- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- e2-2825-721/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01059-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- D. V.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis, Vaclovas Akavickis
dalyvaujant ieškovei M. A., jos atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, atsakovui D. V., jo atstovui advokatui Vaclovui Akavickiui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Nemniasievienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymą dukrai U. V., gim (duomenys neskelbtini), po 400 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametytės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną ieškovę M. A.. Taip pat prašo teismo nustatyti nepilnametės šalių dukros U. V. gyvenamąją vietą su motina M. A. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukra ryšio priemonėmis Skype ir telefonu pagal vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko mokymosi, laisvalaikio ir poilsio režimą; atvykti į vaiko gyvenamosios vietos valstybę, susitikti ir bendrauti su dukra neribotą laiką, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimą, apie tai prieš 20 dienų informuodamas vaiko motiną; atsižvelgiant į vaiko norus bei interesus atsakovas bendrauja su dukra Lietuvoje dukros mokyklinių atostogų metu, šalims susitarus dėl tėvo bendravimo su vaiku raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (Viber, Skype ir pan.) likus ne mažiau 14 dienų iki planuojamo atostogų bendravimo pradžios; vaiko motina įsipareigoja netrukdyti vaikui bendrauti su tėvu. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. V. nebuvo sudarę santuokos. Šalims gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. Nuo 2019 metų pradžios atsakovas nebegyvena kartu su ja ir vaiku, dukra gyvena su ieškove, vaiko išlaikymu, auklėjimu ir priežiūra rūpinasi ji viena. Atsakovas vaiko neprižiūri ir netinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti vaiką, nuo 2019 metų neskiria lėšų dukros išlaikymui. Ieškovė
su dukra nuolat gyvena Norvegijoje nuomojamame trijų kambarių bute. Dukra turi atskirą kambarį, jai sudarytos visos sąlygos augti ir vystytis. Dukra labiau prisirišusi prie ieškovės, nes atsakovas su ja nebendrauja, ja net nesidomi nuo 2019 metų. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, tai atitiks jų interesus, nes ieškovė ją augina ir auklėja, ji yra sudariusi tam visas reikiamas sąlygas. Ieškovė niekuomet neprieštaravo, kad atsakovas su vaiką bendrautų, suderinęs laiką su ieškove. Dukra lanko mokyklą, ji auga ir nori lankyti įvairius papildomus užsiėmimus, vaiko poreikiai padidėjo, dukros minimaliam normaliam materialinių poreikių ir vystymosi užtikrinimui reikalinga ne mažesnė nei 800 Eur kas mėnesį. Ieškovė dirba, bet jos atlyginimas yra apie 2500 Eur per mėnesį. Už buto nuomą ieškovė moka 1200 Eur, žiemos sezonu gyvenamųjų patalpų šildymui reikalinga 300 Eur, vasara apie 100 Eur. Būtent ieškovei, su kuria gyvena dukra, tenka pareiga ne tik skirti jai per mėnesį numatomą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Mano, kad yra logiška, jog vaikas gauna pilną ir tokio amžiaus vaikui brangų maitinimą, mergaitei reikalingos higienos priemonės, drabužiai, avalynė, būtina prisidėti ir prie nuomojamo buto išlaikymo. 400 Eur tėvo teikiamas išlaikymas atitiktų realias vaiko poreikiams tenkinti būtinas lėšas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. V. išlaikymo nepilnametei dukrai U. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-03-24 iki 2022-03-24 (36 mėn.) po 400 Eur kas mėnesį, kas sudaro 14400 Eur; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pareigą išlaikyti dukrą nevykdė, dėl ko iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais, pripažįsta, kad jis yra dukros U. V. tėvas, teismo prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina; patvirtino, kad vaikui išlaikymo tinkamai neteikė, sutinka teikti vaikui išlaikymą, tačiau nurodo, jog galėtų kas mėnesį teikti po 200 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymą, pavesti ieškovei uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukros išlaikymui priteistas lėšas; sutinka, kad būtų priteista iš jo 7200 Eur įsiskolinimo už vaiko išlaikymą už 36 mėn. Nurodė, kad šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) ir maksimaliai uždirba 876,28 Eur per mėnesį. Teigia, kad jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikui ieškovės prašomo kasmėnesinio išlaikymo, nes jis turi kreditorinių įsipareigojimų, šiuo metu moka du kreditus bankams, kurių bendra mėnesio įmoka su palūkanomis yra apie 280 Eur. Nurodė, kad geriau apmokamo darbo rasti nepavyko. Kitų papildomų pajamų neturi. Atsakovas taip pat prašo nustatyti jo siūlomą su
