Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) 2012 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį – 100 MGL (12500 litų) dydžio bauda (bauda išieškota iki 2016 m. gegužės 27 d.);

2) 2020 m. liepos 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 300 MGL (15000 eurų) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje;

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), išsituokęs, teistas:

1) 2000 m. sausio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 310 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnio 6 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 310 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – 13750 litų dydžio bauda su 500 litų vertės turto konfiskavimu (teistumas išnykęs);

2) 2001 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 310 straipsnio 1 dalį – 1250 litų dydžio bauda su 200 litų vertės turto konfiskavimu (teistumas išnykęs);

3) 2010 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį – 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda;

4) 2022 m. vasario 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis (su pagal 2010 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme) – 240 MGL (10765 eurų) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje;

O. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjere, neįgali (darbingumas 30 procentų), našlė, teista 2014 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą – 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2014 m. rugpjūčio 19 d. (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamoji O. A. neteisėtai (pažeisdama nustatytą tvarką) laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdama 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, bei 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2021 m. sausio 5 d. apie 8.50 val. automobilyje „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, laikė 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 32095 Eur (kas sudaro 641 MGL), ir tą pačią dieną apie 8.57 val. minėtas cigaretes realizavo, tai yra perdavė A. Š.

Kaltinamasis A. Š. neteisėtai (pažeisdamas nustatytą tvarką) įgijo, gabeno ir pasikėsino realizuoti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 straipsnio „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...> , o taip pat 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, bei 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2021 m. sausio 5 d. apie 8.57 val. vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, iš O. A. įsigijo 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 32095 Eur (kas sudaro 641 MGL), po to minėtas cigaretes automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), kur apie 9 val. minėtas cigaretes pasikėsino realizuoti V. P., tačiau nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Kaltinamasis V. P. pasikėsino neteisėtai (pažeisdamas nustatytą tvarką) įsigyti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 straipsnio „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>, 2021 m. sausio 5 d. apie 9 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), pasikėsino iš A. Š. įsigyti 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 32095 Eur (kas sudaro 641 MGL), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad O. A. pažinojo apie du mėnesius iki įvykio. Kažkas juos supažindino. Iki įvykio su O. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), o taip pat 2-3 kartus (duomenys neskelbtini). Iš bendravimo su O. žinojo, kad ji gali gauti cigarečių. Buvo kalbama apie kontrabandines cigaretes „NZ Gold“. O. minėjo, kad gali gauti tokių cigarečių ir atvežti pardavimui. Su V. P. buvo pažįstamas taip pat kelis mėnesius. Dėl cigarečių su A. ir P. susitarė dieną iki įvykio, tai yra sausio 4 d. Pirmiausia bendravo su P., kuris parašė, kad jam reikia cigarečių. Kad reikia 18 dėžių, kiek pamena, parašė P. Kiek pamena, su P. sutarė, kad šis už dėžę cigarečių mokės po 780 Eur. Tą pačią dieną su O. sutarė, kad ji atveš 18 dėžių cigarečių. Nepamena, ar buvo su O. sutaręs kainą, už kurią jis pirks cigaretes, tačiau jas būtų pirkęs 20 Eur pigiau (už dėžę), nei būtų pardavęs P. Taip pat iš vakaro su A. ir P. susitarė dėl susitikimo vietos. A. parašė, kad susitiks „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, o P. parašė, kad lauktų prie degalinės „senoje vietoje“, kadangi anksčiau su juo jau bandė tokį „sandorį“ sudaryti, tačiau tada nepavyko. Sausio 5 dieną savo automobiliu „Audi A6“, vokiškais valstybiniais numeriais, atvyko į sutartą vietą – degalinę „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo, kad A. atvažiavo automobiliu „Toyota“. Priėjęs prie A. automobilio pastebėjo, kad kartu su ja atvyko mergaitė, tačiau nepaklausė, kas ji. Cigarečių A. automobilyje nematė, tačiau, kadangi ji atvyko, suprato, kad atvežė ir cigaretes. Kadangi persikrauti cigaretes degalinėje buvo rizikinga, jis pasiūlė A., kad pasiims jos automobilį, nuvažiuos, iškraus cigaretes ir grįš. A. sutiko ir su mergaite persėdo į jo automobilį, o jis su A. automobiliu nuvažiavo apie kilometrą link autobusų stoties. P. jo laukė ant kelio esančioje „parkingo“ vietoje. P. jis pasiūlė važiuoti iki autobusų stoties. Nuvykus į aikštelę, esančią prie autobusų stoties, pradėjo krauti cigaretes iš A. automobilio į P. automobilį, tačiau, perkrovus kelias dėžes, atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jie krovė cigaretes tik iš A. automobilio bagažinės. Bagažinėje jos nebuvo uždengtos, tik supakuotos į juodos spalvos maišus, kurie buvo keturkampio formos. Kita dalis cigarečių turėjo būti A. automobilio salone. Tačiau jie to automobilio durelių atidarę nebuvo ir salone cigarečių nematė. Sulaikymo metu pareigūnai jo jokių aplinkybių neklausinėjo. Uždėjo antrankius, liepė pasitraukti ir viskas. Dar nufotografavo. Jokių maišų neskaičiavo, nieko neplėšė. Apklausinėjamas jis buvo policijos komisariate. Jokio „spaudimo“ policijos pareigūnai jam nedarė. Paleistas iš sulaikymo buvo tą pačią dieną. Bekraunant cigaretes P. pradėjo kažką kalbėti apie tai, kad ims ne visas cigaretes, o tik dalį. Kiek cigarečių būtų pirkęs P. nespėjo susitarti, nes jie buvo sulaikyti, tačiau kažką kalbėjo apie 5 dėžes. Viskas vyko labai greitai, nes po kelių sekundžių atvažiavo pareigūnai. Jis tik spėjo P. paklausti, kur reikės dėti likusias cigaretes. Apie šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, nes jo niekas apie tai neklausė. Blogai vertina savo veiksmus. Taip pasielgė, nes trūko lėšų, norėjo užsidirbti. Ateityje tikrai taip nebedarys. Labai gailisi. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 142-143), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

Kaltinamasis V. P. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iš dalies, nes, jo teigimu, iš A. Š. būtų įsigijęs tik 5 dėžes cigarečių. Kaltinamasis parodė, kad A. Š. pažinojo kaip asmenį, iš kurio galima įsigyti nelegaliai paduodamų cigarečių. Kažkas iš pažįstamų žmonių davė A. telefono numerį. Tai buvo kelios dienos iki įvykio. Tąkart cigaretes iš A. pirko pirmą kartą. Iš vakaro susirašė su A. dėl cigarečių pirkimo. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) plente, netoli degalinės. Tarėsi dėl 18 dėžių cigarečių „NZ Gold“ įsigijimo, tačiau realiai būtų pirkęs tik 5 dėžes, kurios ir buvo rastos jo automobilyje. Galutinės kainos su A. nebuvo sutarę, tikėjosi dėžę cigarečių nupirkti už 850 Eur. Sausio 5 dieną jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“ nuvyko į sutartą vietą. Bevažiuodamas nusprendė visų cigarečių (18 dėžių) nepirkti, nes pasikeitė jo planai. Apie tai Š. neinformavo, būtų pasakęs susitikus „gyvai“. Su savimi turėjo 14040 Eur. Pinigų vežėsi daugiau, nei reikėjo sumokėti už cigaretes. Atvykus į sutartą vietą netrukus atvažiavo A. ir abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) persikrauti cigarečių. Tą kartą A. matė pirmą kartą. Į jo automobilį perkrovus 5 maišus su cigaretėmis, atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Pareigūnai atliko jo asmens kratą ir paėmė priekinėse kelnių kišenėje buvusius pinigus, kurie buvo supakuoti į du maišelius. Kratos metu jo rankos buvo surakintos antrankiais. Be to, pareigūnai fotografavo jo ir A. mašinose buvusius juodos spalvos maišus, tačiau jų praplėšę nebuvo. Jo neklausė, kas tuose maišuose. Gal patys numanė. Atvykus kitiems pareigūnams, jam nuėmė antrankius ir liepė nuvairuoti jo automobilį į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Jis vairavo, o šalia sėdėjo policijos pareigūnas. Asmens kratos protokolas buvo surašytas (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Ten jam matant cigaretės nebuvo apžiūrimos ir skaičiuojamos. Apie rastą cigarečių skaičių jam pranešė tada, kai davė pasirašinėti dokumentus. Blogai vertina savo poelgį. Cigaretes pirko, nes norėjo užsidirbti. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 25-26, 34-35), kaltinamasis V. P. nurodė, kad pirmos apklausos metu „prisiimti“ visą cigarečių kiekį (18 dėžių) buvo verčiamas pareigūnų, o konkrečiai K., kuris grasino suėmimu. O antra apklausa buvo labai trumpa. Niekas apie dėžių skaičių nebeklausinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš A. Š. cigaretes pirko ne pirmą kartą, tačiau anksčiau tik planavo įsigyti cigaretes.

Kaltinamoji O. A. bylos nagrinėjimo teisme metu kalta neprisipažino ir parodė, kad tą dieną važiavo susitikti su T. (A. Š.), su kuriuo buvo pažįstama nuo 2020 metų sausio mėnesio, ir planavo ateityje gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Važiavo kartu su dukra, nes norėjo ją supažindinti su būsimu patėviu ir išgirsti jos nuomonę. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 4.30 val. – 5 val. Dukra sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, nes jai tik 12 metų, todėl negalėjo sėdėti priekinėje keleivio sėdynėje. Automobiliu jokių daiktų nevežė. Buvo tik taip vadinami „krokodilai“ (laidai automobiliui užvesti) ir trosas. Su T. susitarė susitikti degalinėje, kuri nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi lygiai 200 km atstumu. Jai atvykus į degalinę, netrukus į ją savo automobiliu atvyko ir T. Kadangi važiuojant jos automobiliui kažkas „bildėjo“, ji paprašė T. pažiūrėti, kas nutiko. T. pasakė, kad reikia pavažiuoti jos automobiliu ir paklausyti. Tada T. pasiūlė jai ir dukrai sėsti į jo automobilį, o pats išvažiavo jos automobiliu. Praėjus 40-50 minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnas, pasiteiravo jos vardo ir pavardės, o jai prisistačius, ją sulaikė ir kartu su dukra nuvežė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Važiuojant į policijos komisariatą tas policijos pareigūnas liepė prisipažinti, kad ji vežė cigaretes, nors apie tai ji išgirdo pirmą kartą iš pareigūno. Pareigūnas sakė, kad jeigu ji prisipažins, galės tą pačią dieną važiuoti namo. Dukra pradėjo verkti, jos klausė apie kokias cigaretes kalbama. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate dukrą pasiėmė vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, o ją nuvedė pas tyrėją M. M. taip pat liepė jai prisipažinti, sakė kitaip sulaikys dviem paroms ar net trims mėnesiams. Vėliau leido paskambinti brolienei, po ko atvažiavo sūnėnas ir išsivežė jos dukrą, o ją pačią sulaikė dviem paroms. Pirmąją sulaikymo parą jai nedavė nei vandens, nei maisto. Sekančią dieną vėl ją apklausinėjo, vėl darė spaudimą. Kadangi apklausoje negalėjo dalyvauti jos advokatas sutiko, kad dalyvautų valstybės paskirtas advokatas, kuris taip pat jai darė spaudimą (siūlė prisipažinti, sakė, jog po to galės važiuoti namo). Tik tyrimo metu sužinojo, kad ji yra kaltinama vežusi 18 dėžių cigarečių. Ji tyrėjai ir pareigūnams sakė, kad atvažiavo į pasimatymą. Po dviejų parų ji buvo paleista. Su A. jos santykiai buvo labai geri, šilti. Per mėnesį susitikdavo 2-3 kartus. Dažniausiai susitikdavo sodyboje, esančioje apie 10 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Kur ji tiksliai randasi pasakyti negali, tačiau jai (duomenys neskelbtini) tikrai nereikėdavo privažiuoti. Iki apklausos policijos komisariate (duomenys neskelbtini) nėra buvusi. (duomenys neskelbtini) su A. taip pat nei karto nebuvo susitikusi. Sulaikymo dieną tyrėjai gal ir pasakė, kad A. paprašė paskolinti automobilį, nes visos apklausos metu ji juto spaudimą. Tačiau iš tikrųjų ji pati perdavė automobilį A., nes girdėjo bildėjimą, kuris jai kėlė nerimą. A. Š. parodymai, kad būtent ji atvežė cigaretes, kad su ja tarėsi dėl cigarečių, nėra teisingi. Mano, kad jis suplanavo pasinaudoti ja ir jos mašina, todėl ją ir apšneka.

Dėl turto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad jos išlaidos viršija pajamas 30000 Eur, gali paaiškinti, kad jos dabar jau miręs tėvas A. A. (A. A.) padovanojo 300000 litų. Kada tai buvo nepamena. Jos tėvai prekiavo (duomenys neskelbtini), o ji padėdavo. Visas jos turtas įgytas iš pinigų, uždirbtų (duomenys neskelbtini). Be to, jai materialiai padėjo dabar jau žuvęs vyresnysis brolis I. Šiuo metu jai padeda brolis A., kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju (duomenys neskelbtini). Mama irgi visada padėjo. Senelis buvo popas. Mama paveldėjo palikimą, turi senovinių knygų, ikonų. Du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių viename yra statomas namas, nupirko mama. Vieną dalį užrašė ant jos, o kitą ant savęs. Namas nebaigtas. Jį statė ukrainiečių brigada, kainavo apie 50000 eurų. Jiems sumokėjo mama. Be oficialių pajamų (darbo užmokesčio, našlės pensijos, neįgalumo išmokos) ji turi santaupų, kurias padovanojo artimieji. Iš brolio A. A. (A. A.) po jos vyro mirties kasmet gaudavo 10000 Eur grynais. 2015-2016 metais ji namuose turėjo apie 100000 eurų santaupų grynais pinigais.

Liudytojas G. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje vyriausiuoju tyrėju. Dalyvavo kaltinamųjų sulaikymo operacijoje. 2021 m. sausio 5 dienos ryte atvykus į darbą, viršininkas A. B. jam nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę, nes buvo gauta informacija, kad ten gali būti vykdomas kontrabandinių cigarečių realizavimas. Su kolegomis R. R. ir I. B. dviem tarnybiniais nežymėtais automobiliais nuvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Degalinėje buvo apie 8.40 val. Jis sustojo vienoje vietoje, o kolegos kitoje. Pastebėjo automobilį „Toyota“ su jiems nurodytais valstybiniais numeriais. Tame automobilyje buvo moteris ir mergaitė (kaip paaiškėjo vėliau – O. A. ir jos dukra). Po maždaug 10 minučių prie minėto automobilio „Toyota“ privažiavo automobilis „Audi“ su vokiškais valstybiniais numeriais, iš kurio išlipo jiems iš ankstesnių tyrimų pažįstamas A. Š. Pastarajam atvykus, iš automobilio „Toyota“ išlipo O. A. Jie (Š. ir A.) persimetė keliais žodžiais, susikeitė automobiliais, tai yra A. Š. sėdo į automobilį „Toyota“, o moteris ir mergaitė įsėdo į automobilį „Audi“. „Toyota“ išvažiavo, o „Audi“ pasiliko stovėti. „Toyota“ pasuko į dešinę link (duomenys neskelbtini) ir, pavažiavęs apie 200-300 metrų (duomenys neskelbtini) plentu, sustojo pakalnėje prie ten stovėjusio automobilio „Audi“. Kiek jis matė, šių automobilių vairuotojai trumpai šnektelėjo, tada abu apsisuko ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo iš paskos tų automobilių, maždaug 100 metrų atstumu nuo jų. Pravažiavus degalinę tie automobiliai važiavo dar apie kilometrą. Visą tą laiką automobilis „Toyota“ buvo jo akiratyje ir niekur nebuvo sustojęs. Automobiliai „Toyota“ ir „Audi“ nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią nuošalesnę aikštelę. Vairuotojai abi mašinas pasistūmė atbulai, atsidarė bagažines ir krovė. Krovė abu vairuotojai - tiek Š., tiek – (kaip paaiškėjo vėliau) P. Jis savo automobiliu privažiavo ir užstatė tuos automobilius, kad jie negalėtų pabėgti. Tuo metu jau penkios cigarečių dėžės buvo perkrautos iš automobilio „Toyota“ į „Audi“, viena dėžė buvo padėta tarp automobilių, o kitos 12 dėžių buvo dar likę automobilyje „Toyota“. Viso buvo 18 dėžių. Netrukus, maždaug už minutės, atvažiavo kolegos. Po sulaikymo pas P. rado pinigus. P. prisipažino, kad norėjo pirkti visas 18 dėžių, už vieną dėžę būtų mokėjęs po 780 eurų. Pas P. rastų pinigų suma atitiko sumą, kurią būtų sumokėjęs už 18 dėžių. Š. sulaikymo metu nieko nekalbėjo. Įvykio vietoje buvo fotografuojama. Rastus maišus buvo pradarę. Kolega R. R. vėliau nuvažiavo atgal į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, kur sulaikė moterį (O. A.).

