Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, panaudojus vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės, nuteistosios O. A. ir nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį neatlikta bausme (bauda), prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą likusią nesumokėtą ir neišieškotą baudos, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 7 137,42 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt septynių eurų ir keturiasdešimt dviejų centų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, jog A. Š. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. Š. per 2 (du) mėnesius po 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pradėti dirbti ir dirbti per visą likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (sulaikymo vykdant nuosprendį) A. Š. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

O. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 300 (trijų šimtų) MGL, tai yra 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų), dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 5 d. 9.10 val. iki 2021 m. sausio 7 d. 8.35 val., tai yra 2 (dvi) paros, kas prilyginama 4 (keturių) MGL, tai yra 200 Eur (dviejų šimtų eurų), dydžio baudai.

Likusią baudos dalį – 14 800 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus eurų) – O. A. įpareigota sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš O. A., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

O. A. nuspręsta neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo O. A. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo taip pat paliktas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. A. turtui.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. O. A. nuteista už tai, kad neteisėtai (pažeisdama nustatytą tvarką) laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdama 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, bei 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2021 m. sausio 5 d. apie 8.50 val. automobilyje „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje, Pikelių kaime, netoli degalinės „Orlen“, laikė 9 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 32 095 Eur (kas sudaro 641 MGL), ir tą pačią dieną apie 8.57 val. minėtas cigaretes realizavo, tai yra perdavė A. Š. Tokie jos veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje.

2. A. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai (pažeisdamas nustatytą tvarką) įgijo, gabeno ir pasikėsino realizuoti akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdamas 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 straipsnio „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...> , o taip pat 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, bei 3 punkto 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2021 m. sausio 5 d. apie 8.57 val. vietovėje, esančioje Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje, Pikelių kaime, netoli degalinės „Orlen“, iš O. A. įsigijo 9 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kurių bendra vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 32 095 Eur (kas sudaro 641 MGL), po to minėtas cigaretes automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atgabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Kryžkalnio autobusų stoties, kuri yra Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje, Kryžkalnio kaime, kur apie 9 val. minėtas cigaretes pasikėsino realizuoti V. P., tačiau nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Prokurorė Saulė Pučkienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 72³ straipsnio 2, 5 dalimis, skirti O. A. baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuoti 23 915 Eur.

3.1. Prokurorė pažymi, jog teismas rėmėsi išimtinai O. A. parodymais, nevertino jų visumos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai neskyrė išplėstinio turto konfiskavimo, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, numatytos BK 72³ straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose. Teismas teisingai nustatė, kad yra BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga – O. A. padarė sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, iš kurio galėjo turėti turtinės naudos. Teismo išvados dėl kitų dviejų sąlygų, anot prokurorės, neteisingos. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, jog O. A. pajamų ir išlaidų skirtumas per penkerius metus iki jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo 2021 m. sausio 5 d., tai yra per 2016-2020 m., yra 8 914,65 Eur (pajamos 57 331,67 Eur, išlaidos 66 246,32 Eur), o tai sudaro 178 MGL. Teismas nepagrįstai atmetė O. A. patirtas 15 000 Eur išlaidas namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, kaip neįrodytas.

3.2. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu O. A. neigė turėjusi 10 075 Eur išlaidų sklypo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje įsigijimui, nurodė, jog už sklypą mokėjo mama N. A. Tokius pačius parodymus davė ir N. A., apklausiama 2021 m. gruodžio 3 d. Kaip teigia prokurorė, teismas šiais O. A. ir liudytojos parodymais nepatikėjo ir pripažino, kad nuteistoji minėto sklypo įsigijimui patyrė 10 075 Eur išlaidų. O. A. ir minėta liudytoja taip pat nurodė, kad dvibučio namo statybai 30 000 Eur išlaidas (teisminio nagrinėjimo metu ši suma padidinta iki 50 000 Eur) patyrė tik liudytoja N. A. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, šiais parodymais, priešingai nei aplinkybėmis dėl išlaidų įsigyjant žemės sklypą, teismas patikėjo, nors jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius nuteistosios ir liudytojos parodymus (neva išlaidas namo statybai patyrė tik liudytoja), jos nepateikė. Be to, nors teismas patikėjo liudytojos N. A. parodymais, duotais 2021 m. gruodžio 3 d., teismas visiškai nevertino jos parodymų, duotų 2021 m. spalio 27 d. Šios apklausos metu liudytoja parodė, kad finansiškai savo vaikams nepadeda, padėjo įsigyti pirmus butus, tačiau tai buvo labai seniai, maždaug prieš 30 metų, apie sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nurodė, jog tai jos vaikų turtas.

3.3. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, anot prokurorės, nepagrįstai nevertino N. A. turto tyrimo metu nustatytų duomenų, nurodydamas, kad šios liudytojos turto tyrimas apima net 7 metų laikotarpį (2014–2020 m.). Prokurorė teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu tikslingai analizuotas didesnis nei 5 metų laikotarpis, siekiant objektyviai nustatyti, kokias teisėtas pajamas gavo ir kokias išlaidas patyrė ši liudytoja. Liudytojos N. A. atžvilgiu neprašoma taikyti išplėstinio turto konfiskavimo, ji nėra kaltinama nusikaltimo padarymu, todėl vien tai, anot skundo autorės, kad turto tyrimo laikotarpis buvo ilgesnis nei 5 metai, nėra pagrindas nesivadovauti šiuo tyrimu. Turto tyrimo metu buvo nustatyta, kad N. A. 2014–2020 m. patyrė 96 187,60 Eur išlaidų, kai teisėtų pajamų turėjo 16 592,20 Eur (skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – 79 595,40 Eur). Nors teismas nurodo, kad nepaneigti liudytojos N. A. parodymai, jog ji tiriamojo laikotarpio pradžioje turėjo santaupų, anot prokurorės, neaišku, kuo remiantis padaryta tokia išvada. Liudytoja parodė, kad gyvena iš santaupų ir pensijos, tačiau kokio dydžio santaupas ir iš kokių pajamų jas sukaupė, liudytoja nenurodė. Priešingai, duodama parodymus apie buto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą nurodė, kad pusę sumos turėjo iš santaupų, o kitą pusę padėjo sumokėti sūnus A. A. (A. A.). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad liudytoja N. A. neturėjo lėšų, iš kurių galėjo skirti 15 000 Eur O. A. namo dalies statybai. Taigi skirtumas tarp 2016–2020 m. teisėtai O. A. gautų pajamų ir patirtų išlaidų sudaro 23 915 Eur (8 914,65 + 15 000 Eur), kas atitinka 478 MGL.

3.4. Skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai patikėjo O. A. parodymais, jog tiriamuoju laikotarpiu ji neva turėjo santaupų, kadangi tėvas A. A. padovanojo jai 300 000 Lt, materialiai padėdavo brolis I., ji pati kartu su tėvais prekiavo Gariūnų turgavietėje, be to, po jos sugyventinio V. O. mirties (duomenys neskelbtini), iš brolio A. A. kasmet gaudavo 10 000 Eur grynais. Kaip pripažino pats teismas, duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, O. A. nepateikė (išskyrus 2 kartus deklaruotas gautas 10 000 Eur dovanas iš brolio A. A.).

3.5. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios turtinę padėtį, nurodė, kad O. A. nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo įsigijusi verslo liudijimą. Toks ilgas terminas, kurį nuteistoji užsiėmė verslu, anot teismo, leidžia manyti, kad iš šio verslo ji gavo reikšmingų pajamų (nors tai patvirtinančių dokumentų ir nepateikė). Ši teismo išvada, anot prokurorės, nepagrįsta. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji pateikė duomenis apie deklaruotas pajamas nuo 2009 m. iki 2015 m. Susipažinus su šiais duomenimis nustatyta, kad deklaruotos piniginės lėšos tik iš darbo santykių bei ligos pašalpos. Duomenų, kad būtų deklaruotos dovanos, kitos papildomai gautos pajamos iš individualios veiklos, nėra. Be to, kaip nurodo prokurorė, iš pateiktų deklaracijų matyti, kad gautos pajamos nėra didelės. Tuo metu O. A. pirko ne vieną nekilnojamojo turto objektą, kas leidžia daryti išvadą, kad iki 2015 m. ji negalėjo turėti sukaupusi teisėtų pajamų, kurios padengtų nustatytą susidariusi skirtumą. Byloje esantys duomenys apie individualią veiklą, anot skundo autorės, nepatvirtina jokių pajamų iš šios veiklos. Be to, nei vienoje apklausoje nuteistoji nenurodė, kokio dydžio pajamas iš individualios veiklos ji gavo.

