- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2-634-464/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Nonsense“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Nonsense“ dėl viešo konkurso būdu sudarytos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tuma“, uždaroji akcinė bendrovė „Jolgena“, uždaroji akcinė bendrovė „Savanorių tunelis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ami technologijos“ ir UAB „Švaros broliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Nonsense“, prašydamos pripažinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Nonsense“ viešo nuomos konkurso Nr. 240050 būdu sudarytą 2023 m. balandžio 4 d. nuomos sutartį Nr. A466-34/23 (toliau – nuomos sutartis) dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), nuomos neteisėta ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Nonsense“ viešo nuomos konkurso Nr. 240050 būdu sudarytos nuomos sutarties dėl pastato nuomos vykdymą.
3. Ieškovės nurodė, kad nuomos sutarties vykdymas pažeis jų interesus. Atsakovė UAB „Nonsense“ 2023 m. balandžio 12 d. pateikė ieškovėms ketinamos vykdyti automobilių statymo veiklos planą – automobilių parkavimo vietų aikštelės, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengimo schemą, pagal kurią bus užblokuotas bet koks patekimas prie ieškovių pastato. Dėl šios priežasties ieškovės UAB „Švaros broliai“ klientai nebegalės patekti į pastate vykdomą automobilių plovyklą, o pati ieškovė nebegalės vykdyti veiklos, dėl to praras klientus ir patirs nuostolius. Jeigu atsakovė UAB „Nonsense“ vykdys automobilių statymo veiklą taip, kaip ji nurodė, tai iš esmės lems naujus šalių ginčus, pavyzdžiui, dėl galimai ieškovėms sukeltos žalos atlyginimo, ribojant jų patekimą į sklypą ir pastatą, susidariusius nuostolius negalint dėl to vykdyti automobilių plovyklos veiklos ir pan. Be to, UAB „Nonsense“ pradėjus vykdyti aikštelėje automobilių statymo veiklą ir įrengus vietas automobiliams statyti bei jas subnuomojant kitiems asmenims, dėl to iš esmės atsiras dar daugiau asmenų, kurių teisės taip pat gali būti (galimai bus) pažeistos, jeigu šioje byloje ginčijama nuomos sutartis bus pripažinta negaliojančia.
4. Ieškovių vertinimu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismui vėliau patenkinus ieškinį, teismo sprendimas bus neįvykdomas, nes restitucijos taikymas nuomos teisiniuose santykiuose praktiškai yra neįmanomas – teismui tenkinus ieškinį, ieškovių teisės naudotis aikštele jau bus pažeistos. Nuomos sutarties pagrindu restitucija negalima, nes šalys nėra apsikeitusios materialiomis vertybėmis, kurias galėtų viena kitai grąžinti (nuomininkas negali grąžinti nuomotojui naudojimosi statiniu), vadinasi, ir atkurti padėtį iki nuomos sutarties sudarymo tokiu atveju nebus įmanoma. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo principą, nes ginčijama nuomos sutartis sudaryta tik 2023 m. balandžio 4 d. ir faktiškai dar nepradėta vykdyti, o nuomos sutarties vykdymas gali sukelti daugiau neigiamų padarinių nei jos vykdymo sustabdymas iki kol bus išnagrinėtas šis teisminis ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė nuomos sutarties dėl pastato nuomos vykdymą.
6. Teismas nurodė, kad akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog ieškovių pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovėms palankus teismo sprendimas, nėra, todėl konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
7. Teismas sutiko su ieškovių nurodytais argumentais, kuriais grindžiamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo reikalingumas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (lot. status quo), išsaugojimą, siekiant apsaugoti turtinius ir neturtinius šalių interesus bei užtikrinti galimai ieškovėms byloje palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Poreikį sustabdyti nuomos sutarties vykdymą suponuoja aplinkybės, kad, pirma, atsakovei UAB „Nonsense“ pradėjus vykdyti aikštelėje automobilių statymo veiklą – įrengus vietas automobiliams statyti, galimai ieškovei palankus teismo sprendimas faktiškai galėtų tapti sunkiau įgyvendinamas, nes tai suponuotų poreikį grąžinti aikštelę į tą būklę, kuri buvo iki nuomos sutarties sudarymo; antra, atsakovei UAB „Nonsense“ pradėjus vykdyti aikštelėje automobilių statymo veiklą – įrengus vietas automobiliams statyti ir jas subnuomojus kitiems asmenims, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo byloje priėmimas iš esmės suponuotų ir pagrindą nutraukti tarp atsakovės UAB „Nonsense“ ir jos klientų susiklosčiusius subnuomos teisinius santykius, taigi, ir potencialius ginčus.
8. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad nebuvo pateikta duomenų apie grėsmę, jog ieškovėms gali būti sudaromos kliūtys naudotis žemės sklypu ar pastatu, šiuos teiginius paneigia pateikta schema, patvirtinanti nuomininkės ketinimus naudoti aikštelę automobiliams statyti, ir kurios sprendiniai neatitinka schemoje nustatytos ir ieškovės pastatui aptarnauti šiuo metu reikalingos bei faktiškai naudojamos eismo tvarkos.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė UAB ,,Švaros broliai“ pastate vykdo tunelinės automobilių plovyklos paslaugų teikimo veiklą, kuriai organizuoti yra naudojama ginčo aikštelė. Dėl to ieškovės interesais yra patvirtinta transporto judėjimo schema. Vykdant nuomos sutartį ir ieškovei nebegalint naudotis aikštele, tunelinės plovyklos, kuriai reikalingi du įvažiavimai prie pastato, veikla būtų apsunkinta ar neįmanoma. Tai galėtų lemti sunkias pasekmes ieškovės verslui. Kita vertus, nuomos sutartis yra sudaryta tik prieš mėnesį ir nėra duomenų apie aikštelės pertvarkai skirtas lėšas ar pradėtą joje veiklą. Ieškovių prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, skirta esamai padėčiai išsaugoti iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, atitinka proporcingumo bei protingumo reikalavimus.
10. Teismas padarė išvadą, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, o nuomos sutartį pradėjus vykdyti tik patikrinus jos sudarymo prielaidų teisėtumą, bus užkirstas kelias didesniems neigiamiems padariniams, kurie galėtų atsirasti tuo atveju, jeigu nuomos sutartis būtų vykdoma, o teismas ieškinį tenkintų. Nepritaikius ieškovių prašomos laikinosios apsaugos priemonės, bet teismui patenkinus ieškinio reikalavimą, kiltų klausimas dėl nuomininkės teisių apsaugos bei interesų užtikrinimo, ieškovės verslo patirtų pasekmių atlyginimo, padėties atstatymo į esamą pagal schemą naudojamą transporto tvarką, o tai lemtų dideles šalių laiko ir finansines sąnaudas. Todėl konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime suponuoja tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, todėl ir tai, kad atsakovė atitinkamą laiką galimai negaus nuompinigių už aikštelę, savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio negali paneigti.
11. Teismas, be kita ko, nurodė, kad tuo atveju, jeigu, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pripažinta, jog ginčo viešojo konkurso vykdymas buvo galimas ir aikštelė buvo tinkamas nuomos objektas, o ieškovių ieškinys bus atmestas, atsakovė turės teisę reikalauti iš ieškovių nuostolių, patirtų dėl nuomos sutarties vykdymo sustabdymo, atyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino to, kad ieškovės niekaip neįrodė grėsmės, kurį galimai kiltų (egzistuotų) nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
12.2. Vien aplinkybė, kad ieškovė UAB „Švaros broliai“ teikiama paslauga reikalauja, jog būtų vienas įvažiavimas paslaugos teikimo pradžioje ir kitas išvažiavimas po paslaugos suteikimo, niekaip nepatvirtina ieškovų tariamos teisės ar teisėto intereso reikalauti tų dviejų išvažiavimų (įvažiavimų).
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas nutartimi pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes iš esmės visiškai nepagrįstai apribojo atsakovės, kaip aikštelės savininkės, teises. Nagrinėjamu atveju ieškovės nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Atsakovė, kaip savininkė, turi teisę nuomoti aikštelę be jokių apribojimų iš trečiųjų asmenų.
Atsiliepimas
13. Ieškovės UAB „Švaros broliai“ ir UAB „Ami technologijos“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Tuo atveju, jei ginčijama nuomos sutartis būtų pripažinta negaliojančia, tačiau atsakovių jau būtų vykdoma, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes tai suponuotų poreikį grąžinti aikštelę į tą būklę, kuri buvo iki nuomos sutarties sudarymo. Taip pat tektų spręsti papildomus ginčus iš subnuomos santykių, kiltų klausimas dėl nuomininko teisių apsaugos bei interesų užtikrinimo, ieškovių verslo patirtų nuostolių atlyginimo.
