Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-818-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-17
Bylos Nr.: e2S-818-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00274-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Osteda“
Atsakovas: E. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-818-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00274-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osteda“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osteda“ patikslintą ieškinį atsakovui E. J. dėl preliminarios dalies patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, nuosavybės teisės pripažinimo ir prašymo įvykdyti prievolę natūra arba žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2009 m. vasario 13 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gromus“ ir atsakovo sudarytą preliminarią patalpų pirkimo – pardavimo sutartį pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi; 2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į patalpas adresu (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą įvykdyti natūra 2009 m. vasario 13 d. sutartį bei perleisti ieškovei patalpas, apibrėžtas šioje sutartyje; 4) netenkinus pirmųjų trijų reikalavimų – pripažinti, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą ir priteisti ieškovės naudai 99 305,80 Eur dydžio žalą; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui E. J. priklausančią 217,12 kv. dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o atsisakius tenkinti šį reikalavimą – areštuoti atsakovui priklausančią 108,56 kv. m. dalį, esančią (duomenys neskelbtini), arba, nusprendus ir šio prašymo netenkinti, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patalpų (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. atžvilgiu, kaip patalpoms, kurios yra artimiausios plotu pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą, uždraudžiant jomis disponuoti.

3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

3.1. Objektyviai egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes pardavus patalpas teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Teigia, kad nors reikalavimas ir būtų tenkintas, tačiau objekto, į kurį būtų kreipiamas šio reikalavimo vykdymas – patalpų – objektyviai nebeliks atsakovo žinioje.

3.2. Iš viešai prieinamų duomenų www.aruodas.lt nekilnojamojo turto skelbimų portaluose matyti, jog patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra pardavinėjamos ir egzistuojant itin didelei paklausai nekilnojamojo turto rinkoje, tikėtina, kad jos gali būti parduodamos. Mano, kad atsakovas akivaizdžiai siekia patalpas parduoti tretiesiems asmenims bei taip užtikrinti, jog sutartis nebus įvykdyta ir ieškovė nebeturės objektyvios galimybės įgyvendinti nuosavybės teisės į patalpas net ir teismui pripažinus, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas bent jau šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas. Darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

5.1. Nurodė, kad su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė šioje byloje keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutarties 30 punkte (civilinės bylos Nr. e2S-501-513/2023), nurodydamas, jog „duomenų, kad ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra. Ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimą, pridėjo, jos nuomone, reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, o apelianto teiginiai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, neturi teisės į ginčo patalpas ir pan., šioje civilinės bylos proceso stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra aktualūs“.

5.2. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – nenurodė pakankamų faktinių aplinkybių bei nepridėjo jokių įrodymų, suteikiančių teismui pagrindą abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu pareikšto reikalavimo apimtyje bei patvirtinančių galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Pažymėjo, kad didelės reikalavimo sumos prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Laikė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nėra finansiškai nepajėgus padengti ieškovės reikalavimą. Atkreipė dėmesį, kad įrodymų, jog atsakovas turimą turtą slėptų, nevykdytų jokios veiklos, ar atsakovo finansinė padėtis būtų sunki, ieškovė nepateikė, t. y. kartu ir nepagrindė, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui, taip pat nepateikė ir įrodymų dėl galimo atsakovo nesąžiningumo.

