- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 2-325-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00384-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė (pirm.)
- Ieškovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos filialas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas jį sumokėti, priimtos civilinėje byloje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-74-21865 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į butą ieškovei, o lėšas sumokėtas už turtą – atsakovui Ž. L..
2. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o likusios žyminio mokesčio dalies – 1 420 Eur, mokėjimą ieškovė prašė atidėti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
3. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo grindžiamas sudėtinga ieškovės finansine padėtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatė dešimties dienų terminą žyminiam mokesčiui sumokėti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė aktualių ir detalių duomenų apie savo turtinę padėtį, nusprendė, kad prašyme nurodomos aplinkybės nepagrindžia prašymo pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jo tenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė L. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
7. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįpareigojo ieškovės pateikti jos prašymą pagrindžiančius įrodymus, o iš karto nustatė terminą sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, taip užkirsdamas ieškovei kelią į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamu atveju byloje dėl už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (1 420 Eur) ginčo nėra. Apeliantė, ginčydama skundžiamą nutartį, teigia, kad teismas, nustatydamas terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, apribojo jos teisę į teisminę gynybą dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
11. Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai besikreipiantys į teismą asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019 ir joje nurodyta praktika).
12. Taigi, remiantis CPK 84 straipsnio nuostatomis ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą gali būti tenkinamas tuomet, kai jis įrodo teismui, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, tačiau žiūrint į ateities perspektyvas, tokią galimybę jis turės (CPK 178 straipsnis).
13. Aptartos CPK nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, be kita ko nustato, kad prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis šiuo metu neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, santaupas ir pan.) bei kitas bylos aplinkybes, teismas turės galimybę nuspręsti, ar pareiškėjas ateities perspektyvoje galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Be to, įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinami ne tik apeliantės, bet ir visas jos šeimos turimas turtas bei pajamos.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu ir prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, pateikė teismui tik duomenis apie tai, kad ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie ieškovei 2019 metais išmokėtas išmokas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pateikti duomenys nėra pakankami ieškovės finansinei padėčiai įvertinti, prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai teismo išvadai, kadangi ieškovės pateikti duomenys neleidžia teismui visapusiškai įvertinti ieškovės prašymo pagrįstumo.
15. Apeliantė mano, kad teismas, nustatęs, jog ieškovės pateiktų duomenų nepakanka jos turtinei padėčiai įvertinti, turėjo nustatyti terminą papildomiems įrodymams pateikti. Su šiais argumentais nesutiktina, kadangi įstatymas byloje dalyvaujantį asmenį įpareigoja rūpintis greitu ir ekonomišku procesu (CPK 7 straipsnis). Todėl į teismą besikreipiantis asmuo, kartu su procesiniu prašymu turi pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 2 dalis).
16. Be to, apeliantė įrodymus, kurie, jos manymu, turėtų esminę reikšmę sprendžiant ginčijamą klausimą, galėjo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, tuo labiau įvertinus tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokie duomenys turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą. Kadangi apeliantė šia procesine teise nepasinaudojo, o atskirojo skundo argumentai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas dešimties kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad nustatytu terminu apeliantė turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio, už ieškinio pateikimą, mokėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dešimties kalendorinių dienų terminą įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti 1 420 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimties eurų) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.