Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo G. M. (G. M.) (toliau – G. M. arba nuteistasis) gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria G. M. atžvilgiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, šios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jam auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 metams bei įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, nesant tokios galimybės registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

2. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė teikimą dėl G. M. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (toliau – Teikimas). Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba nuosprendį G. M. atžvilgiu vykdo nuo 2018 m. spalio 19 d. Nuo šio laiko G. M. buvo įspėtas dėl padaryto administracinio nusižengimo – kad važiavo autobusu be bilieto. 2018 m. lapkričio 21 d. nuteistojo įstatyminis atstovas atvyko į Probacijos tarnybą ir informavo, kad 2018 m. lapkričio 15 d. apie 21.45 val. nuteistasis išlipo pro langą ir savavališkai paėmęs automobilį juo važinėjosi, bei grįžo tik paryčiais – dėl ko nuteistasis Probacijos tarnybos vėlgi įspėtas. Visgi Teikime nurodyta, kad įstatyminis atstovas 2018 m. lapkričio 26 d. vėl informavo, kad nuteistasis savavališkai paėmė automobilį ir stabdomas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti bei sukėlė eismo įvykį už ką jam paskirta bauda. Galiausiai G. M. mokymo įstaiga 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė charakteristiką, kad nuo 2018 m. spalio 15 d. nuteistasis nelanko mokyklos, po ko Probacijos tarnybai probuojamasis pažadėjo, kad lankys mokyklą. Po visa to, Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi teikimo netenkino. Tačiau, kaip nurodyta Teikime, ir po šios nutarties priėmimo nuteistasis nevykdė probacijos sąlygų – 2019 m. sausio 8 d. buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų (savo noru, nes nelankė mokyklos), o taip pat 2019 m. sausio 7 d. būdamas neblaivus viešoje vietoje kabinėjosi prie žmonių, grasino apsaugos darbuotojams bei keikėsi, už ką jam paskirta administracinė nuobauda. Probacijos tarnyba, remdamasi tokiais duomenimis, dar kartą kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau ir šį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino Probacijos tarnybos teikimo. Teikime nurodoma, kad G. M. 2019 m. sausio 21 d. buvo paskirta vidutinė priežiūros priemonė – apgyvendinimas socializacijos centre iki jo pilnametystės. Probacijos tarnybos teigimu, net ir gyvendamas socializacijos centre jau 2019 m. vasario 4 d. nuteistasis padarė administracinį nusižengimą, nes rūkė cigaretę šio centro patalpose, už ką jam paskirtas įspėjimas. Teikime nurodoma, jog nors galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas, probuojamasis 2019 m. kovo 5 d. padarė dar vieną administracinį nusižengimą – nes socializacijos centre, pamokų metu pradėjo garsiai keiktis ir trukdyti pamokas, o apsaugos darbuotojui paprašius liautis, nuteistasis ir pastarojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, ir socializacijos centras kreipėsi į policijos komisariatą, dėl galimo G. M. naudoto fizinio ir psichologinio smurto prieš kitus centro ugdytinius. Atsižvelgiant į visa tai, Probacijos tarnybos įsitikinimu, G. M. vengia vykdyti probacijos sąlygas, todėl jį būtina pasiųsti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Probacijos tarnybos Teikimą tenkino ir panaikino G. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis, būdamas supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis bei nustatytų draudimų ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis bei būdamas ne kartą įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nedėjo jokių pastangų vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir draudimus – tęsti mokslą arba dirbti, teismo nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje. Pasak teismo, į Probacijos tarnybos įspėjimus nuteistasis nereaguoja, po teikimų svarstymo teisme ir toliau nevyko paskirtų įsipareigojimų, kas rodo jo atsainų ir neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus įpareigojimus, o taip pat jam ir visuomenei formuoja nebaudžiamumo nuotaikas. Reziumuodamas teismas konstatavo, kad įvertinus nuteistojo elgesį ignoruojant teismo paskirtus įpareigojimus, tik realus bausmės atlikimas šioje situacijoje gali padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Motyvuojamoji dalis

G. M. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundas netenkintinas.

5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs su G. M. asmens bylos bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino teikime nurodytus argumentus ir pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl G. M. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas, Probacijos tarnybos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismas nuteistajam G. M. atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarąjį įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) tęsti mokslą arba dirbti, nesant tokios galimybės registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Visgi, remiantis G. M. asmens byloje bei teikimo medžiagoje esančiais duomenimis, probacijos laikotarpiu nuteistasis net 2 iš minėtų 3 įpareigojimų pažeidė, o taip pat probacijos laikotarpiu darė vis naujus administracinius nusižengimus – todėl, dėl žemiau išvardintų aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė G. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę.

