Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3.1.; 1.2.16.4.1.; 2.1.15.3.3.2; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.;

2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.4.3;

2.3.6.8.

2024 m. gegužės 30 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, neturi faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) 2014 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2) 2014 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

3) 2015 m. kovo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę. 2015 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2015 m. kovo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, ir pasiųstas atlikti paskirtą – 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

4) 2015 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5) 2017 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2015 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) 2017 m. birželio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir 178 straipsnio 2 dalį –1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2017 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą –2 metų laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. balandžio 17 d. bausmę atlikęs paleistas;

7) 2020 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnį 1 dalį (2 epizodai) –1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2021 m. liepos 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskiriant bausmę –1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2020 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2020 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. 2022 m. gruodžio 2 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę;

9) 2023 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, vietoje intensyvios priežiūros įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo vykdančioje institucijoje dienos. Baudžiamasis įsakymas 2023 m. balandžio 21 d. įsiteisėjęs, bausmės neatlikęs;

10) 2023 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį- 9 mėnesius laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti turtinę žalą per 3 mėnesius. Vadovaujantis BK 64-1 paskirta bausmė trečdaliu sumažinta ir skirta – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti turtinę žalą per 3 mėnesius. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2023 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 mėnesių laisvės apribojimu, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, atlyginti turtinę žalą per 3 mėnesius. 2023 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi G. U. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme. Bausmė neatlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. G. U. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninių mokėjimų priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 10 d. 10:36:28 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) iš E. S. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono dėkliuko, neteisėtai, be E. S. B. žinios ir leidimo, slapta pagrobė E. S. B. vardu išduotą AB „Šiaulių banko“ elektroninių mokėjimų priemonę - kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai be E. S. B. žinios ir leidimo iš minėtame bute, kambaryje esančios sekcijos, kur buvo laikomi E. S. B. dokumentai įgijo minėtos kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, kuriuos laikė su savimi iki 2023 balandžio 11 d., kol E. S. B. banko mokėjimo kortelę užblokavo.

2. Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo E. S. B. leidimo, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis įgijęs E. S. B. vardu išduotą AB „Šiaulių banko“ elektroninių mokėjimų priemonę - kortelę (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelei suteiktą PIN kodą, AB „Šiaulių banko“ bankomate (duomenys neskelbtini) įdėdamas svetimą mokėjimo kortelę ir surinkdamas PIN kodą, – identifikavimo duomenis, tokiu būdu save melagingai pristatydamas E. S. B. ir taip suklaidindamas banką, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie AB „Šiaulių banko“ informacinės sistemos ir iš E. S. B. AB „Šiaulių banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko finansines operacijas, išėmė ir pasisavino grynuosius pinigus 2023 m. balandžio 10 d., 10:36:28 val., - 40 eurų, 2023 m. balandžio 10 d., 10:37:11 val. - 10 eurų, 2023 m. balandžio 11 d., 06:11:21 - 160 eurų sumomis, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą banko mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – 210 eurų nukentėjusiajam E. S. B. priklausantį turtą

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

3. Kaltinamasis G. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 10 d. gyveno pas E. S. B., paėmė iš E.S. B. telefono dėklo banko kortelę ir nuėmė iš viso 210 Eur (duomenys neskelbtini) bankomate. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dvi veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena veikia priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir viena veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo, liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

