Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovui Modestui Povilaičiui, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrij Charitonov, nuteistojo G. M. gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui, nuteistajam G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. M. (G. M.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius teismui pateikė teikimą, kuriuo siūlo panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam G. M..

Probacijos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

Nuteistasis teismo posėdžio prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad susimąstė, pradėjo vaikščioti į mokyklą ir pakeis savo elgesį. Pripažino teikime nurodytas aplinkybes dėl elgesio socializacijos centre.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu iš esmes neprieštaravo, kad teikimas būtų patenkintas ir nurodė, kad yra duomenų, kad nuteistasis G. M. savo elgesiu kelia grėsmę kitiems socializacijos centre gyvenantiems nepilnamečiams.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Teismo posėdyje išnagrinėjus teikimo medžiagą, išklausius posėdyje dalyvavusius asmenis nustatyta, kad G. M. 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, nesant tokiai galimybei registruotis darbo biržoje, nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose bei uždraudžiant be priežiūrą vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2019 m. rugsėjo 25 d.

Lietuvos Respublik?s probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios, jog baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis nebus pasiekti probacijos tikslai. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Iš Probacijos tarnybos teikimo turinio matyti, kad nuteistasis nevykdo jam skirtų įpareigojimų – tęsti mokslą arba dirbti, nesant tokiai galimybei registruotis darbo biržoje, nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis daro administracinius nusižengimus. Teikimą nagrinėjantis teismas pažymi, kad probacijos tarnyba dėl nuteistojo probacijos sąlygų nevykdymo jau du kartus kreipėsi su teikimu į teismą dėl bausmės vykdymo panaikinimo, tačiau 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. sausio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimis probacijos tarnybos teikimai atmesti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir anksčiau nagrinėjant probacijos tarnybos teikimus, teismas konstatavo, kad nuteistasis nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau nuteistajam buvo suteikiama galimybė pasitaisyti. Tačiau nuteistasis ir toliau pažeidinėjo probacijos sąlygas, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Nuo 2019 m. sausio 21 d. G. M. apgyvendinus socializacijos centre, jis daro administracinius nusižengimus, nesimoko, pažeidinėja nustatytas socializacijos centro vidaus taisykles. Dėl tokio nuteistojo elgesio, dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto naudojimo prieš kitus socializacijos centro ugdytinius, socializacijos centras kreipėsi į policijos komisariatą (asmens b. l. 94–95). Kartu pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis įtariamas naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu (asmens b. l. 22–23). Toks nuteistojo elgesys rodo jo lengvabūdiškumą, nenorą taisytis ir laikytis teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų.

Kartu teismas pažymi, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2018, Nr. 2K-258-222/2018, Nr. 2K-385-942/2017). Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. M. sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas, net ir po teikimų nagrinėjimo teisme toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų.

Teismo vertinimu, visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, būdamas supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis bei nustatytų draudimų ir įpareigojimų nevykdymo pasekmėmis, būdamas ne kartą įspėtas dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nedėjo jokių pastangų vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir draudimus – tęsti mokslą arba dirbti, teismo nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje. Pagal teismui pateiktą medžiagą galima daryti išvadą, kad nuteistasis G. M. į probacijos tarnybos įspėjimus nereaguoja, po teikimų svarstymo teisme, toliau nevykdo paskirtų įpareigojimų, kas rodo jo atsainų ir neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus įpareigojimus, jam ir visuomenei formuoja nebaudžiamumo nuotaikas. Įvertinęs nuteistojo elgesį ignoruojant teismo paskirtus įpareigojimus, teismas daro išvadą, kad tik realus bausmės atlikimas gali padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje, 80 straipsnio 4 punkte įtvirtintą bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutarė:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.

Panaikinti G. M. (G. M.) 2018 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią pagal šią nutartį skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.