Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Arvydo Kuzminsko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

E. A. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu E. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu E. A. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis: garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. rugsėjo 5 d., apie 10.15 val., kai Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rado, jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.2 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas, 3.4 punkto, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgytas ir į šį garažą atgabentas prekes: 50 pakelių cigarečių „Pall Mall Red“, 90 pakelių cigarečių „Pall Mall Azure“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bei 13 600 pakelių cigarečių „Pall Mall New Orleans“ be banderolių, kurių bendra vertė – 100 027,20 Lt (28 969,88 Eur).

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų viseto, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl E. A. kaltės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie sukliudė priimti teisingą, teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą, todėl nuosprendis iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų reikalavimų. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino išteisintojo E. A., kuris yra suinteresuotas palankia bylos baigtimi, parodymus ir padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad kitų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog garaže rastos cigaretės priklauso E. A. ir būtent jis jas laikė. Liudytojų D. J., E. L., M. S., A. B. parodymai, pasak apeliacinės instancijos teismo, tik patvirtina cigarečių radimo garaže faktą, tačiau nė vienas iš šių liudytojų nematė, kas konkrečiai rastas garaže cigaretes laikė, o išvada apie cigarečių priklausymą E. A. padaryta dėl to, kad jis nuomojosi garažą ir turėjo raktus nuo pakabinamos spynos, kurių I. P. neturėjo, ir iš I. P. paaiškinimų, kurie, kaip mano apeliacinės instancijos teismas, yra tik spėlionės ir prielaidos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nors E. A. neigė, kad įvykdė nusikalstamą veiką, nurodė, kad jo nuomotame garaže rastos cigaretės yra ne jo, jis garaže jų nelaikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos kaltinamojo parodymus atmetė, nes jo parodymus paneigia byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Kasatorius mano, kad E. A. parodymus, kad nuomojamame garaže rastos cigaretės priklauso ne jam, o E. P. ar trečiajam asmeniui, paneigė liudytoja I. P.. Jos parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, įtikinami ir logiški, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad būtų galima teigti, jog liudytoja I. P. yra suinteresuota bylos baigtimi ir turi tikslą apkalbėti iš esmės jai nepažįstamą asmenį bei apkaltinti jį sunkaus nusikaltimo padarymu. Liudytojos I. P. parodymus, kad garaže rastos cigaretės nei jai, nei jos vyrui nepriklausė, visiškai patvirtina byloje nustatytas faktas, kad ji neturėjo rakto patekti į išnuomotą garažą, nes garažo spyna buvo pakeista, o pas E. A. kratos metu buvo rasti net trys vienodi raktai su užrašu „Man System“, tinkantys atrakinti įvykio vietoje nupjautą spyną „Man System“. Šis faktas patvirtina, kad E. A. pakeitus pakabinamą nuomojamo garažo spyną, tik jis galėjo patekti į garažą. Prokuroro nuomone, joks nuomotojas neperduos visų garažo raktų nuomininkui, nepasilikdamas nė vieno rakto sau. Kasaciniame skunde teigiama, kad E. A. parodymus, jog atskirų cigarečių pakelių garaže nematė, paneigia įvykio vietos apžiūros metu nustatyti ir protokole užfiksuoti objektyvūs įrodymai. Nors E. A. teigė, kad jo išsinuomotame garaže rastos cigaretės atsirado 2013 m. liepos mėnesį, o jas galimai pasidėjo garažo savininkas E. P. ar trečiasis nežinomas asmuo, daryti tokią prielaidą, pasak prokuroro, ne tik nelogiška, nes joks asmuo sąmoningai neišnuomos nepažįstamam asmeniui garažo su tokiu kiekiu kontrabandinių cigarečių.

Prokuroras teigia, kad E. A. nuomojamame garaže rastos cigaretės „Pall Mall Azure“ ir „Pall Mall New Orleans“ Lietuvos Respublikoje, kaip neteisėtai disponuojama akcizinė prekė, yra labai retos. Tokios cigaretės buvo rastos 2013 m. gruodžio 30 d. Medininkų kelio poste, kada buvo sulaikytas lengvasis automobilis „Volvo S 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo specialiai įrengtose slėptuvėse buvo gabenti 1326 pakeliai cigarečių „Pall Mall Azure“, paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Automobilį vairavo E. A. pažįstamas V. M., o automobilis priklausė E. A. sūnui G. A..

Anot kasatoriaus, E. A. ir jo žmona keletą metų niekur nedirbo, gyvena, jo teigimu, iš santaupų, padeda tėvai ir vyresnysis sūnus, tačiau vis tiek nuomojosi garažą, kuriuo, kaip pats nurodė, nelabai naudojosi, o už garažo nuomą mokėjo į priekį už 5-6 mėnesius, į ne savo garažą investavo lėšas, įrengdamas jame papildomą apšvietimą, lentynas.

Prokuroras nurodo, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ir netiesioginiais įrodymais, motyvuotai nurodė, kuriuos ir kodėl bylos duomenis atmeta ir kuriais remiasi, t. y. vertindamas įrodymus byloje, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados paremtos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis bei subjektyviais vertinimais, nenurodydamas pagrįstų motyvų, kodėl vienų liudytojų parodymus vertina kaip spėliones, prielaidas ir pamąstymus (I. P. parodymus), o kitus – kaip patvirtinančius ar paneigiančius byloje nustatytas faktines aplinkybes (E. A. parodymus). Šis teismas nenustatė, kad kuris nors byloje esantis įrodymas būtų gautas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą ir tuo pagrindu negalėtų būti laikomas įrodymu.

Prokuroro Arvydo Kuzminsko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Prokuroro kasacinio skundo esminis argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai – iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas – įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl E. A. nekaltumo, kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu E. A. nuteisė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad jis įvykio metu neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. išsinuomotame garaže laikė nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgytas ir į šį garažą atgabentas prekes: 140 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir 13 600 pakelių cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir E. A. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą, apklausė nuteistąjį E. A., liudytojus S. O. ir G. A., tačiau naujų bylos aplinkybių nenustatė, tik įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą dėl E. A. kaltės. Anot apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas E. A. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnyje, grindė prielaidomis ir spėjimais. Šis teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, akcentavo, jog neįrodyta, kad garaže rastos cigaretės priklausė E. A. ir kad jis jas laikė.

BK 199² straipsnyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL) – gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris, t. y. bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, ji laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento. Taigi, nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai, pavyzdžiui, laikymu (ar kitais veiksmais) tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme; jį įgyvendinant priimtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintose Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. A. kaltintas ir pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, kad išsinuomotame garaže laikė akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pažeisdamas nustatytą tvarką, o tai reiškia – neteisėtai disponavo minėtomis prekėmis jas laikydamas (o ne įgydamas ir laikydamas), todėl faktinė aplinkybė, kam priklausė garaže laikytos cigaretės, E. A. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl jos nereikėjo įrodyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo argumentu išteisindamas E. A..

