- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2-1175-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01272-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artostoma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artostoma“ dėl nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus perleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Artostoma“ ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlikti visus teisinius statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 85 proc. baigtumo registracijos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre veiksmus;
1.2. įpareigoti atsakovę UAB „Artostoma“ ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021 m. kovo 9 d. preliminariosios statomo namo / turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020/03-06 (su vėlesniais sutarties papildymais / pakeitimais) pagrindu sudaryti pagrindinę notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį – perleisti ieškovei N. K. nuosavybės teisę į 85 proc. baigtumo gyvenamąjį namą (preliminarus projektinis plotas 120.5 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila bei jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę už turtą sumokėti atsakovei likusią kainos dalį – 114 000 Eur į atsakovės UAB „Artostoma“ vardu registruotą banko sąskaitą;
1.3. įpareigoti atsakovę UAB „Artostoma“ ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo galutinės kainos sumokėjimo išregistruoti hipoteką nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikti ieškovei N. K. tai patvirtinančią pažymą.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 9 d. sudarė preliminariąją statomo namo / turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti ir atskiros rašytinės sutarties pagrindu parduoti, o ieškovė – nupirkti už sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis 85 proc. baigtumo gyvenamąjį namą su daline apdaila bei jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys Sutarties 1.1 punktu sutarė, kad bendra nekilnojamojo turto kaina yra 139 000 Eur. 2022 m. rugsėjo 7 d. įvykusio susitikimo metu atsakovės atstovai informavo, kad nesutinka vykdyti sutarties, t. y. parduoti ieškovei namo už šalių sutartyje nurodytą 139 000 Eur kainą. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. gavo atsakovės el. laišką, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebus pasirašyta ir kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 13 d. grąžins ieškovei jos sumokėtas įmokas pagal preliminariąją sutartį bei sumokės 5 000 Eur dydžio baudą, numatytą preliminariosios sutarties 10.2.2 punkte.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant šio žemės sklypo statomą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
4. Nurodė, kad ieškinys preliminariai (lot. prima facie) yra pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, dės maksimalias pastangas kuo skubiau perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Atsakovės atstovai deklaravo aiškų siekį parduoti turtą už didesnę - 200 000 Eur - kainą. Skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis, ginčo nekilnojamasis turtas jau yra parduodamas už minėtą kainą, todėl yra didelė tikimybė, kad turtas gali būti parduotas itin skubiai, tai atitinkamai lemtų, jog ieškovės ieškinio reikalavimų įgyvendinimas taptų nebeįmanomas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad ieškovė dar iki ieškinio pateikimo žinojo, jog notarinė sutartis nebus sudaryta, neprašė pratęsti notarinės sutarties sudarymo termino. Tai reiškia, kad tiek ieškovės ieškinys, tiek ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pareikšti nesąžiningai. Ieškovė teismo prašo areštuoti ne tik žemės sklypą, kuris pagal bylos duomenis yra įkeistas hipoteka, bet ir namą, kuris pagal pačios ieškovės pateiktą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro nepriklauso nuosavybės teise atsakovei. Ieškovė iš esmės prašo teismo „priversti“ atsakovę sudaryti su ieškove savarankišką sandorį, pagal kurį atsakovė turėtų perleisti ieškovei daiktines teises į konkretų turtą. Toks ieškinys negali būti tenkinamas, t. y. jis negali būti laikomas prima facie pagrįstu, nes sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Ieškovė nepateikė absoliučiai jokių atsakovės nesąžiningumo įrodymų, apsiribojo tik tuo aspektu, kad nebuvo sudaryta notarinė sutartis ir neva dėl to ji patyrė nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nutarė atlikti įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant šio žemės sklypo statomą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieškinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Nors, atsakovės teigimu, ieškovė negali reikšti reikalavimo sudaryti pagrindinę sutartį, kai preliminarioji sutartis yra pasibaigusi, tačiau, teismo sprendimu, šioje proceso stadijoje preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus nėra pagrindo daryti išvados apie ieškinio akivaizdų nepagrįstumą.
8. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas (negalimas).
9. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Išraše iš Nekilnojamojo turto registro taip pat nurodyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra formuojamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad ieškovė pateiktu ieškiniu siekia, jog ginčo gyvenamasis namas bei žemės sklypas būtų perleisti ieškovei. Nurodė, kad ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę perleisti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą būtų įmanoma įgyvendinti tik tokiu atveju, jei šie nekilnojamieji daiktai nebūtų perleisti tretiesiems asmenims. Tokį turtą iki teismo sprendimo priėmimo perleidus, iš esmės pasunkėtų arba išnyktų galimybė patenkinti aptartą ieškinio reikalavimą. Teismo vertinimu, šioje byloje iškilo būtinybė išsaugoti status quo (esamą padėtį) situaciją, kad ginčo objektas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ir ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas sprendė, jog tam, kad ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas iki bylos išnagrinėjimo nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, tikslinga ne areštuoti nekilnojamąjį daiktą, bet padaryti įrašą viešame VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į jį. Teismo vertinimu, tokia laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui, nepažeidžianti ieškovės ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „Artostoma“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovė nesutinka, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė ieškiniu iš esmės teismo prašo įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, t. y. įpareigoti atsakovę inter alia ( be kita ko) sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
12.2. Pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Ieškovė atsakovės nesąžiningumo išvis neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas šios sąlygos buvimo / nebuvimo savo nutartyje net nevertino.
