Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams antstolei R. V. ir Ž. L., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. B. AS, veikiantis per L. B. AS Lietuvos skyrių, P. G., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu ab initio,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

26. Iš prie šios civilinės bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0074/19/00059 duomenų nustatyta, kad atsakovės antstolės R. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro dėl 108494,19 Eur hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo bei metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo, išieškojimo iš ieškovės ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų P. G. išieškotojo trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų L. B. AS naudai. Antstolė 2019 m. sausio 15 d. ieškovei išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą (įteiktas 2019 m. vasario 5 d.), tačiau ieškovė per raginime nustatytą 30 dienų terminą trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų L. B. AS skolos nesumokėjo. Vykdant išieškojimą, antstolė areštavo ieškovei ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų P. G. priklausantis turtą: dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)..

27. Antstolė 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti turto vertintojai UAB (duomenys neskelbtini). Minėta turto vertintoja ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 57400,00 Eur. 2019 m. balandžio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo nustatyta, kad buto kaina turto arešto akte nurodyta 57400 Eur. Per nustatytą terminą šalys prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepareiškė.

28. Antstolė 2019 m. birželio 11 d. paskelbė areštuoto ieškovei ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų P. G. priklausančio turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2019 m. birželio 11 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukti paskelbtas varžytynes ir skirti pakartotinę buto, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę. Antstolė 2019 m. liepos 5 d. skundą atsisakė tenkinti.

29. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 ieškovės atmetė skundą dėl antstolės veiksmų, panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1643-538/2019 nutartį paliko nepakeistą. Netenkinus ieškovės skundo dėl antstolės veiksmų, 2020 m. kovo 18 d. antstolė paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytynes, kuriose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Antstolė 2020 m. gegužės 4 d. paskelbė antrąsias turto varžytynes, kuriose turtas buvo parduotas už 56000 Eur kainą. 2020 m. rugsėjo 28 d. antstolė surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo; dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų taikymo nagrinėjamoje byloje

30. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

31. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi nors įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu, dėl ko įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis) byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo. Taigi konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, o sprendimo (nutarties) visuotinio privalomumo principas nevaržo byloje nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tapačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje, dėl ko jau įsiteisėjo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2013).

33. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 teismas nustatė, jog 2019 m. kovo 5 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo su kuriuo pareiškėja (nagrinėjamoje byloje – ieškovė) buvo supažindinta, jai šis patvarkymas buvo išsiųstas jos nurodytu elektroninio pašto adresu, be to kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto ekspertizės akto pareiškėja dalyvavo ekspertui apžiūrint vertinamą objektą, pasirašė ant turto apžiūros akto, jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė. Vadovaujantis atliktos ekspertizės aktu, 2019 m. balandžio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuris kaip minėta, pareiškėjos prašymu jai išsiųstas elektroniniu paštu.

34. Toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 nustatyta, kad pareiškėja su ekspertizės aktu galėjo susipažinti atvykusi į antstolės kontorą. Teisės aktuose nėra numatyta antstolio pareiga pateikti turto vertės nustatymo aktus skolininkui. CPK numato skolininko teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 straipsnio 2 punktas), t. y. šiuo atveju skolininkė turėjo visas teises kreiptis į antstolę su prašymu pateikti ekspertizės aktus, kuriais remiantis buvo nustatyta areštuoto turto rinkos vertė, ar reikalauti kitos ją dominančios informacijos, susijusios su nustatyta areštuoto turto rinkos verte bei pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Kaip teigia antstolė, patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo pareiškėja ne vieną kartą buvo atvykusi į antstolės kontorą, domėjosi išieškojimo eiga, tačiau niekada nepageidavo susipažinti su ekspertizės aktu.

35. Toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 pasakyta, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte reglamentuojama, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Kadangi dėl areštuoto turto vertės kilo abejonių, buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atitiko minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus, yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl abejoti įmonės teikiamų paslaugų kokybe ir atliekamų vertinimų nešališkumu nėra pagrindo.

36. Toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo, kuris pareiškėjos prašymu jai išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini) išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu skolininkė iki varžytynių paskelbimo gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tai kad pareiškėja žinojo apie galimybę iki varžytynių pradžios pasiūlyti pirkėją įrodo ir faktas, kad ji 2019 m. gegužės 31 d. antstolei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pati ieško pirkėjo areštuotam turtui. Tačiau daugiau jokių duomenų antstolei nepateikė. 2019 m. balandžio 8 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nurodė, kad šalys prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo patvarkymo gavimo. Skolininkė apie areštuoto turto kainos nustatymą buvo informuota tinkamai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Skolininkė (pareiškėja) CPK 681 straipsnyje suteikta teise nepasinaudojo, nepateikė antstolei prieštaravimų dėl nustatytos parduotino iš varžytynių turto vertės. Skolininkei nepateikus per nustatytą terminą prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, antstolė turtą ėmė pardavinėti iš varžytynių, kainą nustatydama 80 procentų nuo nustatytos areštuoto turto vertės – 45 920 Eur. Jeigu kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą laikoma, kad tokia turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl antstolė, neturėjo pagrindo minėtu aktu nesivadovauti.

37. Toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimas iš naujo skirti pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatymo ekspertizę, sudarant sąlygas pasiūlyti eksperto kandidatūrą, kadangi pareiškėjai buvo suteikta teisė nesutinkant su nustatyta areštuoto turto rinkos verte pateikti antstolei prieštaravimus, tačiau skolininkė, prieštaravimų neteikė, priežasčių, kodėl tai nepadarė nenurodė.

38. Apibendrinant konstatuotina, kad prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 nustatytos aplinkybės, šioje byloje įrodo tai, kad: 1) ieškovė dalyvavo ekspertui apžiūrint vertinamą objektą, pasirašė ant turto apžiūros akto, jokių prieštaravimų dėl akto nepareiškė, o antstolės patvarkymas dėl turto įkainojimo, ieškovės prašymu jai išsiųstas elektroniniu paštu, pareiškėja nepageidavo susipažinti su ekspertizės aktu; 2) turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) atitiko minėtame įstatyme nustatytus reikalavimus, yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą; 3) ieškovei buvo išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu skolininkė iki varžytynių paskelbimo gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, ji 2019 m. gegužės 31 d. antstolei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pati ieško pirkėjo areštuotam turtui.

Dėl ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto

39. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti antstolio patvirtintą aktą, be CPK 602 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015).

40. Ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu konkrečiai CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu siekia ginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą. Įrodinėdamas sandorių negaliojimo pagrindus sudarančias aplinkybes ir taip siekdamas nuginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą, ieškovas turi kartu įrodyti CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto negaliojimo aplinkybę – kad aktas pažeidė esmines ieškovo teises ir (arba) kitas CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytas akto negaliojimo aplinkybes, ir (arba) imperatyviąsias CPK, CK bei kitų įstatymų teisės normas.

41. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą).

42. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

43. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

44. Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir restitucijos taikymo. Ieškovė teigia, kad privalo būti nagrinėjamas pats turto vertės nustatymo procesas, aiškinamasi, ar vykdymo procese turtas buvo parduotas jo rinkos kaina. O šiuo atveju buvo pažeistos ieškovės, kaip parduoto Turto savininkės, teisės, kadangi antstolė Turtą iš varžytynių pardavė pažeidusi turto vertės nustatymo procedūras, Turto vertinimą pavedusi atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą, kas lėmė, kad Turtas buvo parduotas abejonių keliančia kaina.

46. Remiantis civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-901/2019 nustatytais prejudiciniais faktais, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį iš esmės grindžia teisės aktų ir kasacinės instancijos nutarčių išvardinimu, o ne pateikdama įrodymus, savo argumentus pagrįsti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad vykdant Turto pardavimą iš varžytynių, buvo pažeista jos esminė teisė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovė antstolė, vykdydamas turto pardavimą iš varžytynių, pažeidė kitus CPK 602 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinio elgesio

47. Teismas atkreipia dėmesį į ieškovės ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų P. G. procesinį elgesį.

48. Minėta, parduodamas turtas iš varžytynių priklausė ieškovei ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų P. G., nors ieškinį reiškia tik ieškovė. Kadangi trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų P. G. šioje byloje yra pasyvus, t.y. nesidomėjo jam priklausiusio turto padėtimi, procesiniai dokumentai jam buvo teikimai viešo paskelbimo būdu, todėl teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti, ar jis pritaria ieškovės ieškiniui, ar prieštarauja.

49. Ieškovė taip pat nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Ieškovė 2021 m. gruodžio 18 d. ieškinyje prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismui netenkinus šio prašymo, 2021 m. gegužės 12 d. prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimu. Ieškovė 2022 m. sausio 24 d. 9.33 val. pradėjus parengiamąjį teismo posėdį, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl vizito pas gydytoją. Likus valandai iki paskirto teismo posėdžio 2022 m. vasario 21 d. 9.30 val., ieškovė 2022 m. vasario 21 d. 8.24 val. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, nors iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad liga diagnozuota 2022 m. vasario 18 d.

50. Pažymėtina, kad teismas 2022 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, skirdamas bylą nagrinėti į teismo posėdį, pasiūlė ieškovei pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

Dėl bylos baigties

51. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad vykdant Turto pardavimą iš varžytynių, buvo pažeista jos esminė teisė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovė antstolė, vykdydama turto pardavimą iš varžytynių, pažeidė kitus CPK 602 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl antstolės R. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-74-21865 pripažinimo negaliojančiu ab initio, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

54. Atsakovai nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.