Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

D. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021-05-20 neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė garaže (duomenys), fabrikinės gamybos 9 mm(.380) kalibro dujinį revolverį „ME 38 Compact“ Nr. 100352, skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro revolveriniais dujiniais garsiniais ir signaliniais šoviniais, priskiriamą prie „C“ kategorijos šaunamųjų ginklų, vieną garsinį ir aštuonis dujinius 9 mm (.380) kalibro revolverinius šovinius, priskiriamus prie „C“ kategorijos šaudmenų, 522 vnt. buvusios TSRS fabrikinės gamybos trasuojančius 7,62 mm (7,62×53) kalibro šovinius, skirtus šaudyti iš 7,62 mm (7,62×53) kalibro aviacinio kulkosvaidžio ŠKAS, priskiriamus prie „A“ kategorijos šaudmenų, kai 2021-05-20 apie 15.37 val. kratos metu šiuos neteisėtai laikomus šaudmenis ir šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS, KITI KLAUSIMAI

Apklaustas teisme kaltinamasis D. P. kaltę pripažino ir parodė, kad prieš keletą metų susidomėjo metalo ieškotojų veikla ir įsigijo metalo ieškiklį. Vieną dieną ieškant metalo gaminių Burbiškių miške, metalo ieškiklis pradėjo skleisti stiprų signalą. Tuomet jis kasė ir rado tris dėžes, kurių dydis maždaug 40 x 10 cm, jas nusivežė namo, pasidėjo į garažą, nepagalvojęs, kad ten yra šoviniai. Dėžės buvo maždaug 40 cm gylyje. Viena dėžė buvo prairusi, ją namie nuvalęs, pastebėjo, kad dėžėje yra šoviniai, tačiau jie buvo labai surūdiję, todėl manė, kad jie netinkami naudoti, nepavojingi, jis neplanavo jų realizuoti ar kitaip panaudoti, kad sukeltų pavojų visuomenei. Jis dėžių neatidarinėjo, tikslaus kiekio šovinių nežinojo, nežinojo, kokie ten šoviniai. Visos trys rastos dėžės buvo vienodos, jis numanė, jog ir kitose, nepradarytose dėžėse yra šoviniai. Pareigūnams apie rastus šovinius pranešti nespėjo, buvo radęs reaktyvinį variklį, jį apžiūrinėjo ir apie šovinius pamiršo. Apie šovinius nepranešė dėl aplaidumo. Jam anksčiau nebuvo tekę rasti ginklų ar šovinių. Negalvodamas kad daro kažką neteisėto, reaktyvinio variklio nuotrauką įkėlė į Facebook viešą grupę. Dėžės jo garaže buvo kelias dienas. Pareigūnai atvažiavo kitą dieną po nuotraukos įkėlimo į Facebook, jie atidarė šovinių dėžes, kurios buvo gamykliniu būtu uždarytos. Ginklas, kurį pareigūnai rado garaže ant lentynos buvo brolio, kuris mirė 2016 m. Jis žinojo, kad brolis turėjo ginklą, jam tą ginklą brolis rodė. Be to, matė dėžę ant lentynos garaže, žinojo, jog toje dėžutėje buvo 1 garsinis ir 8 dujiniai šoviniai, ginklas. Jis tikėjosi, kad ten bus ginklo įsigijimo čekis, todėl kratos metu prašė prokurorų pasižiūrėti. Jo patėvis ir mama nežinojo, kad garaže yra ginklas. Leidimo laikyti ginklą neturėjo, jo gauti nesiekė.

Pagarsinus dalį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl dujinio revolverio (2 t., b. l. 191 - 195), D. P. patvirtino parodymus, paaiškino, kad jie garažą vadina priestatu. Garažas su priestatu yra sujungti, todėl jie tą patį pastatą kartais vadina priestatu, o kartais garažu.

Kaltinamajam D. P. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei gynėjui, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Išdėstyti įrodymai, įvertinus juos tiek atskirai, tiek tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, leidžia teismui daryti išvadą, kad D. P. neteisėtai neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą (dujinį revolverį „ME 38 Compact“ ) ir didelį kiekį šaudmenų (vieną garsinį, aštuonis dujinius revolverinius šovinius ir 522 vnt. buvusios TSRS fabrikinės gamybos šovinius).

Kaltinime nurodytas ginklas ir šaudmenys buvo rasti kratos D. P. gyvenamojoje vietoje metu. Kaltinamasis pripažino neturėdamas leidimo laikęs ginklą ir šaudmenis. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. 2021 m. birželio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11-1326(21) patvirtina, kad tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti, o tirti pateikti devyni šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto revolverio (1 t., b. l. 144-149). 2021 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11-1327(21) patvirtina, kad tarp tirti pateiktų 1310 šovinių 522 šoviniai yra tinkami šaudyti (1 t., b. l. 122-128). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodyti kratos metu paimtas ginklas ir šaudmenys yra tinkami naudoti ir pripažintini BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Teismas daro išvadą, kad minimas ginklas ir šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingi visuomenės saugumui, o kaltinamasis D. P. neabejotinai suvokė tiek ginklo, tiek šaudmenų laikymo neteisėtumą.

