Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-02-03 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 272 str. 2 d., 42 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 metams su 1/4 turto konfiskavimu, remiantis BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2) 2000-11-16 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. (2 veikos), 278 str. 1 d., 42 str. 1, 4 d. - laisvės atėmimu 4 m. 2 mėn. su 1/4 turto konfiskavimu; 3) 2000-12-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2001-02-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 m. 2 mėn. su 1/4 turto konfiskavimu; 4) 2001-02-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 278 str. 2 d. - laisvės atėmimu 5 m., 2001-06-08 nutartimi subendrinus bausmes, paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 m.; 5) 2002-02-08 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2002-04-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227-2 str., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 2 d., 42 str. 1, 4 d., 43 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 m. 1 mėn. su 1/2 turto konfiskavimu; 6) 2009-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 m.; 7) 2014-10-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 64-1 str. - laisvės atėmimu 1 m.; 8) 2014-10-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (3 veikos), 63 str. 1, 4 d., 64-1 str. - laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., 2015-01-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartini 2014-10-14 ir 2014-10-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., 2015-10-30 paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikus bausmę; 9) 2016-06-02 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p.;

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, moldovas, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2015-04-29 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2016 m. sausio 28 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro Nakvynės ir savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš kambaryje buvusios A. Š. striukės kišenės pagrobė A. Š. vardu išduotą banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, T. D. 2016 m. balandžio 13 d., apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenvietės teritorijoje tyčia padegdamas E. G. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, E. G. priklausantį, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė 8920 Eur.

Be to, T. D. 2016 m. balandžio 13 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenvietės teritorijoje tyčia padegdamas (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu, sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį, turtą; sugadinus 3 m² pastato stogo, padaryta 150 Eur turtinė žala.

T. D. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2016 m. vasario 24 d., apie 23.20 val., akmeniu išdauždami MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į šios parduotuvės patalpas ir iš jų pagrobė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 3 vnt. 0,5 l talpos trauktinės butelių ,,999 žalios“ po 5,50 Eur, iš viso už 16,50 Eur; 3 vnt. 0,5 l talpos trauktinės butelių „999 raudonos“ po 5,50 Eur, iš viso už 16,50 Eur; 3 vnt. 0,5 l talpos degtinės butelių „Lauktuvių“ po 4,77 Eur, iš viso už 14,31 Eur; 13 vnt. cigarečių pakelių ,,Marlboro“ po 3,10 Eur, iš viso už 40,30 Eur; 2 vnt. cigarečių pakelių ,,Marlboro“ po 3,00 Eur, iš viso už 6 Eur; 9 vnt. cigarečių pakelių ,,LM“ po 2,90 Eur, iš viso už 26,10 Eur; 3 vnt. cigarečių pakelių ,,LM“ po 2,75 Eur, iš viso už 8,25 Eur; 2 vnt. cigarečių pakelių ,,Parlament“ po 3,70 Eur, iš viso už 7,40 Eur; 8 vnt. cigarečių pakelių ,,Chesterfield“ po 2,50 Eur, iš viso už 20 Eur; 4 vnt. cigarečių pakelių ,,Chesterfield“ po 2,55 Eur, iš viso už 10,20 Eur; 5 vnt. cigarečių pakelių ,,Philip Morris“ po 2,50 Eur, iš viso už 12,50 Eur; 7 vnt. cigarečių pakelių ,,LD“ po 2,50 Eur, iš viso už 17,50 Eur; 1 cigarečių pakelį ,,LD“ 3,65 Eur vertės; 1 cigarečių pakelį ,,Camel“ 3,00 Eur vertės; 8 vnt. cigarečių pakelių ,,Winston“ po 2,90 Eur, iš viso už 23,20 Eur; 3 vnt. cigarečių pakelių ,,Glamour“ po 2,90 Eur, iš viso už 8,70 Eur, o viso pagrobė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 234,11 Eur.

Motyvuojamoji dalis

2016-04-14 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro, vykusio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis - padegimas (1 t., b. l. 132-133).

Iš 2016-04-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. D. parodė E. G. namo gaisravietę, kurį jis padegė (2 t., b. l. 36-41).

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-408-139/2016).

