Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. (S. P.) ieškinį atsakovei L. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovas S. P. ir jo atstovė advokatė Regina Bertašienė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pasikeitus ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkai, t. y. nustačius, kad D. P. praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat turėtų būti lygi, t. y. vaiko kasdienius ir papildomus poreikius turėtų tenkinti tas iš tėvų, pas kurį būna sūnus. Tačiau šiuo metu susidaro situacija, kad ieškovas išlaiko vaiką, kai pastarasis gyvena pas jį, plius dar moka išlaikymą vaikui, pervesdamas šias lėšas atsakovei, kaip vaikui mokamo išlaikymo uzufruktorei, todėl ieškovo nuomone, jis patyria ženkliai didesnes vaiko išlaikymo išlaidas nei šalys buvo sutarusios teismo patvirtintoje taikos sutartyje.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. Ž. su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad pasikeitus ieškovo su vaiku bendravimo tvarkai, ir vaikui būnant pas ieškovą, jis tenkina kasdienius vaiko poreikius, todėl patyria papildomų išlaidų, dėl to ieškovo mokama išlaikymo suma galėtų būti sumažinama iki 250 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovė nesutiko su ieškovo paskaičiuotomis vaiko būtinųjų poreikių išlaidomis, kadangi šalių sūnus turi vaikystės autizmo spektro sutrikimą, įvairiapusį raidos sutrikimą, todėl turi specialiųjų poreikių, jam reikalinga nuolatinė kineziterapija, mankšta, baseinas ir kitos papildomos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 1 345 – 1 520 Eur suma per mėnesį. Todėl abu tėvai turėtų teikti 500 Eur išlaikymą, ir sutiko, kad valstybės teikiamos išmokos ir vaiko pinigai būtų pervedami į nepilnamečio vaiko D. P. banko sąskaitą ir būtų naudojami vaiko sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadomis šalių šeima iki 2018 m. liepos 1 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 18 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, skirtas atvejo vadybininkas, teikiamo socialinės paslaugos ir sudaromi pagalbos šeimai planai. Vaiko D. P. atžvilgiu 2022 m. liepos 29 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2022 m. lapkričio 7 d. 2023 m. sausio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atvejo vadybos procesas baigtas 2023 m. spalio 31 d. nustačius, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjant klausimus dėl turtinių prievolių, šiuo atveju nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės paskirstymo tarp tėvų, institucijos dalyvavimas nėra privalomas, institucija turtiniais klausimais nepasisako, todėl prašo bylą nagrinėti Skyriaus specialistui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įstatyme įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 924 Eur (apie 708 Eur atskaičiavus mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((CPK) 178 straipsnis)). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis pasiskirstant tėvų naštai išlaikant sūnų. Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-323/2023 pakeitė ieškovo su vaiku bendravimo tvarką, nustatant, kad S. P. su nepilnamečiu sūnumi D. P. praleidžia kas antrą savaitę. Šiuo atveju, susidarė tokia situacija, kad nepilnamečio D. P. faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tačiau tik ieškovas perveda nustatytą išlaikymo sumą į nepilnamečio vaiko motinos sąskaitą. Sumokėjęs priteistą išlaikymo sumą ieškovas sūnui perka maistą, drabužius, mokymosi priemones, apmoka išlaidas už baseino treniruotes, taip pat prisideda prie nekasdienių sūnaus poreikių (pvz. pirko sūnui akinius), t. y. teikia vaikui ir papildomą materialinį išlaikymą, tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Taigi, ieškovas patyria ženkliai didesnes vaiko išlaikymo išlaidas, nes tokiu būdu jis iš esmės išlaiko vaiką, kai pastarasis gyvena pas jį plius dar moka išlaikymą vaikui, pervesdamas šias lėšas atsakovei, kaip vaikui mokamo išlaikymo uzufruktorei. Todėl pasikeitus ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkai, t. y. nustačius, kad D. P. praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, vaiko kasdienius ir papildomus poreikius turėtų tenkinti tas iš tėvų, pas kurį sūnus būna. Pažymėtina, jog atsakovė byloje neginčijo/nenuginčijo minėtų ieškovo įrodymų, patvirtinančių, jog be atsakovei mokėtino sūnaus išlaikymo jis papildomai prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, tiesiogiai pirkdamas vaikui daiktus ir apmokėdamas už sūnui teikiamas paslaugas, nurodytas ieškovo aplinkybes paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė.

Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau kartais priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Būtų neracionalu priteisti išlaikymą iš kiekvieno iš tėvų, abu iš jų paskiriant priteistų sumų tvarkytojais uzufrukto teise, nes iš esmės toks pat rezultatas pasiekiamas priteisiant išlaikymą tik iš skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgus į laiką, kurį vaikas praleidžia su šiuo iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Taigi, nors pagal nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką paprastai nėra skirstomas išlaikymo dydis, pavyzdžiui, jei vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaitgalį, tai neturėtų turėti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį, tais atvejais, kai nustatoma/nustatyta bendravimo tvarka pagal vadinamąjį 50:50 procentų laiko modelį, ji gali turėti įtakos ir nustatant išlaikymo dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77–79 punktai).

Kasacinis teismas, apibendrindamas minėtą kasacinio teismo praktiką, 2020 m. apžvalgos „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ 2.2 papunktyje išaiškino, jog tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog tuo laikotarpiu, kai vaikas būna su kiekvienu iš tėvų, abu tėvai tenkina kasdienius vaiko poreikius, todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta (CPK 185 straipsnis). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad tarp šalių būtų (rašytinis ar žodinis) sutarimas dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo. Be to, nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl teismas abejoja, kad, esant tokiems santykiams ir tokiam bendravimui, šalims protingai pavyktų susitarti dėl vaiko patiriamų išlaidų pasiskirstymo.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-9199-1030/2019 nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, šioje byloje sprendžiant dėl vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties, reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu šalys turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), kapitono pareigose, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis jo darbo užmokestis kas mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro apie 4 000 Eur, ieškovo teigimu, jo mėnesio gaunamos pajamos į rankas vidutiniškai sudaro apie 2 375 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu UAB (duomenys neskelbtini), su požeminė automobilių saugykla ir antžemine parkavimo aikštele. Ieškovas yra nevedęs, bylos duomenimis kitų išlaikytinių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), bei užsiima individualia veikla, atsakovės teigimu, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 200 Eur į rankas. Papildomai atsakovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna 394 Eur šalpos neįgalumo pensiją, 100 Eur tikslinę kompensaciją ir 96,25 Eur išmoką vaikui, iš viso apie 590 Eur per mėnesį. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena jos broliui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė netekėjusi, bylos duomenimis kitų išlaikytinių neturi. Taigi, byloje esantys duomenys bei įrodymai leidžia konstatuoti, kad šalių turtinė padėtis pagal gaunamas pajamas yra panaši, dėl to ginčo byloje nėra, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje šalys savo turtinės padėties pasikeitimų nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, išlaikymo padidinimo vaikui negrindė, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Atsakovė taip pat pateikė nepilnamečio D. P. būtinųjų poreikių lentelę, iš kurioje pateiktų skaičiavimų matyti, kad atsakovės vertinimu vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 1 345 - 1 520 Eur suma per mėnesį. Vaiko išlaidos sudaro: 1) baseino užsiėmimai – 300 Eur; 2) apsilankymas pas specialistus – 100 - 150 Eur, 3) vaistai, vitaminai, tepalai – 60 Eur; 4) užsiėmimai „Mažajam Prince“ – 20 Eur/mėn.; 5) maistas – 300 - 400 Eur/mėn.; 6) drabužiai ir avalynė – 100 Eur/mėn.; 7) komunaliniai mokesčiai – 75 - 100 Eur/mėn.; 8) buitinė chemija ir namų apyvokos prekės – 100 Eur/mėn.; 9) higiena – 50 Eur/mėn.; 10) kuras arba taksi – 90 Eur/mėn.; 11) laisvalaikis, pramogos, žaislai – 100 Eur/mėn.; 12) mokykla – 50 Eur/mėn.; 13) kirpykla – 10 Eur/mėn. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį, todėl negali būti jais pilnai vadovaujamasi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, higienos prekės, vaistai ir pan., tačiau atsakovės pateiktoje išlaidų paskaičiavime nurodoma būtina 1 520 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui sūnui išlaikyti ir jo kasdieniams poreikiams tenkinti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Tačiau vaikui gyvenant su atsakove, būtent jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau kaip minėta, vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių vaiko išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog šalys (tėvai) be kasdienių vaiko poreikių nesant susitarimo iš dalies tenkina ir kitus vaikui svarbius poreikius, pavyzdžiui, perka drabužius, avalynę, vitaminus, moka už sveikatos priežiūros paslaugas ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, tokie tarpusavyje nederinami kiti vaikui svarbūs poreikiai yra tenkinami neatsižvelgiant į bendrą tokių poreikių tenkinimo kontekstą, o labiau atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų galimybes patenkinti tokius poreikius. Tokiu būdu tokie vaiko poreikiai tenkinami nenuosekliai, galbūt net labiau tėvams tarpusavyje konkuruojant ir (ar) galimai rodant tarpusavio pranašumą.

