- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- N1-757-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59750-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- G. M., T. M., V. Z.
- Nukentėjusysis
- J. N.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas, Evaldas Navickas, Mykolas Girdiušas, Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
vaikų teisių skyriaus atstovui Edvardui Zakševskiui.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,
V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimo;Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus tarpusavyje ir subendrinus su Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmę atlikęs),
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M., T. M. ir V. Z. veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 15 d., apie 18.30 val., Nemenčinės pl. 54A, Vilniuje, susitikimo su J. N. metu tariamai norėdami įsigyti elektroninę cigaretę po to, kai V. Z. ją paėmė iš J. N. apžiūrėti ir šios cigaretės jam negrąžino įsidėjęs sau į kišenę, J. N. pareikalavus grąžinti elektroninę cigaretę G. M. perdavė V. Z. jo prašymu peilį, kuriuo V. Z. pagrasino J. N., tuo metu, kai G. M. ir T. M. stovėjo šalia, sukurdami bauginančią aplinką. Nukentėjusiajam bandant pasipriešinti jo turimu strypu, G. M., V. Z. ir T. M. taip pat paėmė strypus, kuriais pagrasino nukentėjusiajam, o V. Z., siekdamas palaužti nukentėjusiojo J. N. pasipriešinimą, metė į jį strypą, pataikydamas jam į koją ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu bendrais veiksmais G. M., T. M. ir V. Z. pagrobė elektroninę cigaretę „G-Priv“ su kaitikliu „Phazaoh“, 90 EUR vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 90 EUR turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 18.30 val. sugalvojo pagrobti elektroninę cigaretę, kadangi anksčiau analogišku būdu iš jo taip pat buvo pavogę elektroninę cigaretę. Per Facebook susirado žmogų, kuris pardavinėja cigaretes. Susitarė su juo susitikti, pasakė, kad norėtų iš jo įsigyti elektroninę cigaretę. Kur susitarė susitikti, neprisimena. Elektroninės cigaretės kaina buvo 80 EUR. Pasiūlė G. M., kuris gyveno netoli jo bendrabutyje, nuvažiuoti ir iš žmogaus atimti elektroninę cigaretę. Galvojo, kad nuvyks, pažiūrės, atims cigaretę ir pabėgs. Paskambino T. M., pasiūlė jam atvažiuoti ir pakalbėti. Kai jis atvažiavo, susitiko prie bendrabučio, papasakojo, kad nori atimti elektroninę cigaretę iš žmogaus. T. M. sutiko. Plano, kaip atimti elektroninę cigaretę, neturėjo. Pasiėmė gynybai savo peilį iš bendrabučio. Nebuvo sutarę peilį panaudoti grobiant turtą. Nesakė T. M., kad turi peilį. Įsėdo į autobusą ir nuvažiavo iki sutartos vietos. Nuvažiavę susitiko du žmones, vienas iš jų buvo nukentėjusysis. Jis parodė elektroninę cigaretę, ją su draugais apžiūrėjo. Visi trys stovėjo kartu. Apžiūrėję cigaretę, norėjo bėgti, bet nukentėjusysis paprašė atiduoti cigaretę, pradėjo sakyti, kad kvies policiją. Pasakė, kad G. M. duotų peilį, nes norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį. Tuo metu kai išsitraukė peilį, cigaretė jau buvo pas jį (V. Z.). Kai jis (V. Z.) pradėjo grasinti peiliu, jo draugai stovėjo šalia ir žiūrėjo. Galbūt nukentėjusysis ir matė peilį, kai jį jam padavė G. M., tiksliai nežino, nes buvo tamsu. Ką grasindamas sakė, tiksliai neatsimena, atrodo, sakė vaikinams bėgti greičiau, nes papjaus. Vaikinai pradėjo bėgti, bet ne visi. Vienas šiek tiek atsitraukė, o kitas nubėgo toli. Pastebėjo, kad nukentėjusysis pasiėmęs strypą bėga link jų, jie ėmė bėgti nuo nukentėjusiojo. Tada pastebėjo, kad nukentėjusysis kviečia policiją. Jie kiekvienas taip pat pasiėmė po strypą ir ėmė bėgti link nukentėjusiojo. Tada nukentėjusysis ėmė bėgti nuo jų. Jie visi kartu vijosi nukentėjusįjį su strypais, norėjo jį pagąsdinti, pats metė strypą į nukentėjusįjį, bet nenorėjo pataikyti į jį, galvojo, kad nukentėjusysis išsigąs ir jų nebesivys. Vėliau pabėgo, nubėgo link stotelės palei miškelį, sėdo į autobusą ir nuvažiavo namo su cigarete. Cigaretę paskui pardavė už 40 EUR. Pinigais nepasidalino, draugai apie tai, kad jis pardavė cigaretę, nežinojo, jo apie cigaretę neklausinėjo. Žalą atlygino visi trys kartu. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs, dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. Z. esmines kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes nurodė analogiškas nurodytoms jo apklausos teisme metu. Buvo nurodęs, kad per savo „Facebook“ paskyrą surado vaikiną, už 90 EUR parduodantį elektroninę cigaretę su liečiamu ekranu ir kaitikliu. Prieš važiuojant į susitikimą G. iš jo kambario paėmė peilį. Atvažiavus į sutartą vietą stotelėje jų jau laukė du vaikinai. Vienas apkūnus, kitas aukštesnio ūgio. Apkūnus vaikinas jam perdavė cigaretę, ją apžiūrėjo ir perdavė G.. G. pasakė „gerai bus nemokamai“ ir perdavė cigaretę jam (V. Z.), cigaretę įsidėjo į striukės kišenę. Taip pat buvo nurodęs, kad peilio (peilis buvo lenktinis 30 cm bendro ilgio su balta rankena) naudoti neketino, norėjo tik pagąsdinti, susitarimo panaudoti peilį tarp jo ir G. M. bei T. M. nebuvo. Paėmęs peilį ir nukreipęs jį į nukentėjusiojo ir kito kartu su juo buvusio vaikino pusę pasakė, kad jie bėgtų greičiau, nes papjaus. Po įvykio minėtą peilį išmetė į konteinerį šalia namo. Pagrobtą cigaretę pardavė už 40 EUR, pinigus išleido savo reikmėms, nei G. nei T. jokių pinigų nedavė (1 t., b. l. 134, 139).
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su T. buvo prekybos cente „BIG“, jam paskambino V., pakvietė atvažiuoti, dėl ko, nesakė. Atvažiavo kartu su T.. Pakalbėjo, pasakė, kad važiuos paimti elektroninę cigaretę. Autobuse V. jam davė palaikyti peilį, neklausė, kodėl jam reikalingas peilis. Peilį davė savigynai, bet nuo ko, nežino. Apie tai, kad važiuoja grobti cigaretę, V. pasakė autobuse, po to, kai buvo padavęs jam peilį. Kai nuvažiavo, ten buvo du žmonės. V. priėjo prie jų ir paprašė parodyti elektroninę cigaretę, jis (G. M.) stovėjo šalia. Apžiūrėjęs elektroninę cigaretę, V. įsidėjo ją sau į kišenę. Nukentėjusysis prašė atiduoti cigaretę, ką atsakė V., neatsimena. Išsitraukė peilį, jį padavė V. Z., nes jis paprašė paduoti peilį pagąsdinti. Padavęs peilį stovėjo šalia V., o T. stovėjo V. iš kito šono, bet toliau nuo jų. Ar tuo metu, kai davė peilį V. Z. kažką sakė, neatsimena. V. Z. peilį laikė rankoje. Tada tie vaikinai pabėgo, jie turbūt pamatė peilį. Vienas nubėgo į šoną, o kitas nubėgo toliau. Nukentėjusysis paėmė strypą, tada jie pradėjo bėgti, nukentėjusysis juos vijosi. Pamatė strypus, juos pasiėmė ir bėgo toliau nuo nukentėjusiojo. Tada pamatė, kad nukentėjusysis skambino policijai ir ėmė jį vytis, jis bėgo nuo jų. Visi kartu jį vijosi, nes norėjo pagąsdinti, kad jis neskambintų policijai. Kažkas metė strypą, kas, neprisimena, galbūt V.. Tada nubėgo nuo nukentėjusiojo ir pasislėpė „Maksimoje“. Paskui iš „Maksimos“ išėjo, nubėgo link miškelio, prie stotelės, įsėdo į autobusą ir visi trys grįžo į bendrabutį. Cigaretė liko pas V., ką jis su ja padarė, neklausė. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, kad taip padarė, nukentėjusiojo atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas G. M. esmines aplinkybes nurodė analogiškas nurodytoms jo apklausos teisme metu. Papildomai buvo nurodęs, kad jokių pinigų už tą cigaretę jis negavo, tik šiek tiek parūkė. Susitarimo naudoti peilį tarp jų nebuvo, viskas įvyko spontaniškai. Priešingai, nei apklausos teisme metu buvo nurodęs, kad peilį buvo pasiėmęs iš V. kambario prieš važiuojant susitikti su elektroninės cigaretės pardavėju (1 t., b. l. 182).