2016-04-14 apžiūros protokolu, aktu dėl kilusio gaisro nustatyta, kad nukentėjusiosios E. G. namo gaisro kilimo priežastis – padegimas. Iš liudytojų A. L., V. U. parodymų matyti, kad netrukus po gaisro kilimo netoli įvykio vietos buvo sulaikytas kaltinamasis T. D., kuris grasino gaisrais kitiems kaimo gyventojams, su savimi turėjo žiebtuvėlį. Teismas perskaitė T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2016-04-14 T. D. parodė, kad jis 2000 metais jau buvo įvykdęs kelis padegimus, tada sudegino ūkinius pastatus ir už tai buvo nuteistas. Jis buvo supykęs ant (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų, nes jie nuolat jį skųsdavo policijai, t. y. jeigu kas įvykdavo kaime, visada kaltindavo jį, todėl jiems norėjo atkeršyti. Vaikščiodamas po kaimą, vis galvojo, kur dar gauti išgerti, nes nuturėjo pinigų ir alkoholio nusipirkti negalėjo. Tada sugalvojo nueiti pas minėtą E. G. ir paprašyti paskolinti pinigų. Atėjo pas E. G. į namus, pasibeldė į duris, nes E. G. jau buvo užsirakinusi duris. Netrukus lauke užsidegė šviesa ir prie durų atėjusi E. G. paklausė, ko jis nori. Jos paprašė paskolinti pinigų, E. G. pasakė, kad jau yra nusirengusi, ruošiasi eiti miegoti, durų jam neatidarė, užgesino lauke šviesą. Jis suprato, kas ji nuėjo į kambarį. Kadangi E. G. jam nepaskolino pinigų ir su juo, kaip jam pasirodė, nemaloniai bendravo, jis dėl to labai supyko, tada staigiai ir sugalvojo padegti E. G. namą. Jis nuėjo į kitą E. G. namo pusę ir priėjo prie verandos. Apžiūrėjęs verandą, pamatė, kad nėra vieno lango stikliuko. Tada išsitraukė iš kišenės žiebtuvėlį ir, pro langą įkišęs ranką, padegė verandoje kabančias užuolaidas. Padegęs E. G. namą, jis pabėgo (2 t., b. l. 29-30). Šiuos savo parodymų T. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 36-41). Šiuos T. D. parodymus įvertinus kitų išdėstytų ištirtų įrodymų kontekste matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti T. D. parodymai patvirtina nustatytas faktines aplinkybes dėl gaisro kilimo priežasties, padegimo būdo, gaisro kilimo vietos, todėl teismas jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, konstatuoja, kad T. D. kaltė tyčia padegimu sunaikinus E. G. priklausantį namą ir kitą turtą įrodyta. Teismo ištirtais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios E. G., kaltinamojo T. D. parodymais, liudytojų G. B., V. U. parodymais nustatyta, kad gaisro kilimo metu name buvo nukentėjusioji E. G., apie tai žinojo kaltinamasis T. D., nes su ja prieš padegdamas namą bendravo. Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. priklausantis namas, kurį T. D. padegė, buvo gyvenvietėje, netoli kitų pastatų. Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad T. D. E. G. gyvenamąjį namą ir kitą turtą sunaikino visuotinai pavojingu būdu – dėl gaisro galėjo nukentėti E. G. ir kiti gyventojai.

Ši T. D. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., kaip ir kvalifikuotina.

(duomenys neskelbtini) parapijai priklausančio pastato sugadinimas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d., perskaitė liudytojo N. Š. Telšių apylinkės teismo 2016-11-02 teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Liudytojas N. Š. parodė, kad iš policijos buvo pranešta, jog buvo padegtas (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantis namas, jis jį apžiūrėjo, apdegė siena ir stogo dalis, nuostolis nedidelis. Dėl žalos atlyginimo pretenzijų neturi, krikščionybė moko atleisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo N. Š. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duotus parodymus. 2016-05-11 liudytojas N. Š. parodė, jog 2016-04-14, ryte, sužinojo, kad buvo padegtas (duomenys neskelbtini) cerkvei priklausantis pastatas, kuris yra adresu - (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas priklauso rusų cerkvei, jis yra negyvenamas. Kai sužinojo apie padegimą, nuvyko apžiūrėti pastatą, apžiūros metu nustatyta, kad sugadinta apie 3 kv. m. stogo. Dėl turto sugadinimo padaryta žala yra 150 eurų, tačiau pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 120-121).

