- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-349-1020/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00427-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, S. S. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios – dvejų metų ir dviejų mėnesių neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas vieneriems metams ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį S. S. įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau, kaip 2019 m. sausio 9 d., neteisėtai atgabeno į ūkinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 12 vnt. šaudmenų – pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, skirtų įvairių modelių 7,62 mm kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams ir 73 g didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – trotilą (TNT), kur šaudmenis ir didelės sprogstamosios galios medžiagą neteisėtai laikė iki 2019 m. sausio 9 d. 9.25 val., kai neteisėtai laikytus šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą trotilą (TNT) kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo S. S. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. S. paskirtos bausmės pakeisti – paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.1. Nuteistojo gynėjas nesutinka su nuteistajam S. S. paskirta bausme, nes mano, kad šiuo atveju net ir nedidelės – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas, prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad S. S. yra garbingo amžiaus – 60 metų. Serga sąnarių ligomis – rankų sąnarių artritu, dėl to yra apriboti jo rankų judesiai, jis negali dirbti fizinio darbo. Taip pat serga širdies nepakankamumo liga. Dėl nurodytų priežasčių, t. y. tiek dėl amžiaus, tiek dėl sveikatos problemų, nuteistajam būtų sudėtinga atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nes nebūtų užtikrinta tinkama medicininė priežiūra.
2.2. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad nuteistasis S. S. gyvena kartu su savo žmona V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri serga hipertenzija, cukralige, turi viršsvorio (būdama 190 cm ūgio, sveria 200 kg) ir dėl to nevaikšto bei pati savarankiškai negali savimi pasirūpinti. Dėl minėtų priežasčių jai nustatytas neįgalumas. Tik vienintelis nuteistasis S. S. ja rūpinasi ir jam pradėjus atlikinėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nebebūtų asmens, kuris galėtų pasirūpinti neįgalia V. S..
2.3. Nuteistojo gynėjas taip pat pažymi, kad S. S. proceso metu kaltu prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas. Nuo nusikalstamos veikos padarymo S. S. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ir jo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų. Dėl S. S. padarytos nusikalstamos veikos jokių neigiamų padarinių nekilo, žala niekam nepadaryta, civilinių ieškinių nėra. Padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie smurtinių nusikaltimų, todėl nekelia jokio pavojaus visuomenei. Pasak gynėjo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. S. neproporcinga skirti bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės.
3. Teismo posėdyje nuteistasis S. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prokuroras apeliacinį skundą prašė tenkinti iš dalies ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės grindžiamas klaidingai įvertintomis aplinkybėmis apie nuteistojo asmenybę, priimtas iš esmės neįvertinus nuteistojo vaidmens atskleidžiant nusikalstamą veiką ir kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, todėl yra neteisingas ir turi būti pakeistas.
5. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. S. gynėjas ir pats nuteistasis teismo posėdžio metu savo kaltės ir jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį neginčija. Apeliantas nesutinka tik su nuteistajam paskirta bausme bei prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi byloje jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismo sprendime pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad bausmės nuteistajam S. S. skyrimo motyvus teismas išdėstė pakankamai trumpai ir lakoniškai. Teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuosprendyje nurodyta, kad jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, kad nuteistąjį neigiamai charakterizuoja jo sistemingai daromi administraciniai nusižengimai ir du ankstesni teistumai, iš kurių nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad S. S. yra solidaus amžiaus (60 metų), padeda savo sugyventinei, neturi teistumo ir yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį, t. y. šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę (skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyrė nuteistajam BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą ir byloje atliktą sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo).
7. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo ir jo gynėjo bei prokuroro apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad S. S. paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga, o bylos aplinkybių visuma šioje byloje nebuvo nei atskleista, nei tinkamai įvertinta, be to, teismo nurodytos kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės netgi neteisingos ir vertintos aiškiai hiperbolizuojant nuteistojo asmenybės pavojingumą.
