- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-496-755/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01087-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- N. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-496-755/2019
teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01087-2018-4
2019 m. birželio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. prašė priteisti iš atsakovės N. B. 579,24 Eur negrąžintos skolos, 275,26 Eur palūkanų, 33,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad atsakovė pagal paskolos sutartį įsipareigojo ieškovui iki 2009 m. gegužės 15 d. grąžinti paskolintus 2 000 Eur, tačiau iki šiol jų negrąžino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. B. atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su reikalavimais ir paaiškino, kad skolą grąžino, ką patvirtina prie atsiliepimo pridėti skolos grąžinimo lapeliai.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą leisti atsiimti ieškinį ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovė nesutiko, kad ieškovas atsiimtų ieškinį ir prašė ginčą nagrinėti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir skyrė ieškovui J. V. 427 Eur dydžio baudą už pareikštą neteisėtą ieškinį, skiriant atsakovei N. B. iš šios sumos 100 Eur.
6. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pateikė skolos grąžinimo lapelius, teismas konstatavo, jog ieškinio pareiškimo dieną ieškovas neturėjo reikalavimo teisės ir negalėjo reikšti atsakovei ieškinio, nes prievolė buvo įvykdyta.
7. Ieškovo veiksmus (paskolos raštelio skolą grąžinusiajai neperdavimo arba jo nesunaikinimo) įvertinimo kaip nesąžiningus, pripažino ieškovą elgusis neteisėtai, nes, nors ir turėjo paskolos raštelį, tačiau faktiškai jo negalėjo panaudoti, nes skola grąžinta ir apie tai ieškovas žinojo.
8. Teismas sprendė, jog ieškovas, išmanydamas paskolos teisinius santykius, turėdamas pakankamą patirtį, pateikęs teismui skolos raštelį sąmoningai tikėjosi nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, todėl atsižvelgė į atsakovės prašymą ir skyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, lygią pusei pareikšto reikalavimo dydžio, skiriant iš jos atsakovei 100 Eur.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria jam skirta bauda.
10. Teigia, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą, yra šališkas, nes apelianto atžvilgiu priima neteisėtus sprendimus, kuriuos aukštesnės instancijos teismas panaikina. Be to, ieškovas pirmojo teismo posėdžio metu reiškė teisėjui nušalinimą, tačiau teisėjas nenusišalino.
11. Tvirtina, jog pati atsakovė su apeliantu elgėsi nesąžiningai, neapdairiai, neparodydama 2 000 Lt prievolės įvykdymo jo parašytų raštelių, kurių pagrindu ieškovas būtų grąžinęs 2 000 Lt paskolos sutartį.Teigia, jog teismas netinkamai įvertino skolos atsiskaitymo raštelių išviešinimo ieškovui momentą, nes atsakovė teigė su ieškovu iki ieškinio pateikimo nebendravusi, o teismas nurodė, kad apie pakvitavimą atsakovė informavo ieškovą prieš jam kreipiantis į teismą. Priduria, kad atsakovė nurodė neteisingą skolinimosi iš ieškovo skaičių.
12. Nurodo, kad nebuvo nustatyta aplinkybė, jog atsakovei pateikus atsiliepimo priede pateiktus raštelius, ieškovas pateikė prašymą ieškinį atsiimti. Taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovės pateiktas pranešimas teisme nebuvo registruotas, o atsakovė buvo atvykusi į teismą 2018 m. gruodžio 5 d. į teismo posėdį, nagrinėtą rašytinio proceso tvarka.
13. Teigia, jog nebuvo nustatyta, kad atsakovei buvo pasiūlyta pateikti raštišką reikalavimą priteisti jos turėtas išlaidas, todėl nežinoma, kokiu pagrindu atsakovės naudai, neįvykdžius teisėjo pasiūlymo, šališkai buvo skirta 100 Eur iš apeliantui skirtos baudos. Pažymi, kad atsakovė teikė melagingus paaiškinimus, kada apeliantui buvo parodyti skolos grąžinimo lapeliai, todėl teismas turėjo jai skirti baudą už priesaikos sulaužymą.
14. Nesutinka su teismo išvada dėl jo nesąžiningumo, nes apeliantas buvo du kartus susitikęs su atsakove, kuri taip ir neparodė skolos grąžinimo lapelių. Teigia, kad teismas nesiaiškino, dėl kokių aplinkybių apeliantas du kartus buvo susitikęs su atsakove.
15. Teigia, kad jis nežinojo apie skolos grąžinimą, nes atsakovė visas tris prievoles apeliantui vykdė dalimis, todėl jis ir norėjo išsiaiškinti su atsakove ir apie 2 000 Lt paskolos grąžinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Sutinkamai su CPK 321 ir 322 str. , apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai teismas nusprendžia ,jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas nenurodė jokių argumentų kodėl būtinas bylos nagrinėjimas tokia tvarka. Teismo vertinimu, dėl skundo esmės galima išspręsti pagal surinktą bylos medžiagą, reikšmingas sprendimui aplinkybes šalys teismui nurodė, apeliantas papildomai pasisakė ir apeliaciniame skunde , todėl prašymas dėl žodinio apeliacinės instancijos teismo proceso netenkinamas.
