Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, Sigitai Švėgždienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. nuo 2019 m. sausio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, neturėdamas leidimo iki 2021-05-12, 9 val. 40 min., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį šaudmenų, t. y.: 85 vnt. (aštuoniasdešimt penkis) šaudyti tinkamus šaudmenis - pramoninės gamybos (Brazilija) 9 mm kalibro trumpuosius Browning šovinius (sin. .380 ACP, .380 AUTO, 9 mm Browning Kurz), skirtus A ir B kategorijų įvairiems ginklams; 35 vnt. (trisdešimt penkis) šaudyti tinkamus savadarbius šaudmenis - .32 kalibro .32 Smith & Wesson ilguosius šovinius (.32 S&W Long), skirtus A ir B kategorijų įvairiems ginklams, kol 2021-05-12 dieną, 9 val. 40 min., policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuoja automobilį, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) ir automobilį laiko prie savo namų, tačiau kartais jį remontuoja jo tėvui H. V. priklausančiame garaže adresu (duomenys neskelbtini). 2021-05-12 policijos pareigūnai jo tėvo garaže minėtu adresu atliko kratą, kurios metu prie garažo vidinės sienos, už kopėčių, maišelyje rado šovinius. Tai tie patys šoviniai, kurie yra išvardinti pranešime apie įtarimą. Kol pareigūnai nebuvo atlikę kratos, jis tikslaus šovinių skaičiaus nežinojo. Šiuos šovinius maždaug 2019 metų pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, atnešė jo draugas R. C.. Šiuo metu jis yra miręs. Draugas atnešęs pasakė, kad maišelio viduje yra šoviniai, tačiau neįvardijo jų skaičiaus. Jis neištraukė šovinių iš maišelio, tuo metu jam jų neaprodė. Neatsimena ar R. dar buvo atėjęs į garažą po to kai paliko šovinius. Šoviniai buvo supakuoti į maišelį. Draugas jo paklausė, ar gali trumpam palaikyti šovinius pas jį. Jis sutiko. R. jam nepasakojo iš kur jis gavo šiuos šovinius, jis jo taip pat neklausė to. Jis žinojo, kad maišelio viduje yra šoviniai. Draugas R. šovinių iš jo garažo nepasiėmė, nes neužilgo numirė. Taip šoviniai pasiliko jo garaže iki kol policijos pareigūnai 2021-05-12 atvažiavo ir juos paėmė kratos metu. Savo vardu neturi registruotų ginklų, taip pat neturi ir niekada neturėjo leidimų ginklams. Jis tiksliai neatsimena, kad būtų lietęs maišelį su šoviniais ar pačius šovinius, tačiau neatmena galimybės, kad galėjo tai padaryti ir ant jų bus išlikę jo pirštų antspaudų ar DNR. Jei ir būtų lietęs šovinius, neįsidėmėjo užrašų ant šovinių. Visą laiką nuo tada kai R. atnešė šovinius iki kol juos rado policijos pareigūnai, jis žinojo, kad tai yra šoviniai ir jie laikomi garaže. Jam yra žinoma, kad minėtų šovinių laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl pilnai pripažįsta savo kaltę. R. C. buvo geras jo draugas, jį pažinojo maždaug 20 metų. Tėčio garaže, kuriame buvo rasti šaudmenys, lankydavosi tik jis. Visi garaže laikomi daiktai priklausė tik jam. Jo tėtis nieko nežinojo apie garaže laikomus šovinius, šeimos nariai taip pat to nežinojo. Kadangi žinojo, kad už šovinių laikymą gresia baudžiamoji atsakomybė, jis norėjo šovinius nunešti policijos pareigūnams, tačiau to nepadarė, nes išsigando, kad juo nepatikės, nes yra teistas, todėl šovinius paliko garaže. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis A. V. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta šiais bylos duomenimis.