8. Kaip matyti iš turimų duomenų, jau probacijos laikotarpio pradžioje – nuteistasis ne tik nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. (charakteristikos išdavimo data) nelankė mokyklos bei vienu atveju nustatytu laiku nebuvo namuose, tačiau taip pat padarė net 2 administracinius nusižengimus (važiavimas autobusu be bilieto, o taip pat ir šiurkštus KET pažeidimas – nepaklusus pareigūnų reikalavimui sustoti, padarytas eismo įvykis). Dėl minėtų pažeidimų Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Visgi šiuo atveju, nepaisant minėtų probacijos sąlygų pažeidimo ir padarytų administracinių nusižengimų, teismas konstatavo, kad sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą būtų perteklinis (pažeidimai formalūs) ir suteikė nuteistajam galimybę toliau būti probuojamam ir netenkino tokio Probacijos tarnybos prašymo (nors formaliai sąlygos panaikinti šio instituto taikymą egzistavo).

9. Visgi ir šios nutarties priėmimas, remiantis pateikta medžiaga, G. M. teigiama linkme nepaveikė ir jis toliau pažeidinėjo teismo įpareigojimą – tęsti mokslą ir galiausiai 2019 m. sausio 8 d. direktoriaus įsakymu jis buvo pašalintas iš mokyklos. Be to, likus dienai prieš jo pašalinimą iš mokyklos jis padarė naują administracinį nusižengimą – viešoje vietoje būdamas neblaivus vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo praeivius ir apsaugos darbuotojus, t. y. vėl padarė pažeidimą, kuris taip pat sudaro formaliai atskirą pagrindą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau net ir po pakartotinio Probacijos tarnybos teikimo Vilniaus regiono apylinkės teismas dar kartą patikėjo nuteistojo galimybėmis ateityje laikytis jam teismo paskirtų įsipareigojimų, nors Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas, esant nustatytoms normoje įvardijamoms sąlygoms (šiuo atveju padarytam administraciniam nusižengimui ir nevykdytam vienam iš įpareigojimų), iš esmės taikomas visais atvejais („probacijos tarnybos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę“). Visgi kaip matyti iš pateiktų duomenų, G. M. dar kartą nepateisino jam valstybės išreikšto pasitikėjimo.

10. Po minėto sprendimo, 2019 m. sausio 21 d. nuteistajam buvo paskirta vidutinė priežiūros priemonė – apgyvendinimas socializacijos centre iki jo pilnametystės. Tačiau net ir toks sprendimas bei G. M. patalpinimas į specializuotą mokymo įstaigą, jo elgesio nepakeitė – jis padarė naują administracinį nusižengimą – rūkė cigaretes socializacijos centro patalpose. Be to, nors kol kas nėra priimti sprendimai konkrečioje bylose – už trukdymą socializacijos centre vykstančioms pamokoms bei apsaugos darbuotojo įžeidimą, G. M. atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, o taip pat jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o dėl šios veikos, nors apkaltinamasis nuosprendis priimtas nėra, G. M. kaltę pripažįsta (asmens b. l. 24). Šios aplinkybės, padaryto administracinio nusižengimo kontekste bei net 3 kartus teismo suteikto pasitikėjimo kontekste (pirmiausia teismo nuosprendžiu, o vėliau net 2 kartus teismo nutartimis atsisakant tenkinti Probacijos tarnybos teikimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo), rodo, kad bausmės tikslai G. M. atžvilgiu negali būti įgyvendinti jo neizoliuojant nuo visuomenės.

11. Apygardos teismas pažymi, kad asmuo būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, šios bausmės vykdymą atidedant, turi suprasti, jog bet koks, net ir mažareikšmis administracinis nusižengimas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris savo ruožtu gali reikšti pareigą atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju, nuteistasis pažeidimus darė net ir po 2 Probacijos tarnybos teikimų, todėl valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuostatas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Kita vertus apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės visais atvejais G. M. Probacijos tarnybai pripažino tai, kad pažeidė probacijos sąlygas ir padarė administracinius nusižengimus. Tačiau jo teiginiai, jog į mokyklą jis eiti tiesiog nenori, kad nežino kodėl taip elgėsi, o taip pat nuolatiniai įtikinėjimai, kad toks elgesys nesikartos bei po to sekantys probacijos sąlygų ir nauji teisės pažeidimai, rodo, kad G. M. jam suteiktą valstybės pasitikėjimą ignoruoja, jo nevertina, o atitinkamų išvadų nedaro nepaisant jo atžvilgiu nuolat taikomų vis griežtesnių poveikio priemonių – pvz. jo apgyvendinimo socializacijos centre. Tokių aplinkybių kontekste skundo argumentai apie neva teigiama linkme kintantį nuteistojo elgesį yra nepagrįsti – G. M. sistemingai nesilaiko teisės reikalavimų ir probacijos sąlygų, dėl ko Probacijos tarnybai net 3 kartus teko kreiptis į teismą.

12. Visa tai rodo, kad nuteistasis turėjo ne vieną galimybę pasitaisyti, bet ir toliau elgėsi neatsakingai, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, remdamasis duomenimis apie G. M. elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visiškai pagrįstai nesuteikė dar vienos, jau trečiosios, galimybės nuteistajam parodyti deramą savo elgesį. Kitaip tariant, būdamas laisvėje ar net prižiūrimas socializacijos centro darbuotojų G. M. neįrodė to, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Taigi nagrinėjamoje situacijoje Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindai nustatyti pagrįstai.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis BPK 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. M. (G. M.) gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.