Liudytojas A. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš namo pamatė gaisrą, apsirengė ir nuvažiavo iki gaisravietės. Buvo apie 22 val. Degė E. G. gyvenamas namas. Atvyko policija, bešnekant su tyrėja, pamatė, kad dega kitas pastatas. Tai seni kultūros namai, kurie dabar priklauso rusų bažnyčiai, pastatas negyvenamas. Nuo E. G. namo iki to pastato yra apie 150 m atstumas. Tas pastatas užsidegė jiems bebūnant prie E. G. namo. Prie to pastato jis su policija sulaikė T. D.. T. D. ėjo nuo paskutinės gaisravietės link savo namų, jis gyvena tame pačiame kaime. Jis neprisipažino, kad padegė tuos namus. T. D. vienoje rankoje turėjo žiebtuvėlį, o kitoje – saldainių. Dar prieš jį sulaikant, žmonės prie E. G. namo kalbėjo, kad namus padegė T. D.. Sulaikytas policijos mašinoje T. D. pradėjo šnekėti, kad tą naktį dar turėjo degti jo (liudytojo) namas, R. Š. ir R. G. namai.

Iš 2016-04-14 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 87-94).

Iš 2016-04-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rasti ir paimti šie objektai: saldainio „Dominik“ popierius ir supakuotas saldainis „Dominik“ (1 t., b. l. 87-94).

2016-04-14 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro, vykusio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis - padegimas (1 t., b. l. 134-135).

Iš 2016-04-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pas T. D. rasti ir išimti daiktai: 12 vnt. saldainių „Dominik“ bei žiebtuvėlis (1 t., b. l. 137-140).

Iš 2016-04-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. D. parodė (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį pastatą, kurį padegė (2 t., b. l. 36-41).

2016-04-14 apžiūros protokolu, aktu dėl kilusio gaisro kilimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) parapijai priklausančio pastato gaisro priežastis – padegimas. Kaltinamasis T. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis padegė (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį pastatą. Iš liudytojų A. L., V. U. parodymų matyti, kad netrukus po gaisro kilimo netoli įvykio vietos buvo sulaikytas kaltinamasis T. D., kuris grasino gaisrais kitiems kaimo gyventojams, su savimi turėjo žiebtuvėlį. Taip pat teismas perskaitė T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2016-04-14 T. D. parodė, kad netrukus po E. G. namo padegimo buvo supykęs, nebekontroliavo savęs, tai tuo pačiu padegė ir buvusius kultūros namus - (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį pastą. Šį pastatą padegė taip pat, kaip ir E. G. namus. Priėjo prie lango ir pamatė, kad yra išlindęs kažkoks skuduras, kurį ir padegė (2 t., b. l. 29-30). Šiuos savo parodymų T. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 36-41). Ikiteisminio tyrimo metu duotus T. D. parodymus įvertinus kitų išdėstytų ištirtų įrodymų kontekste matyti, kad jie patvirtina nustatytas faktines aplinkybes dėl gaisro kilimo priežasties, padegimo būdo, gaisro kilimo vietos, todėl teismas jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Iš perskaitytų liudytojo N. Š. parodymų matyti, kad dėl parapijos turto sugadinimo padaryta 150 Eur žala.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, konstatuoja, kad T. D. kaltė tyčia padegimu sugadinus (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį pastatą įrodyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas pastatas stovi gyvenvietėje, netoli kitų pastatų, šias aplinkybes žinojo ir suprato kaltinamasis T. D., nes yra vietinis gyventojas. Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kas T. D. (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį pastatą sugadino visuotinai pavojingu būdu – dėl gaisro galėjo nukentėti gretimų namų gyventojai.

Ši T. D. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., kaip ir kvalifikuotina.