Liudytojas R. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2021 m. sausio 5 d. ryte jam atvykus į darbą skyriaus viršininkas pranešė, kad buvo gauta informacija, jog galimai pilietė A. į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę atveža kontrabandinių cigarečių krovinį, ir nurodė jam bei kolegoms G. K. ir I. B. šią informaciją patikrinti. Taip pat jiems buvo pateikta informacija apie A. automobilį. Informacijos vyko tikrinti dviem automobiliais. Jis ir I. B. važiavo vienu automobiliu, o G. K. kitu. Apie 8.40 val. nuvykus prie minėtos degalinės, jos prieigose (žvyruotame keliuke, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) plento ir degalinės teritorijos) buvo pastebėtas stovintis automobilis „Toyota“, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, o šalia mergaitė. Minėtą automobilį „Toyota“ stebėjo iš degalinės teritorijos, būdami apie 50-60 metrų atstumu nuo to automobilio. Degalinė yra ant kalniuko, atviroje vietovėje. Maždaug už 10 minučių prie automobilio „Toyota“ privažiavo automobilis „Audi A6“, vokiškais valstybiniais numeriais, iš kurio išlipo Š., kurį pažinojo iš kitų panašaus pobūdžio tyrimų. Moteris išlipo iš automobilio „Toyota“ ir su Š. persimetė keliais žodžiais. Po to moteris su mergaite įsėdo į automobilį „Audi A6“ (moteris už vairo, o mergaitė šalia), o Š. atsisėdo į automobilį „Toyota Avensis“ ir išvažiavo iš degalinės teritorijos į (duomenys neskelbtini) plentą (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi. Viskas vyko labai greitai, todėl sulaikyti tų asmenų nebūtų suspėję. Jis važiavo iš paskos automobiliui „Toyota“. Tik įsukus į (duomenys neskelbtini) plentą pastebėjo, kad už kokių 200 metrų šalikėje stovi dar vienas automobilis, prie kurio sustojo Š. vairuota „Toyota“. Netrukus tie automobiliai pradėjo apsisukinėti ir jo vairuojamas automobilis prasilenkė su tais dviem automobiliais. K., kuris buvo likęs degalinėje, praleido tuos du automobilius ir pradėjo važiuoti jiems iš paskos. Tuo momentu jis taip pat apsisuko ir važiavo šiems automobiliams iš paskos. Taip važiavo apie 1,5 km iki nuošalios aikštelės, kur tie automobiliai buvo sulaikyti. Per visą tą laiką Š. vairuoto automobilio „Toyota“ ir to kito automobilio nematė vos kelias sekundes, kol apsisukinėjo. Kai apsisuko, matė nutolstančius automobilius ir kolegos K. automobilį. Kai atvyko į aikštelę, tie du automobiliai jau stovėjo, o šalia jų buvo Š. ir P. bei kolega K. Tarp automobilių buvo juodos spalvos paketas. Automobilių bagažinės buvo uždarytos. Momento, kaip buvo kraunamos dėžės, nematė, nes ta aikštelė apaugusi medžiais, o kol jų automobilis įvažiavo į aikštelę, praėjo apie 10 sekundžių. Praplėšę tarp automobilių buvusį paketą pamatė, kad jame yra cigaretės. Pamatęs, kad automobiliuose yra cigaretės, paliko kolegą įvykio vietoje, o pats nuvažiavo į degalinę sulaikyti A. Nuvykęs į degalinę prie to automobilio (vokiškais numeriais), kuriame sėdėjo moteris su mergaite, paaiškino situaciją (kad sulaikyti asmenys su kontrabandinėmis cigaretėmis) ir paprašė vykti kartu į policijos komisariatą. Važiuodamas į policijos komisariatą su A. bendravo minimaliai, nes kartu važiavo mergaitė. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 23-24), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Galėjo būti taip, kad pinigai pas P. buvo rasti jam dar būnant įvykio vietoje, o P. prisipažino, kad atvyko pirkti 18 dėžių cigarečių. Liudytojas taip pat parodė, kad šioje byloje atlikinėjo procesinius veiksmus – darė telefonų apžiūras ir analizes. O. A. telefone kažkokių kontaktų su Š. nebuvo rasta. Š. ir P. telefonuose buvo rastas susirašinėjimas, kuriame jie tarėsi dėl susitikimo vietos, o taip pat kiek bus perkama dėžių cigarečių ir kokia bus suma už jas sumokama. Šios aplinkybės sutapo su realiai rasta situacija. Atliekant telefonų apžiūras, pagal prisijungimo celes, išklotinių analizę buvo matyti, kad nevienkartinis čia įvykis buvo. Tai yra, kad A. ir Š. mobiliojo ryšio telefonai po tomis pačiomis celėmis veikė virš 10 kartų, kas patvirtina, kad jie ne pirmą kartą buvo susitikę.

Liudytojas I. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, ir nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip liudytojai R. R. bei G. K. Papildomai liudytojas parodė, kad būtent jis apžiūrėjo V. P. ir jo kelnių kišenėse rado du ryšulius su pinigais, bendroje sumoje virš 14000 eurų. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. ), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, tame tarpe ir tai, kad įvykio vietoje V. P. minėjo, jog pas jį rastais pinigais būtų atsiskaitęs už 18 dėžių cigarečių.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininku. Tos dienos rytą buvo gauta informacija, kad tą rytą į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“ turi atvykti kontrabandinis cigarečių krovinys ir paminėta pilietė O. A. Neatsimena, ar buvo nurodyta konkreti transporto priemonė ir ar ją nurodė pavaldiniams. Tačiau visi pareigūnai turi prisijungimus prie (informacinių) bazių ir gali šią informaciją patikrinti. Tai nebuvo informacija kriminalinės žvalgybos byloje. Šią informaciją pavedė patikrinti pareigūnams, kurie šioje byloje buvo apklausti liudytojais. Gauta informacija pasitvirtino ir pareigūnai atliko savo darbą. Įformino tai, kas buvo nustatyta įvykio vietoje, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kadangi tyrėjų yra nedaug, tam tikrus veiksmus atliko ir jis pats. Jis apklausinėjo vieną iš įtariamųjų – A. Š. Pamena, kad pirmoje apklausoje šis įtariamasis nurodė, kad vyko susitikti, tik dėl kiekio nepripažino. Po apklausos Š. buvo paleistas, nes nebuvo pagrindo jo sulaikyti. Kitų įtariamųjų apklausose jis nedalyvavo. Kiek jam žinoma, P. kaltę pripažino visiškai, o A. nepripažino.

Liudytoja M. Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniąja tyrėja ir atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Jai teko apklausinėti kaltinamąjį V. P., kuris buvo apklausiamas sulaikymo dieną. Pirmos apklausos metu P. gynėjo nepageidavo. Kiek atsimena, P. tiek pirmos apklausos, tiek antros apklausos metu pripažino kaltę. Aplinkybių, kurias apklausų metu nurodė šis kaltinamasis, neatsimena. Į protokolą surašė tai, ką kalbėjo P. Pirmos apklausos metu P. apklausinėjo viena, o antros apklausos metu dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas. Jokių neteisėtų priemonių P. atžvilgiu nenaudojo, jam negrasino. Kiti pareigūnai jo apklausose nedalyvavo. Ji taip pat apklausinėjo ir A., kuri kalta neprisipažino. A. buvo apklausta ir paleista. Š. pirminę apklausą atliko A. B. Neatsimena, ar Š. pirminės apklausos metu pripažino kaltę. Ikiteisminį tyrimą pradėjo ji pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nes kolegos paskambino iš įvykio vietos ir pranešė, kad yra sulaikyti asmenys su kontrabandinėmis cigaretėmis ir koks jų (cigarečių) kiekis. Pačių cigarečių apžiūra vyko policijos komisariate, tačiau ji joje nedalyvavo.

Liudytoja N. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 27 d., parodė, kad už abu žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tikriausiai mokėjo sūnus A. A. (A. A.), kuris prieš 13 metų žuvo, taip pat už minėtus sklypus mokėjo sūnus A. A. (A. A.) ir dukra O. A. Ji už šiuos žemės sklypus nieko nemokėjo. Ji yra mokėjusi tik už (duomenys neskelbtini) esantį sklypą, kuriame stovi nebaigtas statyti namas. Šis sklypas priklauso jai. Jos vaikai patys pirko šiuos žemės sklypus, tačiau ji nežino, iš kur jie gavo pinigų. Gali pasakyti tik tą, kad A. tikrai gerai gyveno, turėjo gerai apmokamą darbą. A. irgi gyvena pakankamai gerai, dabar dirba (duomenys neskelbtini). O. šiuo metu dirba, gauna invalidumo pašalpą, gauna pinigų už vaiką. Be to, O. maždaug prieš 30 metų yra gavusi tėvo palikimą apie 300000 litų. Nepastebėjo, kad O. kažkokio didelio turto būtų nusipirkusi. Finansiškai dabar savo vaikams nepadeda. Buvo, kad jiems padėjo įsigyti pirmus butus, tačiau tai buvo labai seniai. Butą esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo tikriausiai kartu su vyru dar būnant santuokoje (t. 7, b. l. 8-10). Apklausta papildomai 2021 m. gruodžio 3 d. liudytoja nurodė, kad pirmoje apklausoje minimas asmuo A. yra I., tiesiog susimaišė pasakydama. Be to, kalbama apie senus įvykius, todėl painioja žemės sklypų įsigijimo aplinkybes. Nori patikslinti, kad I. yra mokėjęs už miško paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo užrašytas jos vardu, tačiau savo pinigais neprisidėjo prie jo įsigijo. O už sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), I. nėra mokėjęs. Ateidama į apklausą ji pasitikslino, kad minėtą žemės sklypą už sutaupytus 20000 Eur įsigijo ji pati. Šiame žemės sklype yra pradėtas statyti namas, iki šiol jo statybos kainavo apie 30000 Eur, kuriuos taip pat buvo sutaupiusi. Namą statė sau, norėjo jame gyventi, vėliau namas liktų anūkams. Namas nebaigtas statyti, kadangi dabar neturi tam lėšų. Dalis namo yra užrašyta O. vardu, kadangi jos sveikata nėra gera, todėl nusprendė kaip palikimą dalį šio turto užrašyti O. vardu. Ankstesnėje apklausoje minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo sūnus I. tikriausiai kartu su O. Santuokoje įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus vyrui šį butą pardavė sūnui A. ir įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiek iš viso pinigų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. dovanojo, davė ar skolino dukrai O. neatsimena. Minėtu laikotarpiu sūnui A. pinigų nėra davusi, taip pat neprisidėjo prie vaikų įsigyjamų nekilnojamųjų objektų įsigijimo. Minėtu laikotarpiu ji gyveno iš santaupų ir pensijos. Foto lentelėje (priedas Nr. 1) esantis žemės sklypas bei jame statomas namas yra tie, apie kuriuos davė parodymus. Šiuo metu namo statybos nevyksta, nes neturi tam pinigų (t. 7, b. l. 16-20). Minėti liudytojos N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.

Liudytojas A. A. (A. A.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2014 metų jis dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Į (duomenys neskelbtini) grįžta tik keletui savaičių kas 3-5 mėnesius. Grįžęs gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo sesuo O. A. su dukra A. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Jis su seserimi O. yra dvyniai, todėl yra labai artimi. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) daug laiko praleidžia su sesers dukra A. (duomenys neskelbtini) metais jis išsiskyrė su žmona ir jie pardavė jų bendrą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už minėtą butą jie gavo apie 250000 litų, kuriuos pasidalino pusiau. 2010 metais jis įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo apie 120000 litų. 2010 ar 2011 metais jis nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo apie 100000 litų. Po to šį butą padovanojo A., tačiau dokumentus sutvarkė ant O. Butus pirko iš pinigų, kuriuos gavo pardavęs bendrą būstą su žmona, o taip pat iš santaupų. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra vienintelė jo dovana O. 2016 metais jis pakeitė darbą į geriau apmokamą ir nuo to laiko kokius 4 kartus jis O. padovanojo po 10000 Eurų grynųjų pinigų. Dažniausiai pinigus dovanodavo grįžęs ant Naujųjų metų. Šių piniginių dovanų seseriai jie notariškai netvirtino, tik žino, kad sesuo tuos pinigus deklaruoja. Šios dovanos yra asmeninis jo reikalas, nes jam labai gaila sesers mergaitės, kuri nuo vaikystės auga be tėvo, todėl jam norisi ja rūpintis, globoti, sukurti geresnę ateitį (t. 8, b. l. 14-17). Šis liudytojas papildomos apklausos metu patikslino, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 350000 litų, kuriuos su buvusia žmona pasidalino pusiau (t. 8, b. l. 18-20). Minėti liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.

Iš 2021 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Z. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2021 m. sausio 5 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini) sulaikius A. Š. ir V. P., kurie iš automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovė cigaretes. Iš viso automobiliuose ir šalia jų buvo rasta 18 ryšulių po 500 pakelių cigarečių „NZ“, nepaženklintų Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1).

Iš 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie (duomenys neskelbtini)s, kuri yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad aikštelėje lygiagrečiai stovi du automobiliai, pilkos spalvos „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir žalsvos spalvos „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tarp automobilių, prie automobilio „Toyota Avensis“ galinio rato, yra padėtas juodos spalvos ryšulys, kuriame matosi cigaretės „NZ Gold“. Automobilio „Toyota Avensis“ bagažinėje rasti trys tokie pat juodos spalvos ryšuliai. Automobilio „Toyota Avensis“ salone, ant galinės sėdynės ir ertmėje tarp priekinių sėdynių ir galinės sėdynės rasti raudonu užklotu uždengti devyni tokie pat juodos spalvos ryšuliai, kurių viduje matyti sudėtos cigaretės „NZ Gold“. Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje rasti penki juodos spalvos ryšuliai, kurių viduje matosi cigaretės. Automobilio „Audi A6“, salone, prie pavarų perjungimo svirties, rasti du mobilaus ryšio telefonai – „Samsung GT-S5610“ ir „Samsung Galaxy A6“ su odiniu atverčiamu dėkliuku, o po vairu esančioje daiktadėžėje rastas šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodyta, kad automobilis priklauso V. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo spynelėje įkištas automobilio užvedimo raktelis su pakabuku. Įvykio vietos apžiūros metu paimti automobiliai „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ryšuliai su cigaretėmis, mobiliojo ryšio telefonai, automobilio užvedimo raktelis ir automobilio registracijos liudijimas (t. 1, b. l. 29-39).

Iš 2021 m. sausio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti juodos spalvos ryšuliai su cigaretėmis, paimti tą pačią dieną įvykio vietos apžiūros metu. Nustatyta, kad maišų yra 18. Kiekviename iš jų sudėta po 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų baltarusiškomis banderolėmis, viso 9000 pakelių šių cigarečių. Apžiūros metu cigaretės apžiūrėtos, suskaičiuotos ir tokiu pat eiliškumu supakuotos į tokio pat dydžio paketus, sutvirtinant juos lipnia juosta (t. 1, b. l. 41-43).