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti jos reikalavimus, pareikštus ginant nepilnamečio vaiko interesus. Paaiškino, kad nuo 2019 metų viena rūpinasi jo priežiūra ir auklėjimu, vaiko tėvas D. V. gyvena atskirai, nesidomi vaiku ir neteikia dukrai išlaikymo. Ji pati dirba, nors jos pajamas sudaro apie 2500 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis bet šių pinigų nepakanka patenkinti visus nepilnametės dukros poreikius, nes dukra nuo jos gimimo gyvena su ieškove Norvegijos Karalystėje. Dukrai patinka Norvegijoje, jai gera gyventi kartu su ieškove, nes jaučiasi mylima, aprūpinta, rami, stabili, užtikrinta. Įprastos dukros išlaikymo išlaidos yra apie 1000 – 1100 Eur. Kitų pajamų, santaupų ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Vaiko išlaikymas yra pagrįstas pastoviais kasdieniais einamaisiais poreikiais. Pastovūs vaiko poreikiai yra sąlygoti to, jog jos gimimo ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystė. Atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje, turi darbo santykius, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir turi visas galimybes teikti pilną išlaikymą nepilnamečiam vaikui lygiomis dalimis su ieškove, todėl prašo iš tėvo priteisti dukrai išlaikymą po 400 Eur per mėnesį. Dukrai reikalingo išlaikymo suma, sudaranti per 1000 Eur yra protinga, proporcinga, teisinga ir pagrįsta, nulemta tiek šalių dukros amžiaus, tiek jos gyvenamosios vietos Norvegijoje. Mergaitei, kuri lanko mokyklą, reikalingi rūbai, įvairios higienos priemonės, vitaminai, pinigai laisvalaikio, kultūriniams poreikiams patenkinti. Atsakovas, anot jos, neteisingai ir savaip interpretuoja ieškovės iniciatyva teiktus pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas nori perkelti visą bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo įgyvendinimu susijusių išlaidų paskirstymo naštą išimtinai ieškovei. Taip pat ji prašo iš atsakovo priteisti 14400Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesių laikotarpį nuo 2019-03-24 iki 2022-03-24 ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš dallies sutinka su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir mano, kad reikalavimas reikalavimas dėl periodinių vaiko išlaikymo išmokų priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstas tik iš dalies. Atsakovas sutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, jog šalių dukra gimė ir jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje. Dėl ieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatyto, jis paaiškino, kad ieškovės elgesys rodo jos nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu. Siekiant nustatyti vaiko išlaikymo dydį svarbu įvertinti ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Nurodė, jog turtinę padėtį grindžia raštiniais įrodymais. Jis gyvena ir dirba Lietuvoje, neturi galimybės įsidarbinti kitur ir gauti didesnį atlygimą, nes neturi atitinkamo išsilavinimo ir kitos darbo rinkoje paklausios specialybės. Atsižvelgiant į tai, jog jo turtinė padėtis prastesnė už ieškovės, ji turėtų prisidėti prie dukros poreikių patenkinimo didesne dalimi, t. y. nukrypstant nuo lygių dalių principo. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti išlaikymo dukrai įsiskolinimą, skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį mokant periodiškai, nes jokio susitarimo tarp šalių dėl konkretaus išlaikymo dydžio tarp šalių nebuvo. Ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi, kokį išlaikymą atsakovas turėtų teikti, nereiškė pretenzijų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš dalies, priteisiant 200,00 Eur išlaikymo dydį ir 7200 Eur išlaikymo dukrai U. V. įsiskolinimą, susidariusį už 36 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Išvadą byloje teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Norvegijos Karalystėje, todėl nėra galimybės patikrinti jos gyvenimo sąlygų, jos gyvena nuomojamame bute. Vaiko gyvenamoji vietą turi būti nustatyta su ieškove. Išlaikymas turi būti priteistas tokio dydžio, kuris nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų ir užtikrintų nepilnamečio vaiko ne tik minimalius, tačiau visavertiškus poreikius. Skyrius prašo teismo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui teismui nuožiūra. Nors vaiko motina įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su sūnumi, turi būti nustatyta tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri, visų pirma, atitiktų šalių dukros interesus. Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo būtina įvertinti tai, jog riboti tėvo su vaiku bendravimą, nustatant tik trumpalaikius susitikimus, būtų neteisinga vaiko atžvilgiu, neatitiktų vaiko interesų. Vaiko interesus labiausiai atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai vaikas bendrauja vienodai maksimaliai su abiem tėvais, nesant galimybės tai nustatyti, turi būti nustatyta artimiausia maksimaliam bendravimui tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais įrodymais (šalių paaiškinimais, vaiko gimimo liudijimo kopija) nustatyta, jog atsakovas D. V. yra (duomenys neskelbtini) gimusios U. V. tėvas. Santuoka tarp nepilnamečio vaiko tėvų sudaryta nebuvo, šalys bendro ūkio neveda ir kartu negyvena nuo 2019 metų vasario mėnesio. Nepilnamečio vaiko U. V. gimimo ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo dukros U. V. gimimo šalys nesusitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) antrosios knygos nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).
Abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 straipsnis , 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikams teikiamo išlaikymo dydis paprastai nustatomas tėvų susitarimu ir jis priklauso tiek nuo vaikų poreikių, tiek nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnis). Jeigu tėvai nesusitaria ir (ar) vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas vertina, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos.
Pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą per mėnesį pastoviesiems pagrindiniams poreikiams reikia skirti: drabužiams ir avalynei 216 Eur, maistui –238 Eur, higienos priemonėms 27 Eur, mokymosi reikmenims 15 Eur, sveikatos priežiūrai 53 Eur, užklasiniam ugdymui 46 Eur, laisvalaikio užsiėmimams – 77 Eur, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 53 Eur, papildomos išlaidos (telekomunikacijoms, internetui, telefonui, kosmetikai, transportui) -151 Eur. Pagal ieškovės pateiktus duomenis vaiko individualios išlaidos (maistas, gėrimai, apranga, avalynė, kelionės į darbą, namus, asmeninė sveikata, žaislai, technika) sudaro 875 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, minėtoms išlaidoms skirtina suma yra protinga, ypač vertinant, kad vaikas gyvena Norvegijoje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir kainos.Teismas nustatė, kad vaikas nuo gimimo gyvena Norvegijos Karalystėje su ieškove nuomojamame trijų kambarių bute.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė neįrodinėja ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, t. y. nepateikia jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Ji teismui pateikė vaiko poreikiams paskaičiavimą, teismo posėdyje pateikė savo argumentus dėl vaiko poreikių ie patiriamų išlaidų jų pateinkinimui. Teismas nemato pagrindo abejoti, kad šalių dukros aprangai, avalynei, mokymui ir laisvalaikiui, vaistams, maisto papildams per mėnesį patiriamos išlaidos sudaro ieškovės nurodytas sumas. Nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė patiria ir išlaidas komunaliniams patarnavimams, telekomunikacijos, interneto paslaugoms apmokėti, o jomis naudojasi ir šalių dukra. Tokios išlaidos yra būtinos ir neišvengiamos, tačiau nesant pateiktų duomenų apie kas mėnesį mokamus komunalinius mokesčius bei įvertinus, kad mokesčiai už juos skirtingais metų laikais turėtų skirtis, ši suma mažintina.
