Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Riga, Latvija, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2022 m. birželio 21 d. laikotarpyje nuo 22.00 val., iki 23.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, buto esančio (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai N. K. į kairę veido pusę, dėl ko ji nukrito ant grindų ir kaire kaktos sritimi atsitrenkė į laiptų briauną, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei - sutuoktinei N. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, kairio žando srityje, kairio kelio srityje.

Šiuose S. K. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo įgijo ir laikotarpiu iki 2022 m. birželio 21 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, neteisėtai laikė B kategorijos šaunamąjį ginklą - graižtvinį, pusiau automatinį 9x19 mm kalibro, centrinio skėlimo „P.08“ modelio pistoletą „Luger“ Nr. 8478, skirtą šaudyti 9x19 mm kalibro „Luger“ tipo šoviniais, bei didelį kiekį šaudmenų, tai yra 15 (penkiolika) vnt. šovinių pramoninės gamybos, 9 mm (9x19) kalibro, 6 (šešis) vnt. šovinius pramoninės gamybos, 7,65 mm (7,65x17) kalibro, 70 (septyniasdešimt) vnt. šovinių pramoninės gamybos, 7,62 mm (7,62x25) kalibro iki kol 2022 m. birželio 21 d. apie 23.27 val., juos paėmė policijos pareigūnas.

Šiuose S. K. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai pripažįsta kaltę, labai gailisi dėl to. Dėl smurto nurodė, kad su žmona gyvena 50 metų. Neturi jokių pasiteisinimų dėl savo poelgio. Kaltę pripažįsta besąlygiškai, jis visada buvo prieš smurtą. Tokių atvejų nėra buvę anksčiau, kaltas tik jis. Tą dieną buvo neblaivus, ir tai ir turėjo įtakos smurtui. Kitą dieną susitaikė su nukentėjusiąja, buvo ir pas anūkus išvykę į kitą šalį kartu. Viskas pas juos dabar gerai.

Dėl ginklo nurodė, kad 1974 m. mirė jo tėvas, kuriam tuo metu buvo 45 metai. Mirė netikėtai, nuo neteisingos diagnozės ir gydymo. Jų namuose buvo spinta, kas joje buvo iki tėvo mirties, nežinojo. Kai mirė tėvas, namuose liko gyventi jis ir motina. Apžiūrėjęs spintą, rado dėklą, tačiau vėliau viskas pasimiršo. Jis mokėsi, susituokė, o ginklas liko gulėti iki 2005 metų motinos bute. 2005 metais pervažiavo gyventi į motinos butą, nes ši jau gyventi viena negalėjo. Taip tas ginklas atsirado pas juos namuose nuo 2005 metų. Jis nesidomėjo, koks tai ginklas, šovinių neskaičiavo. Visą laiką dirbo atsakingą darbą, turėjo pavaldinių, daug laiko praleisdavo komandiruotėse, daug dirbo. Apie ginklą net neprisiminė, jokių ketinimų juo pasinaudoti neturėjo. Ginklas yra jo senelio, kuris tarnavo 16 divizijoje. Po senelio mirties ginklą laikė tėvas. Senelis buvo apdovanotas ordinais, didvyris, gal todėl ir neišmetė ginklo, tai buvo kaip relikvija. Ginklas ir šoviniai yra seni, pats nieko naujo neįsigijo. Ginklą laikė užrakintoje spintoje nuo 2005 metų, apie jo egzistavimą žinojo apie 50 metų. Ginklas buvo surūdijęs, nerimtai atrodė, nežinojo, ar šauna, jis gal 70 metų senumo. Supranta, kad neturint leidimo, tai yra neteisėtas ginklo laikymas, tačiau taip gavosi.