12.3. Atsakovė teikė argumentus dėl konkretaus ieškovės prašymo dalyko – turto arešto. Ieškovė teismo neprašė taikyti kitokių laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas veikė ultra vires (viršyti kompetenciją), pažeisdamas civiliniame procese nustatytus dispozityvumo ir rungimosi principus bei taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių neprašė ieškovė ir kurios nesudarė šio prašymo nagrinėjimo dalyko.
Atsiliepimas
13. Ieškovė N. K. pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Kategoriškai nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Pagrindinė notarinė nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl pačios atsakovės neveikimo, kuris nulemtas akivaizdaus noro ginčo objektus parduoti už brangesnę, nei preliminarioje sutartyje šalių sutarta, kainą. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama ieškinį, pateikė detalias faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, teisinius motyvus, pasirinko tinkamą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl nėra net menkiausių abejonių dėl ieškinio pagrįstumo.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovė taip pat nesutinka, kad nebuvo įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Atsakovė dėl nepaaiškinamų priežasčių akivaizdžiai vilkino statybos užbaigimo darbus, o vėliau vengė vykdyti sutartinį įsipareigojimą – sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Susitikimo metu atsakovės atstovai deklaravo aiškų siekį parduoti turtą už didesnę - 200 000 Eur - kainą. Skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenimis, ginčo objektas – nekilnojamasis turtas – jau yra parduodamas už minėtą kainą, todėl yra didelė tikimybė, kad ginčo turtas gali būti parduotas itin skubiai, tai atitinkamai lemtų, jog ieškovės ieškinio reikalavimų įgyvendinimas taptų nebeįmanomas.
13.3. Nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintus dispozityvumo ar rungimosi principus. Teismas taikė liberalesnes, t. y. mažiau atsakovės teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės, kaip ir turto arešto atveju, draudžia atsakovei perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau tuo pačiu civilinėje byloje užtikrina status quo situaciją.
14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 29 d. gauti ieškovės N. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad, nepaisant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ir toliau itin aktyviai ieško naujų pirkėjų ginčo objektams, nuslėpdama duomenis, kad dėl paminėtų objektų yra kilęs civilinis ginčas. Prašo šiuos rašytinius paaiškinimus priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
17. Ieškovė N. K., pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama juos priimti, ir nurodžiusi, kad atsakovė UAB „Artostoma“, nepaisant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ir toliau aktyviai ieško naujų pirkėjų ginčo nekilnojamojo turto objektams, nuslėpdama duomenis, kad dėl paminėtų objektų yra kilęs civilinis ginčas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą juos priimti ieškovė pateikė 2022 m. lapkričio 29 d., likus dviem dienom iki bylos pagal atsakovės UAB „Artostoma“ atskirąjį skundą nagrinėjimo. Tokie ieškovės veiksmai, kuomet papildomi rašytiniai paaiškinimai ir prašymas juos priimti pateikiami, kaip minėta, likus vos kelioms dienoms iki teismo posėdžio pradžios, apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nėra suderinami su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis).
19. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės neturės įtakos šalių ginčo teisingam išsprendimui. Pažymėtina, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis, 338 straipsnis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tikrinama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Kitaip tariant, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal jos priėmimo metu buvusias aplinkybes.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
22. Byloje, visų pirma, keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo.
23. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
24. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė N. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę atlikti teisinius ginčo statinio baigtumo registracijos veiksmus ir sudaryti pagrindinę notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, perleidžiant ieškovei nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, o ieškovę įpareigojant sumokėti atsakovei likusią turto kainą (114 000 Eur), įpareigoti atsakovę išregistruoti hipoteką ginčo žemės sklypui. Taigi ginčas byloje iš esmės kilo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimo (nustatymo). Paminėtiems reikalavimams ir ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus, jos manymu, patvirtinančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių argumentus, bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus, vienareikšmiai spręsti, kad N. K. reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., nėra pakankamo pagrindo. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar ieškovės reikalavimai iš tiesų yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
26. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
27. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pateikė duomenis iš skelbimų portalo www.aruodas.lt, kad atsakovė UAB „Artostoma“, atsisakiusi vykdyti šalių pasirašytą preliminariąją sutartį ir sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patalpino skelbimą apie ginčo turto pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovė, patalpinusi skelbimą, šiuo metu siekia parduoti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
29. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Nagrinėjamojoje byloje tokį poreikį pagrindžia tarp šalių kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto objektus. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį bei siekdamas užtikrinti ginčo šalių status quo, visiškai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu užkirsdamas kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčo objektu tapusio turto savininkų atsiradimui.
30. CPK 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Be to, teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas nepažeisti tiek ieškovės, tiek ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros, vadovaudamasis proporcingumo principu, visiškai pagrįstai sprendė, kad siekiamo tikslo – teismo sprendimo įvykdymo – galima pasiekti ne areštuojant ginčo nekilnojamąjį turtą, bet atliekant įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės draudimo. Priešingai nei teigia apeliantė, parinkdamas tokias, atsakovės teises kaip tik mažiau ribojančias laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas neveikė ultra vires ir nepažeidė civiliniame procese galiojančių dispozityvumo ir rungimosi principų.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti ieškovės N. K. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. lapkričio 29 d. pateikus rašytinius paaiškinimus.