Pažymėtina taip pat, kad negali būti ignoruojama, jog fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra yra 8 metų amžiaus, todėl, akivaizdu, kad ji greitai išauga drabužius ir avalynę. Teismas nemato pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad Norvegijoje reikalinga vaikui įsigyti daugiau šiltų lauko drabužių, apatinių termo drabužių, neperšlampamų šiltų pirštinių, paprastus ir pašiltintus, neperšlampamus batus skirtingiems metų sezonams. Pažynėtina, jog atsakovas teismo posėdyje neginčijo vaiko poreikių ir išlaidų jiems pateinkinti paskaičiavimo. Dėl ieškovės išvardintų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, prieštaravimų jis nepateikė.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Viena minimalioji mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 518 Eur (atskaičius mokesčius). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių ir neišvengiamų poreikių tenkinimu, todėl yra svarbu užtikrinti ir vaiko materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Tačiau taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai vaikai gyvena aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje, negali lemti didesnio išlaikymo iš skyrium nuo vaikų Lietuvoje gyvenančio vieno iš tėvų, kadangi tėvo, gyvenančio Lietuvoje, galimybės tenkinti didesnius vaikų poreikius, jiems gyvenant užsienyje, gali būti mažesnės
Teismas taip pat pažymi, jog Norvegijos Karalystėje vaikui skiriamos lėšos, kurias taip pat turi gauti ieškovė, bet apie tokias lėšas ji nenurodė savo ieškinyje.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Ieškovė dirba ir paaiškino, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 2500,00 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos vidutiniškai sudaro 876 Eur per mėnesį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamosios patalpos – butas. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų grąžintina mėnesinė įmokos suma – apie 280 Eur. Kitų išlaikytinių ar finansiškai nuo atsakovo priklausomų asmenų jis neturi.
Atsakovas nurodo, kad galėtų teikti išlaikymą vaikui tik po 200 Eur per mėnesį.
Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visumą, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko U. V. išlaikymui šiuo metu jos tėvų teiktina suma yra apie 800 Eur per mėnesį. Teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei atsakovas, todėl atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 300,00 Eur, t. y. nukrypstant nuo lygių dalių principo. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Vertinant tai, kad šalių dukros išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. gegužės 27 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaiko poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki ieškinio priėmimo dienos, pripažintina, kad už 12 mėnesių atsakovo teiktinas vaikui išlaikymas turėjo sudaryti 3600 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas visa laiką dirbo, gavo pajamas, todėl spręsti, jog jo turtinė padėtis būtų buvusi ženkliai blogesnė nei šiuo metu, nėra pagrindo.
Tačiau vertinant, koks išlaikymas turėjo būti teikiamas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d., negali būti ignoruojama, kad šalių dukra buvo mažesnė, atitinkamai buvo mažesni ir jos poreikiai. Tuo metu nebuvo tarp šalių susitarimo dėl išlaikymo vaikui teikimo dydžio, nes ieškovė dėl išlaikymo, jo dydžio tiesiogiai pretenzijų atsakovui nereiškė, todėl pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. atsakovo D. V. vaikui teiktinas išlaikymas turėjo sudaryti 7200 Eur (36 mėn. x 200 Eur).
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovo mokėtina išlaikymo vaikui suma už 3 metus iki ieškinio pateikimo sudaro 7200 Eur. už 36 mėnesius iki ieškinio priėmimo teisme.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina jo motina M. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepilnametė šalių dukra nuo 2019 metų nuolat gyvena su ieškove Norvegijos Karalystėje ir dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nėra, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės M. A. ieškinį šioje dalyje ir nustatyti šalių nepilnametės dukters U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).
Atsakovas paaiškino, kad ieškovė riboja jo ir vaiko teises bendrauti, kai mergaitė būna Lietuvoje, neleidžia su vaiku matytis, parsivežti į namus, kuriuose yra tinkamos sąlygos vaikui būti, bet pats atsakovas nepateikė duomenų, kad ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su vaiku palaikyti ar atkurti.
Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, jog niekada neribojo vaiko tėvo bendravimo su dukra, ir nedraudė tai daryti. Nustojus tarpusavyje bendrauti atsakovas nustojo palaikyti ryšius ir su nepilnamete dukra i prie vaiko vystymosi raidos jokia forma neprisidėjo ir neprisideda. Ieškovė nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su dukra ir skyrium gyvenančio tėvo iš jos pusės tikrai nėra, atsakovui yra žinomas vaiko gyvenamosios vietos adresas, vaikas naudojasi internetu, tačiau pats atsajkovas nerodo iniciatyvos ir nesiima veiksmų tam, kad pabendrautų su vaiku, neparašo dukrai. Ieškovė nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikas bendrautų su tėvu, o tai paneigiančių įrodymų, išskyrus deklaratyvius atsakovo teiginius, byloje nėra. Nurodė, kad ji su atsakovu nuo 2019 m. vasario nebegyvena kartu, nuo to laiko atsakovas su dukra beveik nebendravo, todėl jei nori atnaujinti savo ryšį su dukra, tokį bendravimą su vaiku galima užtikrinti pasitelkiant telefoną, kitas telekomunikacijų įrenginius; atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Ji siūlo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas turi teisę su vaiku bendrauti telefonu, Skype, kitais telekomunikacijų įrenginiais pagal vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko mokymosi, laisvalaikio ir poilsio režimą. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kokius šiuos pasikeitimus. Jeigu vaikas nenori bendrauti su atsakovu, ieškovė vaiko versti neprivalo; 2) atsakovas turi teisę atvykti į vaiko gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaiku ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų), atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimą. Atsakovas informuoja ieškovę prieš 20 dienų apie numatomo susitikimo laiką ir trukmę; 3) atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, atsakovas bendrauja su vaiku Lietuvoje vaiko mokyklinių atostogų metu; konkrečias vaiko perdavimo atsakovui ir grąžinimo motinai detales šalys suderina tarpusavyje raštu, el. paštu, SMS žinutė ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (Viber, Skype) likus ne mažiau kaip 14 dienų iki planuojamo atostogų bendravimo pradžios.
Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo projektu, siūlo savo tėvo su vaiku bendravimo modelį: 1) atsakovas turi teisę tiesiogiai su vaiku bendrauti telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams, o motina tokiam bendravimui netrukdo. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius telefonus ir elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kokius pasikeitimus ; 2) ieškovei ir atsakovui gyvenant šalyje, ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.); 3) atsakovas turi teisę atvykti į vaiko gyvenamosios vietos valstybę , susitikti su vaiku ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų) atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimą. Atsakovas prieš į dienas privalo informuoti ieškovą apie numatomo susitikimo laiką ir trukmę;4) atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku Lietuvoje vaiko mokyklinių atostogų metu. Ieškovė vaiką atostogų metu atveža į Lietuvą už savo lėšas. Ieškovė informuoja atsakovą apie numatomas vaiko atostogas prieš 30 dienų iki atostogų, o atsakovas prieš 20 dienų iki atostogų informuoja ieškovę apie pageidavimą Lietuvoje bendrauti su vaiku jo mokyklinių atostogų metu. Konkrečias vaiko perdavimo atsakovui ir grąžinimo motinai detales šalys suderina tarpusavyje raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priem0nėmis likus ne mažiau kaip 14 dienų iki planuojamo bendravimo atostogų metu pradžios; 5) pasiimdamas vaiką bendravimui atstovas užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.; 6) atsakovas gali vežtis vaiką už Lietuvos arba Norvegijos ribų tik turėdamas rašytinį ( parašytą elektroninėmis ryšio priemonėmis) ieškovės sutikimą. Veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą-parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170, 3.175 straipsniai). Skyrium gyvenantis tėvas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Ieškovė ir atsakovas iš esmės siūlo panašią atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka. Ieškovė neišsakė abejonių, kad vaiko tėvas nesugebėtų savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos, tinkamai pasirūpinti dukra jų bendravimo metu. Ji taip pat nepateikė duomenų, kurie rodytų, jog būtų reikalinga riboti tėvo ir dukros bendravimą. Teismas sutinka, kad vien tik virtualus bendravimas gali būti nepakankamas susilpnėjusiam atsakovo ir jo dukros ryšiui atkurti. Būtent atsakovas, norėdamas bendrauti su savo dukra, atkurti santykius, turi rodyti ypatingą dėmesį ir pats imtis konkrečių veiksmų, o ne tik reikalauti to iš vaiko ar ieškovės. Ieškovas per daugiau nei triejus metus po to, kai nutraukė santykius su dukros motina, nebandė su atkurti bendravimą su dukra, nesikreipė ir įieškovę, siekdamas susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti (jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina).
Kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimas reiškia, kad bendravimo tvarka (būdas, forma ir laikas) turi labiausiai atitikti vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo teisme duotus paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad šalių ir vaiko interesus atitinka tokia atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka: 1) vaiko tėvas bendrauja su dukra per socialinius tinklus (Viber, Skype, Facebook ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip dukartus per savaitę iš anksto atsakovo ir nepilnametės dukros sutartu laiku; 2) vaiko tėvas turi teisę atvykti į dukros gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaiku ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų), atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimą. Vaiko tėvas prieš į 14 dienų privalo informuoti vaiko motiną apie numatomo susitikimo laiką ir trukmę; 3) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Lietuvoje vaiko mokyklinių atostogų metu: poriniais metais vaiko motina vaiką atostogų metu atveža į Lietuvą už savo lėšas, neporiniais metais vaiko tėvas už savo lėšas atveža vaiką į Lietuvą. Vaiko motina informuoja vaiko tėvą apie numatomas vaiko atostogas prieš 20 dienų iki atostogų pradžios, o vaiko tėvas prieš 20 dienų iki atostogų pradžios informuoja vaiko motiną apie pageidavimą išsivežti dukrą į Lietuvą; 4) vaiko tėvas gali vežtis vaiką už Lietuvos arba Norvegijos ribų tik turėdamas rašytinį (parašytą elektroninėmis ryšio priemonėmis) ieškovės sutikimą. Veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą-parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.; 5) vaiko motina apie ketinimą su vaiku atvykti pasisvečiuoti į Lietuvą su vaiko tėvu nesutartu laiku, informuoja vaiko tėvą prieš savaitę iki atvykimo į Lietuvą, vaiko tėvas bendrauja su vaiku pagal išankstinį susitarimą su vaiko motina ir vaiku.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 468,00 Eur (108,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 216,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo -50,00 Eur), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 560,89 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai, 94,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovas patyrė 900,00 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies (tenkina 60 procentų pateiktų reikalavimų), iš atsakovo priteisia 374, 00 Eur, žyminį mokestį valstybės naudai ir nusprendžia šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai šaliai ir vienai iš kitos nepriteisti (bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo būtų priteisiama 336,35 Eur, o iš ieškovės atsakovui 360,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7200 Eur ( septyni tūkstančiai du šimtai eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį.
Nepilnametės U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią nepilnametės U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos tėvo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1) vaiko tėvas bendrauja su dukra per socialinius tinklus (Viber, Skype, Facebook ir kt.) ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip du kartus per savaitę iš anksto tėvo ir nepilnametės dukros sutartu laiku;
2) vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis.
3) vaiko tėvas turi teisę atvykti į dukros gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaiku ir bendrauti neribotą laiką (nenustatant valandų), atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimą. Vaiko tėvas prieš į 14 dienų privalo informuoti vaiko motiną apie numatomo susitikimo laiką ir trukmę;
4) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Lietuvoje vaiko mokyklinių atostogų metu: a) poriniais metais vaiko motina vaiką atostogų metu atveža į Lietuvą už savo lėšas; b) neporiniais metais vaiko tėvas už savo lėšas atveža vaiką į Lietuvą. Vaiko motina informuoja vaiko tėvą apie numatomas vaiko atostogas prieš 20 dienų iki atostogų pradžios, o vaiko tėvas prieš 20 dienų iki atostogų pradžios informuoja vaiko motiną apie pageidavimą išsivežti dukrą į Lietuvą;
5) vaiko tėvas gali vežtis vaiką už Lietuvos arba Norvegijos ribų tik turėdamas rašytinį (parašytą elektroninėmis ryšio priemonėmis) ieškovės sutikimą. Veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą-parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.;
6) vaiko motina apie ketinimą su vaiku atvykti pasisvečiuoti į Lietuvą su vaiko tėvu nesutartu laiku, informuoja vaiko tėvą prieš savaitę iki atvykimo į Lietuvą, vaiko tėvas bendrauja su vaiku pagal išankstinį susitarimą su vaiko motina ir vaiku;
7) šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku, negu numatyta.
8) atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku bendrauti su vaiku, vaiko tėvas arba motina vienas kitą raštu, SMS žinute informuoja apie tai.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 374 Eur (tris šimtai septyniasdešimt keturi eurai 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.