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su G. buvo prekybos cente „BIG“. G. paskambino V. ir G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti, nes V. nori nusipirkti elektroninę cigaretę, sutiko. Su G. M. nuvažiavo pas V., su juo susitiko prie bendrabučio. G. kalbėjo su V., o jis (T. M.) buvo šone ir kalbėjo su kitu draugu. Negirdėjo, kaip V. Z. G. M. sakė, kad pagrobs cigaretę, tik nuvykus į vietą, V. jam (T. M.) pasakė, kad jei pardavėjui nebus 18 metų, jie cigaretę atims. V. Z. paprašė pardavėjo parodyti cigaretę, nukentėjusysis ją parodė. V. Z. įsikišo cigaretę į kišenę. Nukentėjusysis paprašė atiduoti cigaretę. Tada V. Z. paprašė G. paduoti peilį. Jis tuo metu per kelis žingsnius atsitraukė į šalį. Nukentėjusysis nubėgo porą metrų nuo jų, nes V. ištraukė peilį ir laikė rankoje. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog V. jiems pasakė „bėkit, nes papjausiu“. Tada tie vaikinai nubėgo, po to jie (V. Z., G. M. ir jis) ėmė bėgti nuo nukentėjusiojo, nes jis bėgo su strypu ir bėgdamas skambino policijai. Paėmė po strypą, jis (T. M.) su strypu bėgo nuo nukentėjusiojo link „Maksimos“. Atsisukęs pamatė, kad pas G. nebėra strypo, tada pats numetė. Nubėgo į „Maksimą“, po to iš „Maksimos“ bėgo link stotelės ir važiavo namo. Pripažino, kad įvykio metu suprato, jog jie nori pagrobti cigaretę. Dėl padaryto gailisi, susitiko su J. N. ir atlygino jam žalą, o kiti (V. Z. ir G. M.) atidavė jam skirtumą. Kai atlygino žalą, nukentėjusiojo atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas T. M. iš esmės davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad tos cigaretės jis net nerūkė, ji, kiek žino, liko pas V.. Nežino, ką V. su ja padarė, tik kitą dieną sakė, kad duos jam 5 EUR, bet taip ir nedavė. Susitarimo pagrobti cigaretę tarp jų nebuvo. Apie tai, kad jie turėjo peilį ir jį panaudos, jis nežinojo. Važiavo tiesiog kompanijai palaikyti. Pats tiems vaikinams negrasino ir tos cigaretės iš jų neėmė, nors suprato, kad pats to nenorėdamas dalyvavo plėšime, tačiau tai, kad jie panaudos peilį jam buvo netikėta. Iš kur tas peilis atsirado pas G., nežino, kol važiavo iki tos susitikimo su elektroninės cigaretės pardavėju vietos peilio nematė, jo niekas nerodė. Tačiau tą peilį diena iki to įvykio matė bendrabutyje, kambaryje pas V.. Po to įvykio nei peilio, nei elektroninės cigaretės nematė (2 t., b. l. 9, 14, 17).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davę parodymus kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamųjų gynėjai ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų V. Z., G. M. ir T. M. parodymų jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. N. parodė, kad maždaug 2017 m. lapkričio 13 d., jis įdėjo į „Facebook“ skelbimą, kad parduoda jam priklausančią elektroninę cigaretę „G-Priv“ su kaitikliu „Phazaoh“ (cigaretė buvo juodos spalvos su raudonos spalvos mygtukais šone, kaitiklis sidabrinės spalvos su geltonos spalvos gumele) už 90 EUR. 2017 m. lapkričio 15 d., 16.55 val. jam į „Facebook“ paskyrą parašė nepažįstamas vaikinas – V. Z., kuris domėjosi, ar parduoda ir už kiek parduoda elektroninę cigaretę. Parašė, kad parduoda, pasakė tą pačią kainą, kuri buvo nurodyta skelbime. V. Z. visiškai nesiderėjo ir pasiūlė tą patį vakarą susitikti, nes jam labai reikėjo tos cigaretės. Iš pradžių jis pasiūlė, kad V. Z. atvažiuotų dienos metu prie jo mokyklos Užupyje, tačiau V. Z. labai norėjo cigaretę pirkti tą patį vakarą. Tada pasakė, kad atvažiuotų netoli jo namų, tai yra į Nemenčinės plente esančią stotelę „Ežerėliai“. Susirašinėjimo metu tas vaikinas parašė, kad jie bus dviese, jis parašė, kad bus su broliu. 18.30 val. autobusu Nr. 39 atvažiavo ne du, o trys jam nepažįstami vaikinai, kurie priėjo prie jo ir brolio J. N., vienas iš jų, kuris buvo tas pats vaikinas iš nuotraukos „Facebook“ paskyroje, užvadintoje „V. Z.