3.6. Skunde pažymima, jog byloje yra duomenys iš notarų biurų, pagal kuriuos nei po tėvo A. A., nei po sugyventinio V. O. mirties O. A. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas išvadą, kad O. A. galėjo gauti pajamų iš tėvo ir verslo, padarė remdamasis aplinkybe, jog nuteistoji 1996–2013 m. įgijo nemažai nekilnojamojo turto. Tačiau teismas, kaip teigia prokurorė, nevertino aplinkybės, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo O. A. nuteista pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo būtina nustatyti, kokias santaupas tiriamas asmuo turėjo tiriamojo laikotarpio pradžioje (įskaitant grynuosius pinigus, laikomus ne banko sąskaitose) (nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-1020/2022). Šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu O. A. nenurodė jokios konkrečios ar apytikslės ne banke turėtos santaupų sumos tiriamojo laikotarpio pradžioje (2016 m. sausio 1 d.), kurias būtų galėjusi panaudoti tiriamuoju laikotarpiu patirtoms išlaidoms.

3.7. Nors teismas konstatavo, neva O. A. parodymus dėl kasmet iš brolio A. A. gautų 10 000 Eur grynaisiais patvirtina paties A. A. parodymai, tokia išvada, anot prokurorės, nepagrįsta. A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, tai yra, byloje esantiems įrodymams (O. A. parodymams) patikrinti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė kokius keturis kartus savo seseriai dovanojęs po 10 000 Eur grynųjų pinigų, tačiau papildomai nurodė ir tai, jog jo žiniomis O. A. šiuos pinigus deklaruoja. Pagal nuteistosios pateiktas deklaracijas, iš brolio gautus pinigus pastaroji deklaravo tik du kartus – 2019 m. už 2018 m. laikotarpį, bei 2021 m. už 2020 m. laikotarpį.

3.8. Skunde akcentuojama, jog pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021). Tačiau tais atvejais, kai bylą nagrinėjant teisme kyla abejonių dėl kaltininko įgyto turto vertės, jo teisėtų pajamų dydžio, o teismui pateikti kaltininko turto ir pajamų tyrimo duomenys yra neišsamūs ir prieštaringi, teismas turi imtis aktyvių procesinių veiksmų šiems trūkumams pašalinti, išsireikalaudamas papildomus reikšmingus duomenis, apklausdamas specialių žinių turinčius asmenis (specialistus, ekspertus). Tokie reikalavimai teismui keliami tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiką, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-75-511/2021, 2K-62-495/2022). Kaip minėta, 2014 m. rugpjūčio 13 d. įsiteisėjo baudžiamasis įsakymas O. A. atžvilgiu. Nors apklausta ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji neigė iki sulaikymo buvusi Tauragėje, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. pastaroji mažiausiai 28 kartus buvo atvykusi į Tauragės miestą ir Kryžkalnio kalną, kur galimai susitiko su A. Š., kuris teistas už dviejų analogiškų sunkių nusikaltimų padarymą bei baustas administracine tvarka už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis. Anot prokurorės, O. A. buvo suteikta galimybė pagrįsti pajamų teisėtumą, tačiau ji jokių duomenų apie prašomų konfiskuoti pinigų kilmę nepateikė.

3.9. Galiausiai skunde pažymima, jog nuteistoji piniginių lėšų banko įstaigose neturi, jos turimo nekilnojamojo turto (atskirų objektų) vertė yra kelis kartus didesnė nei nustatytas skirtumas tarp teisėtai gautų pajamų ir patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 72³ straipsnio 5 dalimi, prašoma iš O. A. valstybės naudai išieškoti 23 915 Eur.

4. Nuteistoji O. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl jos nuteisimo ir priimti naują nuosprendį – O. A. išteisinti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.1. Skunde pažymima, kad nuteistojo A. Š. ir liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymai, įvykio vietos, vietos, asmens bei daiktų apžiūros protokolai, V. P. asmens kratos protokolas, jo parodymai, nėra laikytini įrodymais, pagrindžiančiais būtent jos (O. A.) kaltę. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Kitaip sakant, įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kuriuos yra galimybė patikrinti – jei tokios galimybės nėra, duomenys negali būti pripažįstami įrodymais.

4.2. Teismas, anot apeliantės, be pagrindo, vertindamas byloje ištirtus įrodymus, rėmėsi A. Š. parodymais. Pirma, šis asmuo taip pat nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą, taigi jo parodymai dalyje dėl apeliantės kaltės laikytini paties A. Š. gynybine pozicija. Be to, A. Š. parodymai, neva jis susitarė su nuteistąja dėl cigarečių kiekio atgabenimo į nusikaltimo vietą, yra tik prielaidos, kurių negalima patvirtinti BPK įtvirtintais procesiniais veiksmais. A. Š. parodymai niekaip nepatvirtina, jog cigaretes į nusikaltimo vietą gabeno ji pati (O. A.). „Juodų šiukšlių maišų“ turinys įvykio vietoje betarpiškai nebuvo tikrinamas. Aplinkybė, jog maišai buvo rasti jai nuosavybės teisėmis valdomame automobilyje „Toyota Avensis“, neįrodo, jog šiuos šiukšlių maišus (su cigaretėmis) atgabeno būtent ji (O. A.). Antra, iš užfiksuotų susirašinėjimų matyti, jog 2020 m. gruodžio 13–16 d., 2021 m. sausio 4 d. bendravo (susirašinėjo) būtent nuteistieji A. Š. ir V. P., kas patvirtina, jog inkriminuojamą nusikaltimą susitarė padaryti būtent šie asmenys.

4.3. Skundo autorė taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, neva ji su savimi turėjo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“. Ši aplinkybė prieštarauja jos asmens apžiūros protokolui. Rankinėje buvo rasti kiti trys telefonai („Samsung“, „Samsung Galaxy S8+” bei „Iphone 7plus“). Aplinkybė, jog automobilyje „Audi A6“ rastą juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“ turėjo būtent O. A., yra tik prielaida, padaryta pareigūnų, siekiant susieti O. A. ir A. Š. į vieną daromą nusikalstamą veiką.

4.4. Skunde pažymima ir tai, jog policijos pareigūnų G. K., R. R. ir I. B., taip pat jų vadovo A. B. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, taip pat jie nesutapo tarpusavyje. G. K. teisme parodė, kad vadovas ryte (apie 8 val.) pasikvietė į kabinetą ir pasakė, jog turi informacijos, kad O. A. atveš cigaretes, pareigūnai (G. K., R. R. ir I. B.) surengė pasalą, kad sulaikytų asmenį. R. R. teisme nurodė, jog vadovas ryte pranešė, kokiais valstybiniais numeriais O. A. atvažiuos automobiliu į degalinę. Liudytojas I. B. teisme nurodė žinojęs tik tai, kad O. A. turi atvežti cigaretes, kokiu automobiliu ir kokiais valstybiniais numeriais nurodė nežinojęs. A. B. teisme nurodė nežinojęs, kokia transporto priemone bus atvežtos cigaretės, todėl pavaldiniams nurodė tik patikrinti informaciją.

4.5. Kaip teigia apeliantė, nors teismas nurodė, jog trys policijos pareigūnai stebėjo degalinės prieigose stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, skundžiamame nuosprendyje nėra išvados, kokiu pagrindu minėti liudytojai stebėjo būtent automobilį „Toyota Avensis“. G. K. nesugebėjo teismo posėdyje paaiškinti, kodėl buvo stebimas būtent šis automobilis, nors tuo metu degalinėje buvo ir daugiau automobilių. Kita vertus, automobilio stebėjimas niekaip neįrodo ir nepatvirtina inkriminuotų veiksmų, tai yra, jog apeliantė laikė ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.

4.6. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos asmeniui galima laikyti ne daugiau kaip 10 pakelių cigarečių, nepaženklintų specialiais ženklais. Akivaizdu, jog leidžiamas cigarečių kiekis nekeistų nusikalstamos veikos inkriminavimo, tačiau teismas, taikydamas įstatymus, turi jų laikytis.

4.7. Nuteistoji O. A. skunde pažymi, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Š. O. A. automobiliu „Toyota Avensis“ į Kryžkalnio stotį atvežė 18 juodų šiukšlių maišų. Nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, jog nusikaltimą padarė ir ji. Skundo autorės nuomone, policijos pareigūnų parodymai nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme, nes jie nepatvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Sėdėjimas svetimame automobilyje (ji sulaikyta po 40 minučių A. Š. automobilyje), anot apeliantės, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nors jai inkriminuotas 9 000 pakelių cigarečių realizavimas A. Š., šios cigaretės automobilio perdavimo laiku skaičiuotos nebuvo. Neįtikinami policijos pareigūnų parodymai, jog jie, net ir gavę informaciją apie galimai daromą sunkų nusikaltimą apsikeitimo automobiliais nefiksavo vaizdo fiksavimo priemonėmis. 2022 m. rugsėjo 20 d. posėdyje liudytojas A. B. nurodė, neva pareigūnai filmavo savo asmeniniais telefonais, tačiau ši aplinkybė nebuvo patikrinta, kadangi pareigūnai apklausti ankstesniame, tai yra 2022 m. birželio 7 d., posėdyje.

