Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-193-280/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-25Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-20Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-10Panevėžio apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-12Panevėžio apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2020-03-10Utenos apylinkės teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2020-06-23Panevėžio apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-24Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
2S-193-280/2020
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-01087-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
N. B.
Civilinė byla Nr.2S-193-280/2020Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01087-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.11.4; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-348-724-2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. J. V. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti 2019 m. kovo 25 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019:

2. išaiškinti Utenos apylinkės teismo sprendime, teismui šališkai nenustatant atsakovės N. B. melagingų paaiškinimų, kad atsakovė skolą ieškovui J. V. yra visiškai įvykdžiusi bei sprendime nenustatant, jog paskolos sutartis yra atlygintinė, o taip pat jog paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal paskolos raštelį mokėjimą, teismo jam skirtos 427,00 Eur baudos teisėtumą;

3. išaiškinti Utenos apylinkės teismo sprendime (2 psl. 8 pastraipa), – teismui nesivadovavimu įstatymu, atsakovei nesąžiningai pažeidžiant nurodytas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio ir 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas – netinkamai vykdant prievolę, t. y. negrąžinus paskolos sutartyje nurodyta data (2009-05-15) ir tvarka, t. y. pradedant nuo 2008-09-15 ir toliau iki kiekvieno sekančio 8 mėnesių 15 dienos negrąžino pareiškėjui po 200,00 Lt/57,92 Eur skolos dalimis, kaip nurodyta paskolos sutartyje, bei praleido skolos įvykdymo terminą (2009-05-25) nustatymą, – „Taigi, akivaizdu, kad ieškovas ieškinio pareiškimo dieną neturėjimo reikalavimo teisės ir negalėjo reikšti ieškinio atsakovei N. B., nes prievolė jam buvo įvykdyta tinkamai“;

4. išaiškinti Utenos apylinkės teismo sprendime, teismo nesirėmimu įstatymu CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsniu, kuriuose nurodyta – paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal paskolos sutarties mokėjimą, ieškovo J. V. naudai iš atsakovės N. B. likusios skolos dalies, kompensacinių ir proceso palūkanų nepriteisimo teisingumą bei atsakovės prievolės įvykdymą nustatant tik iš sumos, aritmetiškai sudėjus 6 dėmenis iš atsakovės pateiktų ieškovo ranka jai parašytų 6 pakvitavimų (2 psl. 7-ta pastraipa);

5. išaiškinti Utenos apylinkės teismo sprendime, teismo nesirėmimu įstatymu – CK 6.54 straipsniu – įmokų paskirstymu – kuriuo pagrindu kompensacinės palūkanos sumokamos pirmiau, tai yra antra eile, negu paskola tik 4-ta eile;

6. išaiškinti ieškovui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendime nustatymą neteisingos aplinkybės, kad reikalaujama skola ieškovui yra grąžinta 2009-05-22 (sprendimo 1-mo psl. motyvuojamosios dalies 2-ra pastraipa), kai ieškovas paaiškina, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2008-07-08 iki 2009-05-25 sumokėjo ieškovui 5,00 % dydžio kompensuojamąsias palūkanas ir sugrąžino dalį skolos. 6-ta skolos dalis ieškovui buvo grąžinta 2009-05-25, o ne 2009-05-22;

7. išaiškinti ieškovui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų neteisingos aplinkybės nustatymą sprendime, – kad – „Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą atsakovei priteisti skolą, delspinigius, palūkanas ir ... “ (sprendimo 2-ro psl. 6-ta pastraipa), kai ieškovas 2018-11-15 ieškinyje savo reikalavimo priteisti delspinigius jo naudai iš atsakovės nėra reiškęs;

8. išaiškinti ieškovui Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų neteisingos aplinkybės nustatymą sprendime (2-as psl. 10 pastraipa) – ieškovo J. V. piktnaudžiavimą jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nes visos skolos atsakovė N. B. iki šiol ieškovui J. V. nėra sugrąžinusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo J. V. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino.

10. Nurodė, kad ieškovo nurodyta neaiški sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai nėra priteista iš atsakovės N. B. nesugrąžinta paskolos sumos dalis ir 5 procentų dydžio kompensuojamosios ir procesinės palūkanos. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio informacinės pažymos bei teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovas tiek iki teismo posėdžio, tiek posėdžio metu prašė teismo leisti atsiimti ieškinį. Nurodė, kad skola jau senai grąžinta, ją atsakovė grąžino geranoriškai. Jokių kitų paaiškinimų dėl skolos grąžinimo terminų ar aplinkybių ieškovas nepateikė.

