaciniame skunde prokuroro nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad byloje nebuvo galimybės pripažinti D. V. nusikaltusiu pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju nenustatytos visos būtinosios D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. V. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl D. V. skiriamų bausmių.

14. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

15. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. V. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų; už nusikaltimo, nustatyto BK 258 straipsnio 1 dalyje, padarymą – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų; už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą – baudą arba areštą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas D. V. skirtinų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklais bei šaudmenimis. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad D. V. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 36), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 43-44), dirbo apsaugos darbuotoju UAB „E“ (duomenys pakeisti), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 37, 42, 105), yra vedęs, augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 40-41, 69-70), turi finansinių įsipareigojimų bankui (t. 2, b. l. 72-84), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nesikreipė (t. 2, b. l. 31-33).

16.1. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, jog atlikęs bausmę jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, D. V. skirtinos švelniausios jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmių rūšys: už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, padarymą – baudos, savo dydžiu artimos šios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai); už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą – areštas, taip pat nustatant dydį, artimą minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

16.2. D. V. skiriamos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatomis. Bausmės, skiriamos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą bendrintinos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę), kadangi šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje – apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skiriama už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, padarymą, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, nemažesnę nei numatytas jos minimumams BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (50 MGL). BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Todėl D. V. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 30 parų areštas ir 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.

17. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

17.1. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016).

17.2. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad D. V. prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių terminui, paskiriant intensyvią priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant D. V. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į jau minėtas nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, D. V. skiriamas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, kuris padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam galės būti panaikintas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 1 dalį – 70 MGL dydžio (3 500 Eur) baudą;

– pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 20 MGL dydžio (1000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei D. V. paskirti 30 (trisdešimt) parų areštą ir 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, D. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą ir D. V. įpareigoti nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti D. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti D. V., kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

D. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šiuos daiktus:

- du pramoninės gamybos (Vokietija), 4,5 mm kalibro Hammerli 850 AirMagnum modelio pneumatinius šautuvus Umarex Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),

- 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „CROSMAN RECRUIT Model 525“, Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Lenkija), .22 kalibro Fenix modelio signalinį revolverį Mateja Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm kalibro BP1764 Marauder modelio pneumatinį šautuvą Benjamin Crossman Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Vokietija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Umarex HAMMERLI BLACK FORCE 880“ Nr. (duomenys neskelbtini),

- du šautuvus „UMAREX COLT M4“, vieno šautuvo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) , kito – (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „Crosman BENJAMIN MARAUDER“ Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Kinija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „CROSMAN TYRO“ Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Turkija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „HATSAN MOD. 125“ Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Kinija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą „CROSMAN BENJAMIN CHARGER“ Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Vokietija) pneumatinį automatinį šautuvą „MP GERMAN“ Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm kalibro automatinį pneumatinį pistoletą MP 661KC Drozd Nr. (duomenys neskelbtini),

- du pramoninės gamybos (Vokietija) 4,5 mm kalibro Colt M4 modelio pneumatinius šautuvus Umarex Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Taivanas) 4,5 mm kalibro BMPWX modelio pneumatinį šautuvą Crosman Bushmaster Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm kalibro 1920 modelio pneumatinį šautuvą Beeman Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm kalibro BTN2Q7 modelio pneumatinį šautuvą Benjamin Nr. (duomenys neskelbtini),

- pramoninės gamybos (Turkija) 4,5 mm kalibro AirTact modelio pneumatinį šautuvą Hatsan Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusius iš D. V. paimtus daiktus, kurie nebuvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu, grąžinti D. V..