Vagystė, įsibraunant į MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę

Civilinio ieškovo atstovas S. M. parodė, kad yra parduotuvės savininkas, parduotuvės adresas yra (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje prekiaujama įvairiomis prekėmis: alkoholiu, maistu. Dirba trys pardavėjos, tarp jų ir E. J.. Parduotuvę saugo „(duomenys neskelbtini)“ apsauga, apsauga jam paskambino ir pranešė, kad išdaužtas parduotuvės langas, pavogta alkoholinių gėrimų, cigarečių. Buvo padaryta revizija ir nustatytas prekių trūkumas. Dalis pavogtų prekių yra grąžinta. Savo civilinį ieškinį palaiko, jį mažina grąžintų prekių dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d., perskaitė liudytojos E. J. Telšių apylinkės teismo 2016-11-02 teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Liudytoja E. J. parodė, kad dirba pardavėja MB „ (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. T. D. pažįsta kaip parduotuvės klientą. Jai naktį paskambino iš signalizacijos punkto, kad išdaužtas langas. Atvažiavo į įvykio vietą ir laukė policijos, su policija įėjo į vidų. Matė, kad lentynos yra tuščios, paimta degtinės, trauktinių buteliai ir visas stovas cigarečių. Parduotuvėje mėtėsi akmuo, nuo palangės buvo išvartytos vazos. Tą pačią naktį prekės buvo suskaičiuotos ir nustatytos pagrobtos prekės.

Iš 2016-02-24 apžiūros protokolo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės adresas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-51).

Iš 2016-02-26 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis T. D. pateikė iš parduotuvės pagrobtas prekes: 2 vnt. spiritinio gėrimo „Devynerios žalios“, dvi pakuotes cigarečių „Chesterfield silver“, pakelį cigarečių „Glamour superslims amber“, pakelį cigarečių „Marlboro micro beyond“, pakelį cigarečių „LD silver 100s“, pakelį cigarečių „Marlboro gold“, pakelį cigarečių „Winston blue“, pakelį cigarečių „Winston white“, pakelį cigarečių „LD RED“, pakelį cigarečių „Winston blue“, pakelį cigarečių „Winston silver“ (1 t., b. l. 64-66).

2016-03-09 apžiūros protokole užfiksuota daiktų, 2016-02-26 pateiktų T. D., apžiūra (1 t., b. l. 67-68).

Iš 2016-03-07 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja E. J. pateikė kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 69-70).

Iš 2016-03-23 apžiūros protokole užfiksuotos kompaktinėje plokštelėje įrašytos vaizdo medžiagos matyti, kad įvykio vietoje užfiksuoti du asmenys, kurie išdaužia parduotuvės langą ir įsibrauna į parduotuvės vidų (1 t., b. l. 71-72).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. M. parodė parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios kartu su T. D. pagrobė alkoholinius gėrimus ir cigaretes (2 t., b. l. 90-97).

Remdamasis kaltinamojo A. M., civilinio ieškovo atstovo S. M. parodymais, perskaitytais liudytojos E. J. parodymais, išdėstytais ištirtais bylos dokumentais, kaltinamojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teismas perskaitė ir vertina kitų įrodymų kontekste, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų T. D. ir A. M. kaltė padarius inkriminuotą vagystę įsibraunant į MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę įrodyta. Ši kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kaip ir kvalifikuotina.

T. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. sausio 28 d., apie 21.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro Nakvynės ir savarankiško gyvenimo namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto kambario spintelės stalčiaus pagrobė A. Š. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje.

Kaltinamasis T. D. šioje kaltinimo dalyje kaltės nepripažino. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė nukentėjusiojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duotus parodymus. 2016-01-28 A. Š. parodė, kad 2016-01-28, apie 21.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, kur ir gyveno, nerakinto kambario spintelės stalčiuje pasigedo paso. Šia vagyste įtaria T. D., kuris jam skambino, sakė, kad rado jo dokumentus (1 t., b. l. 12-15).

Teismas pažymi, kad, remiantis BPK 276 str. 4 d., perskaityti nukentėjusiojo A. Š. parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2009, 2K-179/2010), jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kurių šioje byloje nesurinkta.

Esant šioms aplinkybėms T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

T. D. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2016-04-13 apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenvietės teritorijoje tyčia padegdamas E. G. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sunaikino svetimą, E. G. priklausantį, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė 8920 Eur., visuotinai pavojingu būdu, bei tuo pasikėsino nužudyti E. G., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p.