“, pasakė, kad parodytų cigaretę. Padavė jam savo elektroninę cigaretę. Vaikinas paėmęs ją apžiūrėjo, tiksliai nepamena, gal buvo perdavęs ir kitam, žemesnio ūgio, tamsių plaukų vaikinui, tačiau po to ją įsidėjo sau į kišenę. Jis (J. N.) pasakė, ką jis išdarinėja, kad kvies policiją. Tada V. Z. pasakė: „duok peilį“, ir žemesnio ūgio, tamsių plaukų vaikinas jam padavė apie 30 cm bendro ilgio lenktą peilį su šviesios spalvos (galimai baltos) rankena. Tada V. Z. jam tuo peiliu pagrasino ir pasakė: „aš tave papjausiu“ ir pradėjo bėgti į jį. Išsigandęs numetė savo kuprinę ir pradėjo nuo jų bėgti, brolis, kiek matė, taip ir liko stovėti toje vietoje. Nubėgęs apie 10 metrų rado įsmeigtą į žemę strypą, kurį ištraukė ir apsisuko gintis nuo to vaikino su peiliu, kuris nuo jo stovėjo apie 10 metrų atstumu. V. Z. pavaidino, kad mes į jį tą peilį, jis užsimojo į jų pusę strypu. Tada jie pradėjo nuo jo bėgti. Bėgo jiems iš paskos ir tuo pat laiku skambino į policiją. Pakeliui jie surado tokius pat strypus ir V. Z. apsisuko ir užsimojo į jo pusę tuo strypu ir peiliu abiejose rankose. Jis apsisuko ir pradėjo nuo jo bėgti, girdėjo, kad jis jį vejasi. Nubėgo apie 20-30 metrų, tada pasuko, pasislėpęs už pušies, ir tuo momentu į jo koją atsitrenkė tas metalinis, apie 150 cm ilgio strypas. Strypas jam pataikė į koją, nuo jos rikošetavo ir nukrito ant žemės. Ant kojos jokio sužalojimo neliko, nes apsaugojo kelnės ir tai, kad jis pasitraukė už medžio, be to mesta buvo iš maždaug 10-15 metrų atstumo. Kai pažiūrėjo į tų vaikinų pusę, pamatė, kad V. Z. rankose strypo jau neturi, tad suprato, kad strypą metė jis. Tuo metu tas tamsių plaukų žemesnio ūgio vaikinas buvo už V. Z., ir strypą turėjo rankoje, bet jo nemetė. O tas trečias aukštas vaikinas stovėjo dar toliau, jo rankose strypo nematė, nėra įsitikinęs, ar jis iš viso ėmė strypą bėgdamas. Kai į jį buvo numestas tas strypas, jie apsisuko ir pradėjo bėgti link parduotuvės „Maxima“, jis juos vijosi, bet po to pametė, nežino, kur jie nubėgo. Tą patį vakarą V. Z. pakeitė savo paskyros „Facebook“ pavadinimą, o šiuo metu jo paskyra visiškai ištrinta. Pažymėjo, kad trečiasis vaikinas, liekno kūno sudėjimo, taip pat dalyvavo plėšime, tačiau jis jam nieko nesakė, jokių veiksmų nedarė, tiesiog stovėjo šalia tų dviejų vaikinų. Dėl plėšimo patyrė 90 EUR turtinę žalą. Kadangi strypu koja sužalota nebuvo, patyrė tik fizinį skausmą, į medikus nesikreipė (1 t., b. l. 19, 25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. N. parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, 18.30 val. kartu su broliu atėjo į „Ežerėlių“ stotelę, kur brolis – J. N. buvo susitaręs dėl elektroninės cigaretės pardavimo. Atvykusiu autobusu (Nr. 17 ar 39) atvažiavo trys jam nepažįstami vaikinai, kurie priėjo prie jų, ir vienas iš jų pasakė, kad brolis parodytų cigaretę. J. padavė jam elektroninę cigaretę (tikslaus pavadinimo nežino), o tas vaikinas pasakė „viskas“. Brolis paprašė duoti pinigus, o tas vaikinas atsakė: „ar tu nori gulėti prieš mane“. Brolis paklausė: „ką tu man gali padaryti?“, tada tas vaikinas, kurį matė „Facebooke“ kai brolis su juo susirašinėjo (vėliau jį rodė per žinias) žemiausio ūgio, jauniausio amžiaus vaikinui (jo per žinias nerodė) pasakė, kad šis paduotų jam peilį. Tas žemo ūgio vaikinas padavė jam lenktą, ilgą peilį su graviruota rankena šviesios spalvos. Paėmęs peilį vaikinas broliui pasakė: „dabar aš padursiu tave“. Brolis pradėjo nuo jų bėgti, ir jis taip pat pradėjo bėgti. Nubėgęs apie 20 metrų brolis iš kažkur paėmė strypą ir atsisuko į tų vaikinų pusę. Tada tas vaikinas su peiliu pavaidino, kad nori mesti į jo brolį peilį, po ko visi trys apsisuko ir pradėjo bėgti link parduotuvės „Maxima“, į Antakalnio pusę. Jis tuo metu skambino į policiją, o brolis juos vijosi. Vienu momentu jis juos prarado iš akiračio, nematė, kas vyko toliau. Kai nuėjo iki brolio, kuris stovėjo prie „Maximos“, jis jam pasakė, kad juos pamėtė. Po 0,5 minutės atvažiavo policijos pareigūnai, kartu su jais ieškojo tų vaikinų, bet nerado. Tas trečias aukščiausias vaikinas, kurį vėliau rodė per žinias kartu su tuo pagrindiniu vaikinu, kuris broliui grasino peiliu, viso šio įvykio metu nieko nedarė ir nesakė, tiesiog stovėjo šalia (1 t., b. l. 32-33).