4.1. Nukentėjusysis E. S. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 balandžio 11 d. apie 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo G. U.. Jis buvo virtuvėje, darė kavą, G. U. atėjo, pasisveikino ir prašė padaryti jam kavos ir nuėjo į kambarį, į kurį nematė. Po kurio laiko, kai padarė kavą, jis nuėjo į kambarį. G. U. namuose nebuvo (kada išėjo nepastebėjo). Ant stalo pamatė padėtą savo telefoną, nors prieš tai žinojo, kad telefoną buvo palikęs lovoje. Paėmęs telefoną pamatė, kad dėkliuke nėra jo „Šiaulių banko“ kortelės. Suprato, kad G. U. paėmė jo banko kortelę. Jis bandė susisiekti per „Messenger“ su G. U., bet jis į jo skambučius neatsakė. Po kurio laiko G. U. atsakė, teigė, kad nieko nežino, kur galimai dingo jo kortelė. Kai pasakė, kad kreipsis į policiją, G. U. jam atrašė, kad kam tie pareigūnai, kad jis tuoj grįš ir jie pasikalbės. Vėliau rašė, kad gailisi ką padarė. Apie 06.11 val. į jo telefoną atėjo žinutė, kad buvo atliktas pinigų išgryninimas, adresu (duomenys neskelbtini). Išgryninti 160 Eur. Užblokavo banko kortelę, daugiau nuskaitymų nebuvo. Jis išvyko į darbą ir nurodė G. U., kad į jo namus nepateks, nes pakeitė buto spynas. 2023 balandžio 11 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) susitiko su G. U. ir jis sakė, kad nuėmė pinigus, panaudodamas jo banko kortelę, bet nepaaiškino, kodėl taip padarė. Teigė, kad pinigus prarado, nes kažkas juos pavogė. Ir kad pinigų grąžinti negali. G. U. galėjo žinoti jo banko kortelės PIN kodą, kadangi dokumentus laikė vienoje vietoje ir šią vietą G. U. žinojo. Kartu su juo gyveno nuo 2023 m. sausio mėn. vidurio iki vakar, nes po šio įvykio jis jį iškraustė iš namų. Priėmęs jį buvo pas save gyventi, kadangi jis neturėjo kur gyventi ir jam pagailo draugo. Dėl išgrynintų pinigų ir dėl to, kad neteko banko kortelės patyrė 185 Eur (išgryninti 160 Eur ir skubus banko kortelės gaminimas 25 Eur) turtinę žalą. Pinigai jam nėra grąžinti. (tomas 1, b. l. 23-33).