Iš 2021 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas (toliau – ir MRT) „Samsung GT-S5610“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Jame įdėta „Pildyk“ SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), telefono abonento numeris – (duomenys neskelbtini) (kuriuo, kaip nustatyta tyrimo metu, naudojosi V. P.). Telefono kataloge „Susirašinėjimai“ rastas susirašinėjimas su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“, kuris kataloge „Adresatai“ išsaugotas prie telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) (kuriuo, kaip nustatyta tyrimo metu, naudojosi A. Š.). Susirašinėjimo turinys nurodytas protokole. Iš susirašinėjimo matyti, kad V. P. ir A. Š. susirašinėjo 2020 m. gruodžio 13-16 dienomis, o taip pat 2021 m. sausio 4 d. Tą dieną 09:44:12 val. iš kontakto „(duomenys neskelbtini)“ (abonento numeris (duomenys neskelbtini), A. Š.) gauta SMS žinutė: „Su naujais! Kaip išsilaikes?“. 09:45:50 val. iš abonento (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. P., atsakyta: „Su naujais normaliai. A kas nors jud“. 09:49:11 val. „(duomenys neskelbtini)“ (abonento numeris (duomenys neskelbtini), A. Š.) rašo: „Sena Vieta z gal bandom? 780“. 09:50:06 val. abonentas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. P., atsako: „bandom“. 14:43:32 val. „(duomenys neskelbtini)“ (abonento numeris (duomenys neskelbtini), A. Š.) rašo: „18 vnt 9 val.“. 14:44:48 val. abonentas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. P., klausia: „ryt?“, o 14:45:11 val. „(duomenys neskelbtini)“ (abonento numeris (duomenys neskelbtini), A. Š.) atsako: „taip“. 14:45:27 val. abonentas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. P., rašo: „ok“ (t. 1, b. l. 48-55).

Iš 2021 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A6“, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Nustatyta, kad MRT yra juodos spalvos, įdėtas į juodos odos atverčiamą, rudais siūlais apsiūtą dėklą. Jame įdėta Micro SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefono IMEI numeris (duomenys neskelbtini); IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57-63).

Iš 2021 m. sausio 5 d. transporto priemonės aprašo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68).

Iš 2021 m. sausio 5 d. transporto priemonės aprašo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-70).

Iš 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – vietovė, esanti (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ prieigose, bei joje stovintis pilkos spalvos automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiškas). Automobilis atrakintas, automobilio viduje, vairuotojo vietoje rasta sėdinti O. A., kuri su savimi turėjo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo spynelėje rastas užvedimo raktelis, daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių rastas baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), ir rudos spalvos odinė vyriška piniginė, kurioje grynieji pinigai, banko kortelės ir dokumentai, išduoti A. Š. vardu (t. 1, b. l. 71-78).

Iš 2021 m. balandžio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta SIM kortelė „Labas“. Telefono vidinėje atmintyje esančios informacijos apžiūrėti nėra galimybės, kadangi MRT apsaugotas slaptažodžiu (t. 1, b. l. 80-84).

Iš 2021 m. kovo 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta SIM kortelė „Labas“. Telefono vidinėje atmintyje esančios informacijos apžiūrėti nėra galimybės, kadangi MRT apsaugotas slaptažodžiu (t. 1, b. l. 86-91).

Iš 2021 m. sausio 5 d. asmens kratos protokolo matyti, kad tą dieną 9.05 val. įvykio vietoję sulaikant V. P., abiejose jo kelnių kišenėse rastos ir paimtos dvi plastikinės pakuotės su grynaisiais pinigais (eurais) (50, 20 ir 10 eurų nominalo kupiūromis) (t. 1, b. l. 98-99).

Iš 2021 m. sausio 8 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2021 m. sausio 5 d. asmens kratos metu iš V. P. paimti du plastikiniai paketai su grynaisiais pinigais (eurais). Viename pakete rastos 94 kupiūros po 10 eurų (iš viso 940 eurų) ir 203 kupiūros po 20 eurų (iš viso 4060 eurų). Pastaba: protokole padaryta techninė klaida, nurodant, kad 203 kupiūros po 20 eurų suma yra 940 eurų. Iš viso šiame pakete rasta 5000 eurų. Kitame pakete rastos 62 kupiūros po 20 eurų (iš viso 1240 eurų) ir 156 kupiūros po 50 eurų (iš viso 7800 eurų). Iš viso antrajame pakete rasta 9040 eurų. Iš viso abiejuose paketuose rasta 14040 eurų. Pinigai supakuoti į paketą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104-109).

Iš 2021 m. sausio 5 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad tą dieną 10.30 val., O. A. sutikus, buvo atlikta pastarosios apžiūra. Apžiūros metu jos rankinėje rasti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Labas“, „Samsung Galaxy S8+“ (išjungtas) su violetinės spalvos silikoniniu dėklu bei „IPhone 7plus“ (išjungtas) su juodos spalvos silikoniniu dėklu. Daugiau tyrimo medžiagai reikšmingų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 114-115).

Iš 2021 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas MRT „Samsung“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Labas“, paimtas asmens apžiūros metu iš O. A. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 118-121).

Iš 2021 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas MRT „Samsung Galaxy S8+“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), su micro SD kortele „SanDisc“ 4 GB talpos, paimtas asmens apžiūros metu iš O. A. Telefono vidinėje atmintyje esančios informacijos apžiūrėti nebuvo galimybės, kadangi MRT apsaugotas slaptažodžiu (t. 1, b. l. 123-127).

Iš 2021 m. balandžio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad po „atrakinimo“ papildomai buvo apžiūrėtas MRT „Samsung Galaxy S8+“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), paimtas asmens apžiūros metu iš O. A. Šio MRT vidinėje atmintyje, pasirinkus „Files“, „Images“ rastos foto nuotraukos, kuriose užfiksuota ne mažiau dviejų pastatų, kurie yra kotedžo tipo. Kiekviename iš jų po dvi gyvenamąsias patalpas. Abu pastatai statybos eigoje. Vieta, kurioje statomi pastatai iš foto nuotraukų nėra aiški, tačiau pagal foto nuotraukų darymo laiką ir pagal vienoje foto nuotraukoje užfiksuotą vaizdą, pastatai galimai yra vienas šalia kito. Pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas nuotraukose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas nuotraukose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129-149).

Iš 2021 m. balandžio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus MRT „Samsung Galaxy S8+“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), esančią micro SD kortele „SanDisc“ 4 GB talpos, rastos statomo individualaus namo fotonuotraukos (t. 1, b. l. 151-160).

Iš 2021 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas MRT „IPhone 7plus“, paimtas asmens apžiūros metu iš O. A. Telefono vidinėje atmintyje esančios informacijos apžiūrėti nebuvo galimybės, kadangi MRT apsaugotas slaptažodžiu (t. 1, b. l. 162-166).

Iš 2021 m. balandžio 26 d. vietovės apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos vietovės, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūra buvo vykdyta tokia tvarka: internetinėje svetainėje www.maps.lt buvo susirasta įvykio vieta – degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje O. A. A. Š. perdavė savo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei persėdo į pastarojo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ši vieta pažymėta prie protokolo pridedamoje schemoje Nr. 1 (koordinatės – (duomenys neskelbtini)). Po to internetinėje svetainėje www.maps.lt buvo susirasta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), netoli autobusų stoties, kurioje iš automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), A. Š. ir V. P. į automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovė cigaretes. Ši vieta pažymėta prie protokolo pridedamoje schemoje Nr. 2 (koordinatės – (duomenys neskelbtini)). Internetinėje svetainėje www.maps.lt išmatavus atstumą tarp įvykio vietos Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis yra 1,67 km; šis atstumas automobiliu nuvažiuojamas per 1 minutę (t. 1, b. l. 175-178).

Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2021 m. sausio 13 d. rašto matyti, kad 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ bendra vertė (įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius) – 32095 Eur (t. 2, b. l. 35).

Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2021 m. sausio 13 d. rašto matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1989,23 Eur, automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 852,67 Eur (t. 2, b. l. 38).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus O. A., A. Š. ir V. P. naudotų mobilaus ryšio abonentų analizę nustatyta, kad O. A. ir A. Š. naudoti mobilaus ryšio abonentai prie mobiliojo ryšio bokštų toje pačioje veikimo teritorijoje ir tuo pačiu metu jungėsi ne mažiau kaip 5 kartus. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. O. A. į vietas, kuriose veika mobiliojo ryšio bokštai, esantys (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi mažiausiai 28 kartus (į (duomenys neskelbtini) kaimą – 13 kartų, į (duomenys neskelbtini) miestą – 15 kartų) (t. 2, b. l. 12-129).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti duomenys apie O. A. vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus (t. 3, b. l. 1-23).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų matyti, kada, iš ko ir kokiu pagrindu O. A. įsigijo jos vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus (t. 3, b. l. 27-90).

Iš 2021 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas O. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir jame statomas vieno aukšto namas, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas be statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas be statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 94-104).

Iš 2021 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas O. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 110-121).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašto ir jo priedų matyti, kokie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantys bei su projektu susiję dokumentai yra informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 137-194; t. 4, b. l. 1-112).

Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kokiose darbovietėse laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. dirbo O. A. (t. 4, b. l. 113-114).

Iš pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kada ir kiek O. A. gavo ligos išmokų bei netekto darbingumo pensijos (t. 4, b. l. 119-126, 169-177).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, koks darbo užmokestis buvo išmokėtas O. A. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (t. 4, b. l. 128-157).

Iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2021 m. vasario 17 d. rašto matyti, kokios socialinės išmokos buvo išmokėtos O. A. (t. 4, b. l. 160-163).

Iš 2021 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti O. A. atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini), išrašai (t. 4, b. l. 189-190).

Iš 2021 m. birželio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas O. A. atsiskaitomosios sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, išrašas (t. 5, b. l. 4-5).

Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus pažymos matyti, kokios namų ūkių vidutinės išlaidos 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose buvo 2015-2020 metais (t. 5, b. l. 25).

Iš metinių pajamų deklaracijų metyti, kokias 2014-2020 metų pajamas deklaravo O. A. 2018 ir 2020 metų deklaracijose nurodyta, kad ji tais metais gavo po 10000 Eur dovanų (kodas 49 – dovanos, gautos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, brolių, seserų, senelių, vaikaičių) (t. 5, b. l. 26-42, 158-174).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kokias išlaidas savo nekilnojamojo turto išlaikymui 2015-2020 metais patyrė O. A. (t. 5, b. l. 153; t. 6, b. l. 3-74).

Iš 2022 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei tos pačios dienos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad, dalyvaujant specialistei J. K., buvo apžiūrėti ir išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metui surinkti dokumentai, susiję su O. A. turtu, bei pateiktos specialistės išvados dėl O. A. turto, o taip pat dėl 2015-2020 metais O. A. gautų pajamų bei turėtų išlaidų. Nustatyta, kad O. A.: 2015 metais gavo 3651,13 Eur teisėtų pajamų ir patyrė 9738,41 Eur išlaidų; 2016 metais gavo teisėtų pajamų 4422,03 Eur ir patyrė 10018,46 Eur išlaidų; 2017 metais gavo teisėtų pajamų 8394,77 Eur ir patyrė 10347,23 Eur išlaidų; 2018 metais gavo teisėtų pajamų 16555,89 Eur ir patyrė 12310,09 Eur išlaidų; 2019 metais gavo teisėtų pajamų 5646,98 Eur ir patyrė 12293,94 Eur išlaidų; 2020 metais gavo teisėtų pajamų 22312 Eur ir patyrė 21376,60 Eur išlaidų. Be to, minėtame tyrėjos M. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad O. A. patyrė 15000 Eur išlaidų namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyboms. Iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. O. A. gavo teisėtų pajamų – 60982,80 Eur bei patyrė 90984,73 Eur išlaidų. Skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų – 30001,93 Eur (t. 6, b. l. 160-180, 183).

Specialistė J. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių nusikaltimų poskyryje vyriausiąja specialiste. Ji atliko O. A. turto tyrimą už 2015 – 2020 metus. Taip pat buvo tirtos pajamos ir išlaidos. Išlaidas butų išlaikymams paskaičiavo pagal pažymas, kurias pateikė šilumos, vandens, elektros energijos tiekėjai. įvertinti buvo ir liudytojų, kurie nuomojo tuos butus, parodymai. Dėl žemės sklypų (įsigijimo). Įvertinusi rašytinę notaro pavirtintą sutartį, kurioje nurodyta, kad A. pardavėjams sumokėjo 10000 (eurų), tik tą sumą ir pridėjo. Skaičiuodama vidutines vartojimo išlaidas vadovavosi rekomendacijomis, kurios nurodytos apžiūros protokole. Jeigu nėra ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų, kiek žmogus turėjo išlaidų, turi remtis Statistikos departamento pateiktais duomenimis. Taip yra nurodyta nuostatuose. Nustatydama vidutines vartojimo išlaidas rėmėsi Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos vedėjos 2021 rugsėjo 21 d. raštu, kuris yra byloje.

Iš 2021 m. sausio 11 d. turto tyrimo pažymos matyti, kad joje nurodytas O. A. turimas nekilnojamasis ir privalomas registruoti turtas, o taip pat laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 5 d. gautos teisėtos pajamos bei turėtos išlaidos. Pažymoje nurodyta, kad skirtumas tarp šiuo laikotarpiu O. A. gautų teisėtų pajamų ir turėtų išlaidų yra -46600,73 Eur (išleista daugiau nei gauta) (t. 11, b. l. 17-25).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamųjų A. Š., V. P. ir O. A. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotus nusikaltimus yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Anksčiau nurodytais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji A. Š. ir O. A. neteisėtai disponavo, o kaltinamasis V. P. pasikėsino neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tai yra 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų specialiais ženklais – banderolėmis (cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis), bendros 32095 Eur vertės.

Visų pirma, kaltinamųjų kaltę patvirtina kaltinamojo A. Š. parodymai, kad jis 2021 m. sausio 4 d. su V. P. susitarė, kad pastarasis nupirks 18 dėžių kontrabandinių cigarečių „NZ Gold“ po 780 Eur už dėžę, po to tą pačią dieną su O. A. sutarė, kad ji atveš 18 dėžių minėtų cigarečių. Nepamena, ar su O. A. buvo sutaręs cigarečių kainą, tačiau jas būtų pirkęs 20 Eur pigiau (už dėžę), nei būtų pardavęs V. P. Tą pačią dieną su O. A. ir V. P. susitarė dėl susitikimo vietos. 2021 m. sausio 5 d. jis savo automobiliu „Audi A6“ atvyko į sutartą vietą – degalinę, į kurią automobiliu „Toyota“ atvyko O. A. su mergaite. Kadangi persikrauti cigaretes degalinėje buvo rizikinga, jis pasiūlė O. A. paimti jos automobilį, iškrauti cigaretes ir grįžti. Tada O. A. su mergaite persėdo į jo automobilį, o jis O. A. automobiliu nuvažiavo prie netoliese laukusio V. P. automobilio ir pasiūlė pastarajam važiuoti iki autobusų stoties. Jiems nuvykus į aikštelę prie autobusų stoties ir perkrovus kelias dėžes iš O. A. automobilio bagažinės į V. P. automobilį, atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Netikėti šiais kaltinamojo A. Š. parodymais nėra pagrindo, nes jie yra iš esmės nuoseklūs viso proceso metu – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 16 d. (t. 9, b. l. 142-143) ir 2021 m. balandžio 22 d. (t. 9, b. l. 163) A. Š., dalyvaujant gynėjui, nurodė identiškas aplinkybes, kaip ir teisme, o apklausiamas 2021 m. sausio 5 d. (iš karto po sulaikymo) nurodė tokias pačias aplinkybes, išskyrus cigarečių kiekį, dėl kurio tarėsi su O. A. ir V. P. (nurodė, kad su O. A. ir V. P. tarėsi dėl 4 dėžių kontrabandinių cigarečių įsigijimo ir realizavimo (t. 9, b. l. 142-143)). Netikėti kaltinamojo A. Š. teisme duotais parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys (BPK 20 straipsnio 4 dalis) – liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymai, įvykio vietos, vietovės, asmens bei daiktų apžiūros protokolai, V. P. asmens kratos protokolas (dėl šių įrodymų bus pasisakyta žemiau). Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. galėtų būti suinteresuotas apkalbėti kitus du kaltinamuosius – O. A. ir V. P. Nors O. A. teisme nurodė, kad A. Š. ją apkalba, nes juos siejo artimi asmeniniai santykiai ir net planai kurti bendrą gyvenimą (ir šiomis aplinkybėmis A. Š. pasinaudojo, po ko jos automobilyje buvo rastos cigaretės), tačiau šių kaltinamosios parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys (kaltinamasis A. Š. jas paneigė), be to, jų negalima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), kadangi O. A. nurodė negalinti įvardinti ar parodyti sodybos, kurioje ji susitikinėjo su A. Š., pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančių susirašinėjimų bei nuotraukų. Svarbu ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu O. A. apie jokius artimus santykius su A. Š. nekalbėjo (išskyrus tai, kad atvyko į pasimatymą).