4.8. Skunde pažymima ir tai, jog apeliantės parodymai teismo nepagrįstai įvertinti kaip jos gynybinė pozicija. Ji nuo pat sulaikymo tvirtino, jog netoli degalinės „Orlen“ atvyko susitikti su pažįstamu A. Š. Kitoje apklausoje patikslino atvykusi su mažamete dukra, nes norėjo supažindinti ją su galbūt būsimu patėviu. Įtarusi automobilio gedimą, paprašė automobilį apžiūrėti A. Š. Tokiu būdu apsikeitė automobiliais. Teismo posėdyje O. A. teigia nurodžiusi, jog su A. Š. yra pažįstama apie metus, o ne du mėnesius. Šią aplinkybę patvirtina ir jungimosi prie operatoriaus bokštų skaičius. Byloje nėra surinkta įrodymų, kokiu atstumu „celės“ (mobiliojo ryšio telefonų prisijungimo bokštai) fiksuoja jungimąsi prie operatoriaus imtuvų. Įvertinus aplinkybę, jog susitikinėjimo vieta buvo apie 10 minučių nuo Tauragės, įmanoma, jog jungtasi buvo jai su nuteistuoju A. Š. esant nurodytoje sodyboje. Į sodybą apeliantę nusiveždavo A. Š. Šios aplinkybės jis paneigti nemėgino.

4.9. Galiausiai skunde pažymima, jog teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Šiuo atveju teismas atsisakė tenkinti prašymą paskirti biologinę (DNR) ekspertizę, siekiant nustatyti ant šiukšlių maišų, saugojamų policijos įstaigoje, O. A. biologinius pėdsakus.

5. Nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š. paskirtos bausmės, skirti jam bausmę – baudą, bei atitinkamai iš naujo spręsti dėl galutinės subendrintos bausmės.

5.1. Skunde pažymima, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Iš teismo motyvų skiriant bausmę matyti, jog esminė ir dominuojanti aplinkybė, kuri lėmė atitinkamos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimą A. Š., buvo jo ankstesni teistumai. Nors ši aplinkybė yra svarbi, ji negali nusverti kitų aplinkybių reikšmės bei pateisinti griežčiausios bausmės rūšies paskyrimo nuteistajam. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga ir nebūtina BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimui bei neteisinga, nes neatitinka nei A. Š. asmenybės, nei padarytos veikos pavojingumo.

5.2. Skundo autoriaus teigimu, nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog jis yra tiek pavojingas, kad būtų būtina nuteistąjį A. Š. izoliuoti nuo visuomenės paskiriant laisvės atėmimo bausmę. A. Š. nuoširdžiai prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų, jo parodymai buvo itin svarbus įrodymų šaltinis, padėjęs išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, dėl to pergyvena, kritiškai vertina savo elgesį. Ši aplinkybė svarbi ne tik kaip jo atsakomybę lengvinanti, į ją reikia atsižvelgti vertinant ir asmenybės pavojingumą. Kritiškas nuteistojo A. Š. požiūris į nusikalstamą veiką suponuoja jo siekį pasitaisyti ir ištaisyti savo elgesį, tuo pačiu skatina teismą parinkti tokią bausmės rūšį, kuri motyvuotų nuteistąjį tai daryti. Realus laisvės atėmimas, akivaizdu, nėra tokia priemonė. Laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Teismas, kaip teigia skundo autorius, iš dalies atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, akcentavo nuteistojo pasižadėjimą ateityje nebenusikalsti. Apelianto įsitikinimu, teismui pagrįstai tikint A. Š. motyvacija ateityje laikytis teisės normų, ši aplinkybė, greta kitų, turėjo būti įvertinta kaip kriterijus parinkti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

5.3. Nors nuteistasis šiuo metu neturi darbo, jis registruotas Užimtumo tarnyboje, darbo jis neturi sąlyginai neilgą laikotarpį (nuo 2022 m. liepos). Iki to laiko A. Š. dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, šiuo metu taip pat intensyviai ieškosi darbo, kad galėtų išlaikyti šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, bei būtų pajėgus įvykdyti kitą bausmės rūšį, kurią yra pagrindas paskirti šioje byloje. Nors teismas akcentavo, kad A. Š. yra nesumokėjęs dalies ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, artimiausiu metu nuteistasis planuoja pilnai įvykdyti anksčiau paskirtą bausmę (tai patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui). Taigi nuteistasis yra pasirengęs užtikrinti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės įvykdymą, jei ji bus paskirta šioje byloje, o A. Š. pastangos (siekis kuo greičiau sumokėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, siekis greičiau susirasti darbą) rodo motyvacijos realumą.

5.4. Skunde akcentuojama kasacinio teismo praktika, pagal kurią bausmė turi būti vertinama ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kaip teigiama skunde, kasacinis teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias nustato teismas ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Nuteistasis yra vedęs, augina nepilnametes dukras, taigi jo šeima dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės patirtų itin neigiamas socialines, ekonomines ir emocines pasekmes. Anot A. Š. gynėjo, teismas neįvertino aplinkybės, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų ir nuteistojo prižiūrimą neįgalų asmenį – A. Š. nuo 2017 m. faktiškai rūpinasi A. K. K., kuriam nuo 2017 m. gruodžio 11 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Šiuo metu pagal A. K. K. prašymą Tauragės rajono savivaldybės administracija yra inicijavusi civilinį procesą dėl pastarojo rūpybos nustatymo ir A. Š. paskyrimo rūpintoju. A. K. K. yra visiškai neįgalus, negali savarankiškai judėti, savimi pasirūpinti, visus jo būtinuosius poreikius jau ilgą laiką tenkina nuteistasis. Kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti šiuo asmeniu, nėra. Taigi paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tai sukeltų itin skaudžias neigiamas pasekmes pilnai nuo nuteistojo priklausomam ir jo globojamam neįgaliam asmeniui.

5.5. Skundo autoriaus teigimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kai įstatymas nustato alternatyvias bausmės rūšis, kuomet nuteistasis A. Š. prisipažino dėl padarytos veikos, nuoširdžiai gailisi, yra apibūdinamas teigiamai, turi šeimą, rūpinasi neįgaliuoju, intensyviai ieškosi darbo, ne tik nepadės pasieti jokių bausmės tikslų, bet ir sukels neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems, nuo jo rūpesčio priklausomam asmeniui bei visuomenei apskritai. Vietoje skatinimo pasitaisyti asmens pastangos būtų neįvertintos ir jis siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę už ekonominio pobūdžio nusikaltimą, nesukėlusį absoliučiai jokių neigiamų pasekmių baudžiamuoju įstatymu saugomiems gėriams.

5.6. Akcentuodamas nedidelį veikos pavojingumą nuteistojo A. Š. gynėjas pažymi, jog padarytas nusikaltimas yra ekonominio pobūdžio, juo nepadaryta jokia reali žala BK saugomiems gėriams ar konkretiems asmenims. Cigaretės buvo išimtos iš nelegalios apyvartos, be to, nusikaltimas buvo elementarus, be jokio išankstinio plano ar pasiruošimo, konspiruotų veiksmų, įvykdytas vienasmeniškai A. Š. Disponuotų akcizais apmokestinamų prekių kiekis nėra toks ženklus, kad suponuotų išskirtinį veikos pavojingumą, lemiantį būtinybę taikyti jam laisvės atėmimą.

5.7. Skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet, net ir esant kur kas didesniam veikos pavojingumui ir esant panašioms kaltininką apibūdinančioms aplinkybėms, paprastai skiriama BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta kita bausmės rūšis – bauda. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-307-891/2022 dviem bendrininkams paskyrė baudas, nors cigarečių vertė sudarė 373 308,90 Eur, abu asmenys buvo teisti (vieno iš jų teistumas išnykęs). Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-87-491/2022 dviem bendrininkams, kurie pripažinti recidyvistai, paskirtos baudos, nors cigarečių vertė sudarė 805 355 Eur. Kaip teigia gynėjas, aptarti teismų praktikos pavyzdžiai rodo, jog net esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibūdinančioms veikos pavojingumą (veikos dalyko kiekis dešimtimis ar šimtais kartų viršija įtvirtintą 250 MGL dalyko ribą, veikos įvykdytos bendrininkų grupės), taip pat itin panašioms aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininkų asmenybę (prisipažino ir gailisi, veiką padarė būdami recidyvistais, būdami anksčiau teisti už analogiško nusikaltimo padarymą, bausti administracine tvarka, nedirbantys, turintys šeimą, susituokę), asmenims skiriamos baudos. Paskirta itin griežta A. Š. yra aiškiai per griežta ir neteisinga.