Teismas vertina, kad rastų šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Didelis kiekis šaudmenų yra vertinamasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurio kintamas norminis turinys atskleidžiamas jį taikant ad hoc, vertinant nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta keletas svarbių šio požymio turinio atskleidimo kriterijų. Pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-209/2008 yra išaiškinta, kad BK 253 straipsnyje nenurodoma, koks šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Šis vertinamasis požymis konstatuojamas atsižvelgus ir į kiekybinę, ir į kokybinę nusikalstamos veikos dalyko charakteristiką. Tai, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška pasisakyta ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sisteminė teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojančio BK 253 straipsnį. Teismas, spręsdamas, ar šaudmenų kiekis atitinka didelį kiekį, atsižvelgia ne tik į jų kiekį, bet ir pavojaus kėlimą visuomenės saugumui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kratos metu pas D. P. rastas vienas garsinis ir aštuoni dujiniai 9 mm (.380) kalibro revolveriniai šoviniai, priskiriami prie „C“ kategorijos šaudmenų, 522 vnt. buvusios TSRS fabrikinės gamybos trasuojantys 7,62 mm (7,62×53) kalibro šoviniai, skirti šaudyti iš 7,62 mm (7,62×53) kalibro aviacinio kulkosvaidžio ŠKAS, priskiriami prie „A“ kategorijos šaudmenų. Nagrinėjamoje byloje kiekybinis rastų šaudmenų kriterijus – tai 531 šaudmuo. Aplinkybę, jog rastas šovinių kiekis yra didelis, kaltinamasis suvokė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad D. P. pro prairusią dėžę matė, jog viduje yra šoviniai, dėžė buvo 40 x 10 cm dydžio, jis rado ir laikė tris tokias dėžes, nors kitų dėžių neatidarinėjo, tačiau paaiškino, kad dėžės atrodė analogiškai, taigi, suprato, kad jose šoviniai.

Vertinant kokybinį kriterijų paminėtina, jog D. P. nurodyta versija, jog jis minėtus šovinius rado su metalo detektoriumi ir parsinešė namo lieka nepaneigta. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis norėjo minėtais šoviniais ir ginklu pasinaudoti ar juos realizuoti, visgi sutiktina su prokuroro baigiamųjų kalbų metu nurodyta aplinkybe, jog šoviniai buvo laikomi tokiomis sąlygomis, jog jais galėjo pasinaudoti kiti asmenys. Vertinant šių šovinių charakteristiką, nustatyta, kad tai 1 vnt. garsinis ir 8 vnt. dujiniai 9 mm (.380) kalibro revolveriniai šoviniai, priskiriami prie „C“ kategorijos šaudmenų bei net 522 vnt. trasuojantys 7,62 mm (7,62×53) kalibro šoviniai, skirti šaudyti iš 7,62 mm (7,62×53) kalibro aviacinio kulkosvaidžio ŠKAS, priskiriami prie „A“ kategorijos šaudmenų. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi, A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, yra laikytini labiausiai pavojingi. Atsižvelgiant į tai, bei vertinant formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2011, Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-344/2014, Nr. 2K-318-139/2015), teismas sprendžia, kad nustatytų kiekybinių ir kokybinių kriterijų visuma, leidžia teigti, kad pas D. P. rastais 531 vnt. šaudmenimis gali būti keliama didelė grėsmė visuomenės saugumui, todėl teismo vertinimu, toks šaudmenų kiekis atitinka didelio kiekio požymį, o nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. P. laikydamas ginklą ir didelį kiekį šaudmenų veikė tiesiogine tyčia. Apie tai spręstina iš jo paties pateiktų paaiškinimų, iš kurių matyti, kad jis rastus šaudmenis parsigabeno į namus ir ten juos laikė bei patvirtino žinojęs, jog garaže yra laikomas dujinis revolveris su šoviniais, tačiau apie tai nepranešė policijos pareigūnams. D. P. žinojo, jog apie rastus šaudmenis bei garaže laikomą ginklą turi pranešti policijos pareigūnams. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis nepranešė dėl aplaidumo, nes užsimiršo, veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Nėra jokio pagrindo teigti, kad D. P. būtų nesuvokęs veikos pavojingumo ar būtų nesupratęs, kad neturėdamas leidimo laiko ginklą ir šaudmenis. Taigi, aptarti duomenys rodo, kad D. P. aiškiai suvokė, kad laiko ginklą ir šaudmenis neturėdamas tam leidimo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

D. P. laikytinas tinkamu šios nusikalstamos veikos subjektu (vadovaujantis BK 13 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnis). Veika įrodyta. Teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam D. P. inkriminuotoje veikoje.

