- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- 2VP-1348-639/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07231-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., L. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys L. Ž., S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo, prašydama spręsti klausimą dėl L. Ž. atsakomybės už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. vykdomojo rašto Nr. e2-1246-676/2024 reikalavimų nevykdymą ir taikyti įstatymo numatytas sankcijas už teismo sprendime nurodyto įpareigojimo nevykdymą.
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/24/01583, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1246-676/2024 dėl įpareigojimo nevykdymo, t. y. “įpareigoti atsakovę L. Ž. per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į kompetentingas institucijas dėl nepilnamečiui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės teikiamų išmokų - šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio D. P. (D. P.) atidalytą sąskaitą banke“.
3. Išieškotojas S. P. kreipėsi į antstolę, pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodydamas, jog skolininkė L. Ž. jam neteikė informacijos apie tai ar įvykdytas įpareigojimas dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas, kad vaikui skiriamos piniginės lėšos būtų pervedamos į D. P. banko sąskaitą. Išieškotojo S. P. teigimu, skolininkė planavo įvykdyti teismo sprendimą, tačiau ligi šiol to nepadarė. 2024 m. spalio 31 d. patikrinus socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatyta, jog vaikui skiriamos išmokos pervedamos į skolininkės L. Ž. asmeninę banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2024 m. spalio 31 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-457174, kuriame konstatavo, kad teismo sprendimas, įpareigojantis L. Ž. atlikti tam tikrus veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-1246-676/2024, neįvykdytas.
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) L. Ž., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, tačiau pateikė įrodymus apie vaiko vardu atidarytą sąskaitą, vaiko sąskaitos išrašus, duomenis apie vaikui skiriamas išmokas.
Šalies argumentai
6. Į teismo posėdį pareiškėja antstolė V. D. neatvyko, pareiškime prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. P. su antstolės pareiškimu sutiko. Paaiškino, jog L. Ž. nesilaiko teismo sprendime nurodyto įpareigojimo, kreiptis į kompetentingas institucijas, kad vaikui skiriamos valstybės išmokos būtų pervedamos į nepilnamečio D. P. vardu atidarytą banko sąskaitą. Pažymėjo, kad jam kyla abejonių dėl vaikui skirtų lėšų ir tėvo mokamo išlaikymo tinkamo tvarkymo ir panaudojimo. Vaikui skirtos išmokos pervedamos į L. Ž. vardu atidarytą banko sąskaita ir ji nevaržomai disponuoja vaikui priklausančiomis lėšomis. Pažymėjo, kad telefonu buvo informavęs L. Ž. apie teismo posėdį, tačiau ji nurodė, jog dalyvauti negalės.
8. Suinteresuotas asmuo L. Ž. į teismo posėdį neatvyko, nors teismas jos dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu. 2025 m. sausio 8 d. teismo nutartimi už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, L. Ž. taikyta teismo nuobauda - skirta bauda. Atsižvelgiant į tai, kad dėl skolininkės neatvykimo buvo ne kartą atidėtas teismo posėdis, į tai, kad skolininkė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė bei tai, kad apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką L. Ž. informuota tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. Ž. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. Nr. e2-1246-676/2024 pagal ieškovo S. P. (S. P.) ieškinį atsakovei L. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1246-676/2024 pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9199-1030/2019 priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir priteista iš ieškovo S. P. (S. P.) išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 15 d., iki vaiko pilnametystės, ir nustatyti jog iš šios priteisiamos kas mėnesį 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaikymo sumos ieškovas S. P. (S. P.) 200 Eur (du šimtus eurų) perveda į vaiko motinos L. Ž. sąskaitą, o likusius 200 Eur (du šimtus eurų) naudoja sūnaus D. P. (D. P.) poreikių tenkinimui tuo metu, kai D. P. (D. P.) būna pas ieškovą S. P. (S. P.). L. Ž. paskirta nepilnamečio vaiko D. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas taip pat nusprendė „Įpareigoti atsakovę L. Ž. per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į kompetetingas institucijas dėl nepilnamečiui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės teikiamų išmokų – šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio D. P. (D. P.) atidarytą sąskaitą banke.“ Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 9 d.
10. Antstolės V. D, kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/24/01583, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1246-676/2024 dėl įpareigojimo nevykdymo, t. y. “įpareigoti atsakovę L. Ž. per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į kompetetingas institucijas dėl nepilnamečiui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės teikiamų išmokų - šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio D. P. (D. P.) atidalytą sąskaitą banke“. Išieškotojas S. P. pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodydamas, jog skolininkė L. Ž. jam neteikė informacijos apie tai ar įvykdytas įpareigojimas dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas, kad vaikui skiriamos piniginės lėšos būtų pervedamos į D. P. banko sąskaitą. Išieškotojo S. P. teigimu, skolininkė planavo įvykdyti teismo sprendimą, tačiau lyg šiol to nepadarė. 2024 m. spalio 31 d. patikrinus socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatyta, jog vaikui skiriamos išmokos pervedamos į skolininkės L. Ž. asmeninę banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 31 d. skolininkė L. Ž. neįvykdė teismo sprendimo, antstolė 2024 m. spalio 31 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-4-57174, kuriame konstatavo, kad teismo sprendimas, įpareigojantis L. Ž. atlikti tam tikrus veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-1246-676/2024, neįvykdytas.
11. Antstolė 2024 m. spalio 31 d. pareiškimu Nr. S-24-4-57178 dėl teismo sprendimo nevykdymo prašo spręsti klausimą dėl skolininkės atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą ir taikyti įstatymo numatytas sankcijas.