5.8. Nuteistojo A. Š. gynėjas teigia, jog šiuo atveju pažeistas ir konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas. Kitam nuteistajam V. P. už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam (250 MGL). Priešingai nei A. Š., V. P. nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, kaip ir A. Š., nustatė V. P. vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas recidyvistu), praeityje jis teistas keturis kartus, nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už analogišką veiką paskirtos bausmės, jau po inkriminuojamos veikos šioje byloje padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, nuo 2022 m. birželio 8 d. nedirba, yra išsituokęs, nenustatyta, kad jis augintų nepilnamečius vaikus, kad rūpintųsi neįgaliais asmenimis. Vien tik veikos stadija, ypač turint omenyje tai, kad V. P. analogišką nusikaltimą padarė jau vykstant procesui šioje byloje, nėra tiek reikšminga, kad galėtų objektyviai pateisinti tokį šiems nuteistiesiems paskirtų bausmių skirtumą.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji O. A. ir jos gynėjas prašė šios nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti; nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašė tenkinti šio nuteistojo gynėjo pateiktą apeliacinį skundą; prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės skundą tenkinti, o nuteistosios O. A. ir nuteistojo A. Š. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios O. A., nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliaciniai skundai atmetami

7. Nuteistosios O. A. apeliaciniame skunde, ginčijant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas dėl nuteistosios veikoje nustatytų BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, tvirtinama, kad apygardos teismas netinkamai, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, vertino ištirtus įrodymus, kadangi įrodymais pripažino nepatikimus, prieštaringus ir BPK nustatyta tvarka nepatikrintus duomenis. Nuteistojo A. Š. gynėjo Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, nurodant, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota ir aiškiai per griežta. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas be pagrindo netaikė šios nuteistosios atžvilgiu išplėstinio turto konfiskavimo.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei apeliacinių skundų argumentais, sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šio vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl nuteistosios O. A. kaltės laikant akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 199² straipsnio pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kuriuos už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (199² straipsnio 2 dalis), yra baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi aptariamas nusikaltimas priskiriamas nebe sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, tiek nuteistosios O. A., tiek nuteistojo A. Š. teisinė padėtis, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, šiuo apeliacinės instancijos nuosprendžiu švelninama, O. A. iš naujo skiriama bauda, atitinkamai nustatant jos dydį, o A. Š. pritaikant visišką bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegija, be to, neturi pagrindo sutikti su Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinio skundo argumentais dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo (ne)taikymo O. A. atžvilgiu.

Dėl nuteistosios O. A. kaltės

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistosios O. A. apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistojo A. Š. ir liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymai, įvykio vietos, vietovės, asmens bei daiktų apžiūros protokolai nėra laikytini įrodymais, pagrindžiančiais O. A. kaltę, nes neva neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įrodymų leistinumo taisyklės.

10. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis kelia įrodymams įvairius reikalavimus, kurie yra išaiškinti teismų praktikoje. Kaip minėta, BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018).

11. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

12. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, susijusioms su kito nuteistojo – A. Š., parodymų, pagrindžiančių nuteistosios O. A. kaltę, vertinimu. Minėtas nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – tiek ikiteisminio tyrimo metu (9 t., b. l. 124-143, 163-165), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, susijusius su neteisėtu O. A. disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis). Tai yra A. Š. nurodė, kad iš ankstesnio bendravimo su nuteistąja O. A. žinodamas, jog pastaroji gali gauti kontrabandinių cigarečių, 2021 m. sausio 4 d. susirašinėdamas telefonu, susitarė su O. A., kad iš jos įsigis 18 dėžių kontrabandinių cigarečių „NZ Gold“ (už iš anksto nesutartą kainą), kurias O. A. perduos (A. Š.) kitą dieną, t. y. 2021 m. sausio 5 d., degalinėje „Orlen“, esančioje Kryžkalnyje. Kaip nurodė šis nuteistasis, 2021 m. sausio 5 d., automobiliu „Audi A6“ atvyko į sutartą vietą. Netoli degalinės teritorijos pamatė automobilyje „Toyota Avensis“ sėdinčią O. A. kartu su mergaite (kaip vėliau paaiškėjo, O. A. dukra). Šio nuteistojo teigimu, cigarečių O. A. automobilyje jis nematė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad O. A. atvyko į sutartą vietą sutartu laiku, suprato, kad nuteistoji nurodytu automobiliu atvežė jam reikalingas kontrabandines cigaretes. Atsižvelgęs į riziką perkraunant nustatyta tvarka nepaženklintas prekes degalinėje, (A. Š.) nurodė pasiūlęs nuteistajai persėsti į jo automobilį, o pats su O. A. automobiliu norėjo nuvažiuoti į nuošalesnę vietą persikrauti cigarečių. O. A. sutiko ir kartu su mergaite persėdo į jo (A. Š.) automobilį „Audi A6“, likdamos laukti degalinėje. Kaip nurodo A. Š., jis, persėdęs į O. A. automobilį „Toyota Avensis“, nuvažiavo apie kilometrą autobusų stoties link, kur susitikęs su kitu nuteistuoju, V. P., nutarė nuvažiuoti iki Kryžkalnio autobusų stoties. Nuvykę į aikštelę, esančią prie autobusų stoties, kartu su V. P. pradėjo krauti į juodus keturkampius maišus supakuotas cigaretes iš O. A. automobilio bagažinės į V. P. automobilį, tačiau, nespėjus perkrauti visų maišų su cigaretėmis (t. y. spėjus perkrauti 4 maišus iš 18), atvykę policijos pareigūnai juos (A. Š. ir V. P.) sulaikė.

13. Nuteistasis A. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad nuo to laiko, kai iš O. A. perėmė automobilį „Toyota Avensis“, cigarečių pasikrauti nevažiavo, netgi neturėjo galimybės iki susitiko su V. P. kažkur nuvykti ir pasiimti cigarečių. Juolab, kad jeigu pats A. Š. būtų turėjęs cigarečių, jam tikrai nebūtų buvęs reikalingas toks sudėtingas cigarečių perdavimo (pardavimo) V. P. procesas. Daug paprasčiau būtų tiesiog susitikti su nuteistuoju V. P. nuošalioje vietoje ir perduoti cigaretes, o ne vykti šalia autostrados, kur ne tik didelis automobilių (tuo pačiu ir žmonių) judėjimas, bet ir daug didesnė tikimybė susidurti su policijos pareigūnais ar būti užfiksuotiems vaizdo kamerų. Be to, nuteistojo A. Š. parodymus pirmosios instancijos teisme apklausiami patvirtino ir liudytojai, policijos pareigūnai, G. K., R. R. bei I. B., įvyko dieną dalyvavę sulaikant nuteistuosius (A. Š., V. P. ir O. A.). Liudytojo G. K. teigimu, A. Š. persėdus į O. A. automobilį „Toyota“, jis (A. Š.) buvo sustojęs tik prie V. P. vairuojamo automobilio „Audi“. Trumpai pakalbėję, A. Š. ir V. P. nuvažiavo į Kryžkalnio autobusų stoties aikštelę, kur vėliau ir buvo sulaikyti. Taigi, liudytojo G. K. teigimu, A. Š. daugiau niekur nebuvo sustojęs, o A. Š. vairuojamas automobilis „Toyota“ visą laiką buvo aptariamo liudytojo akiratyje. Liudytojas R. R. nurodė, kad A. Š. išvažiavus iš degalinės teritorijos su O. A. automobiliu „Toyota“, pirmasis iš paskos pradėjo važiuoti liudytojas G. K., o jis su pareigūnu I. B. paskui G. K. automobilį. Šie pareigūnai apklausiami patvirtino ir kitus savo kolegos G. K. parodymus apie A. Š. nepertraukiamą stebėjimą.