5.3. Nurodė, kad atsižvelgiant į byloje pateiktą 2023 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija matyti, jog be pardavinėjamos nekilnojamojo turto objekto – patalpų – dalies (43,27 kv. m), atsakovui nuosavybės teise šiuo metu priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 218,41 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 192,70 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,66 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,42 kv. m., todėl akcentavo, kad nesant kitų duomenų, siekis parduoti dalį patalpų, t. y. 43,27 kv. m. nesudaro pagrindo išvadai, jog galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir patikslintą ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausančią 217,12 kv. dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o atsisakius tenkinti šį reikalavimą – areštuoti atsakovui priklausančią 108,56 kv. m. dalį, esančią (duomenys neskelbtini), arba, nusprendus ir šio prašymo netenkinti, ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias patalpų (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. kaip patalpoms, kurios yra artimiausios plotu pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą, uždraudžiant jomis disponuoti. Teismui atsisakius tenkinti ieškovės prašymą ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, ieškovė prašo teismo informuoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą apie tai, kad ginčo turto atžvilgiu teisme yra nagrinėjama civilinė byla, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui padarant apie tai žymą Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pažymoje.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo ieškovę neįrodžius atsakovo nesąžiningumo. Pažymi, kad ieškovė šiuo atveju aiškiai bei nedviprasmiškai pagrindė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju egzistuoja pagrįsta rizika, kad patalpos gali būti perleistos tretiesiems asmenims, kurie nėra susiję su ieškove ir atsakovu. Teigia, kad yra ne tik galima, bet ir objektyviai egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes pardavus patalpas, teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas – nors reikalavimas ir būtų tenkintas, tačiau objekto, į kurį būtų kreipiamas šio reikalavimo vykdymas – patalpų, objektyviai nebeliks atsakovo žinioje. Mano, kad ši rizika yra pagrįsta, nes iš viešai prieinamų duomenų nekilnojamojo turto skelbimų portaluose matyti, jog patalpos šiuo metu jau yra pardavinėjamos ir egzistuojant itin didelei paklausai nekilnojamojo turto rinkoje, tikėtina, kad jos gali būti parduodamos.

7.2. Akcentavo, jog patalpų pardavimo skelbimas buvo teiktas ieškovės kartu su pradiniu reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turto atžvilgiu – tai yra, dar 2023 m. kovo mėnesį. Atkreipė dėmesį, jog nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki šio skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos praėjo net trijų mėnesių terminas, tačiau patikrinus portalo www.aruodas.lt duomenis matyti, kad ginčo turtas yra ir toliau pardavinėjamas šiame portale. Darė išvadą, kad atsakovas nepakeitė savo ketinimų parduoti ginčo turtą net ir žinodama apie šio turto atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą, toliau tai siekia daryti aktyviais veiksmais ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju tikėtina, jog tai ir padarytų. Mano, kad jeigu atsakovas būtų sąžiningas ir siektų išsaugoti turtą, kol ginčas dėl jo nėra pabaigtas, jis aktyviais veiksmais nesiektų šio turto parduoti ir nedėtų naujų skelbimų į nekilnojamojo turto internetinių skelbimų portalą.

7.3. Teigia, kad teismas nutartyje privalėjo įvertinti ieškovės prašymo pagrįstumą ir atsižvelgdamas į paties ginčo pobūdį – tai yra, kad ginčas kilęs dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad nors skelbimai nekilnojamojo turto portaluose patys savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau šių skelbimų tolimesnis skelbimas ir naujų skelbimų dėl ginčo patalpų dėjimas į nekilnojamojo turto prekybos portalus jau po to, kai atsakovui yra žinoma apie dėl šių patalpų nagrinėjamą ginčą pirmosios instancijos teisme, yra akivaizdus atsakovo nesąžiningumą patvirtinantis įrodymas. Mano, kad jeigu atsakovas būtų sąžiningas ir siektų užtikrinti patalpų status quo iki ginčo tarp ieškovės ir atsakovo išnagrinėjimo momento, atsakovas dėtų visas pastangas jog tolimesnis ginčo patalpų pardavimo skelbimas nebebūtų viešai skelbiamas ir taip nebūtų sukuriamos prielaidos ginčo patalpas perleisti tretiesiems asmenims.