4.2. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. S. B. parodė, kad G. U. priėmė gyventi, kadangi draugė K. K. pas kurią jis gyveno, jį iš namų išvarė. G. U. pažinojo, jam jo pagailo, todėl jį priėmė gyventi neatlygintinai, tiesiog kaip draugą. Namuose taip pat gyvena dėdė R. U., kuris turi pirmos grupės neįgalumą, jis jį prižiūri, Ričardas iš namų neišeina. Butas yra dvejų kambarių. Dėdė gyvena viename kambaryje, jis su G. U. gyveno kitame kambaryje. Savo asmeninę atsiskaitomąją „Šiaulių banko“ kortelę, kurios paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini) visada laikė savo mobiliojo ryšio telefone, dėkliuko nugarinėje dalyje. G. U. tikrai žinojo ir matė, kur yra laikoma ši jo atsiskaitomoji banko kortelė. Kortelės PIN kodo nei G. U. nei kitiems asmenims tikrai nėra sakęs. Ši banko kortelė buvo nauja, kadangi senąją savo „Šiaulių banko“ kortelę buvo pametęs atostogų metu Tailande vasario mėnesį. Kai pametė šią kortelę, jos naudojimą buvo išjungęs, o kai tik sugrįžo į Lietuvą apie šių metų kovo 3 dieną, kortelę užblokavo ir užsisakė naują atsiskaitomąją „Šiaulių banko“ kortelę. Gavęs naują kortelę kartu su ja gavo ir kortelės saugos PIN kodą. Dokumentus gautus iš banko laikė namuose, savo kambaryje, skyrelyje sekcijoje kartu su kitais savo dokumentais, o banko kortelę minėtoje vietoje telefone. Kortelės saugos PIN kodą buvo įsiminęs. 2023 metų balandžio 10 dieną apie 13:00 val. išvyko iš namų į Klaipėdą tiesiog praleisti laisvalaikį. Neprisimena, kad tą pačią dieną pats būtų gryninęs pinigus bankomate adresu (duomenys neskelbtini) 10:36:28 val.- 10 eurų sumai ir 10:37:11 val. 40 eurų sumai. Kiek pamena, atsikėlęs ir susiruošęs, apie 13:00 val. iš namų išvyko į Klaipėdą. Tą dieną jam išvykstant į Klaipėdą, G. U. buvo namuose. Ar G. U. tą dieną iki jam išvykstant buvo išėjęs iš namų neprisimena, nurodyti negali. G. U. turi namų raktus, todėl galėjo išeiti iš namų ir pareiti į juos, kada norėjo. Banko kortelės tą dieną pasigedęs nebuvo, kadangi tą dieną, būdamas Klaipėdoje, kortele pats atsiskaitinėjo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ bei degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, pylėsi kuro. Savo banko sąskaitos išrašo ir likučio sąskaitoje neseka, todėl iki šios dienos, kol tyrėja jo nepaklausė, apie 2023 m. balandžio 10 d. minėtus išgrynintus pinigus nežinojo, to pastebėjęs nebuvo, tačiau dabar peržiūrėjęs savo sąskaitos išrašą elektroninėje bankininkystėje mato šių pinigų išgryninimą. Gali teigti, kad jis pats šių pinigų negrynino, tai taip pat galėjo padaryti minėtas G. U., galimai kol jis dar miegojo iki išvykstant į Klaipėdą. Į namus iš Klaipėdos sugrįžo tą pačią dieną vakare apie 20:00-21:00 val. G. U. namuose nebuvo. G. U. į namus sugrįžo sekančią dieną, tai yra 2023 balandžio 11 d. apie 06:00 val. Tokiu metu jis keliasi į darbą. G. sugrįžęs į namus paklausė, ką jis daro, o jis tuo metu virtuvėje darėsi kavą. G. paprašė, kad padarytų kavos ir jam. Netrukus išgirdo, kaip užsidaro lauko durys. Jam pasirodė keista, kodėl G., paprašęs kavos, iš karto išėjo iš namų. Nuėjęs į kambarį, pamatė savo mobilųjį telefoną padėtą ant stalo ir į tai atkreipė dėmesį, kadangi savo mobiliojo telefono toje vietoje nelaiko. Pasiėmęs telefoną, pamatė, kad nėra minėtos atsiskaitomosios „Šiaulių banko“ kortelės, kuri buvo telefono dėkliuko nugarėlėje. Iš karto skambino G. U., tačiau G. U. į skambučius neatsakė. Tuomet pradėjo jam rašyti žinutes per „Messenger“. Praėjus apie 5 minutėms nuo tada, kada G. išėjo iš namų, telefone gavo „Šiaulių banko“ pranešimą apie išgrynintus pinigus 160 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „IKI“. Per tokį trumpą laiką nuo jo namų iki minėto bankomato G. U. galėjo nuvykti tik automobiliu, kadangi tai yra apie 2 km atstumas nuo namų. Pats G. U. automobilio nevairuoja, todėl jį galimai kažkas vežė. Dėl jo banko sąskaitos išraše matomų išgrynintų pinigų 2023 balandžio 11 d., 06:12:48 val. 5 eurų ir 06:13:10 val. 10 eurų sumoms paaiškinti nieko negali, kadangi prisijungęs savo elektroninėje bankininkystėje šių išgrynintų pinigų sumų nemato. Važiuojant į darbą apie 07:30 val. paskambino į „Šiaulių banką“ ir minėtą pagrobtą kortelę užblokavo. Tą patį balandžio 11 d. vakarą apie 21:00 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) susitiko su G. U. apie tai pasikalbėti. Susitikimo metu prie jų prisijungė K. K.. Susitikimo metu G. U. atsiprašė už tai, kad paėmė pinigus. Paklausus, kodėl jis taip padarė, paaiškinti nesugebėjo, nurodydamas, kad pats nesupranta, kodėl taip pasielgė, nurodė, kad buvo „apsinešęs“, kaip suprato vartojęs narkotinių medžiagų. Šį pokalbį girdėjo kartu buvusi K.. G. U. jam norėjo grąžinti jo paimtą banko kortelę, kurią jis buvo išsitraukęs iš vidinės striukės (palto) kišenės, tačiau jis kortelės neėmė, kadangi ji jau buvo užblokuota ir bevertė ir G. U. tai pasakė. G. U. šią kortelę jam parodęs, padėjo ant „(duomenys neskelbtini)“ esančio informacinio stalo. Tai galėjo užfiksuoti „(duomenys neskelbtini)“ esančios vaizdo stebėjimo kameros, kadangi tai buvo prekybos centro viduje, prie „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, esančio informacinio stalo (salelės). Daugiau su G. U. nebendravo. Pats G. U. savo banko kortele naudotis nedavė ir jam kortelės PIN kodo nebuvo sakęs. Pirminės apklausos metu nurodė, kad G. U. neteisėtai, pasinaudodamas jo „Šiaulių banko“ kortele iš jos išgrynino 160 eurų, kadangi kitų, tai yra 2023 balandžio 10 d. grynintų pinigų- 40 eurų ir 10 eurų sumai nebuvo pastebėjęs. Viso nuo jo asmeninės banko sąskaitos buvo išgryninta 210 eurų. Taip pat naujos „Šiaulių banko“ kortelės skubos tvarka išėmimas kainavo 25 eurus. Kortelė jam buvo skubiai reikalinga, kadangi su savimi grynųjų pinigų turi retai, dažniausiai visus atsiskaitymus vykdo banko kortele. Pinigus gryninasi labai retai. Viso jis patyrė 235 eurų turtinę žalą, dėl ko jis teiks civilinį ieškinį. Yra įsitikinęs, kad tai padarė G. U., kadangi jis ir pats jam tai pripažino. (tomas 1, b. l. 45-47)