11. Nurodė, kad ieškovas prašo ne paaiškinti ar patikslinti jam neaiškius 2019 m. kovo 25 d. sprendimo argumentus, tačiau prašo paaiškinti, kodėl teismas priėmė sprendimą, jame konstatuodamas tam tikras aplinkybes ir faktus, kurie ieškovui yra nepalankūs, t. y. kelia teismo sprendimo teisėtumo klausimą. Tuo tarpu, remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, procesinį sprendimą priėmęs teismas gali tik išaiškinti netikslias formuluotes ir padarytas išvadas, bet ne revizuoti savo priimtą sprendimą.

Šalies argumentai

12. Ieškovas prašymo 7 punktu prašo išaiškinti neteisingos aplinkybės nustatymą sprendime – ieškovo piktnaudžiavimą jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tvirtindamas, kad visos skolos atsakovė iki šiol ieškovui nėra sugrąžinusi. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog skola nėra grąžinta, prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms jog atsakovė skolą seniai ir geranoriškai grąžino, todėl sprendė, kad sprendime išdėstyti motyvai dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra logiški ir nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų aiškinti ar sukonkretinti nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

13. Atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. kovo 25 d. teismo sprendimas yra aiškus ir gali būti netrukdomai vykdomas, tai, kad teismo sprendimo motyvai yra išdėstyti ir negali būti ieškovo prašymu aiškinami papildomai ar iš naujo, ieškovo prašymo išaiškinti 2019 m. kovo 25 d. sprendimą netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Atskiruoju skundu apeliantas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. lapkričio 11 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti atgal, kad pirmosios instancijos teisėjas panaikintų savo nustatytus 2019 m. kovo 25 d. sprendime ir 2019 m. lapkričio 11 d. skundžiamoje nutartyje esančius prieštaravimus:

15. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo 2-ro psl. 2-je p. nustatyta – „Ieškovas posėdžio metu paaiškinimų neteikė.“, o skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 201 9m. lapkričio 11 d. nutartyje nustatyta – „Nurodė, kad skola jau seniai grąžinta, ją atsakovė grąžino geranoriškai.“.

16. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-03-25 sprendimo 2-ro psl. 2-je p. nustatyta – „Ieškovas posėdžio metu paaiškinimų neteikė. “, o skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-11-11 nutartyje nustatyta –„Jokių kitų paaiškinimų dėl skolos grąžinimo terminų ar aplinkybių ieškovas nepateikė.“ Byloje yra atsakovės paskolos sutartis ir 6 apelianto atsakovei parašyti pakvitavimai apie skolos dalies jam sugrąžinimą, kuriuose yra nurodyti terminai, o apelianto 2018 m. lapkričio 15 d. ieškinio 2-je pastraipoje pateikta teismui aplinkybė, kad atsakovei 2008 m. liepos 8 d. suteikta paskolos sutartis yra atlygintinė ir nurodytas terminas kompensacinėms palūkanoms priteisti.

17. Apeliantas mano, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei prieštarauja įstatymui, kadangi skundžiamos nutarties 2-ro psl. 10-je punktuose apeliantas ir vėl surado dar 2 prieštaravimus:

18. 1-asis prieštaravimas – Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė „Nurodė, kad skola jau seniai grąžinta, ją atsakovė grąžino geranoriškai“. Ši aplinkybė prieštarauja Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 kovo 25 d. sprendimo 2-ro psl. 2-je p. nustatytai aplinkybei – „Ieškovas posėdžio metu paaiškinimų neteikė. “.

19. 2-asis prieštaravimas – Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi 2019 m. kovo 4 d. nustatė „Jokių kitų paaiškinimų dėl skolos grąžinimo terminų ar aplinkybių ieškovas nepateikė“. Ši aplinkybė taip pat prieštarauja Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 kovo 25 d. sprendimo 2-ro psl. 2-je pastraipoje nustatytai aplinkybei – „Ieškovas posėdžio metu paaiškinimų neteikė“.