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. jo pažįstamas, pažįsta jį maždaug 20 metų. Juos sieja sportas, kartu žiūrėdavo futbolo varžybas. Žino tikslią jo gyvenamąją vietą. Kartais susitinka su juo atsigerti arbatos arba pas jį, arba pas jį namuose. Jam nėra žinoma, kad A. turėtų garažą. Nėra buvęs jo garaže. Taip pat nežino ar jo tėtis turi garažą. Savo vardu neturi leidimų ginklams. Jam A. nėra pasakojęs, kad turėtų šovinių, apie tai jie nėra šnekėję. Būnant pas A. namuose, taip pat nepastebėjęs nei šaudmenų, nei ginklų. Jo žiniomis šiuo metu A. ieškosi darbo, padeda prie namų mamai. Iš ko A. pragyvena jam nėra žinoma (1 t., b. l. 27–29).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. pažįsta virš 20 metų, yra draugais nuo mokyklos laikų. Jis žino kur A. gyvena, atvyksta vienas pas kitą į svečius. Niekada pas A. nėra pastebėjęs nei ginklų, nei šaudmenų. Jis nežino ar A. ar jo artimi giminaičiai turėtų garažą, tuo labiau nėra ten lankęsis. Apie tai, jei A. ir turi garažą, nežino kokius daiktus jis ten laiko. Nėra pastebėjęs pas A. neleistinų daiktų, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apie tai iš ko pragyvena A. jis niekada nesidomėjo. Apie finansinius dalykus jie nebendrauja (1 t., b. l. 47–49).

Liudytojas H. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sūnus yra A. V.. Sūnus su juo negyvena, gyvena atskirai. Jis turi savo vardu įsigijęs garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Garažą įsigijo maždaug prieš 18 metų, tikslaus laiko neatsimena. Garažą įsigijo su tikslu garaže laikyti savo automobilį, taip pat daržoves. Garažu naudojosi vienas. Maždaug nuo 2019 metų gegužės mėnesio savo garažu leido naudotis savo sūnui A. V., nes pats pardavė savo automobilį ir garaže nebeturėjo ką laikyti. A. padavė garažo raktus. Turėjo vieną raktų komplektą, tai tą raktų komplektą ir atidavė A.. Jis nežino ką A. garaže veikdavo, nežino ar automobilį savo ten laikydavo. Pats garaže nesilankydavo. Jo jokių daiktų garaže neliko, visus išsivežė, galimai tik paliko kondensatorius, tiksliai jau nepamena. Savo vardu niekada neturėjo leidimų ginklui, taip pat niekada nėra turėjęs ginklo. Leidimai jo vardu ginklui niekada nebuvo išduoti. R. C. jis nepažįsta. Kai pats praeidavo pro garažą, jis nematydavo, kad prie garažo būtų didesnės kompanijos žmonių, retai ir A. ten matydavo. Jam nėra žinoma, kad būtų pagaminta daugiau raktų nuo garažo durų. Paskutinį kartą garaže lankėsi maždaug 2019 metais, dar prieš perduodant raktus A., kai kastuvą gamino. Tuo metu garaže nematė jokių ginklų ar šaudmenų. Pats jokių šaudmenų ir ginklų garaže nelaikė (1 t., b. l. 67–70).

Liudytoja A. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras buvo R. C., jis mirė 2019-03-20, kai buvo išleistas į laisvę su apykoje. Tiksliai neatsimena dėl ko buvo teisiamas jos vyras, tačiau ji buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo medžiagoje kaip jo žmona. Kiek jai yra žinoma, jos vyras neturėjo jo vardu išduotų leidimų ginklams, namuose taip pat nelaikė jokių ginklų ar šaudmenų. Augina nepilnametį vaiką, todėl namuose net negalėtų būti tokių dalykų. R. užsiėmė automobilių perpardavinėjimu, niekada jai nėra pasakojęs apie jokius ginklus ir šaudmenis. Taip pat ji nepažįsta A. V., nežino kas jis toks, niekada nėra bendravusi. Taip pat nežino, ar jos vyras su juo bendraudavo. Ji maždaug žinodavo savo vyro draugus, keli iš tų draugų yra R. B., D. M.. Jie bendraudavo, nes bendrai užsiimdavo automobilių perpardavinėjimu. Taip pat kartu sportavo. Jos vyras turėjo garažą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73–76).

2021-05-12 įtariamojo A. V. naudojamame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata. Kratos metu garaže rasta ir paimta už kopėčių plastikinis maišelis su užrašu „Deichman“, kuriame plastikinis maišelis su užrašu „Nematekas“, kuriame dar vienas maišelis su užrašu „Salamander“, kuriame du polietileniniai maišeliai, viename iš jų objektai panašūs į šaudmenis ant kurių įspausti užrašai „S&B32S&WLONG“ 35 vnt., ir kitame polietileniniame maiše daiktai panašūs į šaudmenis ant kurių įspausti užrašai „380 AUTO MRP“ 84 vnt. (1 t., b. l. 122–125).

2021-09-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno apskrities VPK KPONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43142-20, dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, pagal baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. Kauno apskr. VPK KPONTV disponuoja informacija, apie tai, kad M. K. gim. (duomenys neskelbtini), D. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V. gim. (duomenys neskelbtini). Kėdainių mieste neteisėtai disponuoja šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. V. gim. (duomenys neskelbtini) gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nurodytas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso A. V. gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. V. naudojamuose garažuose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), gali būti laikomi šaunamieji ginklai ir šaudmenys ir kiti ikiteisminiai tyrimui reikšmingi daiktai. Buvo gauta 2021-04-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis ir 2021-05-12 atlikti kratą adresu (duomenys neskelbtini). 2021-05-12 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu rasta ir paimta maišelis „Deichmann“, kuriame įpakuotas kitas maišelis su užrašu „Nematekas“, kuriame dar du maišeliai viename maišelyje daiktai panašūs į šaudmenis ant kurių įspausti užrašai „S&B32S&WLONG“ 35 vnt., ir kitame polietileniniame maiše daiktai panašūs į šaudmenis ant kurių įspausti užrašai „380 AUTO MRP“ 84 vnt. Kratos metu tikslu išsaugoti biologinius pėdsakus ant maišelių ir daiktų panašių į šaudmenis, buvo supakuoti į specialų pakavimo paketą ir paketas užklijuotas. Minėti daiktai panašūs į šaudmenis buvo skaičiuoti specialiame pakavimo pakete ir įvyko techninė klaida kurį įrašyta į 2021-05-12 kratos protokolą. Minėtame specialiame pakavimo pakete 2021-05-12 kratos metu buvo supakuoti daiktai panašūs į šaudmenis „S&B32S&WLONG“ iš viso 35 vnt. ir „380 AUTO MRP“ iš viso 85 vnt. (1 t., b. l. 126).

2021-10-07 atliktas įtariamojo A. V. parodymų patikrinimas vietoje, kur užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje pradėtas (duomenys neskelbtini), šalia garažo pažymėto Nr. 5. Įtariamajam A. V. pasiūlius savo parodymus duotus 2021-10-07 įtariamojo apklausos metu, patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu, pastarajam sutikus, A. V. nurodė, kad reikia nueiti prie garažo, pažymėto Nr. 5. Priėjus prie garažo Nr. 5, A. V. ranka parodė į garažo Nr. 5 vartus, už kurių buvo laikomi šaudmenys, kuriuos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Atidarius garažo vartus, A. V. ranka parodė kryptį link kopėčių, kabančių ant dešinės sienos. Priėjus arčiau prie kopėčių, A. V. parodė konkrečią vietą, kurioje policijos pareigūnai atlikę kratą garaže, kratos metu rado ir paėmė. Tuo parodymų patikrinimo vietoje buvo baigtas (3 t., b. l. 145–152).

2021-09-06 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2052600-21 konstatuota, kad: ant pateikto tirti maišelio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto atliekant kratą A. V. priklausančiame garaže, (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti maišelių, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 3-5, paimtų atliekant kratą A. V. priklausančiame garaže, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 3-5), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 149–153).