Kadangi kaltinamasis S. K. kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Nukentėjusioji N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nuosavame name, esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui S. K.. Su sutuoktiniu santuokoje gyvena 47 metus. Turi du suaugusius vaikus, kurie gyvena atskirai. Su sutuoktiniu santykiai geri, sutuoktinis yra racionalus, konservatyvus, neagresyvaus būdo. Per pastaruosius porą mėnesių jų su sutuoktiniu santykiai kiek pablogėjo, mano, kad nesutarimai prasidėjo dėl to, kad išgyveno jos ligą. Kelis metus jai buvo atliekama dializė, buvo persodintas inkstas, taip pat emociškai sunkiai išgyveno karantiną, prasidėjus karui Ukrainoje, vyrui sunkiai sekėsi verslas. Mano, kad visos šitos aplinkybės prisidėjo, kad su sutuoktiniu pradėjo žodžiu konfliktuoti. Sutuoktinis ankščiau nėra prieš ją fiziškai smurtavęs taip, kad ji būtų kreipųsis į policiją. Sutuoktinis konfliktų metų, kad ją nuraminti, kadangi yra emocionali, suimdavo už rankų riešų, tačiau jai fizinio skausmo sukėlęs nebuvo. 2022 m. birželio 21 d. vakare su sutuoktiniu S. K. buvo namuose, abu išgėrė viskio, buvo šiek tiek apsvaigę nuo alkoholio. Apie 21.00 val. tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis konfliktas. Vienas kitam priekaištavo dėl buitinių dalykų. Konflikto metu sutuoktinis, sėdėdamas fotelyje pasakė, kad skambins policijai. Paklausus jo, ką jis pasakys policijai, šis sakė, kad pasakys, jog ji yra agresyvi ir neadekvati. Tuomet ji jam pasakė, kad jis neskambintų policijai, bet jis vis tiek paskambino. Paskambinus policijai, sutuoktinis atsistojo nuo fotelio ir jai pasirodė, kad jis tampa agresyvus, todėl ji prie jo priėjo ir norėdama jį nuraminti, prisilietė prie jo ties krūtine - suėmė jam už marškinių, tačiau jo nestūmė, prieš jį jokio fizinio smurto nenaudojo. Tuomet sutuoktinis, būdamas piktas, suėmė ranka, kuria nurodyti negali, jai už dešinės rankos riešo ir jį suspaudė. Tuo metu pajuto momentinį fizinį skausmą. Dėl jo suėmimo ir riešo suspaudimo jai atsirado kraujosruvos ties dešinės rankos riešu. Kadangi ji vartoja hormoninius vaistus, dėl kurių kraujagyslių sienelės yra susilpnėjusios, jai labai greitai atsiranda kraujosruvos. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams papasakojo, kas nutiko, parodė kraujosruvas. Pareigūnai sutuoktinį iš namų išsivedė, sakydami, kad jis naktį praleis kitu adresu, ji pati nurodė pareigūnams, kad sutuoktinis gali apsistoti viešbutyje. Išvykę pareigūnai su sutuoktiniu jai pasakė, kad ji lauktų tyrėjų namuose. Tačiau jai būnant namuose dar nesulaukus tyrėjų, laikotarpyje tarp 22.00 ir 23.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, nes jo neužfiksavo, į namus parėjo S. K.. Tuomet abu su sutuoktiniu užlipo į antrą buto aukštą, buvo sutuoktinio darbo kambaryje. Ji sutuoktiniui pradėjo priekaištauti, kam jis iškvietė policiją. Tuomet jai ir sutuoktiniui būnant minėtame kambaryje, Sergiej pradėjo sakyti, kad jis tikrai nusižudys. Sutuoktinis ne pirmą kartą sako, kad nusižudys, ji bijo, kad jis ko nors sau nepasidarytų. Išgirdusi tokius sutuoktinio žodžius, išsigando, ir žinodama, kad namuose yra ginklas, kuris likęs anytos kambaryje po senelio mirties, nubėgo į tą kambarį ir iš užrakinamoje sekcijoje buvusio odinio dėklo paėmė ginklą ir šovinius. Paėmė juos, norėdama paslėpti nuo sutuoktinio, kad sutuoktinis su ginklu sau nepakenktų. Tačiau į kambarį taip pat atbėgo S., iš jos rankų pagriebė ginklą ir vėl nuėjo į savo darbo kambarį. Ji atbėgo pas sutuoktinį, kuris dešinėje rankoje laikė ginklą, jo vamzdį pakėlęs į viršų. Ginklą laikė sau virš galvos pakėlęs į viršų. Ginklo sutuoktinis į ją nebuvo nutaikęs, jai niekaip negrasino. Ji sutuoktiniui pasakė, kad šoviniai yra pas ją. Tuomet jai sutuoktinis pasakė, kad ginkle yra vienas šovinys, kurio jam užteks. Ji suprato, kad sutuoktinis su ginklu nori nusišauti. Tada sutuoktinis ją ranka išstūmė iš kambario ir užsirakino kambaryje. Ji bijodama, kad sutuoktinis sau nepakenktų, dešine ranka išdaužė durų stiklą ir atrakino kambario duris, kuriame buvo sutuoktinis. Įėjus į kambarį matė, kad sutuoktinis rankoje neturi ginklo, matė, kad ginklas ant sofos. Ją pamatęs kambaryje, jis vėl pradėjo ją stumti iš kambario ir išstūmęs į antro aukšto koridorių, vieną kartą ranka sudavė jai į kairę veido pusę ties žandikauliu. Nuo suduoto smūgio ji nukrito ant grindų ir krisdama kaire kaktos sritimi atsitrenkė į laiptų briauną. Dėl to jai ties kaire kaktos puse atsirado guzas ir kraujosruva, o dėl suduoto smūgio ties kairiu žandikauliu atsirado kraujosruva ir patinimas. Nuo suduoto smūgio juto fizinį skausmą. Ji nuo smūgio nebuvo praradusi sąmonės, atsikėlė nuo grindų pati. Jai atsikėlus, išgirdo skambutį į duris. Su sutuoktiniu nusileido į pirmą namo aukštą ir įleido policijos tyrėjus. Tuomet tyrėjams papasakojo, kas nutiko, jie iškvietė jai greitąją pagalbą, kadangi buvo susižalojusi ranką kai daužė durų stiklą, vėliau pareigūnai rado sutuoktinio ginklą. Kiek jai žinoma, sutuoktinis leidimo ginklui neturi, ginklas priklauso mirusiam seneliui, kuris gyveno kambaryje, kuriame buvo ginklas. Jie ilgą laiką nežinojo, kad senelio ginklas yra sekcijoje, vėliau sužinojus, sutuoktinis ginklą pasiliko, bet juo nesinaudojo, po namus su juo nevaikščiojo. Žino, kad minėtas ginklas buvo senelio, kuris buvo karininkas. Savo veiksmais sutuoktinis sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojimus. Įvykio metu jokiais žodžiais negrasino, kad ją nužudys ar kaip nors kitaip pakenks jos sveikatai. Dėl savo sveikatos ir gyvybės jokios grėsmės nejautė. Sutuoktinis ginklu grasino sau pakenkti, kas ją išgąsdino, ji pergyveno dėl jo gyvybės ir sveikatos. (1 t., b.l. 109-111, 126-127).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas 2022 m. birželio 21 d. 21.17 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įregistruotas skambinančiojo S. K. pranešimas, jog žmona jį puola kumščiais (1 t., b.l. 20-22).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), 7-to buto svetainėje, šalia sofos ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės. Antrame buto aukšte dešinėje, koridoriaus gale kambario Nr. 2 durų stiklinis vitražas sudaužytas, ant grindų matomos stiklo šukės, raudonos spalvos dėmės. Prie kambario durų ant sienos matomos raudonos spalvos dėmės. Už kambario Nr. 2 durų - lentyna, kurios antroje lentynoje padėtas padėklas, jame odinis dėklas. Patikrinus odinio dėklo turinį, rastas daiktas panašus į šaunamąjį ginklą, pavadinimu "Gesichert" Nr.8478 ir šovinių dėžutę, kurioje yra 91 vnt. šovinys. Odinis dėklas, daiktas panašus į šaunamąjį ginklą ir šoviniai 91 vnt. paimti ir supakuoti į dėžę (1 t., b.l. 27-44).

Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. birželio 21 d. apie 23.10 val. rastas ginklas, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus policijos informacines sistemas nustatyta, kad S. K. registruotų ginklų neturi, įvedus ant daikto panašaus į šaunamąjį ginklą esantį numerį 8478 į Ieškomų ginklų registrą, jokių duomenų negauta (1 t., b.l. 56-58).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur nurodoma, kad apie įvykį pranešė S. K.. Smurtą patyrė N. K.. Ant moters dešinės rankos stebimos kraujosruvos. Moteris akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 1,44 promilių girtumas. Smurtu įtariamas S. K. elgėsi ramiai, jis akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,70 promilių girtumas. S. K. namuose elgėsi mandagiai ir ramiai. Vyras paaiškino, kad jis iškvietė pareigūnus, nes jo žmona maždaug prieš porą valandų elgėsi agresyviai, nuolatos jį provokavo, įžeidinėjo, bei kaltino neištikimybe. Dėl šios priežasties jau ne vienus metus tarp jų kyla konfliktai. S. K. pasakojo, kad kartu su žmona išgėrė konjako. N. K. pradėjo priekaištauti, ko pasėkoje priėjo prie jo ir rankomis sugriebusi už marškinių, pradėjo jį stumdyti ir tampyti. S. K. tuo metu paėmė jai už rankų, nes norėjo ją nuo savęs atstumti, kad jo nestumdytų. Moteris ant dešinės rankos rodė kraujosruvas. Taip pat ji pasakojo, kad serga sunkia kepenų nepakankamumo liga ir jos negalima liesti ar smarkiai spausti jos odos, nes iškart atsiranda mėlynės. Moteris teigia, kad vyras taip smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau policijos pagalbos niekada nesikreipė. Moteris tvirtino, kad policijos pagalbos nereikia, pareiškimo ji rašyti nepageidauja. S. K. palydėtas į viešbutį (1 t., b.l. 59-62).

Kitų daiktų apžiūros protokolais ir prie jų pridėtais vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų vaizdo registratorių. Protokole aprašytas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje (1 t., b.l. 63-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 1207/2022 (02), kurioje nurodoma, kad N. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kairio žando srityje, kairio kelio srityje, dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio riešo srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. birželio 21 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kairio kelio srityje galėjo būti padarytos nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b.l. 79- 80).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nurodoma:

1. Tirti pateiktas pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas.

2. Tai graižtvinis, pusiau automatinis, 9x19 mm kalibro, centrinio skėlimo, „P.08“ modelio pistoletas „Luger“ Nr. 8478, skirtas šaudyti 9x19 mm kalibro „Luger“ tipo šoviniais.

3. Pistoletas yra 1936 metų Vokietijos pramoninės gamybos.

4. Pistoletas šaudyti tinkamas.

5. Penkiolika (15 vnt.) šovinių yra pramoninės gamybos, 9 mm (9x19) kalibro, centrinio įskėlimo, „Luger“ tipo šaudyti tinkami B kategorijos šaudmenys, skirti pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams. Šie šoviniai tinka šaudyti tirti pateiktu pistoletu.

6. Šeši (6 vnt.) šoviniai yra pramoninės gamybos, 7,65 mm (7,65x17) kalibro, centrinio įskėlimo, „Browning“ tipo šaudyti tinkami B kategorijos šaudmenys, skirti pramoninės gamybos 7,65 mm (7,65x17) kalibro pistoletams. Šie šoviniai netinka šaudyti tirti pateiktu pistoletu.

7. Septyniasdešimt (70 vnt.) šovinių yra pramoninės gamybos, 7,62 mm (7,62x25) kalibro, centrinio įskėlimo, „TT“ tipo šaudyti tinkami B kategorijos šaudmenys, skirti pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x25) kalibro pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams. Šie šoviniai netinka šaudyti tirti pateiktu pistoletu (1 t., b.l. 86-96).

Duomenys, patvirtinantys S. K. ir N. K. neblaivumą (1 t., b.l. 131-134).

Dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, kuris turi būti įrodytas. Pagal suformuotą teismų praktiką įgijimu laikoma, kai neturint reikiamo leidimo asmuo perka, neatlygintinai gauna, įsigyja už skolas, maino ir pan. neteisėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos. Laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, kišenėje ar pan. Taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Komentuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdingas tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.

Kaltinamasis S. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės neneigė, pripažino, kad neteisėtai laikė kaltinime nurodytą ginklą ir šaudmenis. Kaltinamasis teisme nurodė, kad apie rastą ginklą jis žinojo apie 50 metų. Ginklą tėvo namuose rado po jo mirties. Ilgą laiką ginklas buvo paliktas jo mamos namuose, vėliau jam persikėlus gyventi pas mamą, jis žinojo, kad ginklas ir šaudmenys yra namuose. Teismo posėdžio metu kaltinamasis neneigė, kad ginklą laikė namuose, nes jam tai buvo kaip senelio palikta relikvija. Teismui nekyla abejonių, jog S. K. suprato, jog disponuoja šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis ir nesiėmė veiksmų šiai situacijai įteisinti. Tai, kad kaltinamasis suprato laikantis šaunamąjį ginklą parodo ir ginklo radimo įvykio aplinkybės, tai yra ginklas buvo paimtas iš laikymo vietos ir buvo grasinama panaudoti pakenkiant sau. Tai, kad rastas ginklas ir šaudmenys yra BK 253 straipsnio 2 dalies įvykdymo priemonė patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas, kuris yra tinkamas šaudyti. Rasti šoviniai taip pat priskiriami B tipo kategorijos šaudmenims (1 t., b.l. 86-96). Ši išvada taip pat patvirtina S. K. nurodytą aplinkybę, jog ginklas yra jo senelio palikimas, nes nurodoma, kad pistoletas yra 1936 metų Vokietijos pramoninės gamybos.

S. K. inkriminuota BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurioje kvalifikuojantis požymis yra didelis kiekis šaudmenų. Didelis kiekis šaudmenų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko (šovinių) kiekybinę išraišką, taiklaus šūvio nuotolį, pramušamąją galią, laikymo vietą (ar saugi), kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-178/2012.). Nagrinėjamoje byloje teismas sutinka su didelio šaudmenų kiekio kvalifikacija. Kaip matyti, pas kaltinamąjį rasta viso 91 vnt. šovinių. Didesnė dalis šaudmenų skirti šaudyti pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams, šie šaudmenis labai ilgą laiką buvo laikomi be šaudmenų laikymui būtinų sąlygų, tai yra jais nesunkiai galėjo pasinaudoti kartu gyvenantys asmenys. Atsižvelgiant į šaudmenų kiekį, jų pavojingumą, ilgalaikį laikymą netinkamomis sąlygomis, teismas sutinka su nustatyta nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Atsižvelgiant į įvertintus bylos duomenis, daroma išvada, kad kaltinamasis S. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo namuose laikė pistoletą ir 91 vienetų šaudmenų, tinkamų šaudymui. Paminėtas kiekis šaudmenų priskiriamas dideliam kiekiui, atsižvelgiant į teismų praktiką šio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-162/2011, Nr.2K-234/2019), todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia sudavė rankos delnu savo sutuoktinei N. K. į veidą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiosios. S. K. anksčiau neteistas, jis kritiškai vertina savo poelgį, nėra duomenų, kad būtų anksčiau naudojęs smurtą prieš sutuoktinę. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad S. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K‑388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

S. K. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, tačiau sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis dirba, turi šeimą, palaiko ryšius su suaugusiais vaikais ir anūkais, anksčiau neteistas. Administracine tvarka baustas vieną kartą už nešiurkštų nusižengimą, bauda sumokėta, nuobauda galiojanti. Psichiatrinis gydymas netaikytas, duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamajame akte nurodoma, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika įvykdyta esant kaltinamajam neblaiviam, tačiau teismas mano, kad šiai veikai ši aplinkybė nenustatytina. BK 253 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra trunkamoji, tai yra ji tęsėsi labai ilgą laiką, tad akivaizdu, kad visą šį laikotarpį kaltininkas negalėjo būti neblaivus, todėl netikslu būtų šios veikos įvykdyme konstatuoti nurodytą sunkinančią aplinkybę.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. Atsižvelgdamas į tai, kad S. K. yra 70 metų amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą už smulkų nusižengimą, į tai, kad visą gyvenimą sažiningai ir pareigingai laikėsi įstatymų reikalavimų, jo padaryta veika susiklostė dėl iš dalies ne nuo jo inicijuotų veiksmų – ginklas jo namuose liko po tėvo mirties, tai yra jis pats jo neįgijo. Per visą ilgą laiką ginklu nebuvo pasinaudota, nebuvo panaudotas neteisėtiems tikslams, tad visos šios aplinkybės bei kaltinamojo asmenybė, leidžia teismui daryti išvadą, kad sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitinka teisingumo principo.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-432/2014; Nr. 2K-186-942/2015; Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, nors šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. K. padarė ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, tačiau atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybių ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visumą, akivaizdu, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeista teisinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio. Teismo nuomone, anksčiau paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina bei parodo mažesnį kaltinamojo veikų ir asmenybės pavojingumą, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių kaltinamajam. S. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus. Nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamojo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamas veikas šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, į bylos duomenis apie kaltinamojo S. K. asmenybę, teigiamus socialinius ryšius, taip pat įvertinęs bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti S. K. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskyrus švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas kaltinamajam S. K. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Byloje yra iš kaltinamojo paimtas pistoletas „Luger“ Nr. 8478, 15 vnt. šovinių 9 mm (9x19) kalibro, 6 vnt. šovinių 7,65 mm (7,65x17) kalibro, 70 vnt. šovinių 7,62 mm (7,62x25) kalibro. Teismas laiko, kad ginklas ir šaudmenys vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 punktu konfiskuotini kaip uždraustos veikos priemonės ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Vatos tamponas su galimai biologinės kilmės nuoplovomis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir bylą šioje dalyje nutraukti.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. K. paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra nuo 2022 m. birželio 21 d. 23.50 val. iki 2022 m. birželio 22 d. 16.24 val. (1 para).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo bausmės vykdymo pradžios panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui:

- graižtvinį, pusiau automatinis, 9x19 mm kalibro, centrinio skėlimo, „P.08“ modelio pistoletą „Luger“ Nr. 8478, skirtą šaudyti 9x19 mm kalibro „Luger“ tipo šoviniais;

- 15 vnt. šovinių pramoninės gamybos, 9 mm (9x19) kalibro, centrinio įskėlimo, „Luger“ tipo šaudyti tinkamų B kategorijos šaudmenų, skirtų pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams;

- 6 vnt. šovinių pramoninės gamybos, 7,65 mm (7,65x17) kalibro, centrinio įskėlimo, „Browning“ tipo šaudyti tinkamų B kategorijos šaudmenų, skirtų pramoninės gamybos 7,65 mm (7,65x17) kalibro pistoletams;

- 70 vnt. šovinių pramoninės gamybos, 7,62 mm (7,62x25) kalibro, centrinio įskėlimo, „TT“ tipo šaudyti tinkamų B kategorijos šaudmenų, skirtų pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x25) kalibro pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams.

Vatos tamponą su galimai biologinės kilmės nuoplovomis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.