8. Pirmiausia, teisėjų kolegija pastebi, kad byloje inkriminuota veika buvo padaryta pakankamai seniai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis inkriminuotus šovinius ir sprogstamąją medžiagą surado prieš 6 – 7 metus, o po to, palikęs jas svetimame garaže kur dirbo ir jas pamiršęs, išvyko uždarbiauti į užsienį, kai šios medžiagos buvo rastos 2019 m. sausio 9 d. (kito asmens garaže, tiriant jo galimą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis). Nagrinėjamoje byloje nurodytų šovinių ir sprogstamosios medžiagos priklausomybė, kaip dar bus aptarta plačiau, iš esmės atskleista tik po paties nuteistojo S. S. prisipažinimo ir duotų paaiškinimų. Prokuroras teismo posėdyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad rasti šoviniai ir sprogstamoji medžiaga buvo aiškiai seni, sprogstamoji medžiaga trotilas buvo be detonatoriaus ir nėra jokių duomenų apie kokius nors nuteistojo ketinimus ją panaudoti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nuosprendyje aiškiai nepagrįstai nurodyta, kad nuteistasis buvo du kartus teistas. Byloje be paties nuteistojo geranoriškai nurodytų duomenų, kad maždaug apie 1982 metus, jis buvo teistas už chuliganizmą, nėra jokių kitų duomenų nei apie šį, nei apie kokį nors kitą, t. y. antrą, teistumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nurodė, kad jokių duomenų apie S. S. teistumus nerado. Taigi apygardos teismo argumentai neigiamai charakterizuojant S. S. asmenybę ir teigiant, kad šis nepadarė išvadų dėl ankstesnių teistumų, yra aiškiai nepagrįsti. Lygiai taip pat teismas nepagrįstai sureikšmino S. S. padarytus administracinius nusižengimus, įvardindamas jį kaip asmenį sistemingai darantį tokio pobūdžio pažeidimus. Apygardos teismas, nedetalizuodamas padarytų nusižengimų pavojingumo, iš esmės rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie tris S. S. padarytus administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija įvertinusi jų pobūdį konstatuoja, kad byloje inkriminuojama nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga, niekaip nesusijusi su S. S. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais – automobilio vairavimu neužsisegus saugos diržo, vairavimu nesant civilinės atsakomybės draudimo ir vairavimo neturint teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonės (t. 2, b. l. 48–50). Atsižvelgiant į tai, minėti administraciniai nusižengimai negalėjo būti pernelyg sureikšminami darant išvadas apie asmens, disponavusio šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga, pavojingumą visuomenei. Jokių kitų pažeidimų ar nusikaltimų nuo minėtų medžiagų radimo nuteistasis nepadarė. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo išvadomis apie tokį S. S. pavojingumą, dėl kurio jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.
10. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje padeda savo artimiesiems ir yra vienas iš asmenų, prižiūrinčių itin sunkios sveikatos būklės ir neįgalią buvusią sutuoktinę, su kuria iki šiol kartu gyvena. Teismui pateikti medicininiai dokumentai apie nuteistojo ir jo prižiūrimos V. S. sveikatą nekelia jokių abejonių. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, jog nuteistasis siekdamas padėti išlaikyti artimuosius uždarbiavo užsienyje ir Lietuvoje, kad iki šiol padeda išlaikyti ir prižiūri neįgalią V. S.. Taigi akivaizdu, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų neigiamų pasekmių ir jo artimiesiems.
11. Atsižvelgdama į visas minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su proceso dalyvių pozicija dėl aiškiai neteisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskiriant pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistajam, nors ir minimalią, bet labai griežtą – ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
12. Nuteistojo gynėjas prašydamas pakeisti apygardos teismo sprendimą dėl nuteistajam S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo prašymą grindė teismo galimybe skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
13. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-269-719/2019 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nuteistajam paskirti teisingą bausmę taikant BK 62 straipsnio nuostatas dėl švelnesnės, negu įstatyme numatytos, bausmės paskyrimo, todėl tokiu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos.
15. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog: „teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.“. Tai reiškia, kad BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu švelnesnė, negu įstatyme numatyta, bausmė gali būti skiriama esant trims sąlygoms: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) toks asmuo nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) toks asmuo visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
16. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo S. S. nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta, taip pat nėra jokių abejonių dėl to, kad jis nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Taigi esminiu klausimu sprendžiant dėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo yra klausimas, ar šioje byloje galima pripažinti, jog nuteistasis S. S. pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant minėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos formuluotę, negalima įstatymų leidėjo ketinimų suprasti vien paraidžiui, t. y. reikalaujant iš asmens fiziškai atvykti į valstybės instituciją ir tik tokiu būdu pranešti apie jo paties padarytą nusikalstamą veiką. Toks įstatymo aiškinimas šiuolaikinėje baudžiamojoje justicijoje, plečiantis šiuolaikinių techninių priemonių ir jų panaudojimo galimybėms baudžiamajame procese, aiškiai prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimams ir šios normos prasmei. Teismo vertinimu, esmine aplinkybe sprendžiant dėl šios sąlygos buvimo yra klausimas, ar asmens atvykimas ir pranešimas (prisipažinimas) apie nusikalstamą veiką buvo savanoriškas, ar ne, t. y., ar asmuo tai daro savo noru, ar verčiamas objektyvių aplinkybių. Vertinant ar asmuo apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką pranešė savanoriškai, reikia atsižvelgti į tai, kaip asmuo, pranešęs apie nusikalstamą veiką, vertina teisėsaugos institucijų galimybes išaiškinti nusikalstamą veiką, kada ir kaip teisėsaugos institucijos sužinojo apie nusikalstamą veiką, ir ar asmens pranešimo (prisipažinimo) metu jau buvo surinkta objektyvių duomenų apie galimą šio asmens kaltę.
18. Tokio teisės aiškinimo kontekste teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo S. S. pranešimas (prisipažinimas) apie jo paties padarytą nusikalstamą veiką buvo savanoriškas. Pirmiausia, pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje pakankamai ilgą laiką nuo inkriminuojamų šaudmenų ir sprogstamosios medžiagos suradimo nebuvo jokių, net ir netiesioginių duomenų apie tai, kad šios medžiagos priklausė nuteistajam S. S.. Nuo 2019 m. sausio 9 d. dėl disponavimo šaudmenimis ir šiomis medžiagomis faktiškai buvo įtariamas visiškai kitas asmuo, kuris teigė, kad nieko nežino apie šaudmenis ir šias medžiagas, kad jas jo naudojamose patalpose galėjo palikti bet kas iš asmenų, kuriems jos buvo ne kartą išnuomotos, ar bet kas iš daugybės šiose patalpose dirbusių asmenų (t. 1, b. l. 156–157, 163, 168). Tik 2020 m. rugsėjo 18 d. šiam asmeniui, o ne teisėsaugos institucijoms, bendraujant su S. S. pavyko sužinoti, kad šaudmenys ir šios medžiagos priklausė būtent S. S.. Dar svarbiau, kad šias aplinkybes, ką akcentavo ir prokuroras, minėtas asmuo sužinojo iš esmės atsitiktinio ir laisvo pokalbio metu su S. S., kuriam jis, be kita ko, prasitarė, jog turi problemų su policija, kad kratos metu pas jį garaže buvo rasti šoviniai. Būtent šio pokalbio metu S. S. nurodė, kad šovinius surado ir garaže paliko jis bei nurodė, kad apie tai gali papasakoti policijai (iš apklausos protokolo ir tolesnės tyrimo eigos galima spręsti, kad S. S. netgi prašė nurodyti jo kontaktus policijai: „paprašė, kad esant būtinumui jis galėtų būti apklausiamas policijoje“ (t. 1, b. l. 174), o minėtas asmuo pateikė prašymą policijai apklausti S. S., nurodydamas jo asmens duomenis ir kontaktus (t. 2, b. l. 1)). Iš bylos medžiagos matyti, kad vos po kelių dienų S. S. buvo apklausiamas policijoje ir detaliai papasakojo apie minėtų šaudmenų bei sprogstamosios medžiagos radimą, be to, nurodė ir kaip apie tai prisipažino anksčiau šios medžiagos laikymu įtariamam asmeniui, kuris taip pat nežinojo, kad šias medžiagas jo garaže paliko S. S. („V. man užsiminė, kad pas jį garaže <...