2021-09-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2181475-21 konstatuota, kad: 1-2. Tirti pateikti aštuoniasdešimt penki (85) šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos (Brazilija) 9 mm kalibro trumpieji Browning šoviniai (sin. .380 ACP, .380 AUTO, 9 mm Browning Kurz). Šie šoviniai yra skirti A ir B kategorijų įvairiems ginklams. Tirti pateikti trisdešimt penki (35) šoviniai yra šaudyti tinkami savadarbiai šaudmenys - .32 kalibro .32 Smith & Wesson ilgieji šoviniai (.32 S&W Long). Dvidešimt šešių šovinių gamyboje yra panaudotos 7,62 mm kalibro TT šovinių kulkos, devynių šovinių – 7,65 mm kalibro Browning šovinių kulkos. Šoviniai yra skirti A ir B kategorijų įvairiems ginklams (1 t., b. l. 156–161).

2021-08-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1919364-21 konstatuota, kad: Vienas rankos pėdsakas išryškėjęs ant plastikinio maišelio ,,Nematekas“ (žr. pav. 1), paimtas 2021-05-13 kratos metu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka. Kiti rankų pėdsakai išryškėję ant objektų, asmeniui identifikuoti netinka. Vienas rankos pėdsakas (žr. pav. 2) išryškėjęs ant plastikinio maišelio ,,Nematekas“ (žr. pav. 1) yra paliktas ne A. V. rankomis, o kito asmens (1 t., b. l. 134–138).

2021-09-06 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2053844-21 konstatuota, kad 1. Vienas rankos pėdsakas (žr. pav. 2 2021-08-19 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1919364-21) yra paliktas ne D. M. ir ne M. K. rankomis, o kito asmens (1 t., b. l. 145–148).

2021-04-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad atliekant M. K. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę užfiksuota:

2021-01-25 13:06, pokalbio Nr. 159, M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu M. K. pasiteirauja A. S. ar ant sienų (kertant valstybinę sieną) tikrina, atsakius A. S., kad kaip kada, M. K. teiraujasi, kada važiuos dabar ir išgirdęs atsakymą pareiškia, kad susitikus pakalbės. 2021-01-29 14:51, pokalbio Nr. 321, M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu M. K. pasako A. S., kad paskambintu draugui. Pastarajam atsakius, kad neatsiliepia į skambutį, M. K. pasako, kad kai susisieks jam reikia susitikti su juo. 2021-01-29 17:35, pokalbio Nr. 336, mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini), paskambina į M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. S. pasako M. K., kad į ofisą atvažiuoja draugas ir, kad atvažiuotu M. K., pastarasis atsako, kad dabar atvažiuoja. 2021-02-06 13:46, pokalbio Nr. 672, mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini), paskambina į M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. S. pasako M. K., kad „M.“ nori susitikti ir su kitais reikia susitikti. M. K. atsako, kad „biški“ vėliau, dabar negali ir, kad A. S. susitiktu. 2021-02-06 13:58, pokalbio Nr. 674, M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. S. pasiteirauja ką sakyti, jei pasiūlys „tik vieną“. M. K. pasako, kad A. S. pasakytų, kad jam nereikia „vieno“ ir lai pabando nueiti į „Mogo.lt“ (paskolos) ir taip jau „draugiškai“ laukė pusę metų. 2021-02-06 15:06, pokalbio Nr. 679, M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu M. K. pasako A. S., kad užvažiuotu ir pasiteirauja ar yra kas ryšyje. 2021-02-15 14:51, pokalbio Nr. 1116, M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu M. K. paklausia A. S. ar „tas“ skambino. A. S. atsako, kad ne išjungtas. 2021-02-15 16:56, pokalbio Nr. 1117, M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu M. K. paklausia A. S. ar „tas“ atsirado. A. S., kad „sudalyvavo“ ir „viskas gerai“. M. K. atsako „gerai“. 2021-02-17 19:24, pokalbio Nr. 1214, mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. gim. (duomenys neskelbtini), paskambina į M. K., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. S. pasako M. K., kad kalbėjo jau ir sekmadienį. M. K. atsako, kad nėra skirtumo ar sekmadienį, ar pirmadienį. Tada A. S. teiraujasi „kieno telefoną, kaip ką“. M. K. nutraukia kalbą ir pasako, kad gerai, viskas tvarkoj ir paskui (2 t., b. l. 41–47).