Protokole-pareiškime užfiksuota, kad nukentėjusysis J. N. pranešė, jog 2017 m. lapkričio 15 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Nemenčinės pl.-Ežerėlių g. susitiko su jaunuoliais, kuriems turėjo parduoti elektroninę cigaretę, jaunuoliai grasindami peiliu, atėmė elektroninę cigaretę ir pasišalino. Elektroninės cigaretės vertė 90 EUR (1 t., b. l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 18.34 val., Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Nemenčinės pl. 54A, pranešėją ką tik užpuolė trise su peiliais, atėmė elektroninę cigaretę. Pranešėjas vejasi iš paskos (1 t., b. l. 12).
Skambučio Bendrajam pagalbos centrui stenogramoje nurodyta, kad pokalbio metu nukentėjusysis pranešė, jog ji apvogė nepažįstami asmenys ir atėmė iš jo elektroninę cigaretę. Užpuolikai buvo trise, užpuolė su lazdomis ir peiliais. Vienas iš užpuolikų buvo žemesnis, ranką apsivyniojęs kažkuo raudonu. Užpuolikai bėgo pro parduotuvę „Maxima“ į miško pusę. Nukentėjusysis nurodė, kad pats šiuo metu yra Nemenčinės pl., netoli parduotuvės „Maxima“ (1 t., b. l. 66-68).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjo R. J. (R. J.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 18.40 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Nemenčinės pl. 54A pranešėją užpuolė trys asmenys ir grasindami peiliu, atėmė elektroninę cigaretę. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas J. N. ir jo brolis J. N., kurie paaiškino, kad socialiniame tinklalapyje „facebook“, buvo patalpinę skelbimą, jog parduoda elektroninę cigaretę ir šiandiena t. y. 2017 m. lapkričio 15 d. susitarė susitikti su pirkėju. Į susitikimą kartu su pirkėju, kuris buvo šviesių plaukų aukštas (galimai V. Z.) atėjo dar du jaunuoliai, iš kurių vienas ant rankos buvo apsivyniojęs kažką raudonos spalvos. J. N. išsitraukė elektroninę cigaretę, kad ją parodyti, kaip vienas iš minėtų jaunuolių išsitraukė peilį ir pradėjo reikalauti atiduoti elektroninę cigaretę bei grasinti. Atėmę elektroninę cigaretę, jaunuoliai pasišalino link Ežerėlio g., link miškelio. Su nukentėjusiais dirbo pagal požymius, pravažiavo apylinkę, tačiau jaunuolių, kurie įvykdė nusikalstamą veiką nepastebėjo (1 t., b. l. 13).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. N. nuotraukoje Nr. 6 parodytą V. Z. pagal veido bruožus atpažino, kaip asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 15 d. norėjo iš jo įsigyti elektroninę cigaretę (1 t., b. l. 23-24)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. N. atpažino G. M., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kuris 2017 m. lapkričio 15 d., apie 18 val., Nemenčinės pl., stotelėje „Ežerėliai“ kartu su kitais dviem vaikinais atėmė iš jo elektroninę cigaretę panaudoję peilį, strypą. Šis asmuo galimai plėšimo metu perdavė kitam vaikinui peilį, taip pat buvo paėmęs strypą, bet juo jam negrasino (1 t., b. l. 178-179).
Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Nemenčinės pl.-Ežerėlių g., vieta yra apšviesta. Po apžiūros paimtas įvykio vietoje rastas metalinis strypas 1,5 m ilgio, kuris buvo apžiūrėtas 2018 m. sausio 2 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 14-17, 57-58).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. N. pateikė V. Z. nuotraukas ir susirašinėjimą su V. Z. „Facebook“ tinklalapyje, kurie apžiūrėti 2018 m. sausio 3 d. apžiūros protokolu. Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas minėtas susirašinėjimas užfiksuota, kaip nukentėjusysis J. N. tarėsi su V. Z. dėl susitikimo. V. Z. primygtinai prašė susitikti tos pačios dienos vakare, rašė, kad elektroninę cigaretę su kaitikliu nori įsigyti būtent šiandien, t. y. 2017 m. lapkričio 15 d.. Susitarė susitikti Ežerėlių stotelėje. Nukentėjusysis nurodė, kad bus su broliu, o V. Z. rašė, kad bus su draugu (1 t., b. l. 34-44).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas parduotuvės „Maxima“, esančios Nemenčinės pl. 33, Vilniuje, pateiktas vaizdo įrašas ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kaip 2017 m. lapkričio 15 d., 18.37 val. į parduotuvę įbėga tris vaikinai. Vaikinas Nr. 1 ilgų, šviesių plaukų, galvos šonai nukirpti trumpai, apsirengęs tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus, chaki spalvos striukę iki kelių, su gobtuvu, gobtuvas uždėtas ant galvos (V. Z.). Vaikinas Nr. 2 šviesių, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs pilkos spalvos kelnes su juodos spalvos juostelėmis ir ženklu „Adidas“, tamsios spalvos striukę, po striuke pilkos spalvos džemperį su gobtuvu mėlynai-pilkos spalvos, juodos spalvos kėdus su baltos spalvos „Nike“ ženklu (T. M.). Vaikinas Nr. 3 juodų, vidutinio ilgio plaukų, apsirengęs tamsios spalvos kelnes, pilkos spalvos striukę, po striuke tamsios spalvos džemperį su gobtuvu, ant nugaros užsidėjęs kuprinę mėlynos spalvos su oranžinėmis juostelėmis, užsidėjęs raudonos spalvos pirštines su atvirais pirštais (G. M.). Įjungus įrašą pavadinimu: „(15-11-17 18'37'09).avi“ matyti kaip 2017 m. lapkričio 15 d., 18.37 val. minėti tris vaikinai laiptais pakyla į antrą aukštą ir stovi prie lifto. V. Z. ir T. M. dūsauja, vėliau rodo pirštu į liftą. Visi trise stovi prie lifto, vėliau kai jie pamato laiptais į jų pusę kylantį žmogų visi trys vaikinai pasišalina nuo lifto į šalia esančios vaistinės vidų, V. Z. ir T. M. užsideda gobtuvus ant galvų. Užėję į vaistinę visi tris vaikinai apsisuka ir užeina į lifto vidų, lifto duris užsidaro. Įjungus failą pavadinimu „(15-11-17 18'38'48).avi“ matyti, kaip 2017 m. lapkričio 15 d., 18.38 val. minėti trys vaikinai išeina iš parduotuvės „Maksima“, V. Z. uždėjęs gobtuvą ant galvos iškarto eina į kairę pusę. T. M. ir G. M. eina tiesiai, vėliau pasuka į kairę ir eina paskui V. Z. į Antakalnio pusę (1 t., b. l .51-56).
Nukentėjusiojo J. N. 2017 m. gruodžio 30 d. pareiškime dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 30 d. T. M. atlygino jam visą plėšimo metu padarytą žalą, t. y. 90 EUR, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Be to, T. M. jo atsiprašė (1 t., b. l. 27).
Dėl veikos kvalifikavimo
Plėšimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta kvalifikuota plėšimo sudėtis, prie kurios priskiriamas ir svetimo turto pagrobimas panaudojant peilį. Šiuo atveju nusikaltimui konstatuoti pakanka, kad peilis būtų demonstruojamas nukentėjusiajam kaip įbauginimo priemonė, įrodanti kaltininko ketinimų pavojingumą ir realumą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamojoje teisėje numatoma, kad susitarimo turinys darant nusikalstamą veiką gali būti pakoreguotas ir, jei tam pritaria kiti nusikalstamos veikos dalyviai, visi bendrininkai atsako pagal pakoreguotą susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose ir teismų praktikos apžvalga“ // teismų praktika. 2004, Nr. 21). Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad susitarimas gali būti tiek suplanuotas tiek iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008; 2K-5/2009; 2K-214/2011; 2K-271-303/2016; 2K-349-648/2017).