14. Aptariamų liudytojų parodymų tikrumą sustiprina ir 2021 m. balandžio 26 d. vietovės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad nuo degalinės „Orlen“ teritorijos, esančios Raseinių rajone, Pikelių kaime, kurioje O. A. perdavė A. Š. savo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei persėdo į pastarojo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos registracija), iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Raseinių rajone, Kryžkalnio kaime, netoli autobusų stoties, kurioje iš automobilio „Toyota Avensis“ A. Š. ir V. P. į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovė cigaretes, yra 1,67 km atstumas, kuris automobiliu nuvažiuojamas per 1 minutę (1 t., b. l. 175-178). Taigi, priešingai nei yra teigiama nuteistosios O. A. apeliaciniame skunde, tarpusavyje sutampantys liudytojų G. K., R. R. ir I. B., kaip nusikaltimą stebėjusių Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų, parodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuo to momento, kuomet nuteistoji O. A. kartu su dukra „Toyota Avensis“ automobiliu atvyko prie Kryžkalnyje esančios degalinės „Orlen“, iki to momento, kuomet nuteistieji A. Š. ir V. P. buvo sulaikyti Kryžkalnio autobusų stotyje esančioje aikštelėje darydami nusikaltimą, nuteistosios O. A. automobilio „Toyota Avensis“, perduoto nuteistajam A. Š., judėjimas buvo nepertraukiamai stebimas ir sekamas. Automobilių sukeitimas, vairuotojų pasikeitimas, nustatyta tvarka nepaženklintų cigarečių perkėlimas iš vieno automobilio į kitą arba į kitą vietą (perdavimas arba priėmimas iš trečiųjų asmenų), atsižvelgus į trumpą atstumą tarp įvykio vietų, tokių veiksmų trukmę, nebuvo ir objektyviai įmanomi. Nors nuteistasis A. Š. pripažino, kad susitikęs su nuteistąja O. A. jos vairuojamame automobilyje „Toyota Avensis“ sutartų įsigyti 18 dėžių akcizais neapmokestintų cigarečių „NZ Gold“ nematė, tačiau šio nuteistojo nuoseklūs parodymai apie išankstinį susitarimą su O. A. įsigyti būtent nurodytas prekes, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, taip pat nepertraukiamas O. A. automobilio „Toyota Avensis“ stebėjimas ir sekimas bei kiti byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia aprašytus įvykius sujungti į logišką įvykių grandinę ir spręsti, kad cigaretes automobilyje „Toyota Avensis“, kuris vėliau buvo perduotas A. Š. ir iš kurio jos buvo pradėtos krauti į V. P. priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, laikė būtent nuteistoji O. A.

15. Kaip vieną iš skundo argumentų nuteistoji O. A. nurodo tai, jog policijos pareigūnų G. K., R. R. ir I. B., taip pat jų vadovo A. B. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, taip pat jie nesutapo tarpusavyje. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Iš tiesų, dėl kai kurių neesminių detalių policijos pareigūnų parodymai skyrėsi. Liudytojas A. B., apklausiamas bylos nagrinėjimo skundžiamą nuosprendį priėmusiame teisme, nurodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininku. A. B. teigimu, nurodęs, kad 2021 m. sausio 5 d. ryte į Kryžkalnio degalinę „Orlen“ galimai atvyks kontrabandinis krovinys, paminėjęs O. A., jis (A. B.) pavedė liudytojams G. K., R. R. ir I. B. patikrinti šią informaciją ir imtis atitinkamų veiksmų. Liudytojas teisme teigė neatsimenantis, ar policijos pareigūnams nurodė O. A. transporto priemonę, tačiau pastebėjo, kad pareigūnai turi prieigą prie duomenų bazių, kuriose gali patikrinti piliečių naudojamas transporto priemones. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme liudytojas G. K. teigė, kad įvykio dieną jam buvo nurodytas transporto priemonės, kuria galimai bus gabenamos cigaretės, valstybinis numeris. Asmuo, kuriam priklauso aptariamas automobilis, buvo nustatytas patikrinus duomenų bazę. Tuo tarpu liudytojas R. R. teisme parodė, kad jiems buvo nurodytas asmuo – O. A., nurodyta transporto priemonės markė bei valstybinis numeris. Liudytojas I. B. teisme teigė, kad buvo įvardytas automobilis, jo valstybinis numeris; nurodė neatsimenantis, ar buvo nurodyta nuteistosios pavardė, galimai buvo nurodyta tik jos lytis. Nepaisant to, kad aptariamų liudytojų G. K., R. R. ir I. B. parodymai dėl jiems įvykio dieną viršininko A. B. nurodytos informacijos apie galimai nusikalstamą veiką darantį asmenį ir jo valdomą transporto priemonę skiriasi, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad tyrėjai aptariamą informaciją iš savo viršininko gavo žodžiu, o parodymus teisme davė praėjus daugiau nei 1 metams 5 mėnesiams po šio pavedimo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip nurodė tiek liudytojas A. B., tiek liudytojas G. K., policijos pareigūnai turi prieigą prie informacinių duomenų bazių, taigi turi teisę ir galimybę pasitikslinti informaciją apie asmenų vairuojamas transporto priemones. Nepriklausomai nuo to, kokią konkrečią informaciją liudytojas A. B. perdavė liudytojams G. K., R. R. ir I. B., ji neabejotinai buvo perduota ir buvo pakankama imtis teisėtų veiksmų nustatyti nusikaltimą darančios nuteistosios O. A. tapatybę ir jos vairuojamą transporto priemonę, todėl aptariamų liudytojų parodymais ir jų patikimumu teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti. Juolab, kad esant atvirkščiai situacijai, tai yra jei praėjus beveik pusantrų metų po įvykio pareigūnų, kurių kasdienis darbas išaiškinti nusikalstamas veikas, užkirsti joms kelią, parodymai būtų visiškai identiški, nesiskirtų net smulkiose detalėse, kaip tik neabejotinai keltų abejones parodymų patikimumu ir tikrumu.

16. 2021 m. sausio 5 d., t. y. nusikaltimo padarymo dieną, apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie Kryžkalnio autobusų stoties, kuri yra Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje, Kryžkalnio kaime. Įvykio vietos apžiūros metu, be kita ko, užfiksuota, kad prie automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato yra padėtas juodos spalvos ryšulys, kuriame matosi cigaretės „NZ Gold“. Automobilio „Toyota Avensis“ bagažinėje rasti trys tokie pat juodos spalvos ryšuliai. Automobilio „Toyota Avensis“ salone, ant galinės sėdynės ir ertmėje tarp priekinių sėdynių ir galinės sėdynės rasti raudonu užklotu uždengti devyni tokie pat juodos spalvos ryšuliai, kurių viduje matyti sudėtos cigaretės „NZ Gold“. Automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje rasti penki juodos spalvos ryšuliai, kurių viduje matosi cigaretės. Iš 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad įvykio vietos apžiūra pradėta 9 val., baigta – 9.40 val., o įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas 14.13 – 15.08 val. Aptariamą įvykio vietos apžiūros protokolą pasirašė įvykio vietoje buvęs nuteistasis V. P., o šio proceso veiksmo protokolo specialųjį priedą, patvirtindami, kad su proceso veiksmo protokolu susipažino, pasirašė ir V. P., ir nuteistasis A. Š. (1 t., b. l. 29-39). Aplinkybę, kad rasti juodos spalvos maišai įvykio vietoje buvo praplėšti ir juose buvo rastos „NZ Gold“ cigaretės, patvirtino ir liudytojai G. K., R. R. bei I. B., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nors 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole tiesiogiai nebuvo užfiksuota, jog juodos spalvos ryšuliai (maišai) buvo praplėšti, tačiau protokolo duomenys, kurių teisingumą savo parašais patvirtino nuteistieji, leidžia teigti, kad įvykio vietoje rastuose ryšuliuose buvo sudėtos „NZ Gold“ cigaretės.

17. Nors, kaip teisingai pastebima nuteistosios O. A. apeliaciniame skunde, įvykio vietoje galimai buvo praplėšti ir patikrinti ne visi rasti maišai, o liudytojas R. R. patvirtino, kad įvykio vietoje praplėšus ryšulius nebuvo suskaičiuotas tikslus maišuose esančių cigarečių kiekis, kaip matyti iš 2021 m. sausio 5 d. daiktų apžiūros protokolo, įvykio vietoje rasti juodos spalvos ryšuliai su cigaretėmis buvo apžiūrėti R. R. tą pačią dieną Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (apžiūra pradėta 13 val., užbaigta – 13.50 val.). apžiūros metu nustatyta (suskaičiuota), kad kiekviename iš 18 juodos spalvos maišų sudėta po 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ (iš viso – 9000 pakelių), paženklintų baltarusiškomis banderolėmis (1 t., b. l. 41-44). Atsižvelgus į didelį juoduose ryšuliuose rastų cigarečių pakelių kiekį, į aplinkybę, kad visuose ryšuliuose rastų supakuotų cigarečių pakelių kiekis buvo vienodas, pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad apytikslį cigarečių kiekį policijos pareigūnai galėjo nustatyti įvykio vietoje ir detaliai nesuskaičiavę visų cigarečių, t. y. preliminarų kiekį nustatyti pagrįstai buvo galima apskaičiavus viename maiše esančių cigarečių kiekį ir jį padauginus iš rastų maišų su cigaretėmis skaičiaus. Įvykio vietoje rastų juodos spalvos stačiakampių maišų su cigaretėmis paėmimo, fiksavimo ir apžiūros aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir 2021 m. sausio 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys yra gauti BPK nustatytu būdu ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažinti įrodymais.

