- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- e2-209-323/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03057-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl Klaipėdos 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9199-103 0/2019 patvirtintos ieškovo ir atsakovės 2019 m. lapkričio 13 d. sudarytos taikos sutarties 1 punktą, 2 punktą ir 5 punktą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad teismo nutartimi nustatytas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas atitiks būtent vaiko interesus bei užtikrins jo teisę į sveiką gyvenimą. Šalių vaikas D. P. nuo vaikystės turi vaikystės autizmo spektro sutrikimą. Taip pat vaikas nuo 3 metų lankosi pas logopedą. Šios ligos reikalauja ypatingo tėvų dėmesio ir pastangų sudaryti vaikui galimybę integruotis į visuomenę. 2020 m. pabaigoje ieškovas pastebėjo, kad vaikas pradėjo nesveiką gyvenimą: daug laiko praleisdavo prie kompiuterinės technikos, pradėjo daug valgyti. Ieškovas bandė atkreipti atsakovės dėmesį į tai, kad reikia subalansuoti vaiko maitinimą, padidinti fizinį aktyvumą. Tačiau ieškovo prašymai buvo ignoruojami ir neturėjo jokių pasekmių, nes atsakovė jo neklausė, viską darydavo priešingai. Kadangi vaiko svoris sparčiai augo, ieškovas kreipėsi į gydytoją endokrinologą dėl konsultacijos, kurios metu buvo nustatyta nauja liga – nutukimas ir rekomenduota subalansuoti vaiko mitybą, vesti aktyvų gyvenimo būdą. Ieškovas tuo metu dirbo jūroje ir grįžęs iš darbo pastebėjo, kad atsakovė nesilaiko gydytojo rekomendacijos, dėl svorio augimo vaikas jau nebegalėjo pats apsirengti, jam buvo sunku vaikščioti. Atsakovė, žinodama, kad vaikui nustatyta diagnozė nutukimas ir jis turi problemų su svoriu, toliau neatsakingai įvertina savo, kaip vaiko motinos, atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą. Matant, kad vaiko sveikata blogėja, ieškovas buvo priverstas palikti gerai apmokamą darbą ir grįžti į Klaipėdą, kur įsidarbino Klaipėdos jūrų uoste. Ieškovas norėjo daugiau laiko praleisti su vaiku, dėti pastangas jo sveikatos pagerinimui. Ieškovas pasamdė plaukimo trenerį, kuris paruošė specialiąją programą vaikui. Bendravimo metu ieškovas kontroliuoja vaiko mitybą, fizinį aktyvumą. Jis nuolat bendrauja su vaikų darželio auklėtojais, šeimos pediatru. Kadangi šešiamečio vaiko svoris jau viršijo 50 kg., ieškovas vėl kreipėsi į gydytoją endokrinologą. Po vaiko apžiūros, buvo priimtas sprendimas paguldyti jį į ligoninę tolimesniam tyrimui. Po atlikto tyrimo buvo nustatyta galutinė diagnozė – nutukimas (pagal TLK 66.8) ir rekomenduota laikytis taisyklingos mitybos, tęsti gydomąją mankštą. Ieškovas mano, kad atsakovės neatsakingas elgesys, jos požiūris į vaiko auklėjimą ir mitybą, į vaiko sveikatos problemas privedė prie to, kad vaikui šiuo metu nustatyta tokia diagnozė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad yra pasikeitusi ieškovo darbinė ir šeiminė padėtis ir ieškovas nebegali laikytis 2019 m. lapkričio 21 d. taikos sutarties.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad sunku prisiderinti prie esamos vaiko bendravimo tvarkos. Tai neatitinka nei vaiko, nei jo interesų. Būtų geriausia, jeigu kiekvienas iš tėvų galėtų su vaiku praleisti po savaitę, pvz. neporinėmis savaitėmis vaikas leidžia laiką su atsakove, porinėmis savaitėmis – su ieškovu. Materialinio išlaikymo vaikui iš atsakovės nereikalauja.
Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu. Papildomai nurodė, kad vaikui nieko netrūksta, jam sudarytos patogios gyvenimo sąlygos. Neprieštarautų, jog būtų sudarytos sąlygos ieškovui daugiau matytis su vaiku vasaros metu.
Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kad abu tėvai geba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Proceso šalių santykiai yra itin konfliktiški. Nei vienas iš tėvų nevykdo specialistų rekomendacijų dėl pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių. Vaiko interesus labiau atitiktų ne gyvenamosios vietos, o vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimas, ją padidinant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad proceso šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. P.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtinta proceso šalių taikos sutartis, kuria išspręsti klausimai dėl nepilnamečio D. P. gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi. Taikos sutarties 1 punktu nustatyta, kad vaiko D. P. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove. Taikos sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo sūnaus D. P. išlaikymui teikti po 300,00 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taikos sutarties 5 punkte šalys aptarė skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi D. P.. Šalių vaikas D. P. turi vaikystės autizmo spektro sutrikimą, įvairiapusį raidos sutrikimą, yra neįgalus. Nuo 2022 m. vaikui diagnozuotas nutukimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja pakeisti taikos sutarties 1, 2, 5 punktus, tai yra prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškiniu ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovės po 200,00 Eur išlaikymo vaikui mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje ieškovas pakeitė poziciją bei pareiškė, kad nebereikalauja materialinio išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovės. Dėl bendravimo tvarkos ieškovas iš pradžių reikalavo nustatyti skyrium gyvenančios atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi D. P. pagal ieškinyje pateiktą pasiūlymą, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje ir dėl šio reikalavimo poziciją keitė bei šiuo metu prašo nustatyti mažiau konkretizuotą bendravimo tvarką – sūnus D. P. neporines mėnesio savaites praleidžia su atsakove, o porines savaites – su ieškovu.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko visiškai, mano kad ieškovo reikalavimai, aplinkybės, kuriomis jie grindžiami, yra visiškai nepagrįsti. Tačiau neprieštarautų, jeigu ieškovui būtų sudarytos sąlygos matytis daugiau su sūnumi vasaros metu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (taikos sutarties 1 punkto).
Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas privalo byloje įrodyti (pateikti pakankamus ir leistinus įrodymus) jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygoja.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Kaip jau minėta, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, būtina įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovas siekia pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, ypač atkreiptinas dėmesys į kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikams teks gyventi, nustačius jų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus D. P. gyvena su motina (atsakove), yra jos prižiūrimas ir auklėjamas, o ieškovas bendrauja su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovo teigimu, dėl vaikui diagnozuotų sveikatos sutrikimų jam yra reikalinga priežiūra, disciplina, kurios atsakovė aiškiai neužtikrina – vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia žaisdamas kompiuteriu ar telefonu – o tai nulėmė ir iškilusią problemą su vaiko nutukimu. Tuo tarpu atsakovė kaltina ieškovą, kad būtent šis pastoviai leidžia vaikui žaisti planšetiniu kompiuteriu, telefonu, vaikui neskiria visiškai dėmesio, nuteikinėja vaiką prieš mamą. Pažymėtina, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistai 2022 m. rugsėjo 22 d. lankėsi atsakovės namuose. Nustatyta, kad atsakovė gyvena kartu su savo motina, kuri padeda prižiūrėti ir auginti vaiką. Atsakovės šeima gyvena trijų kambarių bute, bute yra visi reikiami baldai ir buitinė technika, vaikas turi atskirą kambarį. 2022 m. rugpjūčio 27 d. ir 2023 m. vasario 14 d. buvo parengti ieškovui ir atsakovei BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos planai. Iš jų turinio matyti, kad įstaiga nenustatė vaiko nepriežiūros. Abu vaiko tėvai užtikrina vaiko sveikatos priežiūrą, ugdymosi procesą, turiningą laisvalaikio užimtumą ir kt. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė stengiasi spręsti kylančias problemas su vaiku, adekvačiai vertina situaciją. Didžiausia problema auginant vaiką kyla iš ginčo šalių itin konfliktiškų santykių. Pabrėžta, kad ginčo šalys paprastai konfliktuoja ne dėl vaiko priežiūros, o dėl turimų nuoskaudų vienas kitam, šeimos patirčių, ambicijų ir skirtingo požiūrio į vaiko auklėjimą. Vaikas yra tapęs skyrybų įrankiu (kaip pakenkti vienas kitam įrankiu). Išvadą teikianti institucija teismo posėdžio metu patvirtino pagalbos planuose pateiktus duomenis. Papildomai pažymėjo, kad Pagalbos planais pasiūlytų rekomendacijų, siekiant stabilizuoti ginčo šalių konfliktinius santykius, nei viena iš ginčo šalių nevykdė. Itin komplikuotų šalių santykių buvimą parodo ir į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo turinys.
Pabrėžtina, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog vaiko D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra žalingas vaiko sveikatai. Prašymas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ją nustatant su ieškovu atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kartu atmestini ir ieškovo prašymai dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės ir dėl vaiko bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Bylos duomenimis šalių vaikas su tėvu (ieškovu) bendrauja ir palaiko šiltus santykius. Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, jog ieškovui turėtų būti sudaryta daugiau galimybių matytis su vaiku bei nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovė. Pastebėtina, kad taikos sutarties tvirtinimo metu ieškovas dėl darbinės veiklos turėjo ilgesniam laikui apleisti gyvenamąją vietą, todėl intensyvesnės bendravimo tvarkos nustatymas nebuvo įmanomas. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ieškovas gali ir nori matytis su vaiku, įsitraukti į jo kasdienį gyvenimą daugiau. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad matymosi tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimas, leidžiant ieškovui praleisti daugiau laiko su vaiku, atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi.
Atsižvelgiant į nustatytą, keistinas Taikos sutarties 5 punktas nustatant, kad ieškovas su vaiku praleidžia, kas antrą savaitę, tokiu būdu sudarant ginčo šalims lygias sąlygas matytis su vaiku. Ieškovas vaiką pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos sekmadienį 13 val. ir grąžina vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą kitą sekmadienį iki 13 val. Ieškovas pradeda bendrauti su vaiku pagal nustatytiną bendravimo tvarką nuo pirmo sekmadienio po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas netenkino nei vieno iš ieškinio reikalavimų, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Duomenų, kad atsakovė būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtintos S. P. ir L. Ž. taikos sutarties 5 punktą jį išdėstant taip:
„Ieškovas S. P. su nepilnamečiu sūnumi D. P. praleidžia kas antrą savaitę. Ieškovas S. P. pasiima sūnų iš atsakovės L. Ž. gyvenamosios vietos sekmadienį 13.00 val. ir grąžina vaiką į atsakovės L. Ž. gyvenamąją vietą kitą sekmadienį iki 13.00 val. Nustatyta bendravimo tvarka įsigalioja nuo pirmo sekmadienio įsiteisėjus šiam teismui sprendimui.“
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.