Kaltinamojo A. Š. parodymus patvirtina ir kaltinamojo V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Apklausiamas sulaikymo dieną (2021 m. sausio 5 d.) V. P. nurodė, kad su A. Š. tarėsi dėl 18 dėžių cigarečių „NZ“ įsigijimo, mokant po 780 Eur už dėžę (viso 14040 Eur); kad A. Š. būtų sumokėjęs už visas 18 dėžių atsivežtais pinigais (viso 14040 Eur), tačiau to padaryti nespėjo, nes abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 10, b. l. 25-26). Apklausiamas papildomai 2021 m. kovo 9 d. V. P. visiškai patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 10, b. l. 34-35). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. P. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad iš A. Š. būtų įsigijęs tik 5 dėžes cigarečių, nes taip nusprendė bevažiuodamas su pastaruoju susitikti, o pirmos apklausos metu „prisiimti“ visą cigarečių kiekį (18 dėžių) buvo verčiamas pareigūnų, o konkrečiai K., kuris grasino suėmimu, teismas vadovaujasi V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi, kaip jau buvo minėta, juos patvirtina nuoseklūs kaltinamojo A. Š. parodymai (kad su V. P. tarėsi dėl 18 dėžių cigarečių įsigijimo), liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymai, įvykio vietos, vietovės, asmens bei daiktų apžiūros protokolai, V. P. asmens kratos protokolas. Štai iš V. P. ir A. Š. susirašinėjimo sms trumposiomis žinutėmis (rasto V. P. mobiliojo ryšio telefone, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš pastarojo automobilio „Audi A6“ (t. 1, b. l. 29-39)) turinio akivaizdu, kad buvo tariamasi dėl 18 dėžių cigarečių įsigijimo, mokant už dėžę po 780 Eur (t. 1, b. l. 48-55). Be to, V. P. sulaikymo metu atliktos asmens kratos metu pas jį buvo rasta ir paimta 14040 Eur grynais pinigais (t. 1, b. l. 98-99, 104-109), tai yra būtent tokia pinigų suma, kurią reikėjo sumokėti už 18 dėžių cigarečių, mokant už vieną dėžę po 780 Eur. Liudytojai (policijos pareigūnai) G. K., R. R. ir I. B. parodė, kad V. P. sulaikymo metu patvirtino, jog norėjo pirkti visas 18 dėžių cigarečių. Netikėti šiais liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie yra nuoseklūs (tas pačias aplinkybes šie liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 17-18, 23-24, 29-30)) ir tarpusavyje vienodi, parodymus minėti liudytojai davė būdami įspėti apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, be to, šiuos parodymus patvirtina kaltinamojo A. Š. parodymai ir kiti jau minėti bylos duomenys, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamuosius, atvirkščiai – visi šie liudytojai yra policijos pareigūnai, kurių reputacijai keliami didesni reikalavimai. V. P. parodymus, kad jis planavo įsigyti tik 5 dėžes cigarečių, paneigia ir įvykio vietos apžiūros metu nustatyta aplinkybė, kad policijos pareigūnui G. K. atvykus į aikštelę, kur buvo perkraunamos cigaretės, 5 maišai (dėžės) cigarečių jau buvo perkrauti į V. P. automobilį „Audi A6“, o dar vienas maišas (dėžė) buvo padėtas tarp automobilių (paruoštas perkrovimui) (t. 1, b. l. 29-39), bei liudytojo G. K. nurodyta aplinkybė, kad jam atvykus į minėtą aikštelę abu kaltinamieji (V. P. ir A. Š.) dar krovė dėžes (procesas dar vyko). Akivaizdu, kad jei V. P. būtų ketinęs įsigyti tik 5 dėžes cigarečių, kaltinamiesiems nebuvo jokio reikalo krauti iš automobilio „Toyota Avensis“ kitas dėžes (maišus). Tai, jog pirmos apklausos metu V. P. buvo verčiamas prisipažinti, kad norėjo įsigyti visas įvykio vietoje rastas 18 dėžių cigarečių, paneigta liudytojos M. Z. (buvusi pavardė – Z.) parodymais, kad jokie neteisėti veiksmai minėto asmens apklausų metu nebuvo naudoti (kuriais netikėti, kaip ir kitų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nėra jokio pagrindo). V. P. parodymus, kad pirmos apklausos metu policijos pareigūnai jam grasino suėmimu, paneigia ir policijos pareigūnų veiksmai kitų kaltinamųjų atžvilgiu – štai A. Š. net nebuvo sulaikytas, nors pripažino ketinęs realizuoti tik 4 dėžes cigarečių (t. 9, b. l. 132-133), o O. A. buvo paleista iš laikino sulaikymo sekančią dieną po to, kai buvo apklausta (t. 10, b. l. 143-144), nors apklausos metu visiškai neigė kaltę (t. 10, b. l. 121-122). Šiais kaltinamojo V. P. parodymais verčia abejoti ir aplinkybė, kad jis po apklausos, kurios metu jam buvo grasinama (jo teigimu), nesikreipė į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybę ar prokuratūrą, nors pats gyvenime ne kartą yra susidūręs su policijos pareigūnais ir žino jų veiklos standartus. Vertinant kaltinamojo V. P. parodymus dėl planuotų įsigyti cigarečių dėžių kiekio svarbu ir tai, kad jis teisme negalėjo nurodyti jokios priežasties, kodėl staiga (bevažiuojant į susitikimą) pakeitė savo sprendimą dėl cigarečių kiekio. Teismas kaltinamojo V. P. parodymus, kad jis ketino įsigyti tik 5 dėžes cigarečių, vertina kaip siekimą sušvelninti atsakomybę (už neteisėtą disponavimą 5 dėžėmis (2500 pakeliais) cigarečių, kurių vertė 8915,28 Eur (178 MGL), grėstų švelnesnė atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį).

Nors kaltinamasis A. Š. teisme parodė, kad jiems bekraunant cigaretes V. P. pradėjo kalbėti apie tai, kad ims ne visas cigaretes, o tik dalį, gal 5 dėžes (cigarečių), šiais kaltinamojo A. Š. parodymais teismas nesivadovauja, nes jie paneigti paties A. Š. jau minėtais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat kitais jau aptartais duomenimis. Teismas šiuos kaltinamojo A. Š. parodymus vertina kaip siekimą padėti sušvelninti atsakomybę kaltinamajam V. P. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nesivadovauja tik šiais kaltinamojo A. Š. teisme duotais parodymais.

Kaltinamųjų A. Š., V. P. bei O. A. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta ir kitais liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymais, o būtent, kad jie, atvykę į įvykio vietą (degalinės „(duomenys neskelbtini)“ prieigas), matė, kaip prie automobilio „Toyota Avensis“, kuriame tuo metu buvo O. A. su mergaite (dukra), privažiavo automobilis „Audi“ su vokiškais valstybiniais numeriais, iš kurio išlipo A. Š. ir nuėjo prie automobilio „Toyota Avensis“. Po to A. Š. sėdo į automobilį „Toyota“, o O. A. su mergaite įsėdo į automobilį „Audi“. Automobilis „Toyota“ išvažiavo, pasuko link (duomenys neskelbtini) ir, pavažiavęs apie 200-300 metrų, sustojo prie pakelėje stovėjusio dar vieno automobilio „Audi“ (kuriuo, kaip paaiškėjo vėliau, buvo atvykęs V. P.). Po to abu automobiliai apsisuko ir nuvažiavo į šalia (duomenys neskelbtini) autobusų stoties esančią nuošalią aikštelę, kurioje šių automobilių vairuotojai pradėjo krauti cigaretes iš automobilio „Toyota“, kuriuo atvažiavo A. Š., į automobilį „Audi“, kuriuo buvo atvykęs V. P. Visi šie liudytojai patvirtino, kad automobilio „Toyota“ visą stebėjimo laiką iš akiračio nebuvo paleidę (arba nestebėjo labai trumpą laiko tarpą (kelias sekundes)), šis automobilis iki minėtos aikštelės niekur nebuvo sustojęs. Iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad tuo momentu, kai A. Š. persėdo į automobilį „Toyota Avensis“ (kuriame prieš tai sėdėjo O. A. su dukra), visos cigaretės (18 maišų (dėžių)) buvo minėtame O. A. automobilyje „Toyota Avensis“. Šie liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymai (kuriais netikėti dėl jau nurodytų motyvų teismas neturi jokio pagrindo) paneigia kaltinamosios O. A. parodymus, kad ji nieko apie jos automobilyje „Toyota Avensis“ rastas cigaretes nežino, automobilyje jo perdavimo A. Š. momentu šių cigarečių nebuvo, nes jokių daiktų ji nesivežė (buvo tik laidai automobiliui užvesti ir trosas). Kaltinamosios O. A. parodymus paneigia ir kiti bylos duomenys – kaltinamojo A. Š. parodymai (kad jis tarėsi dėl 18 dėžių cigarečių įsigijimo su O. A., kad persėdęs į O. A. automobilį, kuriame buvo cigaretės, vežė jas V. P. (nes nenorėjo jų krautis degalinėje)), įvykio vietos bei daiktų apžiūros metu nustatytos aplinkybės (įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasta 12 maišų (dėžių) cigarečių „NZ Gold“, dar 5 maišai (dėžės) šių cigarečių rasti automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o 1 maišas (dėžė) šių cigarečių rastas tarp minėtų automobilių. Viso rasta 18 dėžių (9000 pakelių) cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 29-39, 41-43)). Be to, kaltinamosios O. A. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir dėl to, kad yra nenuoseklūs. Štai, apklausiama 2021 m. sausio 6 d. (sekančią dieną po sulaikymo), O. A. nurodė, kad įvykio dieną atvyko į degalinę susitikti su pažįstamu „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo buvo senai nesimatę. Dukrą pasiėmė su savimi, nes pastarajai buvo atostogos, todėl nenorėjo palikti vienos. Atvykęs į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ parašė paskolinti jos automobilį, nepaaiškinęs, kam jo reikia. Su „(duomenys neskelbtini)“ yra tik pažįstami ir jokių bendrų reikalų neturi. Bendraudavo tik telefonu. Nežino net jo vardo ir pavardės (t. 10, b. l. 121-122). Apklausiama 2021 m. kovo 24 d. O. A. parodė, kad vyko į pasimatymą su „(duomenys neskelbtini)“. Bevažiuojant pasijautė automobilio variklio gedimas, todėl apie tai pasakė „(duomenys neskelbtini)“, kuris paėmė jos automobilį, kad galėtų pažiūrėti, kas jam negerai. Tą dieną (duomenys neskelbtini) buvo pirmą kartą (t. 10, b. l. 131-133). Gi apklausiama teisme O. A. nurodė, kad tą dieną važiavo susitikti su „(duomenys neskelbtini)“ (A. Š.), su kuriuo planavo ateityje gyventi kartu, vesti bendrą ūkį; važiavo kartu su dukra, nes norėjo ją supažindinti su būsimu patėviu ir išgirsti jos nuomonę (apie šias aplinkybes, kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji net nebuvo užsiminusi). Kadangi važiuojant jos automobiliui kažkas „bildėjo“, ji paprašė „(duomenys neskelbtini)“ pažiūrėti, kas nutiko. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad reikia pavažiuoti jos automobiliu ir paklausyti. Tada „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė jai ir dukrai sėsti į jo automobilį, o pats išvažiavo jos automobiliu. Su A. jos santykiai buvo labai geri, šilti. Per mėnesį susitikdavo 2-3 kartus. Dažniausiai susitikdavo sodyboje, esančioje apie 10 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Iki apklausos policijos komisariate (duomenys neskelbtini) nėra buvusi. (duomenys neskelbtini) su A. taip pat nei karto nebuvo susitikusi. Pastarąsias kaltinamosios O. A. nurodytas aplinkybes (kad iki pirmos apklausos policijoje (2021 m. sausio 5 d.) ji nėra buvusi (duomenys neskelbtini) ir iki įvykio (duomenys neskelbtini) su A. Š. nebuvo susitikusi) visiškai paneigia O. A. ir A. Š. naudotų mobilaus ryšio abonentų analizė, iš kurios matyti, kad O. A. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. į vietas, kuriose veika mobiliojo ryšio bokštai, esantys (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi mažiausiai 28 kartus (į (duomenys neskelbtini) kaimą – 13 kartų, į (duomenys neskelbtini) miestą – 15 kartų) (t. 2, b. l. 12-129). Teismas kaltinamosios O. A. parodymus, kad ji nedisponavo kaltinime nurodytomis cigaretėmis (nieko nežinojo apie jos automobilyje buvusias cigaretes) vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas taip pat nesivadovauja O. A. parodymais, kad tyrėja M. (Z.) vertė ją prisipažinti neteisėtai disponavus cigaretėmis, grasino sulaikyti trims mėnesiams, kadangi šie kaltinamosios parodymai paneigti liudytojos M. Z. (Z.) parodymais (kuriais netikėti nėra pagrindo), be to, šių parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys (O. A. dėl (jos teigimu) neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų niekur nesikreipė, nors iš sulaikymo buvo paleista sekančią dieną po apklausos).

Kadangi kaltinamieji ir jų gynėjai bylos nagrinėjimo teisme metu abejojo kaltinamųjų sulaikyme dalyvavusių policijos pareigūnų (G. K., R. R. ir I. B.) veiksmų bei kai kurių ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų (įvykio vietos apžiūros, daiktų (cigarečių) apžiūros) teisėtumu (BPK 20 straipsnio 4 dalis), teismas pasisako ir šiuo klausimu.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 5 d. rytą trys (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai (G. K., R. R. ir I. B.), gavę skyriaus viršininko A. B. žodinį nurodymą patikrinti informaciją apie galimą „kontrabandinių“ cigarečių realizavimą (neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis) netoli (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, nuvyko į minėtą degalinę ir, būdami joje (šalia jos), kurį laiką stebėjo degalinės prieigose stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo O. A. su dukra), po to, A. Š. persėdus į minėtą automobilį „Toyota Avensis“, važiavo šiam automobiliui ir vėliau prie jo prisijungusiam automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., iš paskos į aikštelę, esančią netoli (duomenys neskelbtini), kur A. Š. ir V. P. buvo sulaikyti. Šie policijos pareigūnų veiksmai (teritorijos apie degalinę ir automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebėjimas, o taip pat automobilių „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persekiojimas) išoriškai panašūs į kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus – sekimą ir pasalą, kurių panaudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (minėto įstatymo 2 straipsnio 8 punkto 7 ir 8 papunkčiai, 6 straipsnio 2 dalis), o taip pat slaptą sekimą, reglamentuojamą BPK 160 straipsnyje, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad duomenys buvo renkami įstatyme nenurodytu būdu ar kad jų rinkimui būtų reikalinga taikyti specialią rinkimo tvarką.

Pasala – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, naudojamas siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kai turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Sekimas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. Liudytojas A. B. parodė, kad informacija apie galimą „kontrabandinių“ cigarečių realizavimą (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta ne kriminalinės žvalgybos byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų gauti atliekant kriminalinę žvalgybą.

