- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-47-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01059-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų J. K.-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. A. prašė priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymą dukrai U. V., gim. (duomenys neskelbtini) po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametytės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną ieškovę M. A.; išlaikymo nepilnametei dukrai U. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 24 d. iki 2022 m. kovo 24 d. (36 mėn.) po 400 Eur kas mėnesį – 14 400 Eur; nustatyti nepilnametės šalių dukros U. V. gyvenamąją vietą su motina M. A. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 metų pradžios šalys gyvena skyrium, šalių dukra gyvena su ieškove, kuri viena rūpinasi vaiko išlaikymu, auklėjimu ir priežiūra. Atsakovas nuo 2019 metų neskiria lėšų dukros išlaikymui. Ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame trijų kambarių bute, dukra prisirišusi prie ieškovės; atsakovas su dukra nebendrauja, ja net nesidomi nuo 2019 metų. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, tai atitiks jų interesus, nes ieškovė ją augina ir auklėja, ji yra sudariusi tam visas reikiamas sąlygas. Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas su vaiką bendrautų, suderinęs laiką su ieškove. Dukra lanko mokyklą, ji auga ir nori lankyti įvairius papildomus užsiėmimus, vaiko poreikiai padidėjo, dukros minimaliam normaliam materialinių poreikių ir vystymosi užtikrinimui reikalinga ne mažesnė nei 800 Eur kas mėnesį. Ieškovės atlyginimas - apie 2500 Eur per mėnesį. Už buto nuomą ieškovė moka 1200 Eur, žiemos sezonu gyvenamųjų patalpų šildymui reikalinga 300 Eur, vasara apie 100 Eur. Būtent ieškovei, su kuria gyvena dukra, tenka pareiga ne tik skirti jai per mėnesį numatomą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. 400 Eur tėvo teikiamas išlaikymas atitiktų realias vaiko poreikiams tenkinti būtinas lėšas.
3. Atsakovas D. V. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina; patvirtino, kad vaikui išlaikymo tinkamai neteikė, sutinka teikti vaikui išlaikymą, tačiau nurodo, jog galėtų kas mėnesį teikti po 200 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymą, pavesti ieškovei uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukros išlaikymui priteistas lėšas; sutinka, kad būtų priteista iš jo 7200 Eur įsiskolinimo už vaiko išlaikymą už 36 mėn. Nurodė, kad šiuo metu jis maksimaliai uždirba 876,28 Eur per mėnesį. Teigia, kad jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikui ieškovės prašomo išlaikymo, nes jis turi kreditorinių įsipareigojimų, šiuo metu moka du kreditus bankams, kurių bendra mėnesio įmoka su palūkanomis yra apie 280 Eur. Kitų papildomų pajamų neturi. Dėl ieškovės prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovas nurodė, kad ieškovė riboja jo ir vaiko teises bendrauti, kai mergaitė būna Lietuvoje, neleidžia su vaiku matytis, parsivežti į namus, kuriuose yra tinkamos sąlygos vaikui būti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė nepilnametės U. V. gyvenamąją vietą su motina M. A. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš D. V. materialinį išlaikymą U. V. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš D. V. nepilnametei dukrai U. V. 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį; nepilnametės U. V. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai M. A.; nustatė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą nepilnametės U. V. ir jos tėvo D. V. bendravimo tvarką, kuri, šiai bendravimo tvarkai nesant apeliacijos objektu, apeliacinės instancijos teismo sprendime detaliau nedėstoma.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidoms skirtina suma (875 Eur) yra protinga, atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir kainos. Nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, t. y. nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Teismas sutiko, kad šalių dukros aprangai, avalynei, mokymui ir laisvalaikiui, vaistams, maisto papildams per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro ieškovės nurodytas sumas. Taip pat sutiko, kad ieškovė patiria ir išlaidas komunaliniams patarnavimams, telekomunikacijos, interneto paslaugoms apmokėti, o jomis naudojasi ir šalių dukra, tačiau nesant pateiktų duomenų apie kas mėnesį mokamus komunalinius mokesčius bei įvertinus, kad mokesčiai už juos skirtingais metų laikais turėtų skirtis, ši suma mažintina.
6. Teismas atsižvelgė į šalių dukters amžių (8 metai), vertindamas, kad ji greitai išauga drabužius ir avalynę. Teismas sutiko, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga vaikui įsigyti daugiau šiltų lauko drabužių, apatinių šilumą sulaikančių drabužių, neperšlampamų šiltų pirštinių, paprastus ir pašiltintus, neperšlampamus batus skirtingiems metų sezonams. Konstatuota, jog atsakovas dėl ieškovės išvardintų išlaidų prieštaravimų nepateikė.