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. A. kaltumo bei veikos kvalifikavimo, kaip pagrįstai teigia kasatorius, yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys). Šis teismas, nuosprendyje analizuodamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kaltinamojo E. A. kaltę dėl neteisėto disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis grindė iš dalies E. A. bei liudytojų I. P., E. L., M. S., D. J., A. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais ir kitais įrodymais. Būtent šių įrodymų visumos pagrindu motyvuotai paneigta E. A. iškelta versija, kad išsinuomotame garaže jis cigarečių nelaikė. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad E. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs dėl cigarečių dėžių atsiradimo momento garaže, jų kiekio ir užrašų ant dėžių, o liudytojos I. P. – mirusio garažo savininko E. P. žmonos – parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs, nuoseklūs, logiški ir juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti ir juos atmesti. I. P. parodė, kad nei ji, nei jos vyras, išnuomojus tuščią garažą E. A., garaže nesilankė, jokių daiktų, išskyrus palapinę, jame nelaikė, nes prie nuosavo namo turi garažą. Po vyro mirties, paskambinusi Egidijui (kurį iš nuotraukų atpažino kaip E. A.) paprašė, kad jis sumokėtų už garažo nuomą už ateinančius mėnesius, nes jai reikia pinigų laidotuvėms, ir jis nuomą sumokėjo. Su pareigūnais nuvykus prie garažo į jį patekti negalėjo, nes pakabinama spyna, nuo kurios ji turėjo raktus, buvo pakeista, tiko tik įleidžiamos spynos raktas. Ją pakeisti galėjo tik nuomininkas Egidijus, kuris garaže taip pat įrengė papildomą apšvietimą. Liudytojos I. P. parodymus, kad ji neturėjo raktų nuo garažo pakabinamos spynos, patvirtino liudytojai E. L., M. S., A. B. ir D. J.. Kratos metu pas įtariamąjį E. A. rasti trys vienodi raktai su užrašu „Man System“, tinkantys atrakinti įvykio vietoje nupjautą spyną „Man System“ (būtent trys raktai įeina į komplektą parduodant naują spyną). Šis faktas patvirtina, kad būtent E. A. pakeitė nuomojamo garažo pakabinamą spyną ir tik jis ar su jo žinia kiti asmenys galėjo naudotis garažu. Ši faktinė aplinkybė ir liudytojos I. P. parodymai, kad garaže rastos cigaretės jai ir jos vyrui nepriklausė, šie jų nelaikė, nes jos vyras neturėjo pinigų dideliam kiekiui cigarečių pirkti, paneigia E. A. versiją, kad garaže rastas cigaretės galėjo įgyti ir jas laikyti garažo savininkas E. P..

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos motyvuotai išdėstė į logišką seką. Šis teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis rungimosi bei nešališkumo principų reikalavimų, išsamiai išnagrinėjo visas byloje iškeltas versijas, susijusias su įrodinėtinomis aplinkybėmis, ir tyrė tiek E. A. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje nustatytus faktus, kad 2013 m. gruodžio 30 d. Medininkų kelio poste buvo sulaikytas E. A. sūnui G. A. priklausantis automobilis „Volvo S 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. A. pažįstamas V. M., o jame specialiai įrengtose slėptuvėse buvo gabenta 1326 pakeliai cigarečių „Pall Mall Azure“ (t. y. tokios pačios cigaretės, kaip ir rastos E. A. išsinuomotame garaže), paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir šie duomenys, vertinant įrodymų visumą dėl E. A. kaltės, taip pat turėjo reikšmę formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata).

Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvados dėl E. A. kaltumo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti E. A. nekaltumo įrodymai ir kitokie negu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo motyvai neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų bylos aplinkybių ir E. A. veikos teisinio vertinimo. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį, visiškai nepagrįstai akcentavo faktinę aplinkybę, kad nenustatyta jog garaže laikytos cigaretės priklausė E. A., nes ši alternatyvi veika – cigarečių įgijimas – jam nebuvo inkriminuota. Dėl to šis teismas vertindamas įrodymų visumą jų tarpusavyje nesusiejo, iškraipė kai kurių įrodymų prasmę, pabrėžtinai didesnę įrodomąją galią suteikė išteisintojo E. A., kuris yra suinteresuotas palankia bylos baigtimi, parodymams. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, tą turėjo padaryti tiksliai laikydamasis bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka reglamentuojančio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas E. A. dėl kaltinimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 20 straipsnio 5 dalies), kurie nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose ir 2, 3 dalyse nurodyti pagrindai), todėl šio teismo nuosprendis naikintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo E. A. buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paliktinas galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį be pakeitimų.