12. Teismas bylos nagrinėjimo metu pateikė užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikti informaciją į kurio asmens vardu atidarytą banko sąskaitą pervedamos D. P. skirtos išmokos ir ar kreipėsi D. P. motina L. Ž. su prašymu, kad jos nepilnamečio sūnaus D. P., piniginės išmokos būtų pervedamos į D. P., gim. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą.
13. 2025 m. sausio 30 d. atsakydamas į teismo pateiktą užklausą Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius pateikė raštą, kuriame nurodo, jog duomenų, kad L. Ž. būtų kreipusis su prašymu dėl D. P. šalpos išmokos pervedimo į D. P. asmeninę banko sąskaitą, neturi.
14. Atsakydamas į teismo užklausą, 2025 m. vasario 3 d. raštu Klaipėdos savivaldybės administracijos socialinės gerovės departamento socialinių išmokų skyrius 1, nurodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. buvo pateiktas prašymas paskirtą išmoką vesti į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą.
15. CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas savanoriškai, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
17. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolės žinioje yra vykdomoji byla, kurioje vykdomas nepiniginio pobūdžio išieškojimas dėl įpareigojimo valstybės teikiamų išmokų - šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio vardu atidarytą sąskaitą banke.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).
19. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje, t. y. gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad skolininkui gali būti taikoma bauda ne vieną kartą, jeigu jis ir toliau nevykdo reikalavimų.
20. Nagrinėjamu atveju antstolė 2024 m. spalio 31 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-457174, kuriuo nustatė, kad teismo sprendimas, įpareigojantis L. Ž. atlikti tam tikrus veiksmus civilinėje byloje Nr. e2-1246-676/2024, neįvykdytas. Antstolei patikrinus nustatyta, kad vaikui D. P. skirtos valstybės išmokos toliau mokamos į jo motinos L. Ž. vardu atidarytą sąskaitą.
21. Iš teismui pateiktų kompetentingų institucijų atsakymų į teismo prašymą dėl informacijos suteikimo, matyti, kad skolininkė 2024 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos savivaldybės administracijai pateikė prašymą paskirtą išmoką vesti į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, taip iš dalies įvykdė teismo sprendime nurodytą įpareigojimą. T. V. socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriui toks prašymas (vadovaujantis šios institucijos raštu pateikta informacija) pateiktas nebuvo. 2025 m. vasario 3 d. raštu Klaipėdos savivaldybės administracijos socialinės gerovės departamento socialinių išmokų skyrius 1, nurodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. buvo pateiktas prašymas paskirtą išmoką vesti į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į antstolės nustatytas aplinkybes bei institucijų teismui pateiktus duomenis, matyti, kad L. Ž. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1246-676/2024 nurodytą įpareigojimą „Įpareigoti atsakovę L. Ž. per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į kompetetingas institucijas dėl nepilnamečiui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės teikiamų išmokų – šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio D. P. (D. P.) atidarytą sąskaitą banke“ įvykdė tik iš dalies.
22. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė L. Ž. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pilna apimtimi nevykdo. Byloje objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nustatytas teismo įpareigojimas nevykdoma dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininkės, nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Tokių duomenų nepateikė ir skolininkė L. Ž. (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo vertinamas L. Ž. elgesys tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek elgesys vykdant teismo sprendimą. Skolininkė nė į vieną posėdį nei nuotoliniu būdu nei dalyvavimu gyvai, neatvyko, procesinių dokumentų nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad L. Ž. neginčija fakto, jog teismo sprendimas nevykdomas, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jokių duomenų įrodančių, kad teismo sprendime nurodytas įpareigojimas vykdomas ar priežasčių, kodėl nevykdo teismo įpareigojimo, nenurodė.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).
24. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad L. Ž. kategoriškas nusistatymas nevykdyti teismo nustatyto įpareigojimo, nors tam nėra jokio teisinio pagrindo, nėra pateisinamas. Nesant byloje jokių įrodymų, kad L. Ž. visoms institucijoms, mokančioms jos sūnui D. P. išmokas, būtų pateikusi prašymus šias vaikui skirtas lėšas pervesti į nepilnamečio vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, suinteresuotam asmeniui L. Ž. skirtina bauda už Vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymą.
25. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
26. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
27. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog skolininkei dėl teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymo bauda skiriama pirmą kartą, bei tai, kad iš dalies ji įvykdė teismo sprendime nurodytą įpareigojimą, teismas skiria baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, kas skolininkę turėtų paskatinti gerbti ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei tinkamai įgyvendinti pilna apimtimi teismo įpareigojimą.
28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai į teismą kreipiasi antstolis prašydamas skirti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą baudą už kiekvieną nevykdymo dieną išieškotojo naudai ir pateikia Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, bauda skolininkui skiriama nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).
29. Dėl nurodytų aplinkybių baudos skyrimas nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-4-57174 surašymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 1 d. (kadangi termino pradžios diena tenka nedarbo dieną, termino pradžios diena laikytina po jo einanti darbo diena – 2024 m. lapkričio 4 d.), atitiktų ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir suformuotą teismų praktiką.
30. įvertinus tai, kad teismo sprendimas nėra vykdomas (pilna apimtimi), taip pat atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, spręstina, jog yra pagrindas skolininkei L. Ž. skirti 3 Eur baudą už nustatyto teismo įpareigojimo „.. per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į kompetetingas institucijas dėl nepilnamečiui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini) valstybės teikiamų išmokų - šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio D. P. (D. P.) atidalytą sąskaitą banke“ nevykdymą, kuri teismo vertinimu, esamoje situacijoje atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus baudos skyrimo tikslus, bauda išieškotina S. P. naudai (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui L. Ž., asmens (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1246-676/2024, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. lapkričio 4 d. t. y. nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-4-57174 surašymo dienos, suinteresuoto asmens (išieškotojo) S. P. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei V. D. vykdomąją bylą Nr. 0004/24/01583.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.