Sprendžiant pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą yra svarbios šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės. Pirma – tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas – „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos gavo įstatyme nenurodytu būdu, įrodymais nepripažįstami. Antra – nors BPK 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai tam tikri duomenys yra gaunami ne tik įstatymų, bet ir žemesnės teisinės galios aktų nustatyta tvarka. Trečia – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, taip pat ne kartą konstatuota, kad įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių, tokių kaip teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą, apribojimu. Todėl tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir nurodytos Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-P-94-895/2015, 2K-338-511/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018, 2K-8-1073/2021).

Teismo įsitikinimu, policijos pareigūnai vykdė teritorijos apie degalinę ir automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebėjimą, o ne pasalą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai, vykdami į įvykio vietą, neturėjo tikslios informacijos apie nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką (kad galėtų vykdyti pasalą). Jie turėjo patikrinti informaciją apie galimą neteisėtą akcizinių prekių disponavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas, ir jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (BPK 160, 160¹ straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-689/2018, 2K-6-1073/2020, 2K-8-1073/2021). Bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai G. K., R. R. ir I. B. teritoriją apie degalinę ir automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebėjo labai trumpą laiko tarpą, jų stebimas automobilis „Toyota Avensis“ tuo metu buvo viešoje vietoje. Automobilius „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šie policijos pareigūnai persekiojo taip pat labai trumpą laiko tarpą (t. 1, b. l. 175-178), pareigūnų tikslas buvo sustabdyti šiuos automobilius ir patikrinti informaciją apie galimą neteisėtą akcizinių prekių disponavimą, o ne stebėti juos nesulaikant, kas būdinga sekimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie policijos pareigūnų veiksmai (stebėjimas ir automobilių persekiojimas) nebuvo fiksuojami naudojant vaizdo ar garso įrangą. Šiais veiksmais nebuvo renkama informacija apie kokio nors žmogaus privatų gyvenimą ar apie kokias nors kitas Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes. Todėl konstatuotina, kad tokiais veiksmais minėti policijos pareigūnai realizavo jų veiklą reglamentuojančių norminių aktų nustatytą teisę ir pareigą imtis visų priemonių, kad būtų išaiškinta nusikalstama veika ir nustatyti ją įvykdę asmenys (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis, 171, 172 straipsniai, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5, 6, 21, 22, 25 ir kiti straipsniai).

Kaltinamųjų gynėjai taip pat kėlė klausimą dėl duomenų, užfiksuotų įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 29-39) ir cigarečių apžiūros metu (t. 1, b. l. 41-43), teisėtumo, nes kaltinamieji A. Š. ir V. P. parodė, kad įvykio vietoje cigaretės nebuvo apžiūrimos ir skaičiuojamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimo veiksmų protokolai gali būti surašomi tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Kai rašomas elektroninės formos protokolas, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali arba pasirašyti protokolą saugiu elektroniniu parašu, arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede (BPK 179 straipsnio 1-3 dalys). Iš 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 29-39) matyti, kad pati įvykio vietos apžiūra buvo atliekama tą dieną nuo 9 val. iki 9.40 val. (duomenys neskelbtini), o protokolas buvo surašytas tą pačią dieną nuo 14.13 val. iki 15.08 val. Tokiu pat metu buvo surašytas ir šio proceso veiksmo specialus priedas, kurį pasirašė (ir tuo pačiu protokole nurodytas aplinkybes patvirtino) įvykio vietoje buvę įtariamieji A. Š. ir V. P., kurie, beje, jokių pastabų dėl šio tyrimo veiksmo atlikimo neturėjo (t. 1, b. l. 33). Šiame protokole nurodytos aplinkybės, kurias apžiūros metu nustatė apžiūrą vykdę policijos pareigūnai G. K. ir I. B., – automobilių padėtys, 18 juodos spalvos maišų su viduje esančiomis cigaretėmis radimo vietos, kitų apžiūros metu paimtų daiktų radimo vietos. Nors šiame tyrimo protokole nėra nurodyta, kad buvo praplėšiami maišai, tačiau užfiksuota, kad šių maišų viduje matosi cigaretės. Liudytojai G. K. ir I. B. teisme nurodė, kad įvykio vietoje rasti juodi maišai buvo praplėšiami ir įsitikinama, kad viduje yra cigaretės. Fotolentelėje esančioje fotonuotraukoje Nr. 5 matyti daiktai, panašūs į cigarečių blokus (t. 1, b. l. 36). Tai, kad įvykio vietoje nebuvo nufotografuoti visi praplėšti juodos spalvos maišai, nereiškia, kad jie nebuvo praplėšiami ir apžiūrimi. Cigarečių preliminarų kiekį (9000 pakelių) policijos pareigūnai galėjo nustatyti ir detaliai neskaičiavę visų cigarečių – tai galima buvo nustatyti suskaičiavus viename iš maišų esančių cigarečių blokų kiekį. Detaliai cigaretės buvo apžiūrėtos ir suskaičiuotos tą pačią dieną nuo 13 val. iki 13.50 val. policijos komisariate (t. 1, b. l. 41-43). Šioje cigarečių apžiūroje įtarieji nedalyvavo, tačiau įstatymas ir nenumato būtino jų dalyvavimo (BPK 207 straipsnis). Todėl teismas konstatuoja, kad įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 29-39) ir daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 41-43) užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtai (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Sutiktina su kaltinamojo V. P. gynėjo išsakyta pastaba, kad iš cigarečių apžiūros protokolo neaišku, kur dingo juodos spalvos ryšuliai (maišai), kuriuose buvo supakuotos įvykio vietoje rastos cigaretės. Minėtame protokole apie šių ryšulių (maišų) apžiūrą bei likimą neužsiminta. Protokole nurodyta, kad po apžiūros cigaretės buvo supakuotos į „tokio pat dydžio paketus“, suvyniojant juos į lipnią juostą, kas leidžia teigti, kad cigaretės buvo supakuotos ne į tuos pačius ryšulius (maišus), kuriuose buvo rastos įvykio vietoje. Iš policijos tyrėjos M. Z. 2021 m. sausio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo perduota saugoti 18 ryšulių su cigaretėmis (t. 1, b. l. 45), tačiau iš tos pačios dienos kvito (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad saugoti buvo priimti 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ (apie ryšulius (maišus) nenurodoma) (t. 1, b. l. 47). Byloje nėra jokio sprendimo dėl ryšulių (maišų), kuriuose buvo supakuotos įvykio vietoje rastos cigaretės, likimo, šie daiktai nebuvo perduoti saugoti ar su byla į teismą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis pakuotės, kuriuos randamos tokios prekės, dažniausiai pripažįstamos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir nustatyta tvarka ištiriamos arba apžiūrimos, kadangi ant jų gali būti nusikalstamos veikos pėdsakų (pirštų atspaudų, DNR pėdsakų ir panašiai) (BPK 91, 205, 207 straipsniai). Tačiau šių ryšulių (maišų) neištyrimas (nepažiūrėjimas) bei neišsaugojimas nelaikytinas esminiu ikiteisminio tyrimo trūkumu (ir tuo pačiu proceso pažeidimu), kadangi ir anksčiau aptartų įrodymų pakanka nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019 ir kitos). Svarbu pažymėti ir tai, kad net ir tuo atveju, jei ištyrus ryšulius (maišus), kuriuose buvo supakuotos įvykio vietoje rastos cigaretės, nebūtų rasta kaltinamųjų paliktų pėdsakų, tai nepakeistų teismo išvados dėl kaltinamųjų kaltės (ne kiekvienas žmogaus kontaktas su daiktu palieka pėdsakus, ypač tada, kai naudojamos pirštinės ar kitos priemonės. Be to, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis galimas ir fiziškai neprisiliečiant prie šių prekių).

Kaltinamojo V. P. gynėjas savo baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, kad V. P. sulaikymo metu buvo pažeistos pastarojo teisės – nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, kuri draudžia versti duoti parodymus prieš save, be to, V. P. jo sulaikymo metu nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, tame tarpe teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nors V. P. buvo laikinai sulaikytas įvykio vietoje 2021 m. sausio 5 d. 9.05 val. (nuo to laiko jis įgijo BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytas įtariamojo teises (BPK 21 straipsnio 2 dalis)), duomenų apie tai, kad šiam įtariamajam įvykio vietoje būtų išaiškintos jo (kaip įtariamojo) teisės, byloje nėra. Iš bylos dokumentų matyti, kad V. P. su BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis pasirašytinai buvo supažindintas jo sulaikymo dieną (2021 m. sausio 5 d.), po to, kai buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (t. 10, b. l. 8-19). Tačiau, net ir tuo atveju, jei V. P. jo sulaikymo metu nebuvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad jo teisės buvo pažeistos iš esmės, kadangi jokie esminiai procesiniai veiksmai su juo įvykio vietoje nebuvo atliekami, išskyrus asmens kratą, kurios metu buvo rasti ir paimti V. P. turėti (atsiskaitymui už cigaretes skirti) pinigai (t. 1, b. l. 98-101). Kadangi V. P. asmens krata buvo atliekama jo sulaikymo metu, šiuo atveju nereikėjo priimti nutarties dėl kratos darymo, taip pat nebuvo būtinas asmenų, numatytų BPK 145 straipsnio 4 dalyje, dalyvavimas (BPK 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4 dalis). Kadangi asmens krata buvo padaryta sulaikant V. P., nebuvo galimybės užtikrinti ir gynėjo dalyvavimą. Tuo pačiu nėra pagrindo nesivadovauti V. P. paaiškinimais, duotais policijos pareigūnams jo sulaikymo metu (apie tai, kad būtų įsigijęs 18 dėžių cigarečių), kuriuos perpasakojo teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. K., R. R. ir I. B., kadangi tai nebuvo V. P. apklausa ir pastarasis jokiais būdais nebuvo verčiamas duoti parodymus. Akivaizdu, kad V. P. tik paaiškino policijos pareigūnams, ką jis veikia sulaikymo vietoje. Svarbu ir tai, kad (kaip jau buvo minėta) V. P. analogiškas aplinkybes nurodė ir oficialių apklausų metu (t. 10, b. l. 25-26, 34-35).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

O. A. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes (9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. A. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pasikėsino realizuoti akcizais apmokestinamas prekes (9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. V. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad pasikėsino neteisėtai įsigyti akcizais apmokestinamas prekes (9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (nors galutiniame pranešime apie įtarimą (t. 10, b. l. 31-35) bei kaltinamajame akte (t. 11, b. l. 81) nurodyta, kad V. P. ne tik pasikėsino neteisėtai įsigyti akcizais apmokestinamas prekes, tačiau, be to, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, laikytina, kad tai rašymo apsirikimas, nes pačiame kaltinime nenurodyta, kokiais konkrečiais V. P. įgijo, laikė ir gabeno kaltinime nurodytas cigaretes, be to, kaip jau buvo minėta, V. P. veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis).

Pagal BK 199² straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Minėto nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo šių veiksmų atlikimo momento. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398-511/2015, Nr. 2K-266-693/2016 ir kt.). Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199² straipsnio 2 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi veiksmai, kuriais asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, gauna akcizais apmokestinamas prekes. Tokiu įgijimu laikomas šių prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, rastų pasisavinimas ar panašiai, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 bei kitos). Akcizais apmokestinamų prekių laikymu teismų praktikoje pripažįstamas tokių prekių buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, transporto priemonėje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas ir siuntimas – tai akcizais apmokestinamų prekių buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Prekės gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir panašiai, o siunčiamos – dažniausiai paštu, bagažu ir panašiai. Akcizais apmokestinamų prekių realizavimu pripažįstamas šių prekių pardavimas, o taip pat perleidimas (perdavimas) kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas ir panašiai.

Anksčiau išanalizuotais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji O. A. 2021 m. sausio 5 d. apie 8.50 val. automobilyje „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (jo salone ir bagažinėje), kuris tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, laikė 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurios buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, ir tą pačią dieną apie 8.57 val. minėtas cigaretes realizavo, tai yra perdavė A. Š. Kad kaltinamoji O. A. atliko kitus kaltinime nurodytus disponavimo minėtomis cigaretėmis veiksmus – kad jas neteisėtai įgijo ir gabeno, neįrodyta. Kaltinimas O. A. dėl neteisėto minėtų cigarečių įgijimo ir gabenimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime net nenurodyta, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, už kokią sumą, iš kokio asmens O. A. įgijo kaltinime nurodytas cigaretes. Byloje nėra išvis jokių duomenų, kurie patvirtintų minėtų cigarečių įsigijimo faktą. Jokie bylos duomenys nepatvirtina ir kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamoji O. A. automobiliu gabeno minėtas cigaretes iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė (kaip, beje, ir įgijimas) iš esmės preziumuojama byloje nustatyta aplinkybe, kad O. A. 8.57 val. automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusiomis cigaretėmis perdavė (ir tokiu būdu realizavo cigaretes) A. Š., o taip pat kaltinamosios O. A. parodymais, kad ji atvyko iš (duomenys neskelbtini) (miesto, kuriame ji gyvena). Tačiau net ir tuo atveju, jei O. A. į įvykio vietą atvyko iš (duomenys neskelbtini), jokie duomenys nepatvirtina, kad ir kaltinime nurodytas cigaretes ji atgabeno (jei aplamai gabeno) iš (duomenys neskelbtini). Negalima atmesti, kad kaltinamoji cigaretes vežė visai kitu maršrutu, nei nurodyta kaltinime, arba cigaretės buvo pakrautos į kaltinamosios automobilį toje pačioje vietoje, kurioje ji vėliau automobilį su cigaretėmis perdavė A. Š. Galima ir tokia situacija, kad automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į minėtą vietą (šalia degalinės „(duomenys neskelbtini)“) atvairavo visai kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, asmuo, o O. A. su dukra į šį automobilį persėdo jam jau atvykus į vietą, kur įvyko automobilio ir cigarečių perdavimas A. Š. Todėl aplinkybės, kad O. A. įgijo ir gabeno 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, šalintinos iš kaltinimo kaip neįrodytos. Nors kaltinimą palaikiusi prokurorė baigiamosiose kalbose prašė iš kaltinimo šalinti aplinkybę, kad kaltinamoji O. A. neteisėtai laikė kaltinime nurodytas cigaretes, teismas su tuo nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta, neabejotinai nustatyta, kad ji nuo to momento, kai buvo pradėta stebėti policijos pareigūnų, iki to momento, kai automobilį su jame buvusiomis cigaretėmis perdavė A. Š., cigaretes laikė automobilyje „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors tas laikotarpis nebuvo ilgas (apie 10 minučių (kaip nurodė liudytojais apklausti policijos pareigūnai)), tačiau šį laikotarpį cigaretės buvo kaltinamosios O. A. žinioje, o laikotarpis, kurį kaltininkas neteisėtai laiko akcizais apmokestinamas prekes, kaip jau buvo minėta, įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. 2021 m. sausio 5 d. apie 8.57 val. vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, iš kaltinamosios O. A. perėmė automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ (tokiu būdu įsigydamas šias cigaretes), po to minėtu automobiliu kaltinime nurodytas cigaretes nuvežė (nugabeno) į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), kur apie 9 val. minėtas cigaretes pasikėsino realizuoti (perduoti) V. P., tačiau nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis A Š. laikė kaltinime nurodytas cigaretes, nes tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekes kaltininko žinioje būna tik tuo laikotarpiu, kai prekės yra gabenamos, papildomas objektyviosios pusės požymis – neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas – neinkriminuojamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimą palaikiusi prokurorė baigiamosiose kalbose taip pat prašė šią aplinkybę šalinti iš kaltinimo.

Byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. P. 2021 m. sausio 5 d. apie 9 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), iš A. Š. pasikėsino įsigyti 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, tačiau to nepadarė (šių cigarečių neįsigijo) dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Kaltinamieji A. Š., O. A. ir V. P. aukščiau nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis – kaltinime nurodytomis cigaretėmis (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 9 punktas) atliko pažeisdami nustatytą tvarką (neteisėtai): kaltinamoji O. A., laikydama ir realizuodama 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurios buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis), pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, bei 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“; kaltinamasis A. Š., įsigydamas, gabendamas ir pasikėsindamas realizuoti 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurios buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis), pažeidė 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 straipsnio „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...> , o taip pat 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, bei 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“; kaltinamasis V. P., pasikėsindamas įsigyti 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurios buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis), pažeidė 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 straipsnio „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>. Kaip jau buvo minėta, visi 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kuriomis disponavo kaltinamieji O. A. ir A. Š., o kaltinamasis V. P. pasikėsino šias cigaretes įsigyti, buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tai yra nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustatyta tvarka, tai yra finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis).

Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 2 dalį kyla, jeigu akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Vadinasi, pagal BK 199² straipsnio 2 dalį veika kvalifikuojama tada, kai neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių vertė viršija 12500 Eur sumą. BK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 199² straipsnyje nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2021 m. sausio 13 d. rašto matyti, kad 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ (kuriomis disponavo kaltinamieji O. A. ir A. Š., o kaltinamasis V. P. jas pasikėsino įsigyti) bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 32095 Eur (t. 2, b. l. 35), kas sudaro 641 MGL sumą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtu muitinės raštu nustatyta 9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ verte, todėl ja ir vadovaujasi.

O. A. suvokė, kad neteisėtai (pažeisdama teisės aktuose nustatytą tvarką) disponuoja (laiko ir realizuoja) kaltinime nurodytomis cigaretėmis (kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka), žinojo jų kiekį (ir tuo pačiu preliminarią vertę) ir norėjo disponuoti (laikyti ir realizuoti) šiomis cigaretėmis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors (kaip jau buvo minėta) nenustatyta, kad kaltinamoji O. A. būtų šias cigaretes įsigijusi ir atgabenusi į vietą, kur jos vėliau kartu su automobiliu buvo perduotos A. Š., tačiau iš pastarojo parodymų apie tai, kad būtent su O. A. iš vakaro tarėsi dėl cigarečių įsigijimo, akivaizdu, kad O. A., perduodama automobilį A. Š., žinojo apie jame esančias cigaretes ir jų kiekį. A. Š. suvokė, kad neteisėtai (pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką) disponuoja (įsigyja, gabena ir realizuoja) kaltinime nurodytomis cigaretėmis (kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka), žinojo jų kiekį (ir tuo pačiu preliminarią vertę) ir norėjo disponuoti (įsigyti, gabenti ir realizuoti) šiomis cigaretėmis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. P. suvokė, kad neteisėtai (pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką) disponuoja (įsigyja) kaltinime nurodytomis cigaretėmis (kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka), žinojo jų kiekį (ir tuo pačiu preliminarią vertę) ir norėjo disponuoti (įsigyti) šiomis cigaretėmis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi O. A., pažeisdama nustatyta tvarką, laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes (9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“), kurių vertė viršija 250 MGL sumą, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

A. Š., pažeisdamas nustatyta tvarką, įsigijo, gabeno ir pasikėsino realizuoti akcizais apmokestinamas prekes (9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“), kurių vertė viršija 250 MGL sumą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Kaip jau buvo minėta, nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnyje, objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo šių veiksmų atlikimo momento. Kadangi kaltinamasis A. Š. įsigijo ir gabeno kaltinime nurodytas cigaretes, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje, nepaisant to, kad jam nepavyko realizuoti šių cigarečių V. P. (nes abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų).

Kaltinamasis V. P., pažeisdamas nustatyta tvarką, pasikėsino įsigyti akcizais apmokestinamas prekes (9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“), kurių vertė viršija 250 MGL sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį. Kaltinamajam V. P. šiuo atveju teisingai inkriminuotas pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, o ne baigtas nusikaltimas, nes jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas tuo metu, kai į jo automobilį buvo perkrauta tik dalis visų planuotų įsigyti cigarečių, o jokių kitų BK 199² straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų jis neatliko (skirtingai nuo A. Š.).

IV. Dėl bausmių

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 199² straipsnio 2 dalis).

Dėl O. A. skirtinos bausmės

Kaltinamoji O. A. anksčiau teista vieną kartą – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą 24210 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, kurių bendra vertė 180916,90 Lt) ir 201 straipsnio 3 dalį subendrinta bausme – 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2014 m. rugpjūčio 19 d. (t. 10, b. l. 88-90, 99-107; t. 12, b. l. 128-129), tačiau teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto „b“ papunktis), bausta administracine tvarka (pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 10, b. l. 79-86; t. 12, b. l. 130-137)), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). O. A. yra našlė, nuo 2011 metų viena augina nepilnametę dukrą A., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 81; t. 6, b. l. 77). Kaltinamoji nuo 2021 m. gegužės 20 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 11, b. l. 160; t. 12, b. l. 179-177). Ji yra neįgali (darbingumas 30 procentų), gauna netekto darbingumo pensiją (t. 4, b. l. 119-126).

Kaltinamosios O. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai O. A. atsižvelgtina ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: į tai, kad po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (nors praėjo beveik dveji metai); į tai, kad jos neteisėtai disponuotų cigarečių vertė 250 MGL dydžio sumą (nuo kurios kyla atsakomybė pagal 199² straipsnio 2 dalį) viršija daugiau nei pustrečio karto. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamosios O. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant švelniausią BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis). Įstatymas už sunkų nusikaltimą nustato baudą nuo 150 MGL iki 6000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Įvertinus paminėtas aplinkybes (tai, kad O. A. viena augina nepilnametę dukrą, yra neįgali, anksčiau jau buvo bausta bauda už analogišką nusikaltimą, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o taip pat į neteisėtai disponuotų cigarečių kiekį) O A. skirtina prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlyta 300 MGL (15000 eurų) dydžio bauda (BK 61 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai O. A. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 5 d. 9.10 val. iki 2021 m. sausio 7 d. 8.35 val. (t. 10, b. l. 140-141, 143-144), tai yra dvi paros, kas prilyginama 4 MGL (200 eurų) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis). Kaltinamoji O. A. likusią jai paskirtos baudos dalį įpareigotina sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki jo įsiteisėjimo O. A. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 10, b. l. 146-147).

Dėl V. P. skirtinos bausmės

Kaltinamasis V. P. įvykdė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis). V. P. teistas 4 kartus (t. 9, b. l. 189-191; t. 12, b. l. 157-159). Teistumas pagal pirmus du nuosprendžius (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. sausio 19 d. ir 2001 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžius) yra išnykęs (BK 97 straipsnis). Kitais dviem teismo sprendimais V. P. buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) – Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda (t. 10, b. l. 2-7), o po jau šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo V. P. buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 140 MGL (7000 eurų) dydžio bauda (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas). Pastaruoju nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 240 MGL (10765 eurų) dydžio bauda (t. 12, b. l. 160-175). V. P. baustas administracine tvarka (t. 9, b. l. 180-182; t. 12, b. l. 157-159). Jis šiuo metu niekur nedirba, nuo 2022 m. birželio 8 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 11, b. l. 194; t. 12, b. l. 91).

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t. 10, b. l. 25-28, 34-36), tačiau bylą nagrinėjant teisme jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad iš A. Š. ketino įsigyti tik 5 dėžes cigarečių. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kadangi kaltinamasis V. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė ketinęs įsigyti visas kaltinime nurodytas cigaretes (tai yra neigė labai svarbią kaltinimo aplinkybę, turinčią esminę įtaką veikos kvalifikavimui), todėl tai, kad jis pripažino kitas kaltinime nurodytas aplinkybes (kad ketino iš A. Š. įsigyti „kontrabandinių“ cigarečių) nelaikytinas jo prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir, tuo pačiu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai yra būdamas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu teistu už tyčinį nusikaltimą (numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje), kurį jis padarė būdamas pilnamečiu, ir teistumui už jį neišnykus (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. atsižvelgtina ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: į tai, kad jis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu teismo sprendimu jam už analogišką nusikaltimą paskirtos bausmės; į tai, kad jau po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (tai yra 2021 metų gegužės – birželio mėnesiais) jis įvykdė naują analogišką nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu (t. 12, b. l. 160-175); į tai, kad jo pasikėsintų įsigyti cigarečių vertė 250 MGL dydžio sumą (nuo kurios kyla atsakomybė pagal 199² straipsnio 2 dalį) viršija daugiau nei pustrečio karto. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo V. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant švelniausią BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis). Nors V. P. nusikalto neišnykus teistumui už analogišką nusikaltimą (net neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės), be to, jau po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įvykdė naują analogišką nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas minėtu 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, jam neskirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi nuo ankstesnio teismo sprendimo (Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. baudžiamojo įsakymo) iki nusikaltimo, už kurį teisiamas, padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas – daugiau nei 10 metų, o už nusikaltimą, įvykdytą 2021 metų gegužės – birželio mėnesiais, V. P. buvo nuteistas bauda. Taip pat atsižvelgtina ir prokurorės baigiamojoje kalboje išsakytą siūlymą skirti V. P. baudą. V. P. už jo įvykdytą nusikaltimą skirtina prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlyta 250 MGL (12500 eurų) dydžio bauda (BK 61 straipsnio 2 dalis). V. P. skirtina mažesnė bauda nei kaltinamajai O. A., nes nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Kadangi kaltinamasis V. P. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė iki Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnę Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (20000 eurų) dydžio bauda (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 9 dalis). Parenkant pridedamos bausmės (baudos) dalį atsižvelgtina į tai, kad V. P. šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą ir nusikaltimą, už kurį V. P. buvo nuteistas 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, skyrė labai nedidelis laiko tarpas, abu nusikaltimai yra analogiški (neteisėtai disponuota cigaretėmis), taip pat į BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimus. V. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 5 d. 9.05 val. iki 2021 m. sausio 5 d. 14.08 val. (t. 10, b. l. 38-41), tai yra viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, o taip pat bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendį (jei ji buvo atliekama) (BK 63 straipsnio 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis V. P. likusią jam paskirtos baudos dalį įpareigotinas sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Nors V. P. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neatlikęs Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), šiuo nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės BK 64 straipsnyje numatytu pagrindu nesubendrintinos, nes, kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki jo įsiteisėjimo V. P. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 10, b. l. 43-44).

Dėl A. Š. skirtinos bausmės

Kaltinamasis A. Š. praeityje teistas 2 kartus, abu kartus už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (t. 9, b. l. 83-89, 92-108), teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). A. Š. baustas administracine tvarka (t. 9, b. l. 72-80). Jis šiuo metu niekur nedirba, iki 2022 m. birželio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 12, b. l. 178-179). A. Š. vedęs, augina du nepilnamečius vaikus – U., gimusią (duomenys neskelbtini), ir J., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 158-159), gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos) charakterizuojamas teigiamai (t. 11, b. l. 157).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Nors (kaip jau buvo minėta) pačios pirmos apklausos (darytos 2021 m. sausio 5 d. (iš karto po sulaikymo)) metu A. Š. nepripažino visų pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių (nurodė, kad su O. A. ir V. P. tarėsi tik dėl 4 dėžių „kontrabandinių“ cigarečių įsigijimo ir realizavimo (t. 9, b. l. 142-143)), tačiau kitų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino visiškai, pripažindamas visas esmines kaltinime nurodytas jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. Kaltės nepripažinimas (ar dalies esminių aplinkybių neprisipažinimas) ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017 ir kitos). Teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo/nebuvimo ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).‏‏‎ Šiuo atveju kaltinamojo A. Š. parodymai ne tik svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, bet ir padėjo išaiškinti byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, nes pagrinde šio kaltinamojo parodymais buvo grindžiama kaltinamosios O. A. kaltė bei itin svarbi aplinkybė, kad kaltinamasis V. P. kėsinosi neteisėtai įgyti 18 dėžių (9000 pakelių) cigarečių, o ne 5 dėžes (2500 pakelių) cigarečių, kaip teigė pastarasis. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis A. Š. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti ne tik iš kaltinamojo parodymų, tačiau ir iš jo emocijų teismo posėdžių salėje, kurios akivaizdžiai rodė, kad kaltinamasis pergyvena dėl tokio savo poelgio.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai yra būdamas teistu už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnamečiu, ir teistumui už juos neišnykus (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Š. atsižvelgtina ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: į tai, kad jis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu teismo sprendimu už analogišką nusikaltimą paskirtos bausmės; į tai, kad po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (nors praėjo beveik dveji metai); į tai, kad jo neteisėtai disponuotų cigarečių vertė 250 MGL dydžio sumą (nuo kurios kyla atsakomybė pagal 199² straipsnio 2 dalį) viršija daugiau nei pustrečio karto. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo A. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant griežčiausią BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Skirti baudą (kaip kitiems šios bylos kaltinamiesiems) kaltinamajam A. Š. nebūtų teisinga. Parenkant bausmės rūšį svarbu tai, kad A. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas net du kartus teistas už analogiškų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 199² straipsnyje, padarymą, nusikalto teistumui neišnykus (BK 97 straipsnis), praėjus vos 5 mėnesiams po Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio (kuriuo jam už nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 300 MGL (15000 Eur) dydžio bauda) paskelbimo, net nepradėjus mokėti minėtu nuosprendžiu jam paskirtos baudos. Tuo tarpu V. P., kaip jau buvo minėta, iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo už analogišką nusikaltimą buvo teistas tik vieną kartą ir minėtą ankstesnį nusikaltimą įvykdė daugiau nei prieš 10 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kaltinamasis A. Š. teisme pripažino, kad nusikaltimą įvykdė dėl sunkios turtinės padėties, nes reikėjo grąžinti paskolas, mokėti baudas. A. Š. skirti baudą po to, kai jis jau du kartus už analogiškus nusikaltimus buvo nubaustas bauda, kai jis per 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu nustatytą gan ilgą terminą (12 mėnesių) savanoriškai sumokėjo tik labai nedidelę dalį iš jam paskirtos 15000 Eur dydžio baudos, dėl ko 2021 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo patvarkymu buvo nuspręsta baudą išieškoti priverstinai (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų neteisinga, nes tokia bausmė (bauda) galimai nesulaikytų A. Š. nuo naujų nusikaltimų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi kaltinamasis, siekdamas sumokėti gan didelę baudą, gali daryti naujus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. A. Š. skirtina trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, nei baigiamosiose kalbose prašė prokurorė, nes jis, kaip jau buvo minėta, padėjo išaiškinti byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis.

Kadangi kaltinamasis A. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neatlikęs Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, tai yra nesumokėjęs jam paskirtos 15000 Eur dydžio baudos ir šios baudos neišieškojus (iš teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų matyti, kad iki 2021 m. rugsėjo 24 d. kaltinamasis buvo sumokėjęs tik nedidelę dalį iš jam paskirtos 15000 Eur dydžio baudos, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi atmetė A. Š. prašymą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo ir 2021 m. spalio 29 d. patvarkymu pateikė 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį dalyje dėl 14250 Eur baudos išieškojimo vykdyti antstoliui) (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio K. K. pažymos), todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 straipsnio 2 dalis). A. Š. parinktinas visiškas bausmių sudėjimo būdas, o ne dalinis (BK 64 straipsnio 3 dalis), nes, kaip jau buvo minėta, naują analogišką nusikaltimą jis įvykdė praėjus vos 5 mėnesiams po 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio priėmimo. Kadangi subendrinant bausmes BK 64 straipsnyje numatytu atveju bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam A. Š. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėtina visa likusi nesumokėta ir neišieškota baudos, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, dalis (iš antstolio K. K. 2022 m. lapkričio 24 d. pažymos matyti, kad likusi išieškoti skolos suma minėtai dienai yra 7137,42 Eur). Kadangi A. Š. 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bauda nebuvo sumokėta savanoriškai per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnis) ir šiuo metu nesumokėtos baudos dalis yra išieškoma priverstinai (BVK 24 straipsnis), subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su pagal 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį nesumokėta ir neišieškota bauda, nebenustatytinas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėta baudos dalis pakartotinai nebenukreiptina priverstiniam išieškojimui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašas išsiųstinas Klaipėdos apygardos teismui ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtos baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui K. K.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

Nors kaltinamasis A. Š. įvykdė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už dviejų analogiškų sunkių nusikaltimų padarymą, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, tačiau, atsižvelgus į tai, kad jo įvykdytas nusikaltimas nepriskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nurodytai BK 75 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą negalimas bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamasis yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pasižadėjo ateityje naujų nusikaltimų nebedaryti, o taip pat į tai, kad kaltinamajam anksčiau nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir nebuvo taikytas bausmės vykdymo institutas (BK 75 straipsnis), teismas konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo A. Š. atžvilgiu bus pasiekti iš dalies atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamąjį A. Š. atlikti visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos įstaigą, iš esmės bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kai jau buvo minėta, iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis dalį bausmės privalės atlikti pataisos įstaigoje, o po to gan ilgą laiką bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ilgesnis realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, labai pakenktų ir kaltinamojo A. Š. socialiniams ryšiams su šeima, tame tarpe ir su nepilnamečiais vaikais, kurie taip pat nukentėtų, nes šeima prarastų jos maitintoją.

