- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 2-847-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00384-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos filialas
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmesti ieškovės prašymai atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L. dėl antstolės turto iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gruodžio 18 d. gautas ieškovės L. G. ieškinys atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L. dėl antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-74-21865 pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento).
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, kurį grindė sunkia finansine padėtimi. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu neturi pakankamai lėšų 1 420 Eur dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti. Todėl žyminio mokesčio sumokėjimo neatidėjimas iki teismo sprendimo priėmimo užkirstų kelią ieškovei į tinkamą teisminį procesą bei pažeistų teisių gynimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė ieškovei L. G. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį.
4. Ieškovei apeliacine tvarka apskundus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi ją paliko nepakeistą bei nustatė ieškovei L. G. dešimties kalendorinių dienų terminą įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.
5. 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą atleisti ieškovę L. G. nuo 1 420 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti ieškovei L. G. 1 420 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės prašymus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L. pareikštą ieškinį dėl antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-74-21865 pripažinimo negaliojančiu ab initio laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl jos sunkios turtinės padėties, tačiau paduodama ieškinį, ieškovė nesumokėjo jokios dalies žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji ir jos sutuoktinis dirba, gauna pajamas. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad ieškovė ieškinį pateikė 2020 m. gruodžio 18 d., iki 2021 m. gegužės 7 d. dirbanti ieškovė ir dirbantis jos sutuoktinis turėjo galimybę sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį (kiekvieną mėnesį atidedant po 142 Eur).
8. Teismas akcentavo, kad 2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatė ieškovei L. G. dešimties kalendorinių dienų terminą įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įteikimo dienos. Vadovaudamasis įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 18 straipsnis) bei atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės pakartotinį prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė.
9. Konstatavęs, kad ieškovė per Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų – nesumokėjo teismo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, t. y. ieškovė neįvykdė teismo nutarties, ieškovės L. G. ieškinį atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L. dėl antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-74-21865 pripažinimo negaliojančiu ab initio, laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė L. G. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
13.1. CPK nenustato draudimo ieškovei surinkus įrodymus dar kartą prašyti pirmosios instancijos teismo atidėti ieškovei terminą sumokėti žyminį mokestį. Taip pat CPK nedraudžia ieškovei prašyti teismo iš viso atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė yra finansiškai nepajėgi sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį ir dėl to prašo teismo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
13.2. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Ieškovei už šį ieškinį mokėtinas 1 420 Eur žyminis mokestis yra per sunki našta. Ieškovė nėra pajėgi iš karto sumokėti tokio dydžio mokesčio, kadangi šiuo metu tiesiog neturi pakankamai pajamų, kad tokį žyminį mokestį galėtų sumokėti. Teismui įpareigojus ieškovę sumokėti visą žyminį mokestį ieškovė netektų konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
13.3. Tokia situacija susidarė dėl COVID-19 pandemijos ir įvesto griežto karantino, kurio metu ieškovės pajamos ženkliai sumažėjo. Dėl šių priežasčių visiškai išsiderino ieškovės gautinų pajamų srautas. Tuo tarpu tas pajamas, kurias ieškovė vis dar gauna, naudoja savo pragyvenimo išlaidoms padengti. Ieškovė iš tiesų susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, susijusiais su išderintų pinigų srautų gavimu. Visgi, ieškovė yra dirbantis asmuo ir neabejotinai reikiamą žyminio mokesčio sumą galėtų surinkti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pasibaigus COVID-19 pandemijai ir įvestam karantinui ieškovė galės pradėti vėl dirbti normaliai ir gauti didesnes pajamas.
13.4. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė aukščiau nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismas jų nevertino.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkinti prašymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
4. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
5. CPK 84 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas. Pagal šį straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą suformulavo Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktame ieškinyje, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-74-21865. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir nustatė ieškovei dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį. Šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį ieškovei apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą bei nustatė ieškovei dešimties kalendorinių dienų terminą įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos. 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame prašė atleisti ją nuo 1 420 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikė pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad toks ieškovės prašymas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų jau buvo išspręstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį pakartotinį prašymą atmetė.
7. Minėta, 2021 m. gegužės 12 d. prašyme ieškovė inter alia (be kita ko) prašė būti atleidžiama nuo 1 420 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio, tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė nesumokėjo jokios dalies žyminio mokesčio, kad ji ir jos sutuoktinis dirba bei gauna pajamas, todėl turėjo galimybę sumokėti 1 420 Eur žyminį mokestį.
8. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleisti ieškovą nuo beveik visos žyminio mokesčio dalies mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose (pvz., CPK 83 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis) nustatytais atvejais. Asmuo, prašantis jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę padėtį turi pagrįsti į bylą teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią ieškovo turtinę padėtį, teismas galėtų tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, t. y. kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti.
9. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo sudėtingą turtinę padėtį, įgalinančią, jos teigimu, atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, iš esmės grindžia gaunamomis nedidėlėmis pajamomis, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturėjimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą ieškovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019).
11. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. ieškovės draudžiamos pajamos siekė 1 939,83 Eur. Ieškovės sutuoktinio draudžiamos pajamos analogišku laikotarpiu siekė 4 550,75 Eur. Išrašo iš ieškovės kredito įstaigos sąskaitos duomenimis 2021 m. gegužės 1 d. ieškovė savo sąskaitoje turėjo 8,47 Eur. Ieškovės sutuoktinio išrašas iš kredito įstaigos sąskaitos patvirtina, kad 2021 m. sausio 25 d. P. G. lėšų neturėjo. Sutuoktiniai jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, tai patvirtina į bylą pateiktos valstybės įmonių „Registrų centras“ bei „Regitra“ pažymos.
12. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog apeliantės turtinė padėtis iš tiesų nesudaro ieškovei galimybių sumokėti visą 1 420 Eur žyminį mokestį, todėl iš dalies tenkina apeliantės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir atleidžia ieškovę nuo 30 proc. dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tokiu būdu ieškovė atleidžiama nuo 426 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo bei jai nustatytinas dešimties kalendorinių dienų terminas sumokėti likusią 994 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.
Dėl procesinės bylos baigties
13. Teismui iš dalies tenkinus apeliantės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L. pareikštas ieškinys dėl antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-74-21865 pripažinimo negaliojančiu ab initio laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, naikinama. Likusi nutarties dalis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 83 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 15 d. nutartį pakeisti – nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L. pareikštas ieškinys dėl antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-74-21865 pripažinimo negaliojančiu ab initio laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui panaikinti.
Tenkinti iš dalies ieškovės L. G. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atleisti ieškovę L. G. nuo 426 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų) žyminio mokesčio dalies mokėjimo bei nustatyti 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą sumokėti likusią 994 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.