> buvo atlikta krata, kurios metu policijos pareigūnai rado šovinius. Jis man pasakė, kad nežino, kaip jo garaže galėjo atsirasti šovinių. Tuomet aš atsiminiau, kad maždaug prieš 6 metus <...> radau šovinius ir trotilą“ (t. 2, b. l. 10-11)). Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad inkriminuotų šovinių ir sprogstamųjų medžiagų priklausomybė buvo nustatyta tik po to, kai apie šias aplinkybes papasakojo pats S. S.. Pastarasis apie šias aplinkybes papasakojo aiškiai suprasdamas, jog šias medžiagas rado policija, kad dėl to policija įtaria kitą asmenį, o ne jį, kad dėl to jam pačiam gresia baudžiamoji atsakomybė. Dar daugiau, prisipažinęs apie rastas ir svetimame garaže jo paliktus šovinius ir medžiagas, jis aiškiai sutiko būti dėl to apklaustas policijoje. Esant šių aplinkybių visumai, jo pranešimo (prisipažinimo) savanoriškumas ir nuoširdumas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, todėl teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad skiriant bausmę nuteistajam S. S. yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.
19. Pagal BK 62 straipsnio 3 dalį, kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba 3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Šiame sprendime teisėjų kolegija jau pasakė, kad vienintelė BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamoje situacijoje yra neteisinga, taip pat pasisakė ir apie nesamą pagrindą izoliuoti nuteistąjį nuo visuomenės, kas reiškia ir kitos pagal savo griežtumą artimos laisvės atėmimui, t. y. arešto bausmės netinkamumą. Taigi nagrinėjamoje situacijoje teismas įžvelgia pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme. Ši bausmė, atsižvelgiant į visas šiame sprendime nurodytas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, kartu su nustatytais įpareigojimais užtikrins bausmės paskirtį ir yra pakankama siekiant bausmės tikslų.
20. Nuteistojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos laikas šioje byloje tiksliai nebuvo nustatytas, tačiau ji buvo padaryta ne vėliau, kaip 2019 m. sausio 9 d. Šiuo metu galiojančios laisvės apribojimo bausmę reglamentuojančio BK 48 straipsnio nuostatos yra griežtesnės nei galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šioje byloje vadovaujamasi BK 48 straipsnio redakcija galiojusia veikos padarymo metu (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija).
21. Nustatant skirtinos bausmės trukmę ir parenkant nuteistajam skirtinus įpareigojimus teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo amžių, sveikatą, finansinę padėtį ir būtinybę prižiūrėti neįgalią V. S., todėl neskiria įpareigojimų, susijusių su papildoma finansine našta ar įpareigojimais, kurie apsunkintų artimo asmens priežiūrą bei savo pobūdžiu dubliuotų tokias nuteistojo šeimines pareigas. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistajam S. S. skirtina dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, kuri pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažintina vienu trečdaliu iki vienerių metų ir keturių mėnesių.
22. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija) nuteistajam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, taip pat jis privalo laikytis bendrų BK 48 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija) numatytų pareigų, t. y.: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam S. S. paskirtos bausmės pakeisti.
S. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, paskirti laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigoti nuteistąjį S. S. būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.
Išaiškinti nuteistajam S. S., kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija) jis privalo laikytis ir kitų įstatyme numatytų pareigų, t. y.: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.