7. Teismas pažymėjo, jog N. K. vaikui skiriamos lėšos, kurias taip pat turi gauti ieškovė, bet apie tokias lėšas ji nenurodė savo ieškinyje. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visumą, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko U. V. išlaikymui šiuo metu reikalinga suma yra apie 800 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovas, todėl atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 300 Eur, t. y. nukrypstant nuo lygių dalių principo. Taip pat nurodyta, kad atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui.
8. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d., negali būti ignoruojama, jog šalių dukra buvo mažesnė, atitinkamai buvo mažesni ir jos poreikiai. Tuo metu nebuvo tarp šalių susitarimo dėl išlaikymo vaikui teikimo dydžio, nes ieškovė dėl išlaikymo, jo dydžio tiesiogiai pretenzijų atsakovui nereiškė, todėl pripažino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. atsakovo D. V. vaikui teiktinas išlaikymas sudaro 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė M. A. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šiose dalyje ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nepatenkinus pirmojo prašymo pirmojo prašymo nagrinėjimo ribose, perduoti šią dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje nebuvo ginčo dėl vaiko išlaikymo poreikių sumos ir teismui pripažinus, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 800 Eur, nepagrįstai iš atsakovo priteista tik 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas yra pajėgus rasti geriau apmokamą darbą ir prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Vien tai, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė ir ji su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad atsakovas gali prisidėti mažesne dalimi prie išlaikymo. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus gauti daugiau pajamų.
9.2. Teismas, priteisęs 300 Eur dydžio išlaikymą ir vertindamas priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą turėjo priteisti bent jau 10 800 Eur, t.y. po 300 Eur už 36 mėnesius. Išlaikymo įsiskolinimo suma nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažinta iki 200 Eur už mėnesį. Teismas nepagrįstai tai padarė savo iniciatyva, nors atsakovas 8 metus neteikė jokio išlaikymo. Byloje nebuvo ginčijamas įsiskolinimo dydis ir laikotarpis, todėl teismas neturėjo teisės jo mažinti savo iniciatyva.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. V. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nepateikė teismui faktinių išlaidų vaikui, o nurodė tik teorinius paskaičiavimus vaiko išlaikymui. Atsakovas savo ruožtu pateikė visus duomenis apie savo gaunamas pajamas ir kreditorinius įsipareigojimus, pagrindžiančius, kad jis objektyviai ir realiai negalintis teikti ieškovės prašomo 400 Eur dydžio išlaikymo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur periodinio išlaikymo suma. Būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas gyvena Lietuvoje ir gauna Lietuvoje vyraujantį darbo užmokestį, kuris yra žymiai mažesnis negu (duomenys neskelbtini), taip pat būtina įvertinti (duomenys neskelbtini) ieškovės gaunamas išmokas vaiko išlaikymui.
10.2. Mano, kad teismas tinkamai įvertino, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai buvo gerokai mažesni, todėl pagrįstai priteista 7600 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą U. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys bendro ūkio neveda ir kartu negyvena nuo 2019 metų vasario mėnesio. Nepilnamečio vaiko U. V. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ieškovė M. A. pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir jos gaunamas mėnesio darbo užmokestis sudaro apie 2700 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad Lietuvoje nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi.
14. Atsakovas nuo 2022 m. balandžio 27 d. dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, byloje teikė duomenis, kad maksimalus darbo užmokestis (priklausomai nuo darbo apimčių) sudaro 876,28 Eur (atskaičius mokesčius). Pirmosios instancijos teismui atsakovas teikė rašytinius duomenis, kad šiuo metu turintis kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ iki 2040 m. vasario 15 d. (mėnesio įmoka - 157,30 Eur, paskolos paskirtis – gyvenamojo būsto pirkimas), bei kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Bigbank AS filialui iki 2028 m. sausio 17 d. (mėnesio įmoka 86,04 Eur). Turi registruoto nekilnojamojo turto - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas kreditoriui AB Swedbank.
Dėl išlaikymo dydžio
15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl teismo nustatytos šalių nepilnamečiam vaikui reikalingos sumos per mėnesį vaiko poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 800 Eur suma, to neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas. Apeliacinėje instancijoje ginčas kilo dėl to, kuria dalimi prie šių poreikių tenkinimo turi prisidėti kiekvienas iš tėvų. Apeliantė nesutiko, kad vien dėl to, jog gauna didesnį atlyginimą, ji turėtų prisidėti didesne dalimi. Atsakovas nurodė nesantis finansiškai pajėgus teikti 400 Eur išlaikymą.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
18. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Esminis apeliacinio skundo motyvas, kodėl atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, yra tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas gauti geriau apmokamą darbą.
20. Atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė paaiškinimus, kad dirba statybininku, jo nuolatines pajamas sudaro darbo užmokestis virš 800 Eur. Paklaustas, kodėl nesiekia didesnių pajamų, atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje teikė paaiškinimus, kad tokio atlyginimo jo poreikiams šiuo metu užtenka. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia atsakovo pozicija leidžia spręsti, jog atsakovas nėra motyvuotas siekti didesnio atlyginimo, nors jo darbo kvalifikacija (statybininkas) leidžia jam objektyviai siekti didesnių darbinių pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Tad iš dalies sutiktina su apeliantės pozicija, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių savo finansinės situacijos pagerinimui.
21. Vis dėl to, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
22. Tad nors ir sutinkant, kad atsakovas turi visas galimybes siekti didesnių pajamų, tai vertintina kaip pagrindas atmesti atsakovo atsikirtimus dėl jo galimybių mokėti tik 200 Eur išlaikymą, tačiau nėra pakankamas pagrindas tenkinti reikalavimą dėl 400 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis. Ieškovės darbo užmokestis šiuo metu yra didesnis daugiau nei 3 kartus, tad akivaizdu, kad ieškovė gali prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Tuo tarpu atsakovo finansinė situacija yra sudėtingesnė: jo darbo užmokestis yra apie 800 Eur, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių bendra mėnesio įmokų suma šiuo metu yra 243,34 Eur, tad spręstina, jog toks pajamų ir įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadą, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas nėra pajėgus teikti 400 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
23. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas ir aplinkybės, kad vaikas su mama gyvena (duomenys neskelbtini)., kurioje tam tikros paslaugos yra brangesnės negu Lietuvoje; ieškovė pagal aukštesnį pragyvenimo lygį gauna ir didesnį, negu Lietuvoje, atlyginimą, tad natūralu, kad atsakovas gali būti finansiškai blogesnėje padėtyje dėl galimybių užtikrinti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikius.
24. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors šalių nepilnamečio vaiko poreikiai šiuo metu yra apie 800 Eur/mėn, tačiau ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė ir ji galinti didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 300 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, todėl ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo priteisimo netenkintina.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
25. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
26. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
27. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
28. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovė neįrodinėjo vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, nei atsakovas įrodinėjo, kad vaiko poreikiai tuo metu buvo mažesni, nei reikalauja ieškovė. Atsakovas neginčijo, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo periodu nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė visiškai, tai motyvavo argumentu, kad jis nebendraujantis su vaiku. Nors pirmosios instancijos teismui atsakovas teikė žodinius paaiškinimus, kad dukrą visuomet pasveikindavo gimtadienių proga, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta.
29. Teismas, savo iniciatyva, mažindamas išlaikymo įsiskolinimo sumą, rėmėsi tik vaiko amžiaus kriterijumi, lakoniškai nurodant, kad šalių nepilnametė dukra tuo metu buvo mažesnė, tačiau nepateikė jokio detalesnio išaiškinimo, kurie būtent poreikiai buvo ženkliai mažesni ir kodėl nustatytas būtent 200 Eur/mėn išlaikymas. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu iš esmės liko nepakitusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendimo pirmojoje instancijoje priėmimo metu šalių nepilnametė dukra buvo beveik 9 metų. Trejų metų laikotarpiu, kuomet dukra buvo 6, 7 ir 8 metų, jos poreikiai negalėjo būti ženkliai mažesni, nes vaikas jau buvo mokyklinio amžiaus, tad vertintina, kad vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį išliko panaši.
30. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė neteikė tiesioginių pretenzijų atsakovui dėl išlaikymo, ar tai, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl išlaikymo, niekaip nepaneigia teisės gauti vaiko poreikius atitikusi išlaikymo įsiskolinimą. Nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nebuvo blogesnė, nustačius, kad atsakovas vaikui neteikė jokio išlaikymo ir vertinant, kad vaiko amžius šiuo atveju nebuvo kriterijus spręsti dėl ženkliai mažesnių jo išlaikymo poreikių, išlaikymo įsiskolinimo suma turėjo būti skaičiuojama pagal pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį – 300 Eur/mėn.
31. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d.) nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisiant 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius (36 x 300).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kinta ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl keista ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.
33. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 418 Eur (81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 243 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo - 94 Eur). Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 560,89 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai, 94 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 900 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
34. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies (tenkina 75 procentų pateiktų reikalavimų), iš atsakovo priteisia 324 Eur žyminį mokestį valstybės naudai už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 75 proc. už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio – 71 Eur.
35. Ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistina 75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 420,67 Eur, atsakovui iš ieškovės 25 proc. jo patirtų išlaidų – 225 Eur. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina – 195,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teikiant apeliacinį skundą, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo daliai ((3600 x 3 proc.)x75 proc.). Šalys iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dienos nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas už teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur (dešimt tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d.
Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71 Eur (septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 195,67 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 67 ct) išlaidų už teisinę pagalbą.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.