18. Nustatyta, kad 2008 m. liepos 8 d. N. B. pasiskolino iš J. V. 2 000 Lt (579,24 Eur) ir įsipareigojo skolą grąžinti dalimis iki 2009 m. gegužės 15 d. (b. l. 3-4). Skolos grąžinimo lapeliais (pakvitavimais) (duomenys neskelbtini) J. V. patvirtino skolos dalimis gavimą iš N. B. (b. l. 10-11). 2018 m. lapkričio 15 d. J. V. pareiškė ieškinį dėl 2 000 Lt (579,24 Eur) skolos, palūkanų priteisimo iš N. B. (b. l. 2).
19. Civiliniame procese asmenims, abejojantiems teismo nešališkumu, suteikiama galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą. Taip siekiama įgyvendinti teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas. Tačiau, kaip ir kiekviena turima teisė, taip ir teisė nušalinti teisėją, nėra absoliuti, ja turi būti naudojamasi sąžiningai, o reiškiant tokį nušalinimą būtina nurodyti aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti teisėjo objektyvumu. Nagrinėjamoje byloje apelianto argumentai dėl teisėjo šališkumo grindžiami tuo, kad teisėjo priimti procesiniai sprendimai byloje jam kėlė abejones dėl teisėjo nešališkumo ir objektyvumo. Tačiau nei CPK 65 straipsnio, nei CPK 66 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teisėjų nušalinimo klausimus, tokio nušalinimo pagrindo nenumato. Nagrinėjamu atveju, apeliantas identiškus motyvus dėl teisėjo šališkumo išdėstė ir 2019 m. sausio 31 teismo posėdžio metu, tačiau teisėjui išaiškinus nušalinimo pagrindus, pats apeliantas atsisakė savo pareikšto nušalinimo, o po pertraukos nušalinimo teisėjui nebereiškė (2019 m. sausio 31 teismo posėdžio garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 9:33 min., 10:22 min.). Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo.
20. Pagal CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo pareiškė nepagrįstą skundą, gali paskirti tokiam asmeniui baudą. Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
21. Apeliantas tvirtina, kad jis nežinojo apie prašytos priteisti skolos grąžinimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teiktus teismo posėdžių metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl nežinojimo apie skolos grąžinimą, dėl atsakovės veiksmų dėl skolos grąžinimo raštelių nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl apelianto nesąžiningumo, kaip pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 185 str.). Negyvenimiška, kad paskolos davėjas pats nežino apie tai, jog paskola jam sugrąžinta.
22. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama sprendimo dalimi, neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad jis (apeliantas) išmano paskolinius santykius ir turi pakankamą patirtį šioje srityje. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, kad apeliantui turėjo būti žinoma, kad grąžinus paskolos gavėjui – atsakovei, paskolą, jos surašytą skolos dokumentą apeliantas turėjo grąžinti (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.65 straipsnio 2 dalis).
23. Teismo posėdžio metu atsakovės N. B. teiginių, kad jai paprašius grąžinti paskolos raštelį ir apeliantui nurodžius jo neturint, apeliantas nepaneigė. Kartu teismas daro išvadą, jog atsainus apelianto požiūris į paskolinius santykius, nesirūpinimas ir nefiskavimas paskolinių santykių pabaigos lėmė neigiamų pasekmių apeliantui kilimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesąžininga ir neteisinga perkelti paskolos grąžinimo įrodinėjimo naštą atsakovei, kai pats apeliantas savo ranka surašė skolos grąžinimo raštelius (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliantas tvirtina, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo teismui dienos jam neparodė jo paties ranka surašytų skolos grąžinimo raštelių, tačiau teismo posėdžių metu teiktų atsakovės paaiškinimų, jog su apeliantu buvo susitikusi ir jam rodė minėtus skolos grąžinimo raštelius, apeliantas nepaneigė, nors tokią galimybę jis turėjo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė nematęs skolos grąžinimo raštelių iki ieškinio pareiškimo, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindo vertinti apelianto elgesį kaip nesąžiningą (CPK 185 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti atsakovės N. B. teismo posėdžių metu teiktų paaiškinimų dėl susitikimų su apeliantu aplinkybių kaip melagingų, nes pati atsakovė, pasitikslinusi, nuosekliai teismui teigė, kad su apeliantu buvo susitikusi du kartus.
26. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu atsakovei N. B. teismas pasiūlė pateikti atskirą raštišką reikalavimą dėl jos galimai patirtos žalos, atsiradusios dėl apelianto veiksmų, priteisimo iš apelianto. Skundžiamo sprendimo dalimi teismas nusprendė skirti atsakovei 100 Eur sumą iš apeliantui skirtinos 427 Eur baudos už nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog nagrinėjamoje byloje teismo priteista atsakovės naudai dalis baudos nelaikytina atsakovės patirtų nuostolių atlyginimu, nes CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė skirti iki 50 procentų baudos dydžio skirti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą skirti atsakovei dalį apeliantui skirtos baudos už piktnaudžiavimą (CPK 185 straipsnis).
27. Kiti apeliacinio skundo motyvai laikomi teisiškai nereikšmingais ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Nustatyta, kad apeliantas J. V. už apeliacinio skundo pateikimą elektroninių ryšių priemonėmis sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti tik 15 Eur, todėl permokėto žyminio mokesčio dalis (5 Eur) apeliantui grąžinama, tą įpareigojant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti J. V. (a.k(duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penki eurai 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1563.