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. M. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigose. G. U. asmeniškai nepažįsta, tačiau yra su juo bendravusi vykdant savo funkcijas darbe. Šių metų kovo mėnesį, tiksliai datos neprisimena, priiminėjo pareiškimą iš minėto asmens- G. U. Santakos policijos komisariate, Radvilėnų pl. 1c, Kaune, dėl galimai skleidžiamos šmeižiančios informacijos internete apie jį. Taip pat su G. U. šių metų galimai balandžio mėnesį yra bendravusi administracinio nusižengimo medžiagoje, dėl galimai jo vykdyto sukčiavimo. Šiame ikiteisminiame tyrime, kuriame yra apklausiama, ji priiminėjo pareiškimą iš nukentėjusio asmens E. S. B., kuriame E. S. B. nurodė, kad G. U., su kuriuo jis gyveno (duomenys neskelbtini), slapta paėmė jam priklausančią „Šiaulių banko“ kortelę ir ja pasinaudodamas, 2023 m. balandžio 11 d. neteisėtai iš jos išgrynino ir pasisavino 160 eurų. Šio ikiteisminio tyrimo metu ji matė visas nuotraukas, pateiktas iš „Šiaulių banko“ dėl pinigų išgryninimo bankomate (duomenys neskelbtini). Nors nuotraukos yra neryškios, nespalvotos, tačiau ji atpažįsta nuotraukose esantį asmenį kaip G. U.. Asmenį atpažįsta pagal jo matomą veido formą, plaukų kirpimo formą, dėvimus akinius. Gali teigti, kad nuotraukose matomas asmuo yra labai panašus į G. U.. (tomas 1, b. l. 112-115)

