Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3791-839/2020 pagal pareiškėjo J. V. prašymą atstatyti terminą prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo pateikimui ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. V. pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė: atstatyti 2020-06-30 prašymo dėl civilinės bylos Nr. eA2-348-724/2019 nagrinėjimo proceso atnaujinimo padavimo terminą; atnaujinti nagrinėjimo procesą šioje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 9 punktų pagrindu bei išnagrinėjus prašymą dėl proceso nagrinėjimo atnaujinimo priteisti iš atsakovės N. B. ieškovo naudai 29,05 Eur skolą, 13,20 Eur kompensuojamąsias palūkanas bei 5 procentų dydžio metų proceso palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 744,83 Eur ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje.

5. Teigė, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo numatytą trijų mėnesių terminą praleido nesąmoningai. Be to, Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-397-55/2020 priėmė 2020-06-23 nutartį, kurioje nustatė jam galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 atnaujinimo. Pareiškėjas pakartotinį prašymą pateikė per protingą laiko tarpą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

20. Teigia, kad trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo jis praleido nesąmoningai. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. eA2-80-844/2020 priimta 2020-03-10 nutartimi nebuvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019. Dėl šios nutarties pateiktą atskirąjį skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. eA2-397-755/2020, priėmė 2020-06-23 nutartį, kurioje nustatė jam galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 atnaujinimo. Todėl laiko, jog pakartotinį prašymą pateikė per protingą laiko tarpą 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo.

33. Teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 priimtame 2019-03-25 sprendime yra aiški teisės normų taikymo klaida, kuria pašalinus būtų priimtas kitas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias nagrinėjančio teismo pareigą atlikti teisinę ginčo santykių (ieškovo pareikšto reikalavimo) kvalifikaciją bei nepagrįstai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės pagal paskolos sutartį tinkamą, visišką įvykdymą, priteisimo pagrįstumą. Ši teisės normos taikymo klaida, taip pat, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

34. Nurodo, kad savo reikalavimą dėl proceso atnaujinimo byloje reiškė remdamasis Panevėžio apygardos teismo 2020-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-397-755/2020 40 punktu, kuriame, apelianto nuomone, suteikta galimybė dėl proceso atnaujinimo dėl ko jis 2020-06-30 ir pateikė prašymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju, spręsti dėl būtinybės nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka teismas nenustatė. Juolab, kad pareiškėjas savo poziciją ginčijamu klausimu detaliai yra išdėstęs tiek atskirajame skunde, tiek kituose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, tad skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, byloje esantys duomenys yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-3791-839/2020, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. V. 2018-11-15 teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės N. B. 579,24 Eur negrąžintos skolos, 275,26 Eur palūkanų, 33,49 Eur bylinėjimosi išlaidų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas 2018-12-04, 2019-01-03 ir 2019-01-28 teikė teismui prašymus leisti atsiimti ieškinį. Atsakovė nesutiko su ieškinio atsiėmimu. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019-03-25 sprendimu J. V. ieškinį N. B. atžvilgiu atmetė ir už piktnaudžiavimą procesine teise pareiškiant neteisėtą civilinį ieškinį atsakovei N. B. skyrė J. V. 427 Eur baudą, skiriant iš šios sumos atsakovei 100 Eur. J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl apeliantui skirtos baudos panaikinti. Panevėžio apygardos teismo 2019-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-496-755/2019 apeliacinis skundas atmestas ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-03-25 sprendimas paliktas nepakeistu. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-80-844/2020 pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 netenkino. Panevėžio apygardos teismas 2020-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-397-755/2020 J. V. atskirojo skundo netenkino ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-03-10 nutartį paliko nepakeistą.

39. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

40. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (LAT 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

41. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagrindo pirmiau paminėtą terminą skaičiuoti nuo Panevėžio apygardos teismo 2020-06-23 priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-397-755/2020, nėra. Šia, apelianto minima, nutartimi apeliacinės instancijos teismas įvertino Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr eA2-80-844/2020, kuria netenkintas J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019, teisėtumą ir pagrįstumą.

42. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta išvada, kad įstatymas nenumato galimybės atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti jau išnagrinėtoje byloje dėl proceso atnaujinimo, net ir teikiant tokį prašymą kitais CPK numatytais pagrindais, yra pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu.

43. Tad vertinti, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turėtų būti skaičiuojamas apeliacinės instancijos teismui atmetant pareiškėjo atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pasisakius savo procesiniame sprendime, jog prašymai kitais pagrindais, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose paduodami bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui laikantis CPK nurodytos tvarkos ir terminų, nėra pagrindo. Juolab, kad apeliantas nuo pat Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-03-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 priėmimo aktyviai savo teises ginčyti jo nuomone neteisingą procesinį sprendimą realizavo pasirinkdamas kitus teisės gynybos būdus. O jokios objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios apeliantui įstatymu nustatyta tvarka ir terminu, pateikti tokį prašymą apelianto nenurodytos ir teismo nenustatytos, todėl jo prašymas atstatyti šį terminą, nėra pagrįstas nei teisiniu, nei faktiniu aspektais.

44. Pasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad būtent asmeniui, besikreipiančiam su prašymu atnaujinti procesą, tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (LAT 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

45. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 9 punktais.

46. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Prašant atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, pareiškėjas turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (LAT 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

47. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantas šio proceso atnaujinimo pagrindo neįrodė.

48. Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju reikšminga tai, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

49. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuomet J. V. pateikė ieškinį atsakovei, ieškovas turėjo galimybę tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką bei nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, reikšti prašymus dėl jų išreikalavimo, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.,) atitinkamai atsakovė turėjo teisę atsikirsti į ieškinio reikalavimus tiek teikdama paaiškinimus, tiek įrodymus paneigiančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

50. Tai, kad apelianto netenkina jo atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, ar įsitikinimas, kad teismas galėjo šalių santykius kvalifikuoti kitaip, iš esmės dėstant tas pačias paskolos teisinių santykių tarp šalių aplinkybes, nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Taip pat subjektyvi nuomonė, kad atsakovė atsikirsdama į ieškinio reikalavimus melagingai nurodė tam tikras tarp jų susiklosčiusių prievolinių santykių aplinkybes, nepagrindžia pirmiau aptarto pagrindo egzistavimo.

51. Šalių prievoliniai santykiai, jų susitarimo pobūdis ir turinys bei vykdymas buvo civilinės bylos Nr. 2-348-724-2019 nagrinėjimo dalykas. Kaip jau minėta, abi ginčo šalys turėjo galimybę išreikšti savo pozicijas ir joms suteiktomis teisėmis naudotis savo nuožiūra. Apeliantas nesutikdamas su šioje byloje priimto sprendimo dalimi dėl jam paskirtos baudos, savo teise į apeliaciją pasinaudojo. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2019-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-496-755/2019 ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo 2019-03-25 sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas, netenkinus jo ieškiniu keliamų reikalavimų, buvo laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, o teismas apeliacinį skundą nagrinėjo pagal apelianto nustatytas ribas, kurių peržengti šiuo atveju, diskrecijos teisės ir neturėjo.

52. Tai, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 apeliacine tvarka peržiūrėtas tik dėl tos jo dalies, kuria ieškovui buvo skirta bauda, o dėl materialinio reikalavimo atmetimo nebuvo skųstas ir atitinkamai nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, taip pat nepagrindžia pareiškėjo deklaruojamų proceso atnaujinimo pagrindų. Juolab, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2020-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-397-755/2020 ir įvertinus šį aspektą, pasisakyta jog pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad priimdamas 2019-03-25 teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

53. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą taip pat grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

54. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad siekiant proceso atnaujinimo pirmiau paminėtos teisės normos pagrindu, prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas neteikė jokių įrodymų, kad N. B. duodama parodymus Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose civilinės bylos Nr. 2-348-724/2019 nagrinėjimo metu, davusi priesaiką sakė netiesą ir jos melagingų parodymų davimas būtų nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nepagrįstai remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuotu atnaujinimo pagrindu.

55. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl kito proceso atnaujinimo pagrindo - numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kai šiuo klausimu, kaip jau minėta, yra įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas – Panevėžio apygardos teismo 2020-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-397-755/2020. Šie prašymo motyvai nėra nauji, jais tik papildoma teismų procesinių sprendimų, su kurių išvadomis nesutinka pareiškėjas kritika, kas nekeičia paties prašymo esmės, tad pakartotinai vertinti šias aplinkybes, kaip naujas, nebuvo pagrindo.

56. Iš atskirojo skundo galima spręsti, kad apeliantas nurodydamas šį pagrindą, iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, ginčija jo inicijuotų procesų kitose bylose teismų procesiniais sprendimais nustatytus faktus (CPK 279 straipsnio 4 dalis), neteisėtais ar šališkais įvardija priimtus procesinius sprendimus ar jų atskiras dalis, su kuriais jis nesutinka.

57. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius jam, savaime negali būti vertinamas kaip konkretų veiksmą ar procesinį sprendimą atlikusio teisėjo šališkumo įrodymas ar aiški teisės taikymo klaida. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atnaujinti procesą galima tik tuomet, kai teismas priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė teisės normą ir dėl to, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atskirajame skunde pacituotas teismo procesinių sprendimų išvadas laikyti aiškiomis teisės taikymo klaidomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, vien dėl to, kad apeliantas su jomis nesutinka, nėra pagrindo, nes toks vertinimas neatitiktų paties proceso atnaujinimo instituto esmės.

58. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

59. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-09-07 nutartį palikti nepakeistą.