Šiuo atveju kaltinamieji V. Z. ir G. M. parodė, kad važiuodami į susitikimą su nukentėjusiuoju buvo susitarę pagrobti iš jo elektroninę cigaretę. T. M. patvirtino, kad apie tai sužinojo nuvykęs į susitikimo vietą, tačiau dar iki susitikimo su J. N. ir tam neprieštaravo. Nurodytas kaltinamųjų susitarimas rodo vieningą tyčią daryti nusikalstamą veiką. Kaltinamieji tvirtino, jog iš anksto nebuvo suplanavę nusikaltimo metu naudoti peilį – V. Z. nurodė, kad peilį pasiėmė savigynai, G. M. – kad tą peilį jam perdavė V. Z. važiuojant autobusu, bet dėl ko – nesuprato, T. M. tvirtino, kad peilį pirmą kartą pamatė jau nusikalstamos veikos vykdymo metu, t. y. kai G. M. V. Z. prašymų jį perdavė pastarajam. Kaltinamųjų parodymai dėl peilio pasiėmimo ir panaudojimo aplinkybių iš esmės tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka vieni kitus, tačiau net ir nesant išankstinio susitarimo turto grobimo metu naudoti peilį, kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo J. N. parodymai patvirtina, kad visi trys kaltinamieji nusikaltimo metu suvokė, jog V. Z. siekdamas išsaugoti pagrobtą turtą, pagrasino nukentėjusiajam peiliu. Ginčo, kad visi kaltinamieji suprato, jog atbaidydamas J. N. V. Z. naudoja peilį, nėra. T. M. parodė, kad girdėjo, kaip V. Z. liepė G. M. paduoti jam peilį ir kaip V. Z. pagrasino nukentėjusiajam ir jo broliui, kad papjaus, jei šie nepabėgs, G. M. perdavė peilį V. Z. ir taip pat girdėjo išsakytus grasinimus, t. y. nežiūrint į tai, kad T. M. ir G. M. patys peilio nenaudojo ir juo negrasino, tokiems V. Z. veiksmams jie neprieštaravo ir nesistengė jų nutraukti, priešingai, G. M. įvykdė V. Z. prašymą ir perdavė šiam peilį, V. Z. nukreipus į nukentėjusįjį peilį, tiek G. M., tiek T. M. girdėjo išsakytus grasinimus nukentėjusiajam, tačiau ir toliau stovėjo šalia, taip rodydami pritarimą V. Z. veiksmams, jį padrąsindami bei sudarydami J. N. bauginančią aplinką. Iš čia darytina išvada, jog kaltinamieji konkliudentiniais veiksmais jau pradėjus daryti nusikaltimą susitarė dėl elektroninės cigaretės pagrobimo naudojant peilį bei tokius veiksmus tęsė iki buvo pasiektas tikslas – užvaldytas svetimas turtas.
Taigi, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtina, kad G. M., T. M. ir V. Z. veikdami bendrininkų grupėje bei turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 15 d., apie 18.30 val., Nemenčinės pl. 54A, Vilniuje, susitikimo su J. N. metu pagrobė iš jo elektroninę cigaretę ir, siekdami ją išsaugoti, pagarsino nukentėjusiajam peiliu, taip įveikdami jo pasipriešinimą. Siekdami išsaugoti pagrobtą turtą visi trys kaltinamieji buvo pasiėmę ir metalinius strypus, tai patvirtino patys kaltinamieji, nukentėjusysis ir liudytojas J. N.. Strypus pas kaltinamuosius pamatęs nukentėjusysis atsisakė minties juos vytis ir pasislėpė už medžio, t. y. tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo dar kartą įveiktas J. N. bandymas susigrąžinti pagrobtą turtą, kas atitinka plėšimo nusikalstamos veikos sudėtį. Teismo vertinimu, nors strypų panaudojimas pagrobto turto išsaugojimui ir nebuvo iš anksto kaltinamųjų aptartas, tačiau tai, kad strypus pasiėmė visi trys, dar kartą patvirtina jų tyčią veikti iš vien. T. M. teiginys, kad jis nesuvokė, kokiu tikslu paėmė strypus, yra visiškai nelogiškas. Nurodytus kaltinamųjų veiksmus nukentėjusysis suvokė kaip grėsmę, tai matė ir T. M., todėl tai, kad vėliau pastarasis strypą išmetė ir jo nepanaudojo, jo atsakomybės nepašalina.
Nusikalstamos veikos padarymo metu kiekvienas iš kaltinamųjų realizavo dalį kvalifikuotos plėšimo sudėties objektyviųjų požymių – V. Z. tiesiogiai grasino J. N. peiliu, metė į jį metalinį strypą, G. M. turėjo su savimi peilį, kurį perdavė V. Z., bei kartu su T. M. stovėdamas greta V. Z., kėlė papildomą grėsmę J. N.. Tokie T. M. ir G. M. veiksmai atitinka į plėšimo sudėtį įeinančio psichologinio smurto požymį, kas leidžia daryti išvadą, jog visi kaltinamieji atliko nusikalstamos veikos vykdytojų vaidmenį, juos vienijo bendras, nusikalstamos veikos vykdymo metu atsiradęs susitarimas – pagrobti svetimą turtą naudojant peilį bei metalinius strypus, todėl tokie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika nuosavybei, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje. Nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, kaltinamieji nukentėjusiojo atsiprašė.