4.4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. K. parodė, kad E. S. B. yra jos geras draugas, o G. U. yra jos pažįstamas. G. U. taip pat pažinojo ir E. S. B.. Kai G. U. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ji ir E. S. B. bendravo su G. U. laiškais, važiuodavo jį aplankyti. G. U. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjimuose. G. U., kai jis išėjo iš įkalinimo įstaigos, priėmė gyventi savo asmens duomenų pažymoje nurodytu gyvenamos vietos adresu. Priėmė tiesiog draugiškai, norėdama jam padėti atsistoti ant kojų, tai buvo žadėjusi dar jam būnant įkalinimo įstaigoje. Tačiau, po to, kai G. U. gyvenant pas ją, sugadino jos automobilį, dėl ko kreipėsi į policiją, ji G. U. iš namų išvijo, o jį tą pačią dieną priėmė gyventi E. S. B. į jo namus (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti 2023 metų vasario mėnesį, tiksliai datos neprisimena. Tiksliai datos ir laiko neprisimena, tačiau pagal susirašinėjimus su E. S. B. mato, kad tai yra 2023 m. balandžio 11 dieną, 07:10 val. E. S. B. jai parašė žinutę per socialinį tinklą „Messenger“, kad šiandien ryte G. pavogė jo banko kortelę ir nuėmė jo turėtus visus pinigus 160 eurų. Gavusi šią E. B. žinutę, paskambino E. S. B. jo kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir jis jai papasakojo, kad G. ryte sugrįžęs į namus paprašė kavos, E. S. B. nuėjus į virtuvę, jis išgirdo uždarant buto duris ir nuėjęs į kambarį pamatė, kad telefono dėkliuke nėra jo banko kortelės, o praėjus apie 15 minučių gavo pranešimą, kad nuo kortelės yra išgryninti 160 eurų. E. S. B. nurodė, kad kreipsis į policiją, kad tai buvo jo paskutiniai pinigai, jis neturi už ką gyventi. Tos pačios dienos vakare, apie 21:00 val. jai būnant prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog apsipirkinėjant, pamena, kad jau užsidarinėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie vidurinio įėjimo, kur yra informacinė salelė, šalia jos pamatė besikalbančius E. S. B. ir G. U.. E. S. B. jai buvo minėjęs, kad „(duomenys neskelbtini)“ galimai susitiks pasikalbėti su G. U.. Prie jų nuėjo ir ji. Bendraujant su G. U., tiek ji, tiek E. S. B. G. klausė, kodėl jis taip pasielgė, kad jam ištiesė pagalbos ranką, o jis šitaip padarė. G. tiesiog atsiprašinėjo, sakė, kad jis pinigus atiduos, kad viskas gerai, prašė jį priimti atgal, tačiau E. S. B. jį priimti kategoriškai atsisakė. Iš pokalbio suprato, kad G. pripažino, kad jis pasinaudojo E. S. B. banko kortele ir išgrynino pinigus, kadangi pinigus grąžinti jis žadėjo. Be to, bendravimo metu G. U. iš savo dėvimos, rudos striukės vidinės kišenės ištraukė banko kortelę, kurią norėjo atiduoti E. S. B., tačiau jis kortelės neėmė, nurodė, kad kortelė jau yra negaliojanti. Tai buvo baltai geltonos spalvos Šiaulių banko kortelė. E. S. B. kortelės neėmus, kiek pamena G. U. kortelę pasiėmė su savimi ir eidamas iš „(duomenys neskelbtini)“ ją sulankstė, galimai išmetė. G. U. susitikimo „(duomenys neskelbtini)“ metu kalbėjo ir elgėsi keistai, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, atrodė, kad jis būtų „apsivartojęs“ galimai vartojęs narkotinių medžiagų. Šiuo metu su G. nebendrauja, jo gyvenamos vietos nežino. (tomas 1, b. l. 117-120)

4.5. E. S. B. pareiškimas apie įvykį, parodymų protokolas, kuriame nurodyta, kad š. m. 04 11 dieną, ryte 05:51 G. U. per Facebook Messenger programėlę jo paklausė, ar jis nemiega, nes žinojo, kad tokiu laiku jis keliasi į darbą. Nors visą vakarą ir naktį prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė žolę ir kaip J. B. sakė, turėjo su savimi baltus miltelius, kitaip vadinamus „(duomenys neskelbtini)“ narkotikais, kuriuos galimai vartojo. Jis atrašė: „ labas rytas“ ir nuėjo gamintis kavos. Kadangi jis gyveno pas jį, turėjo namų raktus. Tuo metu jis grįžo namo, pasilabino ir paprašė jo pagaminti jam kavos. Jis pradėjo gaminti jam kavą, kol jis nuėjo į kambarį ir iš jo telefono dėkliuko ištraukė jo banko kortelę ir ją pasiėmęs išėjo per duris jam negirdint. Pagaminus kavą, jis nuėjo į kambarį ir pamatė ant stalo padėtą telefoną, nors žino, kad tik atsikėlęs iki kavos gėrimo laikė jį lovoje. Patikrinus telefono dėkliuką, jame nerado kortelės. Iš karto paskambino G. U. tačiau jis nekėlė ragelio, tada per „FB Messenger“ parašė balso žinutę, kad jis pasiėmė banko kortelę, kuri jam nepriklauso ir kad tuoj pat ją grąžintų. Tuo metu atėjo pranešimas iš banko, kad iš jo sąskaitos buvo išgryninti 160 eurų suma. Banko kortelės pin kodą žinojo, nes matė vietą, kurioje laiko visus savo dokumentus. Dėl šio poelgio iš pradžių neprisipažino, tačiau vėliau pagrasinus policija, parašė, kad atseit paskolino jam, nors to nebuvo. Padaryta žala 160 eurų plius kortelės blokavimas bei skubus naujos kortelės pagaminimas 25 eurai. Bendroje sumoje 185 eurai. (tomas 1, b. l. 34-43)