Parenkant nedelsiant pataisos įstaigoje atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o taip pat likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. Š. jau buvo du kartus teistas už sunkių nusikaltimų įvykdymą, tačiau laisvės atėmimo bausmės iki šiol neatliko, o taip pat į jo šeimyninę padėtį. Todėl A. Š. nustatytina minimali BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta nedelsiant pataisos įstaigoje atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas 2 metams. Parenkant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas atsižvelgtina į tai, kad šiuo nuosprendžiu A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį neatlikta bauda, todėl A. Š. skirtina pareiga per nustatytą terminą po laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pradėti dirbti ir dirbti per visą likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Nors BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria intensyvią priežiūrą, visgi šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam A. Š. nustatoma nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti dalį laisvės atėmimo bausmės, bei į tai, kad galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus užtikrins jam paskirti įpareigojimai, intensyvi priežiūra jam neskirtina.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), A. Š. iki jo vykdymo pradžios (sulaikymo vykdant nuosprendį) paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 9, b. l. 166-167).

V. Dėl daiktų likimo ir turto konfiskavimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatyme kalbama ir apie kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Antai BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, 2K-223-696/2017). Įstatyme nereikalaujama, kad nusikaltimo padarymo priemonė būtų tiesiogiai pritaikyta tokiai veikai daryti, svarbu, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be jo panaudojimo būtų pasunkintas ar būtų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-223-696/2017). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

9000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paimtų 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 29-39), saugomų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 47), pripažintinos kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų dalyku (šiomis cigaretėmis buvo disponuojama neteisėtai), todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, nes cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Grynieji pinigai – 14040 Eur, paimti 2021 m. sausio 5 d. asmens kratos metu iš V. P. (t. 1, b. l. 98-99), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 113), pripažintini V. P. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, priemone (šiais pinigais V. P. būtų atsiskaitęs už neteisėtai iš A. Š. įsigyjamas cigaretes), ir konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas baudžiamajame įstatyme nesiejamas su nusikalstamos veikos baigtumu, todėl aplinkybė, kad V. P. nespėjo perduoti šių pinigų už įsigyjamas cigaretes A. Š., yra nereikšminga.

Automobiliai „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priklausantis kaltinamajai O. A. (t. 1, b. l. 68)), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (registruotas V. B. vardu (t. 1, b. l. 69), tačiau faktiškai priklausantis kaltinamajam V. P. (V. P. parodymai)), paimti 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 29-39), saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 156), pripažinti kaltinamiesiems O. A., A. Š. ir V. P. inkriminuotų nusikaltimų priemonėmis, nes buvo tiesiogiai panaudoti šių nusikaltimų įvykdymui (O. A. automobilyje „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė kaltinime nurodytas cigaretes, po to šį automobilį su jame esančiomis cigaretėmis perdavė A. Š., kuris šiuo automobiliu šias cigaretes atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini); V. P. į jam faktiškai priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), krovė kaltinime nurodytas cigaretes, kurias ketino įsigyti iš A. Š., tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų), ir konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Akivaizdu, kad be šių transporto priemonių kaltinamieji nebūtų realizavę savo nusikalstamų ketinimų, nes tokio kiekio cigarečių gabenimas iš vienos vietos į kitą vietą be automobilio neįmanomas.

Aukščiau nurodytas konfiskuotinas turtas perduotinas valstybės nuosavybėn ir apskaitytinas bei panaudotinas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nustatyta tvarka.

Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, paimtas 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 29-39), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 156), o taip pat šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 29-39), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 93, 95), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini institucijai, vykdančiai automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir apskaitą

Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-S5610“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (su jame įdėta „Pildyk“ SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini)), paimtas 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 29-39), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 48-51, 65, 67), pripažintinas V. P. inkriminuoto nusikaltimo priemone (nes V. P., naudodamasis šiuo mobiliojo ryšio telefonu, tarėsi su A. Š. dėl cigarečių įsigijimo) ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, nes yra menkavertis ir negali būti sunaudotas (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo atveju mobiliojo ryšio telefonas palengvino V. P. planuotos nusikalstamos veikos realizavimą.

Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A6“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini); IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (su jame įdėta Micro SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini)), paimtas 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu (rastas automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklausančiame V. P. (t. 1, b. l. 29-39), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 57-58, 65, 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam V. P., nes byloje nėra jokių duomenų, kad šis mobiliojo ryšio telefonas būtų panaudotas kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų įvykdyme (t. 1, b. l. 57-58) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). V. P. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl minėto telefono atsiėmimo, jis sunaikintinas, kadangi yra menkavertis ir negali būti sunaudotas.

Mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, paimtas 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu iš O. A. (t. 1, b. l. 71-78), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 93, 95), bei mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (su jame įdėta SIM kortele „Labas“), paimtas 2021 m. sausio 5 d. iš O. A. jos apžiūros metu (t. 1, b. l. 114-115), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 168, 170), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajai O. A., nes byloje nėra jokių duomenų, kad šie mobiliojo ryšio telefonai būtų panaudoti kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų įvykdyme (t. 1, b. l. 80-84, 114-115) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). O. A. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl minėtų telefonų atsiėmimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti.

Mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, paimtas 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiškas), kuriuo naudojosi A. Š. (t. 1, b. l. 71-78), saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 93, 95), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam A. Š., nes byloje nėra jokių duomenų, kad šis mobiliojo ryšio telefonas būtų panaudotas kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų įvykdyme (t. 1, b. l. 86-91) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). A. Š. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl minėto telefono atsiėmimo, jis sunaikintinas, kadangi yra menkavertis ir negali būti sunaudotas.

3 skaitmeninės laikmenos, esančios prie bylos, kuriose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (O. A. banko sąskaitų išrašai), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

VI. Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

Prokurorė baigiamosiose kalbose prašė kaltinamajai O. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, iš pastarosios konfiskuojant 30001 eurą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu tirtu laikotarpiu (2015-2020 metais) tokia pinigų suma O. A. turėtos išlaidos viršijo teisėtas pajamas, ir, prokurorės įsitikinimu, yra pagrindas manyti, kad šis turtas (piniginės lėšos) buvo gautas nusikalstamu būdu. Prokurorė vadovavusi ikiteisminio tyrimo metu atliktu O. A. turto tyrimu už 2015-2020 metus bei šio tyrimo pagrindu surašytu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Z. tarnybiniu pranešimu (t. 6, b. l. 183).

BK 72³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje, aiškinant BK 72³ straipsnyje nustatytas išplėstinio turto konfiskavimo pagrindus ir sąlygas, atskleidžiamas jų turinys, taip pat formuojamos jų įrodinėjimo taisyklės. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl kaltininko turto ir jo pajamų neproporcingumo, turi būti konkrečiai nustatyta kaltininko turimo ar perleisto turto vertė ir jo pajamos. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme, būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106-628/2021, 2K-195-976/2022). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nereikalauja nustatyti, jog konfiskuotina konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-976/2022). Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, tai yra jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-295-222/2019, 2K-195-976/2022). Pažymėtina, kad išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlyga, tai yra aplinkybė, kad asmuo turi turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, glaudžiai susijusi su kita sąlyga, tai yra kaltininko negalėjimu baudžiamojo proceso metu pagrįsti tokių pajamų teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punktas). Baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pavyzdžiui, asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-72-511/2021, 2K-195-976/2022). Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato specialių, būtent turto konfiskavimo pagrindams ir sąlygoms nustatyti taikomų įrodinėjimo būdų, todėl visi išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti būtini pagrindai ir sąlygos nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-511/2021, 2K-195-976/2022), šiuo konkrečiu atveju – prokurorui.

BK 72³ straipsnyje nustatytas išplėstinis turto konfiskavimas taikomas tik turtui, kurį baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padaręs asmuo įgijo po šio įstatymo įsigaliojimo, tai yra po 2010 m. gruodžio 11 d. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad, vertindamas išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų buvimą, teismas turi vadovautis tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuotais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje išaiškintais proporcingumo, interesų balanso ir kitais principais. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, tai yra pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pavyzdžiui, 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018; Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-62-495/2022). Tačiau aplinkybei, kad turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu, konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-222/2019, 2K-72-511/2021).

Kaltinamoji O. A. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius). Turtinės naudos iš šio nusikaltimo O. A. realiai neturėjo (kadangi pinigai, skirti atsiskaitymui už jos neteisėtai disponuotas cigaretes, buvo paimti iš V. P.), tačiau galėjo turėti (naudos), jei pinigai už cigaretes būtų pasiekę O. A.. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga išplėstiniam turto konfiskavimui egzistuoja. Tačiau kitų dviejų sąlygų (numatytų BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose), teismo įsitikinimu, nėra, todėl taikyti išplėstinį turto konfiskavimą O. A. turtui nėra pagrindo

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė prašo konfiskuoti ne kokį nors kaltinamosios O. A. daiktą (kilnojamąjį ar nekilnojamąjį) arba ikiteisminio tyrimo metu surastus bei išimtus pinigus (kaip dažniausiai būna tokio pobūdžio bylose), o pinigus, kurie turto tyrimo pabaigos momentu (2020 m. gruodžio 31 d.) jau buvo išleisti. Tokį savo prašymą prokurorė grindžia tuo, kad kaltinamoji O. A. 2015-2020 metais išleido 30001 eurų daugiau, nei turėjo teisėtų (dokumentais pagrįstų) pajamų, tai yra šiuos pinigus suvartojo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).

Teismui nekelia abejonės ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio Ekonominių tyrimų vyriausiosios specialistės J. K. pateiktos išvados dėl kaltinamosios O. A. turto bei pastarosios pajamų ir išlaidų 2015-2020 metais. Nors tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad tiriamojo asmens išlaidos viršija teisėtas pajamas daugiau nei 250 MGL ir yra pagrindas manyti, kad tokiam asmeniui galėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas, rekomenduojama skirti užduotį atlikti objektų tyrimą („Rekomendacijų dėl turto tyrimo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. I-219, 26.3 punktas), o šiuo atveju specialistės išvada dėl O. A. turto tyrimo buvo įrašyta į kitų objektų apžiūros protokolą (t. 6, b. l. 180-180), tai nedaro tokio tyrimo neteisėto, kadangi tokią galimybę numato įstatymas (BPK 90 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistės išvadų dėl O. A. pajamų (pagrįstų dokumentais) ir išlaidų 2015-2020 metais neginčijo nei kaltinamoji, nei jos gynėjas (jie įrodinėjo, kad O. A. tiriamuoju laikotarpiu turėjo santaupų bei kitų teisėtų pajamų, nenurodytų specialistės tyrime). Kaltinamosios O. A. turto tyrimo metu nustatyta, kad ji:

- 2015 metais gavo 3651,13 Eur pajamų ir patyrė 9738,41 Eur išlaidų;

- 2016 metais gavo 4422,03 Eur pajamų ir patyrė 10018,46 Eur išlaidų;

- 2017 metais gavo 8394,77 Eur pajamų ir patyrė 10347,23 Eur išlaidų;

- 2018 metais gavo 16555,89 Eur pajamų ir patyrė 12310,09 Eur išlaidų;

- 2019 metais gavo 5646,98 Eur pajamų ir patyrė 12293,94 Eur išlaidų;

- 2020 metais gavo 22312 Eur pajamų ir patyrė 21276,60 Eur išlaidų.

Susumavus specialistės išvadoje nurodytas pajamas ir išlaidas matyti, kad 2015-2020 metais O. A. gavo 60982,80 Eur specialistės ištirtais dokumentais pagrįstų pajamų ir patyrė 75984,73 Eur išlaidų. Skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – 15001,93 Eur. Svarbu tai, kad specialistė O. A. pajamas vertino tik iš jos apžiūrai pateiktų dokumentų, o išlaidas vertino ne tik iš apžiūrai pateiktų dokumentų ir Lietuvos statistikos departamento statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus rašto dėl namų ūkių vidutinių vartojimo išlaidų 5 didžiausiuose miestuose, tačiau remdamasis ir kai kurių liudytojų parodymais (pavyzdžiui – liudytojų I. L., G. B., M. T. parodymais dėl naudojimosi butais, priklausančiais O. A.).

Tuo tarpu jau minėtame (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Z. tarnybiniame pranešime (t. 6, b. l. 183), kuriuo ir vadovaujasi prokurorė, prie specialistės nustatytų 75984,73 Eur išlaidų dar pridėta 15000 Eur išlaidų už namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, nors jokių šio namo statybos kainą patvirtinančių dokumentų byloje nėra, be to, ši aplinkybė išvis nebuvo vertinta specialistės J. K. (nors specialistė pasisakė dėl pusės išlaidų, sumokėtų už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame stovi statomas namas, priskyrimo O. A. (t. 6, b. l. 180); teismas visiškai pritaria šiems specialistės argumentams ir dėl jų nebesikartoja). Nors tyrėja minėtame tarnybiniame pranešime sprendimo priskirti dalį (15000 Eur) išlaidų už namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą kaltinamajai O. A. nemotyvavo (skirtingai nuo specialistės, kuri savo išvadą pagrindė), manytina, kad tyrėja padarė prielaidą, jog O. A. galėjo išleisti tiek pinigų namo statyboms, nes namas statomas O. A. ir jos motinai N. A. lygiomis dalimis priklausančiame žemės sklype, o liudytoja N. A. (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu) nurodė, kad namo statybos iki šiol (iki apklausos 2021 m. gruodžio 3 d.) kainavo 30000 eurų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti aplinkybes, reikšmingas išplėstiniam turto konfiskavimui (tame tarpe ir tiriamojo asmens išlaidas), tenka prokurorui ir šie įrodymai turi būti gauti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad aplinkybė, jog kaltinamoji O. A. už namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą išleido 15000 eurų, neįrodyta. Pati kaltinamoji O. A. teisme parodė, kad minėtą namą statė ukrainiečių brigada, (statybos) kainavo apie 50000 eurų, ukrainiečiams sumokėjo mama (N. A.). Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl šio namo statybos O. A. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (tik tuo metu teigė, kad mama už namo statybas sumokėjo apie 35000 eurų) (t. 10, b. l. 136-139). Kaltinamosios O. A. parodymus patvirtina liudytojos N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (nustatyta tvarka pagarsinti teisme), kad už namo statybą ukrainiečiams 30000 eurų sumokėjo ji iš savo santaupų. Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamosios O. A. ir liudytojos N. A. parodymus, byloje nėra. Tai, kad žemės sklypas (kuriame yra statomas namas) priklauso O. A. ir N. A. lygiomis dalimis, o O. A. telefone buvo rastos statomo namo nuotraukos (t. 1, b. l. 129-149), jokiu būdu neįrodo, kad O. A. už namo statybą sumokėjo 15000 eurų (ar kitą pinigų sumą). Nors turto tyrimo pažymoje nurodyta, kad N. A. 2014-2020 metais patyrė 96187,60 Eur išlaidų, kai teisėtų pajamų teturėjo 16592,20 Eur (skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – 79595,40 Eur) (t. 11, b. l. 27-33), teismas ja nesivadovauja, kadangi šios liudytojos turto tyrimas apima net 7 metų laikotarpį (1) 2014 metai; 2) 2015 metai; 3) 2016 metai; 4) 2017 metai; 5) 2018 metai; 6) 2019 metai; 7) 2020 metai), be to, nepaneigti liudytojos N. A. parodymai, kad ji tiriamojo laikotarpio pradžioje turėjo santaupų (grynais pinigais), iš kurių ir pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei statėsi namą, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko iš pinigų, kuriuos gavo už sūnui A. A. parduotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (ką iš esmės patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (t. 8, b. l. 26-28), iš kurio matyti, kad A. A. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 19 d. (tai yra, beveik tuo pačiu metu, kai N. A. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 21-23)), nusipirko iš N. A.). Tai, kad N. A. nedeklaravo ne banko sąskaitose turimų grynųjų pinigų pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą Nr. IX-1910, savaime nereiškia, kad ji tokių piniginių lėšų neturėjo, arba jų neįgijo po 2003 m. gruodžio 31 d.