20. Apeliantas papildomai paaiškino, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas G. Avinas prieš apelianto valią išnagrinėjo jo 2018 m. lapkričio 15 d. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovės N. B. atžvilgiu. 2018 m. lapkričio 15 d. ieškinio 2-je p. apeliantas yra nurodęs – „Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis (toliau ir -PS) yra atlygintinė (CPK 6.872 str. 3 d.). Šalių sudarytos sutarties dalykas yra pinigai. PS nenurodyta, kad ji neatlygintinė. Taigi galioja įstatyme numatyta prezumpcija, jog PS yra atlygintinė. Paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal PS mokėjimą (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str.). Už tęstinį paskolos sutarties pažeidimą, kuris vykstą kiekvieną dieną, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, atsakovė pagal įstatymą privalo mokėti 5,00 % palūkanas, kadangi be mano sutikimo naudojasi mano piniginėmis lėšomis (CK 6.210 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais.(CK 6.872 str. 3 d.). Todėl už laikotarpį nuo 2009-05-15 iki 2018-11-15 priskaičiavau 275,26 Eur((579,24 x 0,05 % x 9 m. + 579,245 Eur x 0,05 % : 365 d. x 184 d.) 5 % dydžio metų palūkanas.“. Skolos negrąžinimo ir palūkanų priskaičiavimo terminai nurodyti 2018 m. lapkričio 15 d. ieškinyje – laikotarpis nuo 2009-05-15 iki 2018-11-15 (2-ra p.) ir jo priede pateiktoje paskolos sutartyje (2000,00 Lt/579,24 Eur) – skolos grąžinimo data – 2009-05-15 bei atsakovės N. B. pateiktuose 6-se apelianto ranka parašytuose pakvitavimuose apie skolos dalių grąžinimą – 6-toji paskolos dalis grąžinta 2009 m. gegužės 25 d.

21. Teismas, išnagrinėjęs nurodytą ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovės N. B. atžvilgiu, turėjo remtis ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, – kad atsakovės paskolos sutartis yra atlygintinė, t. y. pirmoje eilėje įskaityti ieškovui atsakovės sumokėtas palūkanas, o po to dengti skolos dalies grąžinimą (CK 6.54 str. 2 d. ir 4 d.) ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriuose yra nurodyti skolos bei skolos dalių grąžinimo terminai.

22. 2019 m. kovo 4 d. posėdžio metu apeliantas dėl ieškinio sumos priteisimo paaiškinimų nedavė. Todėl apeliantas nesupranta, iš kur skundžiamoje nutartyje teisėjas G. Avinas jau nustatė, kad jis „Nurodė, kad skola jau seniai grąžinta, ją atsakovė grąžino geranoriškai“.

23. 2008 m. liepos 8 d. paskolos sutartimi atsakovė pasiskolino iš apelianto 2000,00 Lt/579,24 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti jam iki 2009-05-15 dalimis po 200,00 Lt/57,92 Eur per 10 mėnesių, pradedant nuo 2008-08-15 ir toliau iki kiekvieno sekančio mėnesio 15 dienos (iki 2009-05-15) grąžinti po 200,00 Lt/57,92 Eur. Atsakovė nevykdė ir šios prievolės kiekvieną mėnesį grąžinti apeliantui po 200,00 Lt/57,92 Eur iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino. Paskutinę 6-tąją skolos dalį 550,00 Lt/159,29 Eur ieškovui atsakovė sumokėjo 2009-05-25. Visos prievolės atsakovė iki šiol nėra tinkamai įvykdžiusi apeliantui.

24. Teismas paprasčiausiai aritmetiškai sudėjo apelianto 6-se atsakovei parašytuose pakvitavimuose nurodytas skolos dalių sumas, kaip 6 dėmenis, ir sumoje gavęs skaičių 2000,00 Lt/579,24 Eur, šališkai užskaitė, jog atsakovė savo prievolę pagal paskolos sutartį apeliantui yra jau įvykdžiusi.

25. Apeliantui nesuprantama, kodėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai skundžiamosios nutarties 2-ro psl. 5-je ir 6-je pastraipoje (toliau ir – p.) aiškina CPK 278 str. nuostatas, o ne apelianto neaiškumus UAT 2019-03-25 sprendime.

26. Apeliantas mano, jog ir pirmosios instancijos teismas – Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai – turi teisingumą vykdytų nuosekliai, tai yra ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams suteikta – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancijų teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus.

27. Apeliantas paaiškina, kad teisingą sprendimą nagrinėjamoje byloje jis įsipareigoja geranoriškai įvykdyti, kai tik įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje (toliau ir – CB) Nr. eA2-4205-844/2019, kurioje apeliantas 2019 m. birželio 25 d. pateikė prašymą bei 2019 m. liepos 8 d. prašymą-trūkumų šalinimą (priedas) dėl proceso atnaujinimo CB Nr. 2-348-724/2019.

28. Prašymą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinės bylos Nr. 2-348-724/2019 2019 m. kovo 25 d. sprendimo išaiškinimo apeliantas pateikė gavęs Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-630-755/2019 2019 m. spalio 10 d. nutartį, kurios 16-me punkte jam paaiškinta, kad jis gali dėl neaiškios sprendimo dalies, kuria apeliantui (ieškovui) yra skirta 427,00 Eur bauda, prašyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus išaiškinti šios skirtos baudos teisėtumą. Apeliantas tuo pačiu prašymu taip pat prašė jam išaiškinti ir kitas neaiškias sprendimo dalis.

29. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatyta, kad skola apeliantui atsakovės yra sugrąžinta geranoriškai, nes teismo posėdžio metu atsakovė savo melagingais paaiškinimais tik klaidino teismą. Visos skolos atsakovė N. B. nėra sugrąžinusi iki šiol, ką melagingai atsakovė tvirtino teisme.

30. 2-ro psl. 11-je pastraipoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai šališkai pažymi, kad ieškovo teiginys, jog skola nėra grąžinta, prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė skolą senai ir geranoriškai grąžino, todėl sprendžiama, kad sprendime išdėstyti motyvai dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra logiški ir nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų aiškinti ar sukonkretinti nereikia. Apeliantas kritiškai vertina pastarąsias skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes, kadangi 2019-03-25 sprendimo 2-ro psl. 2-je p. yra nustatyta – „Ieškovas posėdžio metu paaiškinimų neteikė“. Apeliantas teigia, kad jis dėl ieškinio sumos nepasisakė, todėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai ir priėmė šališką sprendimą.

Atsiliepimas

31. Atsakovė N. B. posėdžio metu, kuris truko apie 2 valandas, pastoviai savo paaiškinimais klaidino teismą. Atsakovei N. B. tai buvo 3-oji civilinė byla dėl skolos iš jos priteisimo apelianto naudai. Ankstesnes atsakovės 2 skolas apelianto naudai Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai yra priteisę civilinėse bylose Nr. L2-1574-03/2004 ir Nr. 2-1162-644/2010, kuriose apie atsakovės prievolės įvykdymą apeliantas yra parašęs pakvitavimus. Todėl atsakovė sąmoningai apeliantą klaidino, jam rodydama apelianto jai parašytus pakvitavimus, rodydama kaip prievolės įvykdymą kitoje byloje.

Šalies argumentai

32. Apeliantui teismo posėdžio pabaigoje teismo paprašius priimtame sprendime įvertinti atsakovės melagingų parodymų davimą, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai dėl šio ieškovo J. V. prašymo 2019 m. kovo 25 d. priimtame sprendime nieko nenustatė, neva, apeliantas teismo nieko ir neprašė nustatyti dėl atsakovės melagingų paaiškinimų davimo teismo posėdžio metu. Esant paminėtu, apeliantas teigia, kad teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra logiški ir nuoseklūs, neatitinka tikrovės. Apeliantas papildomai nurodo, kad jam apeliacinį skundą dėl neteisingo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo parengė advokatas tik dėl 427,00 Eur baudos panaikinimo.

33. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies, 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų

36. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas 2019-11-11 nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.

37. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. Tai reiškia, kad kol neatlikti visi veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, teismas pagal CPK 278 straipsnį turi teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010).

39. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010).

40. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).

42. Nagrinėjamu atveju pagal procesinių dokumentų turinį ieškovas prašė ne išaiškinti teismo sprendimą, o jį siekia revizuoti. Ieškovo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo iškelti klausimai – kodėl teismas pripažino, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę, kodėl nebuvo atsižvelgta į įstatymo nuostatas dėl įmokų paskirstymo tvarkos, dėl neteisingai nustatytų aplinkybių dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl neteisingai nustatytos aplinkybės, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, dėl 5 proc. palūkanų nepriteisimo yra neaktualūs tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui, ydingai remiamasi sprendimo išaiškinimo institutu. Apelianto prašyme dėl sprendimo išaiškinimo iškelti klausimai yra siejami su prašomo išaiškinti teismo sprendimo motyvų ir argumentų platesniu atskleidimu ar pakeitimu, todėl neįeina į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką. Taigi šiuo atveju neegzistuoja įstatyme įtvirtintos ir teismų praktikoje išanalizuotos sąlygos išaiškinti sprendimą.

43. Visi apelianto atskirajame skunde nurodyti klausimai galėtų būti nagrinėjami, teismui nusprendus atnaujinti procesą, nustačius vieną ar kelis CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytus pagrindus, sudariusius teisinę prielaidą patikrinti ankstesnio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tik atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos.

44. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas jau yra kreipęsis dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, tačiau byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas. Taigi išnagrinėjus šią bylą, bus sprendžiamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo.

45. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. V. 2019-10-21 prašymą dėl teismo 2019-03- 25 sprendimo išaiškinimo, padarė teisingas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337, 339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė