Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai L. P., jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, suinteresuotam asmeniui V. S.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. B., K. S., Valstybės įmonės Turto banko atstovui, notarei Rasuolei Sereikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., V. S., K. S., Valstybės įmonei Turto bankui, notarei Rasuolei Sereikienei dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos žiniomis, jos senelė A. S. nuosavybės teise turėjo dar vieną butą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Butas ir ¼ dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), kaip mirusiosios palikimas nėra priimti. Faktiškai šiuo nekilnojamuoju turtu naudojosi jos tėvas A. S.. Ji manė, kad jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį nekilnojamąjį turtą, tačiau jos tėvui mirus, paaiškėjo, kad jis palikimo juridiškai priėmęs nebuvo.

Apie tėvo A. S. mirtį pareiškėja sužinojo tik 2017 m. spalio mėnesį, kuomet ją važiuojančią viešuoju transportu užkalbino nepažįstama moteris. Ji jos paklausė, ar ji yra S. B. sesuo, nurodydama, jog jos abi (pareiškėja ir S. B.) labai panašios. S. B. kurį laiką bendravo su jos tėvu ir ta moteris ją buvo mačiusi netoli tėvo gyvenamosios vietos. Ją užkalbinusi moteris, buvo jos tėvo, A. S. kaimynė ir ji pareiškėjai pasakė, kad jos tėvas mirė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą, prašė jį tenkinti bei nurodė, kad ji nori priimti močiutės A. S. palikimą. Jos močiutės vyras, V. S., miręs. A. S. vaikai: A. S. (jos tėvas, miręs (duomenys neskelbtini)) ir V. S.. Po močiutės mirties liko palikimas - jos dėdė V. S. paveldėjo pagal testamentą, yra likęs nepaveldėtas turtas, butas - esantis (duomenys neskelbtini). Tame bute niekas negyvena, tą butą prižiūrėjo jos tėvas A. S.. Į šį turtą niekas nepretenduoja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, kad jis sutinka su pareiškėjos pareiškimu bei patvirtino, kad neprieštarauja, kad L. P. priimtų palikimą. Paaiškino, kad po motinos A. S. mirties jis paveldėjo pagal testamentą. (duomenys neskelbtini), esančiame bute gyveno jo brolis A. S.. Jis su broliu mažai bendravo, apie butą jis žinojo.

Suinteresuotas asmuo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktu rašytiniu pareiškimu patvirtino, kad jis su pareiškėjos L. P. pareiškimo dokumentais susipažinęs, jokių pretenzijų neturi bei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys S. B. ir notarė Rasuolė Sereikienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybės patvirtina 2010-06-17 išduotas mirties įrašas Nr. 264. A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama 2017-01-09 išduotu mirties įrašu Nr. 13.

Gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) bei vardo, pavardės, tautybės, pakeitimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad L. P. (iki pavardės pakeitimo L. S.) tėvais įrašyti A. S. ir L. S.. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašu patvirtinama, kad A. S. ir L. P. (S.) buvo susituokę, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina ištuokos akto įrašas Nr. 47.

Testamentų registrų išrašu patvirtinama, kad A. S. buvo sudariusi testamentą, testamento notarinio registro Nr. 7364, kurį 2007-06-21 patvirtino Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro notarė Birutė Zabitienė, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini). V. S. 2010-06-22 palikimą priėmė. Valstybės įmonės Registrų centro išrašu patvirtinama, kad po A. S. mirties, Testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų ir kt. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad A. S. (mirusi (duomenys neskelbtini), būdama našle), turėjo du sūnus: V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs).

Nekilnojamojo turto registro duomenis, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto – buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies ūkinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia paveldėti senelės palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei ¼ dalies ūkinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris juridiškai nėra paveldėtas, nes niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Paveldint pagal įstatymą, velionės A. S. likusį nepriimtą palikimą, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldi pirmosios eilės paveldėtojai - palikėjos vaikai: V. S. ir A. S. (miręs (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju A. S. nepriėmus velionės A. S. palikimo, vadovaujantis CK 5.12 straipsniu, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt.. bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Pareiškėja nurodžiusi, kad apie tėvo A. S. mirtį pareiškėjai tapo žinoma tik 2017 m. spalio mėnesį, kuomet ją važiuojančią viešuoju transportu užkalbino nepažįstama moteris, jos mirusio tėvo, A. S. kaimynė, kuri ir informavo apie tėvo mirtį. Pareiškėja patvirtinusi, kad tėvas su ja ryšių nepalaikė, tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kuomet ji buvo vos trejų metų amžiaus. Tėvas buvo narkomanas, gyveno asocialiai, jis ja nesidomėjo, neprisidėjo prie jos išlaikymo. Apie tėvo mirtį ji nieko nežinojo, todėl laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai dokumentai, pareiškėjos bei suinteresuoto asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu liudija, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas, šiuo atveju butas, ir ¼ dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), juridiškai nėra paveldėti, nes niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Byloje esantis testamentų registrų išrašas patvirtina, kad A. S. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji paliko savo sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris testamentu jam paliktą palikimą priėmė 2010-06-22. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. patvirtino, kad į jo velionės motinos palikimą jokių pretenzijų neturi, jis neprieštarauja, kad palikimą priimtų L. P..

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pozicija, spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15d. nutartis Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011). Taigi teismas, spręsdamas pareiškimo reikalavimo tenkinimo ar netenkinimo klausimą, šiuo atveju turi nustatyti ir pasisakyti ar pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos bei suinteresuoto asmens paaiškinimus dėl palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nurodytos priežastys nors yra subjektyvaus pobūdžio, bet pripažintinos pateisinamomis: pareiškėjai L. P. atsitiktinai sužinojus, kad jos tėvas yra miręs, ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kuomet jai buvo paaiškinta, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Notaras jai paaiškino, kad jos tėvo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, iš to pareiškėjai ir tapo žinoma, kad butas ir ¼ dalis ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), kaip mirusiosios jos senelės A. S. palikimas, nėra priimtas. Ginčo ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl mirusiosios A. S. palikimo priėmimo, nėra.

Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Susiklosčiusių aplinkybių visuma, aplinkybės, nulėmė pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, laikytina, kad pareiškėja, kaip įstatyminė paveldėtoja, dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas. Teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, jokių kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai nebus pažeisti.

Nagrinėjamu atveju teismas nustato tik teisę palikimui priimti, atnaujinus terminą palikimui priimti, o palikimo turto masę nustato notaras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsniu, 5.12 straipsniu, 5.50 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, šį 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, palikimui priimti po senelės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.