V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertintina ir V. Z. asmenybė – teisiamas trečią kartą, pirmus du kartus teistas už vagystes, nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam teistumui (t. 1, b. l. 146-157), ne karą baustas administracine tvarka, 2015 m. spalio 22 d. už vagystę iš parduotuvės (t. 1, b. l. 158-159). Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 1, b. l. 163-165). Kaltinamasis niekur nedirba (t. 1, b. l. 143), mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau pagal 2017 m. gruodžio 27 d. įstaigos pateiktą informaciją, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. yra praleidęs 58 pamokas be pateisinamos priežasties (t. 1, b. l. 165). Nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamajam yra būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei darymas, jokio legalaus pajamų šaltinio asmuo neturi, nėra suinteresuotas mokslu, kas rodo didesnę analogiškų nusikaltimų darymo ateityje tikimybę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. Z. vaidmuo šiuo atveju buvo pagrindinis. Būtent jis sugalvojo pagrobti elektroninę cigaretę ir pasiūlė tai padaryti kitiems, jis pasiėmė peilį, kuriuo vėliau ir grasino nukentėjusiajam, jis metė į J. N. metalinį strypą ir realizavo pagrobtą turtą. Tai rodo didesnį kaltininko pavojingumą visuomenei ir kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo bausmės nebuvo pakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šioje byloje V. Z. skirtina griežtesnė ir vienintelė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). T. M. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 22), tris kartus baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto (t. 2, b. l. 23-24). Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 26-28), niekur nedirba (t. 2, b. l. 21) teismo posėdyje parodė, kad neoficialiai savaitgaliais dirba statybose, mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau per pirmą pusmetį be pateisinamos priežasties praleido 330 pamokų (t. 2, b. l. 25). Nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis legalaus pajamų šaltinio neturi, nėra suinteresuotas mokslu, kas rodo didesnę tikimybę, jog ateityje ir toliau gali daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Kita vertus, T. M. vaidmuo nusikaltimo daryme buvo antraeilis, nukentėjusysis jį įvardijo kaip pasyviausią dalyvį ir prašė skirti jam švelnesnę bausmę, be to, būtent šis kaltinamasis inicijavo ir atlygino J. N. žalą (t. 1, b. l. 27). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. M. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 191), du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto (t. 1, b. l. 192-193). Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus (diagnozė – mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai) (t. 1, b. l. 195-197), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad G. M. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 4). Kaltinamasis niekur nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau pagal 2017 m. gruodžio 28 d. įstaigos pateiktą informaciją, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. yra praleidęs 248 pamokas be pateisinamos priežasties (t. 1, b. l. 194). Nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis legalaus pajamų šaltinio neturi, nėra suinteresuotas mokslu, kas rodo didesnę tikimybę, jog ateityje ir toliau gali daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Kita vertus, G. M. vaidmuo nebuvo pagrindinis, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, t. y. dėl gyvenimiškos patirties stokos lengviau pasiduodantis kitų asmenų įtakai bei nesugebantis tinkamai įvertinti savo veiksmų sukeliamų pasekmių. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad BK 41 ir 80 straipsniuose numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, pritaikius BK 91 straipsnio 3 dalyje terminuotos laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiams skyrimo taisykles.
Atsižvelgiant į kaltinamųjų jauną amžių ir tai, kad jie vis dar tęsia mokslą, kas visgi gali teigiamai įtakoti tolimesnį jų gyvenimo būdą, teismas laiko, kad yra tikslinga V. Z. ir T. M. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, o G. M. – 92 straipsnio nuostatas ir paskirtų bausmių vykdymą atidėti, laikant, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis parinktinas pagal nusikalstamos veikos darymo aktyvumą bei kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis – V. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 m. laikotarpiui, T. M. ir G. M., kaip nepilnamečiui nusikalstamos veikos padarymo metu – 1 m. laikotarpiui.
Be to, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo laiką, aplinkybes ir pobūdį, taip pat kaltinamųjų asmenybes, teismas laiko tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, įpareigoti kaltinamuosius V. Z. ir T. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti, nesant tokios galimybės – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Kadangi nusikaltimo padarymo metu G. M. buvo nepilnametis, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, jam taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas. Remiantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, G. M. elgesį apriboti dvylikai mėnesių, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, nesant tokios galimybės – registruotis darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. lapkričio 23 d., 10 val. iki 2017 m. lapkričio 23 d., 17.11 val., t. y. vieną dieną (1 t., b. l. 167-168, 176), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. lapkričio 23 d., 8.20 val. iki 2017 m. lapkričio 25 d., 7.45 val., t. y. dvi dienas (1 t., b. l. 112-113, 135), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 136, 177; 2 t., b. l. 10) – paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – metalinis strypas priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) (1 t., b. l. 59-60) – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, V. Z. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 23 d., 8.20 val. iki 2017 m. lapkričio 25 d., 7.45 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, V. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslus arba dirbti, nesant tokios galimybės – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslus arba dirbti, nesant tokios galimybės – registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, G. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 23 d., 10 val. iki 2017 m. lapkričio 23 d., 17.11 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatomis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, taikant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, nesant tokios galimybės – registruotis darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą kaltinamiesiems skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Z., G. M. ir T. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – metalinį strypą, priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.