Byloje nustatyta, kad išlaikymas vaikui iš ieškovo priteistas 2019 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi. Tuo tarpu ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka „50:50 procentų laiko“, nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog priėmus minėtą teismo sprendimą ir nustačius žymiai intensyvesnę ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką („50:50 procentų laiko“), iš esmės pasikeitė aplinkybė, turinti lemiamos reikšmės nustatant išlaikymo vaikui dydį bei paskirstant tėvams išlaikymo prievoles.

Šiuo atveju svarbu tai, jog šalių vaikas turi sveikatos problemų, specialių poreikių, turi būti nuolatos stebimas gydytojų, todėl neabejotina, jog vaiko poreikiai susiję su jos sveikata, higienine priežiūra, maitinimu, apranga, avalyne yra žymiai didesni negu sveikatos problemų neturinčio vaiko. Atsakovė, apskaičiuodama vaiko poreikius, nurodo, jog vaiko sveikatos priežiūrai, baseino užsiėmimams, apsilankymams pas specialistus, užsiėmimams „Mažajam Prince“, vaistams, vitaminams, tepalams, ir mokymosi priemonėms, per mėnesį reikalinga apie 530 - 580 Eur suma. Teismo vertinimu, ši suma turėtų būti dengiama iš valstybės vaikui mokamų pinigų (šalpos neįgalumo pensija - 394 Eur, tikslinė kompensacija – 100 Eur ir vaiko pinigai – 96,25 Eur, viso apie 590 Eur/mėn.). Likusios 800 Eur vaiko išlaidos (maistui, drabužiams, avalynei, higienai, komunaliniams mokesčiams, kurui, laisvalaikiui ir pan.) priskirtinos prie kasdienių vaiko poreikių, kuriuos tikėtina, kad patiria kiekvienas iš tėvų tuo metu, kada vaikas būna su juo, todėl teismo vertinimu, jos turėtų būti dalijamos pusiau, t . y. po 400 Eur iš kiekvieno tėvo.

Minėta, jog kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi, kaip minėta, tarp tėvų nėra bendro susitarimo dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9199-1030/2019, vaiko išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise paskirta disponuoti būtent atsakovė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nuginčyta prezumpcija, jog būtent atsakovei tektų papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Tai, kad būtent atsakovė patiria ir patirs papildomų išlaidų, bylos nagrinėjimo metu iš dalies pripažino ir ieškovas.

Teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinus, jog vaikas turi didelių specialių poreikių, sveikatos problemų, taip pat įvertinęs valstybės bei savivaldybės mokamas sumas, vadovaujantis formuojama teismų praktika, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 800 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių vaiko amžių ir yra pakankama kasdienių vaiko poreikių patenkinimui bei fiziniam ir socialiniam vystymuisi (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką, ir į tai, kad ieškovas su vaiku praleidžia dvi savaites per mėnesį, teismas mano, kad iš ieškovo priteistas 400 Eur dydžio išlaikymas turėtų/galėtų būti dalinamas pusiau, t. y. ieškovas 200 Eur išleidžia kasdienių vaiko poreikių tenkinimui tuo metu, kai sūnus būna jo namuose pagal nustatytą jo bendravimo su vaiku tvarką, o likusius 200 Eur perveda į vaiko vardu atidarytą sąskaitą banke, tuo labiau, jog atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra atidariusi banke nepilnamečio D. vardu sąskaitą. Teismo vertinimu, tokiu būdu būtų atkurtas tėvų turtinių teisių ir pareigų balansas ir užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, vaiko tėvams būtų aišku ir suprantama kada ir kokios sumos naudojamos/naudotos iš vaiko sąskaitos banke esančių/buvusių lėšų vaiko interesų tenkinimui.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-209-323/2023, nustatyto ieškovo bendravimo su sūnumi intensyvumą, įvertinęs šalių pateiktus vaiko būtinųjų išlaidų apskaičiavimus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytą ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį jį padidinat iki 400 Eur, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir nustatant ieškovo mokamų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų naudojimo tvarką, t. y. nustatant, jog 200 Eur ieškovas perveda į vaiko motinos L. Ž. sąskaitą, o likusius 200 Eur naudoja sūnaus poreikių tenkinimui tuo metu, kai D. P. būna pas jį.

Taip pat ieškovas prašo įpareigoti atsakovę per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidaryti nepilnamečio vaiko D. P. vardu banko sąskaitą, į kurią būtų pervedamos valstybės teikiamos išmokos bei vaiko išlaikymui skirtos lėšos bei nustatyti, kad šios lėšos turi būti naudojamos vaiko sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui, ugdymui bei lavinimui; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad banko sąskaita nepilnamečio vaiko vardu jau yra atidaryta, taip pat atsakovė sutiko, kad valstybės teikiamos išmokos ir vaiko pinigai būtų pervedami į nepilnamečio vaiko D. P. banko sąskaitą ir būtų naudojami vaiko sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui, ugdymui bei lavinimui. Todėl, įvertinus tai, kad abu tėvai su vaiku bendrauja ir juo rūpinasi vienodai, ir tai, kad abu tėvai turi teisę žinoti kur yra panaudojamos vaikui valstybės teikiamos išmokos, atsakovė įpareigotina kreiptis į atitinkamas institucijas (Sodrą, savivaldybę), kad nepilnamečiui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės teikiamos išmokos ir vaiko pinigai būtų pervedami į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai, t. y. nustatyta, kad D. P. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 800 Eur suma, todėl byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 27 Eur dydžio žyminis mokestis (((400 Eur - 300 Eur) x 12 mėn.) x 0,03 proc. x 0,75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 27 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovo atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatės laiko sąnaudas, taip pat tenkintų reikalavimų apimtį, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir nėra per didelė, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9199-1030/2019 priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo S. P. (S. P.) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 15 d., iki vaiko pilnametystės, ir nustatyti jog iš šios priteisiamos kas mėnesį 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaikymo sumos ieškovas S. P. (S. P.) 200 Eur (du šimtus eurų) perveda į vaiko motinos L. Ž. sąskaitą, o likusius 200 Eur (du šimtus eurų) naudoja sūnaus D. P. (D. P.) poreikių tenkinimui tuo metu, kai D. P. (D. P.) būna pas ieškovą S. P. (S. P.).

Paskirti atsakovę L. Ž. nepilnamečio vaiko D. P. (D. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Įpareigoti atsakovę L. Ž. per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į kompetetingas institucijas dėl nepilnamečiui D. P. (D. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), valstybės teikiamų išmokų – šalpos neįgalumo pensijos, tikslinių kompensacijų, vaikui skiriamų pinigų, kitų išmokų, pervedimo į nepilnamečio D. P. (D. P.) atidarytą sąskaitą banke.

Priteisti ieškovui S. P. iš atsakovės L. Ž. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. Ž. 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Išaiškinti atsakovei, kad valstybės naudai priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (mokant žyminį mokestį reikia nurodyti įmokos kodą 5660, mokant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, reikia nurodyti įmokos kodą 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.