18. Skundžiamame Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad nuteistosios O. A. pateikta įvykių versija negali būti laikoma patikima ir dėl šios nuteistosios parodymų nenuoseklumo bei prieštaravimo kitiems, nekeliantiems abejonių, byloje ištirtiems įrodymams. Antai, pirmą kartą apklausiama, 2021 m. sausio 6 d. O. A. nurodė, kad „T.“ (A. Š.) yra jos pažįstamas, kuris 2021 m. sausio 4 d. ar keletą dienų prieš tai pasiūlė jai susitikti pasikalbėti, kadangi buvo seniai nesimatę. Su „T.“ susitikus, pastarasis jos paprašė paskolinti savo automobilį ir pasiūlė (O. A.) kartu su dukra atsisėsti į jo automobilį; nurodė, kad pasikalbės jam grįžus. Šios apklausos metu O. A. nurodė ir tai, kad „T.“ yra tiesiog jos pažįstamas, su kuriuo jokių bendrų reikalų neturi, jo vardo, pavardės ir kur jis gyvena nežino, šio asmens kontaktinių duomenų (telefono numerio) nei viename iš trijų savo mobiliojo ryšio telefonų nėra išsisaugojusi, nors su „T.“ bendraudavo tik telefonu (10 t., b. l. 121-124). Antrą kartą apklausiama, 2021 m. kovo 24 d. O. A. jau teigė, kad 2021 m. sausio 5 d. atvyko į pasimatymą su „T.“. Be to, šios nuteistosios teigimu, jai važiuojant iš Vilniaus į degalinę jos automobilis pradėjo skleisti keistą garsą. Susitikusi su A. Š. papasakojo pastarajam apie galimą automobilio gedimą, todėl „T.“ paprašė leisti pravažiuoti su (O. A.) automobiliu, kad įvertintų galimo gedimo pobūdį (10 t., b. l. 131-135). Antrojoje įtariamosios apklausoje išreikštos pozicijos nuteistoji O. A. laikėsi ir ją apklausiant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Skundo autorė detalizavo, kad jos ir A. Š. susitikimo tikslas buvo supažindinti dukrą su būsimu patėviu, kadangi su nuteistuoju A. Š. planavo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Nuteistoji nurodė ir tai, kad jų santykiai (su A. Š.) buvo labai geri, jie dažnai (maždaug 2-3 kartus per mėnesį) susitikinėdavo sodyboje, esančioje netoli Tauragės. Aptarti nuteistosios O. A. parodymai, įvertinant juos kitų ištirtų ir tarpusavyje sutampančių bei nekeliančių abejonių įrodymų kontekste, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso metu nuteistosios pozicija dėl jos santykių su A. Š., įvykio dieną vairuoto automobilio „Toyota Avensis“ perdavimo šiam asmeniui priežasties, cigarečių jos automobilyje nebuvimo ir kitų bylos aplinkybių neatitinka tikrovės.

19. Nuteistosios O. A. parodymų patikimumu abejoti leidžia ir 2021 m. kovo 24 d. įtariamosios apklausos metu išreikšta pozicija, kad ji iki sulaikymo dienos nebuvo apsilankiusi Tauragėje, kurios nuteistoji laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (taip pat nurodydama, kad nebuvo ir Kryžkalnyje). Šią nuteistosios versiją paneigia objektyvūs byloje esantys įrodymai – O. A. ir A. Š. naudotų mobilaus ryšio abonentų analizė, pagal kurią laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. O. A. į vietas, kuriose veikia mobiliojo ryšio bokštai, esantys Tauragės mieste, Gaurės g. 29, ir Raseinių rajone, Kryžkalnio kaime, buvo atvykusi mažiausiai 28 kartus (2 t., b. l. 126-129). Kaip teisingai pastebėjo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, duodama parodymus teisme O. A. kelis kartus patvirtino, kad negali nurodyti tikslios sodybos netoli Tauragės, kurioje, jos teigimu, susitikinėdavo su A. Š., vietovės, negali šios sodybos apibūdinti, taip pat negali paaiškinti, kodėl jos mobilaus ryšio telefonas per nurodytą keturių mėnesių laikotarpį net 15 kartų prisijungė prie mobiliojo ryšio bokštų, esančių Tauragėje, ir 13 kartų – Kryžkalnyje, kuriuose nuteistoji nurodė nebuvusi. Nepaisant to, jog byloje nėra surinkta duomenų, kokiu atstumu mobiliojo ryšio telefonai prisijungia prie mobiliojo ryšio bokštų, nuteistosios parodymų nenuoseklumas, kaip jau minėta, vertinant juos kitų baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų kontekste, leidžia O. A. pateiktą įvykių versiją pagrįstai atmesti, kaip nepagrįstą.

20. Teisėjų kolegija nuteistosios O. A. apeliacinio skundo argumentą, kad automobilyje „Audi A6“ rastas juodos spalvos „BlackBerry“ telefonas priklauso būtent nuteistajai, yra tik pareigūnų prielaida, padaryta siekiant bet kokiomis priemonėmis susieti nuteistąją ir A. Š., taip pat atmeta, kaip deklaratyvų. Iš 2021 m. sausio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėto pilkos spalvos automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vokiškas) vairuotojo vietoje rasta sėdinti O. A., kuri su savimi turėjo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys nesklebtini). Tuo tarpu daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių rastas baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), ir rudos spalvos odinė vyriška piniginė, kurioje grynieji pinigai, banko kortelės ir dokumentai, išduoti A. Š. vardu. Abu mobiliojo ryšio telefonai „Blackberry“, kartu su kitais apžiūros metu rastais tyrimui reikšmės turinčiais daiktais, buvo paimti (1 t., b. l. 71-78). Aptariamoje įvykio vietos apžiūroje dalyvavusi ir jos protokolą pasirašiusi nuteistoji O. A. neišreiškė pareiškimų ar pastabų dėl protokolo turinio, t. y. neginčijo, kad aptariamą mobiliojo ryšio telefoną turėjo kartu su savimi. Šios aplinkybės nepaneigia ir nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomas 2021 m. sausio 5 d. O. A. asmens apžiūros protokolas (1 t., b. l. 114-117), kuriame nėra užfiksuota, kad nuteistosios apžiūros metu iš jos būtų buvęs paimtas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „BlackBerry“, kadangi O. A. asmens apžiūra laiko atžvilgiu buvo vėlesnė už įvykio vietos apžiūrą, kurios metu minėtas mobiliojo ryšio telefonas ir buvo paimtas. Nors juodos spalvos mobiliojo ryšio telefono „BlackBerry“ vidinėje atmintyje esančios informacijos apžiūrėti nebuvo galimybės, kadangi telefonas buvo apsaugotas slaptažodžiu (1 t., b. l. 80-84), kaip aptarta aukščiau, O. A. ryšius su nuteistuoju A. Š. patvirtina jos kito, oficialiai naudojamo mobiliojo ryšio abonento ir nuteistojo A. Š. naudoto mobiliojo ryšio abonento prisijungimo prie mobiliojo ryšio bokštų analizė (2 t., b. l. 126-129).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistosios O. A. kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymams keliamus reikalavimus, įskaitant sąsajumo ir leistinumo, duomenys buvo gauti ir patikrinti BPK nustatyta tvarka, palyginti tarpusavyje ir pagrįstai pripažinti įrodymais.

22. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) 3.2.2 punkte nurodoma, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), kuomet jie laiko didesnius į Lietuvos Respubliką įvežtų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kiekius, negu nustatyta šių taisyklių 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose, jeigu vienos rūšies (pavadinimo) alkoholinių gėrimų yra ne daugiau kaip 2 vienetai, cigarečių – 2 pakeliai, cigarilių – 100 vienetų, cigarų – 10 vienetų. Tokia įsakymo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad 2 pakelius banderolėmis nepaženklintų tabako gaminių (cigarečių) leidžiama laikyti tik tuo atveju, kai turima ne daugiau nustatyto kiekio, o tuo atveju, kai vienos rūšies tokių cigarečių kiekis viršija leistiną, visas kiekis laikomas neteisėtu ir turi būti konfiskuotas.

23. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nuteistąją O. A. pripažino padarius jai inkriminuotą BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kita vertus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, o taip pat sumažintas maksimalus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis. Tuo pačiu tokia nusikalstama veika tapo nebe sunkiu, o apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kadangi procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, O. A. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuotina į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir atitinkamai peržiūrima apeliantei paskirta bausmė.

24. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K- 429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016).