7.4. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir sukuriant prielaidas patalpas taip perleisti tretiesiems asmenims, ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju neturėtų jokios galimybės reikšti ieškinį dėl patalpų perleidimo sandorio nuginčijimo naujų patalpų savininkų atžvilgiu, nes šie asmenys tikėtinai būtų sąžiningi patalpų įgijėjai. Mano, kad net ir esant duomenų apie galimą jų nesąžiningumą, ieškovė privalėtų jį pagrįsti, o tai tik lemtų papildomas išlaidas bei laiko ir finansinių išteklių sąnaudas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad 217,12 kv. m. ploto patalpų dalies areštas būtų visiškai nepagrįstas, kadangi tokia patalpų dalis apskritai nėra susijusi su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais, yra neapibrėžta, o tokio ploto patalpos ieškinyje nėra minimos. Teigia, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių neva egzistuojančią ieškovės teisę į tokią dalį patalpų (217,12 kv. m.). Dar daugiau, tokia ieškovės pozicija akivaizdžiai prieštarauja ieškinyje išdėstytai pozicijai dėl neva egzistuojančios teisės į 108,56 kv. m. patalpų dalį. Darė išvadą, kad atskirajame skunde ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kaip tokio dydžio patalpų areštas yra susijęs su ieškovės reikalavimais byloje.

9.2. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu objektas (patalpos), toks koks jis egzistavo preliminariosios sutarties sudarymo metu, nebeegzistuoja, vietoje to jau kuris laikas yra atskirai suformuoti savarankiški nekilnojamojo turto objektai, kurie kiekvienas turi savo atitinkamą plotą, unikalų numerį, savininką bei adresą ir paskirtį, šioje proceso stadijoje objektyviai nėra įmanoma nustatyti kokios patalpų dalies priteisimo natūra ieškovė siekia. Mano, kad vien nurodymas, jog ieškovė tariamai turi teisę į 108,56 kv. m. patalpų, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsitiktinai parinktai 108,56 kv. m. patalpų daliai, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiamas patalpose suformuotų atskirų nekilnojamųjų 4 objektų savarankiškumas, o kartu, galimai, būtų pažeidžiamos ir trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisės.

9.3. Nurodė, kad reikalavimas areštuoti (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. esančias patalpas, kaip artimiausias plotu pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą yra negalimas, kadangi šios patalpos vėlgi nėra susijusios su ieškovės ieškiniu pareikštais reikalavimais. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant apsaugoti ginčo objektą, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 108,56 kv. m. dalį patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau ne kartą minėta, apskritai neidentifikuojant aiškaus nekilnojamojo turto objekto, teises į kurį ieškovė siekia įgyti.

9.4. Pažymėjo, kad bandydamas pagrįsti neva egzistuojantį atsakovo nesąžiningumą, patikslintame prašyme ieškove viso labo pateikia vienintelį įrodymą – neva www.aruodas.lt portale patalpintų dviejų skelbimų nuotraukas. Mano, kad ieškovė tikslingai nepateikia jokių konkrečių nuorodų, leidžiančių patikrinti, ar tokie skelbimai apskritai egzistuoja ir kam konkrečiai priklauso skelbime nurodytas turtas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodo, jog nei ieškovės atskirojo skundo 5 pukte nurodytame www.aruodas.lt skelbime nurodyta 89,22 kv. m. patalpų dalis, nei atskirojo skundo 7 p. pateiktoje neva egzistuojančio skelbimo nuotraukoje nurodyta 43,27 kv. m. patalpų dalis apskritai nepriklauso atsakovui nuosavybės teise. Šį faktą patvirtina pateikiamas registrų centro išrašas, kuriame nurodytos visos atsakovui priklausančios patalpų dalys. Nurodė, kad tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų dalių nėra nei 89,22 kv. m. ploto patalpų dalies nei 43,27 kv. m. patalpų dalies kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, kurių neva vykdomu pardavimu ieškovė bando įrodyti tariamą atsakovo nesąžiningumą.