2021-04-21 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad atliekant A. V. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę užfiksuota: 2021-01-27 14:41, pokalbio Nr. 766, mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), asmenybė nenustatyta, paskambina A. V. į mobilaus ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškina, kad Audinės dar neparduoda, bet jis gali paieškoti kitos mašinos internete, be perrašymo. A. V. atsako, kad pažiūrėtų, normalią mašiną iki „pitsoto“ (500), kad būtų važiuojanti ir su technine apžiūra, kad būtų paprasta ir svarbu, kad nebūtų Prancūziška ir ne raudonos spalvos. 2021-02-01 14:18, pokalbio Nr. 1444, A. V., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. U. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu R. U. pasako, kad jam automobilio remontui reikia grunto ir dažų, A. V. atsako tuoj atveš. 2021-02-02 11:21, pokalbio Nr. 1536, A. V., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. U. gim. (duomenys neskelbtini). R. U. pasako, kad jam reikia kompresoriaus. A. V. atsako, kad tuoj atveš. 2021-02-02 18:03, pokalbio Nr. 1577, A. V., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. U. gim. (duomenys neskelbtini). A. V. pasiteirauja kaip kompresorius, R. U. atsakius, kad pumpuoja, A. V. paklausia ar tuos griovius užšpakliuos ir ar užgruntuos. R. U. paaiškina, kad užgruntuos, kad rūdys „nepaimtų“. A. V. pasako, kad „pavasarį pažiūrėsim“. R. U. nustebęs paklausia, ar tu ją iki pavasario žadi laikyti. A. V. atsako, kad nežino dar. 2021-03-12 19:50, pokalbio Nr. 7412, A. V., mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambina į mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. V. mama O. V. gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu O. V. pasiteirauja A. V. ar šis pažiūrėjo kokie garažo mokesčiai. A. V. atsakius, kad nėra, tik 23 ir, kad šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 iki 12 val. Atsakius O. V. „gerai – aišku“, A. V. pasiteirauja ar eis. O. V. atsakė „taip“. Tada A. V. paprašo sumokėti už jo du garažus, tėčio ir O. M. vardu. O. V. atsakė gerai (2 t., b. l. 187–195).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, kuris turi būti įrodytas. Pagal suformuotą teismų praktiką įgijimu laikoma, kai neturint reikiamo leidimo asmuo perka, neatlygintinai gauna, įsigyja už skolas, maino ir pan. neteisėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos. Laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, kišenėje ar pan. Taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Komentuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdingas tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.

Kaltinamasis A. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės neneigė, pripažino, kad neteisėtai laikė kaltinime nurodytą kiekį šaudmenų. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. A. V. naudojamame garaže kratos metu rasta ir paimta už kopėčių plastikinis maišelis su užrašu „Deichman“, kuriame plastikinis maišelis su užrašu „Nematekas“, kuriame dar vienas maišelis su užrašu „Salamander“, kuriame du polietileniniai maišeliai, viename iš jų objektai panašūs į šaudmenis ant kurių įspausti užrašai „S&B32S&WLONG“ 35 vnt., ir kitame polietileniniame maiše daiktai panašūs į šaudmenis, ant kurių įspausti užrašai „380 AUTO MRP“ 84 vnt. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateikti aštuoniasdešimt penki (85) šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys - pramoninės gamybos (Brazilija) 9 mm kalibro trumpieji Browning šoviniai (sin. .380 ACP, .380 AUTO, 9 mm Browning Kurz). Šie šoviniai yra skirti A ir B kategorijų įvairiems ginklams. Tirti pateikti trisdešimt penki (35) šoviniai yra šaudyti tinkami savadarbiai šaudmenys - .32 kalibro .32 Smith & Wesson ilgieji šoviniai (.32 S&W Long). Dvidešimt šešių šovinių gamyboje yra panaudotos 7,62 mm kalibro TT šovinių kulkos, devynių šovinių – 7,65 mm kalibro Browning šovinių kulkos. Šoviniai yra skirti A ir B kategorijų įvairiems ginklams. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad šaudmenis pasaugojimui paėmė iš draugo R. C., kuris jam paliko 2019 metų pradžioje. Žinojo, kad paliekami šaudmenys, bet jų kiekio ar kalibro nežinojo. Vėliau R. C. mirė, tačiau kadangi buvo teistas, neseniai atlikęs bausmę, todėl kiek prisibijojo šaudmenis nešti į policiją, manydamas, kad juo nepatikės, o bėgant laikui primiršo ir jie tiesiog liko garaže. Šaudmenys buvo rasti kratos metu kaltinamojo naudojamame garaže, kuris priklauso jo tėvui. A. V. pripažino, kad naudojosi tėvui priklausančiu garažu.