25. Nuteistosios O. A. asmenybės ir veikos pavojingumas išsamiai aptartas skundžiamame pirmosios instancijos nuosprendyje. Teisėjų kolegija su tokiu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu sutinka ir jo nekartoja. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamame nuosprendyje O. A. buvo paskirta 300 (trijų šimtų) MGL, tai yra 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų), dydžio bauda. Bausmės pirmosios instancijos teisme skyrimo metu, kaip jau minėta šiame nuosprendyje, nuteistosios padaryta veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą buvo galima skirti baudą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Šiuo metu, įsigaliojus naujajai BK redakcijai, minėtas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai už kurių padarymą galima skirti baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Taigi nors maksimalus galimos skirti baudos dydis ir sumažėjo trečdaliu, tačiau minimali riba sumažėjo visiškai nežymiai – 50 MGL. Įvertinus šiuos pakeitimus, O. A. perkvalifikavus veiką pagal naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, paskirtina 290 MGL, tai yra 14 500 Eur, dydžio bauda.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

26. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 72³ straipsnio taikymo galimybę O. A. atžvilgiu, padarė išvadą, jog šiuo atveju nenustatyta būtinųjų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų, numatytų BK 72³ straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir nurodo argumentus, jos nuomone, patvirtinančius sąlygas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą O. A. atžvilgiu.

28. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl nuteistosios pajamų ir išlaidų, turimo turto buvo įvertinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio Ekonominių tyrimų vyriausiosios specialistės J. K., jos išvada pateikta 2022 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole (6 t., b. l. 160–180). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, BPK 90 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė specialisto išvadą įrašyti į tyrimo veiksmo protokolą (kas šiuo atveju ir buvo padaryta) ir savaime tai nedaro tyrimo neteisėto. Nors specialistė pateikė išvadą už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2020 m., tai yra, už šešerius metus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino O. A. pajamas ir išlaidas ne už šešerius, o už penkerius metus, kadangi tokia šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga įtvirtina BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka ir prokurorė. Nagrinėjamu atveju skunde pateikiami argumentai dėl papildomų O. A. išlaidų, kurios, anot prokurorės, turėjo būti įvertintos. Skunde teigiama, jog tiriamuoju laikotarpiu O. A. turėjo 15 000 Eur išlaidų namo statybai, todėl ši suma turėtų būti pridedama prie nuteistosios tiriamuoju laikotarpiu patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, jog išlaidų namo statybai vertinimas šioje byloje turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl BK 72³ straipsnio taikymo galimybės. Tik pripažinus šias 15 000 Eur išlaidas, atsiranda įstatyminis pagrindas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą nuteistosios atžvilgiu, kadangi nevertinant šios sumos kaip išlaidų skirtumas tarp teisėtų O. A. pajamų ir jos išlaidų nesiekia 250 MGL dydžio – remiantis minėta specialistės išvada, 2016–2020 m. O. A. pajamos buvo 57 331,67 Eur, išlaidos – 66 246,32 Eur, taigi skirtumas yra 8 914,65 Eur/178 MGL (prie išlaidų pridėjus 15 000 Eur, šis skirtumas sudarytų 23 914,65 Eur/478 MGL).

29. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, 2020 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis: O. A., kartu su mama N. A., įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už bendrą 20 150 Eur sumą. Pusę sumos pagal pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas grynaisiais sumokėjo O. A., kitą pusę – N. A. (7 t., b. l. 76–93). Šiame žemės sklype yra pradėtas statyti namas – O. A. telefone buvo rastos statomo namo nuotraukos (1 t., b. l. 129–149), aplinkybę dėl statybų patvirtino ir pati O. A., taip pat kaip liudytoja apklausta jos mama N. A.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog aplinkybė, kad O. A. už namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą išleido 15 000 Eur, neįrodyta. Prokurorės skundo argumentai ir byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia.

31. Nuteistoji O. A. viso proceso metu (tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir pirmosios instancijos teisme) tvirtino, jog tiek už minėtą žemės sklypą, tiek už namo statybą jame mokėjo jos mama N. A. Tuo tarpu pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu N. A. nurodė, jog už žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pinigų ji nemokėjo. Šiuos žemės sklypus pirko jos vaikai A. A. ir O. A. Paaiškino, jog šiuo metu finansiškai savo vaikams nepadeda (7 t., b. l. 8). Antros apklausos (ikiteisminio tyrimo metu) N. A. patikslino minėto sklypo įsigijimo aplinkybes, paaiškino, jog už šį žemės sklypą pati sumokėjo 20 000 Eur, kadangi turėjo santaupų. Taip pat nurodė, jog žemės sklype yra statomas namas, kurį planuoja palikti anūkams, statybos kol kas kainavo 30 000 Eur, ši suma taip pat sumokėta iš jos santaupų (7 t., b. l. 16, 17).

32. N. A. dėl blogos sveikatos būklės pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka (12 t., b. l. 191–208). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog O. A. namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai išleido 15 000 Eur, prokurorės skunde iš esmės grindžiama pirmąja N. A. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurios metu liudytoja nurodė už šio žemės sklypo įsigijimą pinigų nemokėjusi, vaikams šiuo metu finansiškai nepadedanti, bei N. A. turto tyrimo pažyma, kuri, anot valstybinio kaltintojo, rodo, jog liudytoja negalėjo turėti lėšų namo statybai (11 t., b. l. 27–33).

33. Vertindama N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisėjų kolegija pažymi, jog ši liudytoja yra pakankamai garbaus amžiaus (apklausų metu jai buvo 72 metai). Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta du kartus, antrąjį kartą – siekiant pašalinti prieštaravimus tarp jos ir O. A. nurodytų aplinkybių (7 t., b. l. 11, 12). Kaip matyti iš apklausų turinio, liudytoja antrojoje apklausoje patikslino paaiškinimus ne tik dėl žemės sklypo įsigijimo ir namo statybos šiame žemės sklype, bet ir dėl kitų aplinkybių (dėl sūnų vardų, kito nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių), ji taip pat paaiškino, jog įvykiai, dėl kurių jai užduoti klausimai, buvo pakankamai seniai, dėl to visų aplinkybių tiksliai neprisimena.

34. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tačiau tokie asmenų parodymai įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį neturi, jie gali būti reikšmingi tik tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, liudytoja (N. A.) buvo apklausta tik atliekant šioje byloje ikiteisminį tyrimą. Taigi savarankiškos įrodomosios reikšmės tokie parodymai neturi. Juolab, šių apklausų (dvejų) metu N. A. parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Atvirkščiai, kaip jau minėta, šių apklausų metu liudytoja skirtingai nurodė apie lėšų panaudojimą namo statybai (kieno lėšomis buvo statomas namas). Jokių kitų įrodymų, galinčių leisti daryti neabejotiną išvadą, kad pinigines lėšas namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

35. N. A. turto tyrimo pažyma (11 t., b. l. 27–33), teismo vertinimu, nėra tiksli ir aiški, todėl ja remiantis spręsti, jog liudytoja išties neturėjo lėšų namo statybai, pagrindo nėra. Šioje turto tyrimo pažymoje vertintos liudytojos turėtos pajamos ir išlaidos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (viso – septyneri metai). Vien tiriamasis laikotarpis, priešingai nei nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, nėra priežastis šios turto tyrimo pažymos nevertinti kaip įrodymo. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, jog ilgesnis laikotarpis buvo vertinamas siekiant objektyviai nustatyti, kokias teisėtas pajamas gavo ir kokias išlaidas patyrė ši liudytoja. Kaip teisingai skunde pažymi prokurorė, N. A. atžvilgiu neprašoma taikyti išplėstinio turto konfiskavimo, ji nėra kaltinama nusikaltimo padarymu, todėl vien tai, kad turto tyrimo laikotarpis buvo ilgesnis nei penkeri metai, nėra pagrindas nesivadovauti šiuo tyrimu. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys aiškiai patvirtina, jog turto tyrimo pažymoje buvo fiksuotos ne visos liudytojos pajamos. Pavyzdžiui, iš 2014 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog pardavusi nekilnojamąjį turtą sūnui A. A. (A. A.), liudytoja gavo 140 000 Lt pajamų (8 t., b. l. 134–139). Šios pajamos turto tyrimo pažymoje nefiksuotos (turto tyrimo pažymos 5.4. punktas). Panašiu laikotarpiu, tai yra, 2014 m. gegužės 14 d., liudytoja įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą (7 t., b. l. 48–55), kurio įsigijimo išlaidos į pažymą įtrauktos (turto tyrimo pažymos 6.1.1. punktas). Be to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nepaneigti liudytojos N. A. parodymai, kad ji tiriamojo laikotarpio pradžioje turėjo santaupų grynaisiais pinigais. Kaip minėta, liudytoja yra garbaus amžiaus, byloje esantys duomenys iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų patvirtina, jog jai priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas (7 t., b. l. 21–42). Taigi aplinkybė, jog liudytoja išties galėjo turėti santaupų, kurias panaudojo namo statybai, šiuo atveju nepaneigta.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje yra ne tik aptarta N. A., bet ir nuteistosios O. A. turto tyrimo pažyma (11 t., b. l. 17–25). Visgi duomenys šioje turto tyrimo pažymoje, kaip ir N. A. turto tyrimo pažymos atveju, nėra tikslūs. Visų pirma, šioje pažymoje vertintas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 5 d. (tai yra, šešeri metai), atskirų laikotarpių O. A. pajamos ir išlaidos šioje pažymoje nėra išskiriamos. Kadangi O. A. yra asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, laikotarpis, už kurį prašoma taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas, negali viršyti įstatyme nustatyto maksimalaus penkerių metų termino (BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punktas). Antra, pati pažyma yra visiškai neargumentuota, joje nepateikiami jokie paaiškinimai, kaip atitinkamos išlaidų ir pajamų sumos buvo apskaičiuotos. Konkrečios O. A. išlaidų sumos tam tikrais atvejais neatitinka specialistės J. K. nustatytų išlaidų sumų (pavyzdžiui, prie išlaidų priskiriamos išlaidos butui, esančiam (duomenys neskelbtini, išlaikyti, nors specialistė J. K. pripažino, jog išlaidos šiam turtui išlaikyti patenka į bendrą vartojimo išlaidų sumą, kuri apskaičiuota remiantis Statistikos departamento duomenimis). Pažymėtina, jog šio turto tyrimo pažymos pirmosios instancijos teismas kaip įrodymo nevertino, neatsitiktinai apeliaciniame skunde remtis ja neprašo ir prokurorė.