4.6. Atsakymas iš AB „Šiaulių banko“ Nr. 23-08717, kuriuo pateikiama E. S. B. AB „Šiaulių banke“ atidarytos banko sąskaitos išrašas, prisijungimų prie internetinės bankininkystės IP adresai, mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas bei vaizdo medžiaga iš bankomatų už laikotarpį nuo 2023 balandžio 10 d. iki 2023 balandžio 11 d. (tomas 1, b. l. 72-84)

4.7. Atsakymas iš AB „Šiaulių banko“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad patikslinant AB „Šiaulių banko“ 2023 m. gegužės 17 d. siųstą raštą Nr. (duomenys neskelbtini), informuojama, kad teiktame mokėjimo kortele atliktų operacijų sąraše matomų atsakymo kodų reikšmės yra: 000 - patvirtinta operacija, 116- nepakanka lėšų, 400 - pinigų grąžinimas. Į operacijų sąrašą patenka ir atmestos operacijos, likučio peržiūra ir pan., t. y. visos operacijos, kur buvo panaudota mokėjimo kortelė. Pateikiama E. S. B. vardu AB „Šiaulių banke“ atidarytos banko sąskaitos išrašas laikotarpiui nuo 2023 balandžio 9 d. iki 2023 balandžio 12 d.. Minėto asmens vardo laikotarpiu nuo 2023 balandžio 9 d. buvo išduotos šios mokėjimo kortelės“ (duomenys neskelbtini), kurios išdavimo data 2023.03.10, blokavimo data - 2023.04.11. Naujos kortelės išdavimo data 2023.04.21. Mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo blokuota pagal 2023 balandžio 11 d. iš kliento telefonu gautą prašymą blokuoti ir pakeisti kortelę. Blokavimo priežastis - kortelė pavogta. Kortelė pakeista nemokamai. (tomas 1, b. l.98-102)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys.

6. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-105-895/2020, 2K-137-697/2023). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu BK 215 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019). Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2012).

7. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan.

8. BK 198-1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Taigi BK 198-1 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

9. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta inkriminuotų nusikalstamos veikų padarymo laikas, vieta ir būdas. Tiek rašytinė bylos medžiaga (pareiškimas, AB „Šiaulių banko“ duomenys, tame tarpe banko sąskaitos išrašas, prisijungimų prie internetinės bankininkystės IP adresai, mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas, vaizdo medžiaga), tiek proceso dalyvių parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (nukentėjusiojo, liudytojų) patvirtina, kad nusikalstama veika, neteisėtai disponuojant (įgyjant, laikant) svetima banko mokėjimo kortele ir ja atliekant finansines operacijas, t. y. išgryninant iš AB Šiaulių banko bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 210 Eur, buvo padaryta 2023 m. balandžio 10 d. nuo 10:36 val. iki 2023 m. balandžio 11 d. 06:11 val. Kaltinamasis kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Jo kaltę taip pat patvirtina ir byloje ištirtų duomenų visuma: rašytinė bylos medžiaga (pareiškimas, AB „Šiaulių banko“ pateikti duomenys, tame tarpe banko sąskaitos išrašas, prisijungimų prie internetinės bankininkystės IP adresai, mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas, vaizdo medžiaga ir kt.), nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

10. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis turėjo savo dispozicijoje nukentėjusiojo E. S. B. banko kortelę, išduotą banko AB „Šiaulių bankas“. Banko kortelė, joje esančios lėšos atitinka svetimo turto sąvoką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta kaltę dėl to, kad disponavo svetima nukentėjusiajam priklausančia kortele, ja naudodamasis, surinkdamas kortelei suteiktą pin kodą, išgrynino nukentėjusiajam priklausiusius pinigus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar kaltinamojo veiksmai laikytini nusikalstamais BK 215 straipsnio prasme, neturi reikšmės tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis įgijo bei laikė svetimą banko kortelę. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino tą aplinkybę, kad įgijo ir laikė kortelę, ja išgrynino pinigus, taigi, pripažino, kad naudojosi jam nepriklausančia banko kortele, atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, išgrynindamas grynuosius pinigus. Byloje nustatyta, kad šie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti nesant kortelės savininko sutikimo, nesant leidimo kaltinamajam disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, atlikti finansines operacijas. Pastebėtina, kad finansinės operacijos: išimti ir pasisavinti grynieji pinigai buvo per tris kartus, todėl įvertinus nukentėjusiojo banko kortelės panaudojimo ir atliktų finansinių operacijų laiką, vietą ir kitų aukščiau nustatytų bylos aplinkybių visumą, tame tarpe ir tai, kad nukentėjusysis vos pastebėjęs nuimamus pinigus nuo jo sąskaitos, užblokavo kortelę, todėl konstatuotina, jog nebuvo banko kortelės savininko – E.S. B. valios, jo sutikimo dėl kito asmens naudojimosi jam priklausančia mokėjimo kortele susieta su banko sąskaita.

11. Konstatuotina, kad G. U. 2023 m. balandžio 10 d. nuo 10:36 val. iki 2023 m. balandžio 11 d. 06:11 val. turėdamas banko AB „Šiaulių bankas“ nukentėjusiajam E.S. B. išduotą mokėjimo kortelę, neturėdamas E.S. B. sutikimo, neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – minėtą banko mokėjimo kortelę ir neteisėtai atliko finansines operacijas – per itin trumpą laikotarpį – mažiau nei per vieną parą išgrynino ir pasisavino 210 Eur. Kaltinamasis, įgydamas ir laikydamas svetimą banko mokėjimo kortelę, ją priglausdamas prie elektroninių mokėjimo priemonių skaitytuvo ir išgrynindamas grynuosius pinigus, inicijavo finansines operacijas su banko kortele susietoje sąskaitoje esančiais pinigais ir panaudojo mokėjimo kortelę, identifikuodamas save elektroninei sistemai kaip E.S. B., kurio sutikimo kaltinamasis neturėjo, tokiu būdu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, priešingais teisei tikslais, jo veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 198-1 straipsnio 1 dalyje požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

13. Kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas iš kurių: dvi priskiriamus apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena priskiriama nesunkiems nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

14. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas viso 10 kartų, inkriminuotas veikas padarė būdamas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas 8 kartus, neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus, vėlei padarė tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad G. U. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo būsenoje, darytina išvada, kad šių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Be to, nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė (pripažįsta veiką ir gailisi), tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

15. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis dirba pagal individualią veiklą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, nesilankė.

16. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamų veikų padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad G. U. skirtina BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – areštas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokios bausmės rūšys yra adekvačios ir būtinos priemonės sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti G. U., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Neteisėtas svetimos mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimas, apgaule svetimo turto užvaldymas, neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl šios veikos bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.). Kitos veikos bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas suėmime.