Kaltinamojo gynėjas, o ir pats kaltinamasis D. P. prašė jo veiką perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. P. rašytiniame prašyme nurodė, kad disponuodamas šaudmenimis neturėjo tyčios jų panaudoti, perduoti tretiesiems asmenims ir kitaip pavojingai naudoti, todėl jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį. Visgi, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju D. P. nėra kaltinamas šaudmenų realizavimu (tame tarpe ir jų panaudojimu, perdavimu), o yra kaltinamas neteisėtu šaudmenų laikymu. Šie nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl D. P. atsakomybei kilti pakanka vieno iš alternatyvių požymių nustatymo. Nustačius, kad D. P. laikė didelį kiekį šaudmenų, o jo veika atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius, pagrindo perkvalifikuoti jo veiką į BK 253 straipsnio 1 dalį, nėra. Pažymėtina, jog neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis būtent didelio šaudmenų kiekio požymiu.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

Skirdamas kaltinamajam D. P. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo D. P. asmenybę: neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą (už vairavimą automobilio neužsisegus saugos diržo), nevedęs, dirba, turi dukrą, kurią išlaiko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo nusikalstamo elgesio motyvus, jo elgesį po nusikaltimo padarymo.

Kaltinamasis D. P. ir M. A. P. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos M. A. P. atsakomybei. Nustačius, kad D. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, pagrindo taikyti D. P. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šią bausmę mažinti 1/3 ir nustatyti galutinę laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos, nenaudoti metalo ieškiklio, išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose. Kaltinamojo gynėjas sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme.

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam D. P. BK 62 straipsnio nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vertindamas nusikaltimo BK 253 straipsnio 2 dalyje pavojingumo pobūdį, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su prokuroro ir gynėjo nurodyta aplinkybe, jog BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. P., įvertinus jį charakterizuojančius duomenis (pirmą kartą teisiamas, dirba, nėra duomenų, charakterizuojančių jį neigiamai), nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, faktą, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus, teismo įsitikinimu, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos kaltinamajam, tuo pačiu visuomenei ir valstybei. Pažymėtina, jog veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK normą.

Taigi, teismo įsitikinimu, skiriant bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, D. P. yra taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Šiuo konkrečiu atveju, įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti D. P. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, D. P. nėra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, tačiau yra būtina įpareigoti per visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 6 dalis), neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) bei uždrausti naudotis metalo detektoriumi (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu). Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti D. P.už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, minėtų įpareigojimų bei draudimų paskyrimas kaltinamajam užtikrins tiek paties kaltinamojo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą. Tokio pobūdžio įpareigojimu kaltinamasis supras neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, kas padės kaltinamąjį atgrasyti nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Pažymėtina, jog, tuo atveju, jeigu kaltinamasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

Šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl D. P. atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. P. buvo sulaikytas nuo 2021-05-20 13.40 val. iki 2021-05-21 13.44 val. (viena para). Viena sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis) ir įskaitytina į bausmę.

Kaltinamajam D. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šios kardomosios priemonės užtikrins BPK 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu: paketą, kuriame 7,62 mm kalibro šovinio kulka; 7,62 mm kalibro šovinio įskelta tūtele (2022-02-23 nutarimas, 2022-03-10 kvitas Nr. OVS005468 (1 t., b. l. 136-138)); dujinį pistoletą "ME 38 Compact“ Nr. 100352, 9 mm. garsinio revolverio šovinio šautą tūtelę; signalinio šovinio šautą tūtelę; du specialius antgalius, naudojamus šaudant signaliniais šoviniais; ginklo valymui skirtą šepetį (2021-11-25 nutarimas, 2021-12-04 kvitas Nr. OVS005327 (1t., b. l. 151-153)), priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 6 dalis), neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) bei uždrausti naudotis metalo detektoriumi (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 6 dalis), visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) bei uždrausti naudotis metalo detektoriumi (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 20 d. 13.40 val. iki 2021 m. gegužės 21 d. 13.40 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą, kuriame 7,62 mm kalibro šovinio kulka; 7,62 mm kalibro šovinio įskelta tūtelė (2022-03-10 kvitas Nr. OVS005468, 1t., b. l. 136-138); dujinį pistoletą "ME 38 Compact“ Nr. 100352, 9 mm. garsinio revolverio šovinio šautą tūtelę; signalinio šovinio šautą tūtelę; du specialius antgalius, ginklo valymui skirtą šepetį (2021-12-04 kvitas Nr. OVS005327, 1t., b. l. 151-153), priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.