37. Kaip minėta, O. A. pajamas ir išlaidas ikiteisminio tyrimo metu vertino specialistė J. K. Tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme specialistė patvirtino, jog išlaidos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo nustatytos remiantis oficialiais dokumentais – notaro patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi. Apie išlaidas namo šiame žemės sklype statybai specialistė nurodė jokių oficialių dokumentų neturėjusi, todėl tokių išlaidų į bendrą išlaidų sumą neįtraukusi. Išskyrus minėtas nuotraukas telefone, jokių duomenų apie šio namo statybą, tuo labiau, apie konkrečias išlaidas šio namo statybai, jai pateiktoje bylos medžiagoje nebuvo. Kaip minėta, tiek nuteistoji, tiek liudytoja N. A. tvirtina, jog už namo statybą mokėjo pati N. A. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Vertindama aptartus byloje surinktus duomenis in dubio pro reo principo kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog aplinkybė, neva O. A. turėjo 15 000 Eur išlaidų namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, šioje byloje nėra įrodyta. Nepripažinus šių išlaidų kaip įrodytų, pagrindo taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas O. A. atžvilgiu nebelieka, kadangi teisėtomis pajamomis nepagrįsta išlaidų suma neviršija 250 MGL dydžio, tai yra, netenkinama šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga, numatyta BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte.

38. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimą, pripažino, jog O. A. tiriamo laikotarpio pradžioje galėjo turėti pajamų, kurios nebuvo vertintos specialistės J. K. (dovanos iš brolio A. A., tėvo A. A. padovanoti grynieji pinigai, pajamos iš prekybos Gariūnų turgavietėje). Su tokia išvada prokurorė skunde nesutinka, pateikia argumentus, kuriais bando paneigti nuteistosios O. A. nurodytas aplinkybes dėl kitų jos turėtų pajamų. Šių argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-72-511/2021). Taigi nors nuteistoji ir nedeklaravo turėjusi pajamų iš prekybos Gariūnų turgavietėje (12 t., b. l. 68–90), pats tokios veiklos pobūdis ir iš šios veiklos gaunamų pajamų specifika neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog tokių pajamų O. A. negalėjo turėti (nuteistoji laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. (su nedidelėmis pertraukomis) buvo įsigijusi verslo liudijimą). Išvadą, jog nuteistoji galėjo turėti kitų pajamų, kurios nebuvo vertintos specialistės J. K., taip pat patvirtina nuteistosios brolio A. A. parodymai dėl seseriai keturis kartus dovanotų grynųjų pinigų (po 10 000 Eur). Dalis šių pinigų (20 000 Eur, kurie buvo deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka) buvo įvertinti specialistės ir priskirti prie nuteistosios pajamų. Nors likusios sumos (20 000 Eur) specialistė nevertino, vien dovanos iš brolio nedeklaravimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia tokių pajamų realumo.

39. Be būtinųjų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų, numatytų BK 72³ straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose, būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti ir tai, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tokiais duomenimis galėtų būti prokurorės skunde akcentuojamas ankstesnis O. A. teistumas, duomenys apie dažną jos lankymąsi vietoje, kurioje buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje kaip įrodyta pripažinta nusikalstama veika. Tačiau nenustačius kitų būtinųjų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų, pagrindo kalbėti apie nusikalstamą lėšų, nepagrįstų teisėtomis pajamomis, kilmę šiuo atveju nėra.

40. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nepadarė. Nenustačius visų būtinųjų išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų, pagrindo taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę O. A. atžvilgiu nėra.

Dėl bausmės nuteistajam A. Š. paskyrimo

41. Nuteistojo A. Š. nusikalstamos veikos padarymo bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Taigi, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, 199² straipsnyje 2 dalyje numatyta nusikalstama veika iki 2023 m. birželio 1 d. buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, buvo galimas tik dalinis už aptariamo nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

42. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuteistajam A. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymą paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi bei 5 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismas iš dalies atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatė, jog A. Š. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėjo 2 metams, įpareigodamas A. Š. per 2 mėnesius po 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pradėti dirbti ir dirbti per visą likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

43. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo priimti ir įsigaliojo BK pakeitimai, tarp kurių ir susiję su BK 199² straipsniu. Pasikeitė akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, taip pat pasikeitė atskirų aptariamo straipsnio dalių sankcijose numatyti terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 199² straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (nagrinėjamu atveju tokių prekių vertė 641 MGL), baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Įstatymų leidėjui sušvelninus už aptariamą nusikalstamą veiką numatytą sankciją, nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 199² straipsnyje 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2-3 dalimis, nuo 2023 m. birželio 1 d. už BK 199² straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, priklausomai nuo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmės, yra galimas tiek dalinis, tiek visiškas bausmės vykdymo atidėjimas.

44. Taigi, dėl paminėto teisinio reglamentavimo pasikeitimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (numato galimybę skirti mažesnius sankcijoje numatytų bausmių dydžius, taip pat platesnes bausmės vykdymo atidėjimo galimybes). Atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, teisėjų kolegija A. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), parkvalifikuoja į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

45. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

46. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti požymius, kurie lemia asmens pavojingumą ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis A. Š. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, anksčiau yra teistas už dviejų analogiškų nagrinėjamoje byloje inkriminuotai nusikalstamai veikai sunkių nusikaltimų padarymą, inkriminuotą nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės ir neišnykus ankstesniam teistumui, yra baustas administracine tvarka, byloje nustatyta nuteistojo atsakomybė sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė recidyvistas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. Š. parinko griežčiausią BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Skundžiamu nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismas taip pat motyvuotai ir pagrįstai A. Š. paskyrė terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmę – 1 metus 3 mėnesius. Nuteistajam paskirtos bausmės dydis yra gerokai mažesnis nei BK 199² straipsnio 2 dalyje (tiek 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836, tiek ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos) numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad, priešingai nei yra teigiama nuteistojo A. Š. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, išsamiai argumentavo bausmės rūšies ir jos trukmės parinkimą nuteistajam A. Š. bei motyvuotai paskyrė teisingą ir tinkamai individualizuotą bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 1-2 dalių reikalavimus, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas, įskaitant apeliaciniame skunde paminėtas, aplinkybes, kurią dar mažinti, net ir įsigaliojus naujajai BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytai redakcijai, pagrindo nėra.

48. Įvertinęs nuteistojo šeiminę padėtį (vedęs, augina du nepilnamečius vaikus), teigiamą nuteistojo charakteristiką, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis), aplinkybę, kad po nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų A. Š. nepadarė, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmė (ir bausmės vykdymo atidėjimas) anksčiau nebuvo taikyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas iš dalies atidėti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

49. Atsižvelgusi į jau minėtus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, įvertinusi tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam A. Š. realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi bei 75 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas pakeisti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir nuteistajam A. Š. pritaikyti visišką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Vadovaujantis skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paliekamas įpareigojimas per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir dirbti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios O. A., nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinius skundus atmesti.

A. Š. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį neatlikta bausme (bauda), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą likusią nesumokėtą ir neišieškotą baudos, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bei 7137,42 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt septynių eurų ir 42 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam A. Š. paskirtos vienerių metų trejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. Š. per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir dirbti visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

O. A. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 290 (dviejų šimtų devyniasdešimties) MGL, tai yra 14 500 (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 5 d. 9.10 val. iki 2021 m. sausio 7 d. 8.35 val., tai yra 2 (dvi) dienas, kas prilyginama 4 (keturių) MGL, tai yra 200 Eur (dviejų šimtų eurų), dydžio baudai.

O. A. įpareigoti likusią baudos dalį – 14 300 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus eurų) sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.