Vertinant O. A. išlaidų neatitikimą jos teisėtoms pajamoms svarbu tai, kad jos turto tyrimas buvo atliktas už 6 metų laikotarpį (1) 2015 metai; 2) 2016 metai; 3) 2017 metai; 4) 2018 metai; 5) 2019 metai; 6) 2020 metai), kai taikant išplėstinio turto konfiskavimo institutą aktualus yra 5 metų laikotarpis iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atmetus O. A. išlaidas ir pajamas už 2015 metus (3651,13 Eur pajamų ir 9738,41 Eur išlaidų), gaunasi, kad O. A. per penkerius metus iki jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (2021 m. sausio 5 d.), tai yra per 2016-2020 metus, gavo 57331,67 Eur dokumentais pagrįstų ir specialistės J. K. ištirtų pajamų bei patyrė 66246,32 Eur išlaidų; skirtumas tarp minėtų išlaidų ir pajamų yra 8914,65 Eur, o tai sudaro 178 MGL.

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Z. tarnybiniame pranešime (t. 6, b. l. 183) nurodytos išlaidų sumos atėmus 15000 Eur išlaidas namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (kaip neįrodytas), o taip pat O. A. išlaidas ir pajamas už 2015 metus, gaunasi, kad O. A. 2016-2020 metais patirtos išlaidos viršija per tą patį laikotarpį gautas pajamas 8914,65 Eur (178 MGL), kas yra mažiau nei 250 MGL. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra būtinos BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos (skirtumas tarp įgyto turto (turėtų išlaidų) ir teisėtų pajamų viršija 250 MGL sumą, tai yra 12500 Eur).

Tuo pačiu pažymėtina, kad (kaip jau buvo minėta) specialistė J. K. įvertino tik tas O. A. tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas, kurias patvirtino tyrimui pateikti dokumentai. Tačiau nepaneigti kaltinamosios O. A. parodymai, kad ji tiriamuoju laikotarpiu turėjo santaupų (jos teigimu, tėvas A. A. padovanojo 300000 litų, materialiai padėdavo vyresnysis brolis I., ji pati kartu su tėvais prekiavo (duomenys neskelbtini)), be to, po jos sutuoktinio (V. O.) mirties (2011 m. gruodžio 17 d.) iš brolio A. A. kasmet gaudavo 10000 Eur grynais. Kaltinamosios O. A. parodymus, kad dabar jau miręs jos tėvas A. A. padovanojo 300000 litų, patvirtina analogiški liudytojos N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kurie nustatyta tvarka buvo pagarsinti teisme), kuriais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad O. A. nepateikė rašytinės dovanojimo sutarties bei šių pinigų nedeklaravo pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą Nr. IX-1910, savaime nereiškia, kad pinigai jai nebuvo dovanoti. Aplinkybę, kad O. A. galėjo gauti pajamų iš prekybos (duomenys neskelbtini) turgavietėje, patvirtina tai, kad ji laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. (su nedidelėmis pertraukomis) buvo įsigijusi verslo liudijimą. Toks ilgas terminas (daugiau nei 10 metų), kurį O. A. užsiėmė verslu, leidžia manyti, kad iš šio verslo kaltinamoji gavo reikšmingų pajamų (nors tai patvirtinančių dokumentų ir nepateikė). Tai, kad kaltinamoji O. A. galėjo gauti pinigų iš tėvo bei verslo, patvirtina ir aplinkybė, kad ji 1996-2013 metais įgijo nemažai nekilnojamojo turto (t. 6., b. l. 161-164). Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo būtina nustatyti, kokias santaupas tiriamasis turėjo tiriamojo laikotarpio pradžioje (įskaitant grynuosius pinigus, laikomus ne banko sąskaitose) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-1020/2022). Šiuo atveju nepaneigta, kad kaltinamoji O. A. tiriamojo laikotarpio pradžioje (2016 m. sausio 1 d.) turėjo santaupų, kurias panaudojo tiriamuoju laikotarpiu patirtoms išlaidoms.

Kaltinamosios O. A. parodymus, kad ji kasmet iš brolio A. A. gaudavo 10000 Eur grynais, iš esmės patvirtina liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad po 2016 metų, kai pakeitė darbą į geriau apmokamą, jis kokius 4 kartus jis O. padovanojo po 10000 Eurų grynųjų pinigų (t. 8, b. l. 14-17). Šie parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, tai yra byloje esantiems įrodymams (kaltinamosios O. A. parodymams) patikrinti, todėl nėra pagrindo nesiremti šiais liudytojo A. A. parodymais. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-7-57-648/2021). Tuo labiau, kad šiuos parodymus iš dalies patvirtina aplinkybė, kad dalį šių iš brolio A. A. gautų pinigų O. A. nustatyta tvarka deklaravo (t. 12, b. l. 85-86, 88). Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. A. galėjo turėti tiek teisėtų pajamų, kad kiekvienas metais seseriai dovanotų po 10000 Eur (t. 11, b. l. 35-41; t. 12, b. l. 52-67).

Kadangi kaltinamoji O. A. nurodė, iš kokių pajamų ji padengė tiriamuoju laikotarpiu turėtas išlaidas, šie kaltinamosios parodymai kitais byloje surinktais duomenimis nepaneigti, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra ir BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos (kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo sąlygos). Nors kaltinamoji 2014 metais buvo teista už analogiško nusikaltimo padarymą, be to, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. mažiausiai 28 kartus buvo atvykusi (duomenys neskelbtini) miestą bei (duomenys neskelbtini) kaimą, kur galimai susitiko su kitu kaltinamuoju A. Š. (t. 2, b. l. 12-129), šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad O. A. 2016-2020 metais turėtas turtas (patirtos išlaidos) buvo gautas nusikalstamu būdu. Kaip jau buvo minėta, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamajai O. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą.

VII. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės 2021 m. sausio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas (nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. liepos 12 d.) nuosavybės teisės apribojimas V. P. turtui, uždraudžiant disponuoti, naudotis ir valdyti piniginėmis lėšomis – 14040 Eur, kurie buvo rasti ir paimti 2021 m. sausio 5 d. V. P. asmens kratos metu (t. 1, b. l. 98-101; t. 10, b. l. 48-49). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. spalio 8 d. ir 2022 m. sausio 10 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo (draudimo disponuoti, valdyti ir naudotis 2021 m. sausio 5 d. asmens metu paimtais pinigais – 14040 Eur) terminas buvo tęsiamas kaskart 3 mėnesiams (t. 10, b. l. 56-57, 64-65, 72-73). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 12 d. (t. 11, b. l. 116-118). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 12 d. (t. 12, b. l. 12-15). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 12 d. (t. 12, b. l. 109-112). Kadangi teismas nusprendžia konfiskuoti šiuos iš V. P. paimtus pinigus, pratęstinas ir laikinojo nuosavybės teisės apribojimo į šį turtą terminas iki įsiteisės nuosprendis ir šis turtas bus perimtas valstybės (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės 2021 m. sausio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą išplėstinį turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas (nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. liepos 12 d.) nuosavybės teisės apribojimas O. A. turtui, uždraudžiant disponuoti šiuo jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu: 1) butu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 25400 Eur; 2) butu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 27195 Eur; 3) žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29200 Eur; 4) žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/8 daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/4 daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6060 Eur; 5) žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8870 Eur; 6) žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/8 daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5670 Eur; 7) žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1940 Eur. Visiems šiems nekilnojamiems daiktams nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiais daiktais, tai yra uždraudžiant minėtus daiktus parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (t. 10, b. l. 149-152). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. spalio 8 d. ir 2022 m. sausio 10 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas kaskart 3 mėnesiams (t. 10, b. l. 161-164, 172-175, 183-186). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 12 d. (t. 11, b. l. 119-122). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 12 d. (t. 12, b. l. 16-19). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 12 d. (t. 12, b. l. 105-108).

Kadangi teismas nusprendžia netaikyti išplėstinio turto konfiskavimo kaltinamosios O. A. turtui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam O. A. nekilnojamajam turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas, nes ši procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

VIII. Dėl proceso išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); Ognyan Asenov prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuota, kad kaltinamiesiems A. Š. ir V. P. gynėjai yra būtini, kadangi tarp jų ir kaltinamosios O. A. yra gynybos interesų prieštaravimų, o pastaroji turi gynėją (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pavesta parinkti gynėjus kaltinamiesiems A. Š. ir V. P. (BPK 51 straipsnio 3 dalis) (t. 11, b. l. 132-135). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginti kaltinamąjį A. Š. parinko advokatą Saulių Staškų, o ginti kaltinamąjį V. P. parinko advokatą Vidmantą Skaburską (t. 11, b. l. 139). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimis advokatas Saulius Staškus buvo paskirtas kaltinamojo A. Š. gynėju, o advokatas Vidmantas Skaburskas buvo paskirtas kaltinamojo V. P. gynėju (t. 11, b. l. 140-141) ir gynė šiuos kaltinamuosius bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinė pagalba, suteikta kaltinamajam A. Š., valstybei kainavo 308,40 Eur (t. 12, b. l. 30-33). Patikslintų pažymų dėl šiam kaltinamajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidų nebuvo pateikta. Iš 2022 m. spalio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinė pagalba, suteikta kaltinamajam V. P., valstybei kainavo 723,33 Eur (t. 12, b. l. 121-127). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamųjų A. Š. ir V. P. valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų A. Š. ir V. P. valstybės naudai yra pagrįsti, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėtomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymomis, šios teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra objektyviai pagrįstos, gynėjai šiems kaltinamiesiems buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, todėl tenkintini visiškai, iš kaltinamojo A. Š. valstybės naudai išieškant 308,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o iš kaltinamojo V. P. valstybės naudai išieškant 723,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamieji A. Š. ir V. P. šiuo metu niekur nedirba, turi skolų (tame tarpe ir nesumokėtų baudų), o A. Š. išlaiko ir nepilnamečius vaikus, tačiau abu kaltinamieji yra darbingi, A. Š. turi nekilnojamojo turto (t. 9, b. l. 109-119), todėl nėra pagrindo mažinti iš jų valstybės naudai išieškotinų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ar jų išvis nepriteisti

Proceso išlaidas, be kitų BPK 103 straipsnyje numatytų išlaidų, sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktai). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimu ir transportavimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, nepriklausomai nuo to, ar tas daiktas konfiskuojamas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl automobilių „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie buvo panaudoti kaltinamiesiems įvykdant jiems inkriminuotus nusikaltimus ir dėl to pripažintini šių nusikaltimų priemonėmis, transportavimo iš įvykio vietos (automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini)) į saugojimo vietą, o taip dėl šių automobilių saugojimo už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 20 d. turėjo 461,47 Eur išlaidų (231,65 Eur – dėl automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 229,82 Eur – dėl automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 158)). Kadangi šios išlaidos buvo būtinos, jas patvirtina minėti dokumentai, todėl automobilių „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Kadangi automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme naudojo kaltinamieji O. A. ir A. Š., minėto automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos iš šių kaltinamųjų priteistinos lygiomis dalimis (po 115,83 Eur) (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Iš kaltinamojo V. P. priteistinos automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Šių automobilių transportavimo ir saugojimo išlaidos priteistinos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris ir patyrė išlaidas (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį neatlikta bausme (bauda), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą likusią nesumokėtą ir neišieškotą baudos, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 7137,42 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt septynių eurų ir 42 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog A. Š. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. Š. per 2 (du) mėnesius po 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pradėti dirbti ir dirbti per visą likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Kadangi A. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėta dalis šiuo metu išieškoma priverstinai, nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos dalies vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašus išsiųsti Klaipėdos apygardos teismui bei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtos baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui K. K. Po 2022 m. lapkričio 24 d. papildomai sumokėtą ar išieškotą baudos dalį įskaityti į šiuo nuosprendžiu paskirtą baudos dalį.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (sulaikymo vykdant nuosprendį) A. Š. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

O. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti 300 (trijų šimtų) MGL, tai yra 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų), dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 5 d. 9.10 val. iki 2021 m. sausio 7 d. 8.35 val., tai yra 2 (dvi) paras, kas prilyginama 4 (keturių) MGL, tai yra 200 Eur (dviejų šimtų eurų), dydžio baudai.

O. A. įpareigoti likusią baudos dalį – 14800 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus eurų) sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. A. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo O. A. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) MGL, tai yra 12500 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 400 (keturių šimtų) MGL, tai yra 20000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 5 d. 9.05 val. iki 2021 m. sausio 5 d. 14.08 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL, tai yra 100 Eur (vieno šimto eurų), dydžio baudai, ir bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendį.

V. P. įpareigoti likusią baudos dalį sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

O. A. ir V. P. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801, mokėjimo paskirtį – bauda, nurodant asmens, kuriam buvo paskirta bauda, vardą, pavardę, asmens kodą). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn:

- grynuosius pinigus – 14040 Eur (keturiolika tūkstančių keturiasdešimt eurų), paimtus 2021 m. sausio 5 d. asmens kratos metu iš V. P., saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate;

- automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį O. A., paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini);

- automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu, faktiškai priklausantį V. P., paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Pratęsti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės 2021 m. sausio 12 d. nutarimu V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo (draudimo disponuoti, valdyti ir naudotis piniginėmis lėšomis – 14040 Eur (keturiolika tūkstančių keturiasdešimčia eurų), kurie buvo rasti ir paimti 2021 m. sausio 5 d. V. P. asmens kratos metu) terminą iki kol įsiteisės nuosprendis ir šis turtas bus perduotas valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės 2021 m. sausio 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui: 1) butui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/8 daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/4 daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 1/8 daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti institucijai, vykdančiai automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir apskaitą.

9000 (devynis tūkstančius) pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paimtų 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5610“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (su jame įdėta „Pildyk“ SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini)), paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A6“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini); IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (su jame įdėta Micro SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini)), paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. P., o V. P. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl minėto telefono atsiėmimo, jį sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu iš O. A., bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (su jame įdėta SIM kortele „Labas“), paimtą 2021 m. sausio 5 d. iš O. A. jos apžiūros metu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (paketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. A., o O. A. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl minėtų telefonų atsiėmimo, juos sunaikinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, paimtą 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiškas), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Š., o A. Š. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rašytinio prašymo dėl minėto telefono atsiėmimo, jį sunaikinti.

3 (tris) skaitmenines laikmenas, esančias prie bylos, kuriose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (O. A. banko sąskaitų išrašai), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Išieškoti iš A. Š. valstybės naudai 308,40 Eur (tris šimtus aštuonis eurus ir 40 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš V. P. valstybės naudai 723,33 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris eurus ir 33 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išaiškinti A. Š. ir V. P., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Pripažinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas išlaidas už automobilių „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą bei saugojimą proceso išlaidomis ir šias išlaidas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) naudai išieškoti tokia tvarka:

- iš O. A. – 115,83 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 83 centus);

- iš A. Š. – 115,83 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 83 centus);

- iš V. P. – 229,82 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 82 centus).

Išaiškinti O. A., A. Š. ir V. P., kad šias proceso išlaidas jie turi sumokėti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (mokėjimo paskirtis – proceso išlaidos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.