9.5. Pažymi, kad ieškovė atskirojo skundo 15 punkte teigia, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį neva nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1175-370/2022, suformuotos praktikos, jog ginčo turto pardavimas www.aruodas.lt vertintinas kaip nesąžiningas elgesys, kuris yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teigia, kad šie argumentai laikytini absoliučiai nepagrįstais jau vien dėl aukščiau nurodytų faktų, jog ieškovės pateiktuose www.aruodas.lt skelbimų nuotraukose parduodami nekilnojamojo turto objektai išvis nepriklauso atsakovui, todėl ir nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi su atskiruoju skundu nepateikti duomenys, jog atsakovas parduoda jam nuosavybės teise priklausančias patalpų dalis, o trečiųjų asmenų veiksmai parduodant jiems priklausantį turtą negali būti laikomi atsakovo nesąžiningumo įrodymu. Darė išvadą, kad teismas pagrįstai nesivadovavo aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, kadangi iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra keliamas ginčas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo (prima facie), todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl šių aplinkybių nepasisako, o sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas.

15. Ieškovė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

16. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jog ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo atveju aiškiai bei nedviprasmiškai pagrindė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju egzistuoja pagrįsta rizika, kad patalpos gali būti perleistos tretiesiems asmenims, kurie nėra susiję su ieškove ir atsakovu. Teigia, kad ši rizika yra pagrįsta, nes iš viešai prieinamų duomenų nekilnojamojo turto skelbimų portaluose matyti, jog patalpos šiuo metu jau yra pardavinėjamos ir egzistuojant itin didelei paklausai nekilnojamojo turto rinkoje, tikėtina, kad jos gali būti parduodamos. Atkreipė dėmesį, jog nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki šio skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos praėjo net trijų mėnesių terminas, tačiau patikrinus portalo www.aruodas.lt duomenis matyti, kad ginčo turtas yra ir toliau pardavinėjamas šiame portale. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas yra nesąžiningas.

17. Kaip teisingai tiek skundžiamu sprendimu pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė atsakovas, kad vien ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas www.aruodas.lt nekilnojamojo turto skelbimų portaluose pardavinėja nekilnojamojo turto objekto – Patalpų – dalį (43,27 kv. m), nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų savo visą turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į byloje pateiktą 2023 m. kovo 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija matyti, jog be pardavinėjamos nekilnojamojo turto objekto – Patalpų – dalies (43,27 kv. m), atsakovui nuosavybės teise šiuo metu priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 218,41 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 192,70 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,66 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,42 kv. m., todėl nesant kitų duomenų, siekis parduoti dalį patalpų, t. y. 43,27 kv. m. nesudaro pagrindo išvadai, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar apsunkintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti ne tik į tai, jog neegzistuoja atsakovo nesąžiningumas siekiant turtą parduoti, ar kitaip paslėpti, bet ir į nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas siejamas su atsakovo pareiga perduoti ieškovei konkrečias patalas natūra.

18. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, susiklosčiusios iki bylos nagrinėjimo, stabilumą (status quo išsaugojimą) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo parinktas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-634-464/2023).

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).

20. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju atsakovo nesąžiningumą visuomet privalu įrodyti tam asmeniui, kuris ir prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-467/2023).

21. Įvertinus ieškinyje keliamus reikalavimus (ieškovė siekia gauti 2009 m. vasario 13 d. UAB „Gromus“ ir atsakovo sudarytą preliminarią patalpų pirkimo – pardavimo sutartimi apibrėžtas patalpas) ir bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali būti pasiektas tik uždraudus atsakovui imtis veiksmų, dėl kurių ginčo patalpos gali būti perleistos tretiesiems asmenims (būtų apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kiltų papildomų ginčų poreikis). Siekiant užtikrinti ginčo šalių status quo, spręstina, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip užkertant kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčų atsiradimui. Taigi nagrinėjamu atveju yra būtinybė siekti išsaugoti status quo ir atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo.