18. Kadangi kaltinamasis G. U. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

19. Kaltinamojo atžvilgiu yra įsiteisėjusi 2023 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria G. U. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmė neatlikta. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su minėta teismo nutartimi paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatas, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi, ir G. U. nustatytina galutinė subendrinta bausmė. Galutinės subendrintos bausmės dydis nustatytas įvertinant nuteistojo jauną darbingą amžių, atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną sunkinančią aplinkybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tapatumą pagal pavojingumą, laikotarpį, per kurį padarytos nusikalstamos veikos ir tai, kad bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

20. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

21. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad dauguma nusikalstamų veikų padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, padarytas veikas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, inkriminuotas veikas padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, yra darbingo amžiaus, dirba vykdydamas individualią veiklą, todėl siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti bei greičiau bus atlyginta žala civiliniam ieškovui.

V. Dėl civilinio ieškinio

22. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

23. Baudžiamojoje byloje E. S. B. pareiškė civilinį ieškinį 210,00 eurų turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b. l. 60). Kaltinamasis G. U. teisiamojo posėdžio metu su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Nors teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam 235,00 eurų sumą ir tokią sumą nukentėjusysis minėjo ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas, tačiau pagal pateiktą civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką nukentėjusysis prašo priteisti ne 235 Eur, o 210 Eur, be to ši 25 Eur papildoma suma ne tik kad nėra prašoma priteisti civiliniu ieškiniu, bet ji nėra ir pagrįsta tai patvirtinančiais įrodymais. Pažymėtina, kad 210 Eur turtinės žalos padarymas yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, tame tarpe AB Šiaulių banko sąskaitos išrašu. Tuo tarpu, 25 Eur suma, kurią nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo apklausose nurodė, jog patyrė už naujos kortelės išdavimą, yra nepagrįsta tai patvirtinančiais dokumentais. Priešingai, kaip matyti iš AB Šiaulių banko 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nauja kortelė nukentėjusiajam E.S. B. pakeista banke nemokamai (1 t., b. l. 98). Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kokia pinigų suma buvo pasisavinta panaudojant nukentėjusiojo banko kortelę, šias aplinkybes pagrindžia bylos duomenys. Civilinio ieškovo prašoma priteisti 210 Eur turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta 210 Eur turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad 210 Eur turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

VI. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

24. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. 2024 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi kaltinamajam palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m gruodžio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą vienam mėnesiui, suėmimo laiką skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 23 d. Vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, G. U. nedelsiant paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje, suėmimas panaikintinas.

25. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su disku, kuriame informacija iš AB „Šiaulių banko“ apie E. S. B. sąskaitos išrašas, prisijungimų prie internetinės bankininkystės IP adresai, mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas bei vaizdo medžiaga iš bankomatų už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 10 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagą (BPK 94 straipsnis).

26. Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau byloje iki teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį nebuvo pateiktas prašymas ir duomenys dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tik 2024 m. gegužės 29 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, nurodant, kad G. U. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 45,83 Eur.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Taigi, vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Toks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo visiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-76-453/2017, 1A-336-870/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-127-530/2022). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė prašymo ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Kita vertus, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio vykdymo metu, kadangi BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos taikomos tik tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas po nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo negalėtų būti sprendžiamas. Be to, atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos. Tai atitinka ir naujausią teismų praktiką sprendžiant šį klausimą (pvz., baudžiamosios bylos: Nr. 1A-452-317/2020, 1A-156-879/2020, 1A-162-581/2020, 1A-183-795/2020, 1A-194-875/2020).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinti jas apimant ir G. U. skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį jas iš dalies sudedant, ir G. U. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. U. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, G. U. subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria G. U. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu (vienerių metų laisvės atėmimo) pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtos 90 parų arešto bausmės dalį ir G. U. skirti subendrintą galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam G. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinio ieškovo E. S. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo G. U. E. S. B. 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, ją sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. gegužės 30 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą G. U. panaikinti, jį nedelsiant paleidžiant iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su disku, kuriame informacija iš AB „Šiaulių banko“ apie E. S. B. sąskaitos išrašas, prisijungimų prie internetinės bankininkystės IP adresai, mokėjimo kortele atliktų operacijų sąrašas bei vaizdo medžiaga iš bankomatų už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 10 d. iki 2023 m. balandžio 11 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti G. U., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, jis kaip probuojamasis privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.