Pasikėsinimas nužudyti galimas tik veikiant tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 str. 2 d. 2 p. tiesioginė tyčia nusikalstamų veikų materialiųjų sudėčių atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. To paties straipsnio 3 dalis apibrėžia netiesioginę tyčią, kuri nuo tiesioginės tyčios skiriasi tuo, kad asmuo nenorėjo padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (kasacinė nutartis Nr. 2K-318-139/2015). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jo pobūdį, vietą (jei tokie sužalojimai padaryti), nusikalstamų veikų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą bei po jo padarymo ir pan.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. numatyto nusikaltimo požymių. Darydamas šią išvadą teismas remiasi kaltinamojo T. D. parodymais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismas perskaitė T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2016-04-14 T. D. parodė, kad vaikščiodamas po kaimą, galvojo, kur dar gauti išgerti, nes nuturėjo pinigų ir alkoholio nusipirkti negalėjo. Tada sugalvojo nueiti pas E. G. ir paprašyti paskolinti pinigų. Atėjo pas E. G. į namus, pasibeldė į duris, nes E. G. jau buvo užsirakinusi duris. Atėjusi E. G. paklausė, ko jis nori. Jos paprašė paskolinti pinigų, E. G. pasakė, kad jau yra nusirengusi, ruošiasi eiti miegoti, durų jam neatidarė, užgesino lauke šviesą. Jis suprato, kas ji nuėjo į kambarį. Kadangi E. G. jam nepaskolino pinigų ir su juo, kaip jam pasirodė, nemaloniai bendravo, jis dėl to labai supyko, tada staigiai ir sugalvojo padegti E. G. namą. Jis nuėjo į kitą E. G. namo pusę ir priėjo prie verandos. Apžiūrėjęs verandą, pamatė, kad nėra vieno lango stikliuko. Tada išsitraukė iš kišenės žiebtuvėlį ir, pro langą įkišęs ranką, padegė verandoje kabančias užuolaidas. Padegęs E. G. namą, jis pabėgo (2 t. b. l. 29-30).

Bylos duomenimis nustatyta, kad netrukus po E. G. namo padegimo T. D. padegė kitą pastatą. Liudytojų A. L., V. U. parodymais nustatyta, kad po minėtų gaisrų kilimo netrukus sulaikytas kaltinamasis T. D. grasino ir kitais gaisrais kaip kerštu kaimo gyventojams, ant kurių jis jautė pyktį.

Remdamasis ištirtų įrodymų visetu teismas laiko, kad padegdamas E. G. namą T. D. neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti E. G., jo tyčia buvo nukreipta į jos turto sunaikinimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybės, T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vagystę įsibraunant į MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę padarė veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė nustatyta kaltinamojo A. M. parodymais, asmens blaivumo testo parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2016-04-14, 01:44:20, netrukus nuo E. G. turto sunaikinimo ir parapijos turto sugadinimo T. D. užfiksuotas 1,89 prom. girtumas (2 t., b. l. 23).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis A. M. pripažino faktines nusikaltimo aplinkybes, nėra pagrindo šios aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-308-693/2015). A. M. dėl savo padaryto nusikaltimo jokių išgyvenimų, kritikos neišreiškė, kas rodo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe.

Skirdamas kaltinamiesiems T. D. ir A. M. bausmes už padarytus nusikaltimus, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

T. D. padarė keturis apysunkius nusikaltimus, yra kelis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, jis yra recidyvistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nedirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam T. D. skirtinos straipsnių sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės.

A. M. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, šiuo metu nedirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam A. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant didesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Civilinis ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 234,11 Eur ieškinį dėl turtinės žalos, padarytos vagyste iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šią vagystę veikdami bendrininkų grupe padarė kaltinamieji T. D. ir A. M.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dalis pagrobtų gėrimų ir cigarečių rasta pas T. D., šie daiktai paimti ir grąžinti civiliniam ieškovui, grąžintų daiktų vertė yra 62,40 Eur (1 t., b. l. 69-70, 74-754,76). Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas iš dalies jį sumažinant gražintų daiktų vertės dalyje- t. y. iš kaltinamųjų T. D. ir A. M. solidariai priteisiant 171,71 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. G. civiliame ieškinyje nurodė, kad jai padaryta 8920 Eur turtinė žala, kurią sudaro: sudegę apyvokos daiktai ir piniginės lėšos, kurių bendra vertė yra 3420 Eur, ir namo rinkos vertė - 5000 Eur. Perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje E. G. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 13420 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios padegimu sunaikinat jos namą ir kitą turtą. Ieškinyje nurodoma, kad 13420 Eur turtinę žalą sudaro: sudegę apyvokos daiktai ir piniginės lėšos, kurių bendra vertė yra 3420 Eur, ir namo rinkos vertė - 10000 Eur. Tokiu būdu, nauju, teismui pateiktu ieškiniu, nukentėjusioji E. G. savo ieškinį turtinės žalos atlyginimo dalyje padidino 5000 Eur, nurodydama didesnę sudegusio namo rinkos vertę.

Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis nukentėjusiosios E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t. b. l. 99-100), nustatyta, kad kaltinamojo T. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai E. G. padaryta tiesioginė turtinė žala yra 8920 Eur, dėl tokio dydžio turtinės žalos padarymo sunaikinat E. G. turtą kaltinamajam T. D. buvo pateiktas kaltinimas. Nagrinėjant bylą teisme pateiktame naujame ieškinyje E. G. nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu ji namo vertę padidino iki 10000 Eur, teismas šių aplinkybių ištirti teisiamajame posėdyje negalėjo, nes nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Esant šioms aplinkybėms, teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje perskaitytais nukentėjusiosios E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatė, kad kaltinamojo T. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai E. G. padaryta tiesioginė turtinė žala yra 8920 Eur. Šis turtinės žalos dydis yra realus, įrodytas nukentėjusiosios E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nustačius, kad T. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai E. G. padaryta 8920 Eur turtinė žala, E. G. ieškinys tenkintinas iš dalies jį mažinant iki 8920 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo T. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji E. G., būdama senyvo amžiaus, neteko savo vienintelio būsto, iš esmės – ir visų apyvokos daiktų, piniginių lėšų, kas sukėlė jos dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja G. B.. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis, nerealus, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Esant šios aplinkybėms, nukentėjusiajai priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teismo nuomone, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais kaltinamajam T. D. antrinę teisinę pagalbą teikė paskirtas advokatas M. Mikalauskas, o nukentėjusiajai E. G. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas M. Švažas. Kadangi kaltinamasis T. D. yra nedirbantis, neturi jokių pajamų, byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą, todėl, atsižvelgus į jo blogą turtinę padėtį, iš jo išlaidos už jam ir nukentėjusiajai E. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam A. M. antrinę teisinę pagalbą teikė paskirtas advokatas V. Poškus. Kadangi kaltinamasis A. M. yra nedirbantis, neturi jokių pajamų, byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą, todėl, atsižvelgus į jo blogą turtinę padėtį, iš jo išlaidos už jam teiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Saldainio „Dominik“ popierius, saldainis „Domink“, rasti 2016-04-14 įvykio vietos apžiūros metu, T. D. apžiūros metu rasti ir paimti 12 vnt. saldainių „Dominik“ bei žiebtuvėlis, saugomi Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Pirštų pėdsako fragmentas ir lango stiklo šukės su bato pėdsakų fragmentais, paimti 2016-02-24 įvykio vietos apžiūros metu, saugomi Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 187 str. 2 d., 187 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. dėl E. G. turto sunaikinimo - laisvės atėmimu 4 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. dėl (duomenys neskelbtini) parapijos pastato sugadinimo – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 9 dalimis, šią bausmę, iš dalies bausmes sudedant, subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2016-06-02 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. D. paskirti laisvės atėmimą 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-13 iki 2017-05-11.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti T. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

T. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, jį įpareigojant 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 24 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-19 iki 2016-04-20 ir nuo 2017-03-07 iki 2017-04-05.

A. M. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. M. neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be Šiaulių apygardos teismo leidimo.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą kompaktinę plokštele su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Saldainio „Dominik“ popierių, 13 saldainių „Domink“, žiebtuvėlį, pirštų pėdsako fragmentą, lango stiklo šukes su bato pėdsakų fragmentais, saugomus Telšių AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Iš T. D. ir A. M. MB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteisti 171,71 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš Tomo D. E. G. priteisti 8920 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš T. D. už jam ir nukentėjusiajai E. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą esamų išlaidų nepriteisti.

Iš A. M. už jam teiktą antrinę teisinę pagalbą esamų išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.