22. Sprendžiant dėl taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių apimties akcentuotina, kad pastato esančio (duomenys neskelbtini) patalpų plotas yra 1 128,90 kv. m., iš kurių 607,71 kv. m. priklauso atsakovui nuosavybės teise. Visos Patalpos yra išskirstytos į atskirus ir savarankiškus nekilnojamojo turto objektus – patalpas, kurių plotai svyruoja, priklausomai nuo kiekvieno objekto. Atsakovui nuosavybės teise priklauso šios patalpos - (duomenys neskelbtini) bendras plotas 218,41 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 192,70 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,66 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,42 kv. m.. Likusi pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis priklauso tretiesiems asmenims.

23. Ieškovė, reikšdama patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausančią 217,12 kv. dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o atsisakius tenkinti šį reikalavimą – areštuoti atsakovui priklausančią 108,56 kv. m. dalį, esančią (duomenys neskelbtini), arba, nusprendus ir šio prašymo netenkinti, ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias patalpų (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. kaip patalpoms, kurios yra artimiausios plotu pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą, uždraudžiant jomis disponuoti.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomas argumentais, kad 217,12 kv. m. ploto patalpų dalies areštas nėra galimas, kadangi tokia patalpų dalis nėra susijusi su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais, o tokio ploto patalpos ieškinyje nėra minimos. Preliminariai įvertinus patikslinto ieškinio turinį matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl 108,56 kv. m ploto patalpų dalies, tačiau iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, jog tokio ploto patalpos faktiškai taip pat neegzistuoja, todėl faktiškai taikyti apribojimus tokio ploto patalpoms taip pat nėra galimybės, kadangi tokio ploto patalpų nėra galimybės identifikuoti vadovaujantis objektyviais kriterijais.

25. Vertinant reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančioms patalpoms esančioms (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. kaip patalpoms, kurios yra artimiausios plotu pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą, akcentuotina, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių mastas neviršytų pagrindinio ieškinio reikalavimo, todėl nepažeistų atsakovo teisių į nuosavybę bei iš esmės įgyvendintų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamus tikslus, tai yra galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

26. Nors atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą teigia, kad reikalavimas areštuoti (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. esančias patalpas, kaip artimiausias plotu pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą yra negalimas, kadangi šios patalpos nėra susijusios su ieškovės ieškiniu pareikštais reikalavimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais. Akcentuotina, jog tai, kad sudarant ginčo sutartį, patalpos esančios (duomenys neskelbtini) nebuvo atidalintos, o po ginčo sutarties sudarymo jas padalinant buvo sukurti atskiri nekilnojamo turto objektai, nesudaro pagrindo teigti, jog pasikeitęs faktinis pastato suskirstymas yra kliūtis apskritai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, jog ieškovė ieškiniu reikalauja 108,56 kv. m. patalpų perdavimo jos nuosavybėn natūra, o patalpos esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. (iš viso 103,52 kv. m) neviršija ieškinio reikalavimo bei yra artimiausios plotu pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą. Kadangi ieškovė nedetalizuoja, kokias konkrečias patalpas siekia gauti natūra, o reikalavimas apibrėžiamas tik konkrečiu patalpų plotu priklausančiu atsakovui, darytina išvada, kad pasikeitus faktinėms pastato padalinimo aplinkybėms yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neviršijant ieškovės reiškiamo reikalavimo apimties t. y. 108,56 kv. m. ploto.

27. Nors ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo areštuoti (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m. esančias patalpas, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės nebūtų suderinamos su ekonomiškumo ir proporcingumo principais, o ieškovės reikalavimų užtikrinimui pakankamomis priemonėmis laikytinos CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o ne turto areštas.

28. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osteda“ prašymą tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo turtui – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,40 kv. m ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 51,12 kv. m.

Nutarties vykdymą pavesti VĮ „Registrų centras“.

Nutartį išsiųsti VĮ „Registrų centras“, ieškovei ir atsakovui.

Nutartis vykdoma skubiai.

Teisėja Jolanta Gailevičienė