Taigi išanalizavus bylos duomenis, daroma išvada, kad kaltinamasis A. V. neteisėtai, neturėdamas leidimo, jo naudojamame garaže laikė 120 vienetų šaudmenų, tinkamų šaudymui. Paminėtas kiekis šaudmenų priskiriamas dideliam kiekiui, atsižvelgiant į teismų praktiką šio pobūdžio bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-162/2011, Nr.2K-234/2019), todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiems asmenims paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

A. V. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. Sunkių pasekmių nėra. Kaltinamasis mokosi ir dirba. Anksčiau teistas.

Administraciniai teisės pažeidimai – baustas.

Psichiatrinis gydymas, įskaita – duomenų nėra.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – duomenų nėra.

Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, jam už padarytą nusikaltimą skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014; Nr. 2K-186-942/2015; Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmė, kaip griežčiausia bausmė už šių nusikaltimų padarymą gali būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu kaltininkui negalima skirti įstatymo sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės. Be to, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas tiek bausmei individualizuoti, tiek įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismo vertinimu, nors šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. padarė ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, tačiau atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybių ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visumą, akivaizdu, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šaudmenys buvo laikomi ne savo reikmėms, o priimti tik pasaugojimui, kas iš esmės mažina kaltinamojo veiksmų pavojingumą. A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus. Nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamojo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į bylos duomenis apie kaltinamojo A. V. asmenybę, teigiamus socialinius ryšius, taip pat įvertinęs bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. V. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskyrus švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam A. V. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A–319-387/2019).

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Nukentėjusiųjų nėra.

Civilinis ieškinys nepateiktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. V. paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti nuteistąjį A. V. per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Voką, kuriame yra 2 vnt. kompaktinių diskų Nr. 20-7-853 (2021 m.) ir Nr. 20-7-854 (2021 m.), pridėtą prie 2021-09-27 pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. 29495 (3 t., b. l. 125), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

- Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriaus ginklų saugykloje saugomą paketą Nr. 242227 su viduje esančiais 29 vnt. šovinių prie iš LP KTC gautos specialisto išvados Nr. IBPS-V-2181475-21, Kvito B Nr. KA VPK 002718 , nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 punktu konfiskuoti kaip uždraustos veikos priemonę ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta, perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

- Voką, kuriame po tyrimo likę objektai - daktiloskopinė kortelė, prie 2021-08-19 Nr. IBPS-V-1919364-21 specialisto išvados; Voką, kuriame po tyrimo likę objektai - A. V. lyginamasis pavyzdys; Voką užklijuotą, užantspauduotą spaudu: „KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Biologinių tyrimų skyrius“, užplombuotą klijuojamąja plomba „LP KTC 18008063“, prie 2021-09-02 Nr. IBPS-V-2052600-21 specialisto išvados; Voką, kuriame po tyrimo likę objektai - Dvi daktiloskopinės kortelės įdėtos į tuos pačius vokus Nr. 1, Nr. 2. Voką užklijuotą. Ant voko priklijuotą popieriaus lapelį su aiškinamuoju užrašu ir barkodu (perduotą saugoti į Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyrių, 2021-10-12 kvitas Nr. KA VPK 008104), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.