13.2. Pritaikytos priemonės yra konservacinės paskirties, užtikrinančios padėties stabilumą (status quo), todėl atitinkančios proporcingumo bei protingumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju būtent ginčijamos nuomos sutarties, kuri sudaryta prieš mėnesį ir dar nepradėta realiai vykdyti, sustabdymas labiausiai gali užtikrinti abiejų šalių interesų apsaugą ir sukelti mažiausiai neigiamų padarinių. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atitinkamą laiką galimai negaus nuompinigių už aikštelę, yra mažesnės teisinės pasekmės nei tos, kurias gali sukelti galimai neteisėtai sudarytos nuomos sutarties vykdymas, t. y. ieškovų teisės naudotis savo nuosavybe ribojimas, ieškovų vykdomos veiklos ribojimas, galimi nuostoliai, aikštelės būklės atstatymas, subnuomos santykių sukeltų pasekmių sprendimas ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas proporcingumo principo nepažeidė, nes skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis palikta iki ginčo tarp šalių atsiradimo susiklosčiusi padėtis, o atsakovių teisės nebuvo suvaržytos daugiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
15. Visais atvejais tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus būsimas galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas arba jo vykdymas bus itin apsunkintas.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių argumentus, kuriais buvo grindžiama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (apsunkinto įvykdymo) rizika, priėjo prie išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes: 1) atsakovei UAB „Nonsense“ pradėjus vykdyti aikštelėje automobilių statymo veiklą bei vėliau priėmus ieškovėms galbūt palankų teismo sprendimą, tai suponuotų poreikį grąžinti aikštelę į tą būklę, kuri buvo iki nuomos sutarties sudarymo; 2) atsakovei UAB „Nonsense“ pradėjus vykdyti aikštelėje automobilių statymo veiklą ir jas subnuomojus kitiems asmenims, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo byloje priėmimas iš esmės lemtų ir pagrindą nutraukti tarp atsakovės UAB „Nonsense“ bei jos klientų susiklosčiusius subnuomos teisinius santykius, atitinkamai, ir potencialius jų ginčus.
17. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, susiklosčiusios iki bylos nagrinėjimo, stabilumą (status quo išsaugojimą) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šis sąrašas bėra baigtinis, nes teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo parinktas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimas įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones – nuomos sutarties vykdymo draudimą, siekdamas iki ginčo baigties išsaugoti faktiškai jau susiklosčiusią dėl ginčo objektu tapusios aikštelės naudojimo situaciją. Skundžiama teismo nutartimi konstatuoto poreikio stabilizuoti situaciją atskirojo skundo argumentai nepaneigia.
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 4 d. nuomos sutartimi išnuomojo 5 metų laikotarpiui atsakovei UAB „Nonsense“ aikštelę automobilių statymo veiklai. Ši aikštelė ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei pastatu, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Ami technologijos“. Minėtą UAB „Ami technologijos“ nuosavybės teise priklausantį pastatą 2016 m. birželio 17 d. nuomos sutarties pagrindu valdo ir juo naudojasi ieškovė UAB „Švaros broliai“, šiame pastate vykdydama automobilių plovyklos veiklą. Per ginčo objektu tapusią aikštelę yra patenkama į pastatą, kurioje ieškovė UAB „Švaros broliai“ vykdo automobilių plovyklos veiklą.
20. Iš į bylą pateiktos automobilių parkavimo vietų aikštelėje schemos spręstina, kad atsakovė UAB „Nonsense“, naudodamasi aikštele nuomos sutarties pagrindu, turi ketinimų joje įrengti automobilių stovėjimo vietas, savo pasirinktu jų įrengimo būdu galbūt apribodama arba panaikindama ieškovės UAB „Švaros broliai“ klientams galimybę patekti bei išvažiuoti į (iš) pastatą(-o), kuriame ieškovė UAB „Švaros broliai“ jau vykdo komercinę automobilių plovyklos veiklą. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, tokia situacija, kai, neišsprendus ginčo dėl jos sudarytos nuomos sutarties teisėtumo, atsakovė UAB „Nonsense“ galėtų sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes ieškovės UAB „Švaros broliai“ komercinei veiklai, neabejotinai pažeistų šalių teisių ir teisėtų interesų byloje pusiausvyrą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą dėl ieškovės UAB „Švaros broliai“ galimybių tęsti komercinę veiklą jos išsinuomotame pastate, sukurtų sąlygas teisminių ginčų ateityje atsiradimui. Būtent tokių padarinių atsiradimas iki nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išnagrinėjimo šiuo konkrečiu atveju ir buvo užkardytas, pirmosios instancijos laikinai sustabdžius ginčijamos nuomos sutarties vykdymą.
21. Nesutiktina su apeliantės atskirojo skundo teiginiais, kad aplinkybė, jog ieškovės UAB „Švaros broliai“ teikiamoms automobilių plovyklos paslaugoms reikalingi du įvažiavimai (išvažiavimai), t. y. kad būtų vienas įvažiavimas paslaugos teikimo pradžioje ir kitas išvažiavimas po paslaugos suteikimo, nepatvirtina ieškovės teisės ar teisėto intereso reikalauti tų dviejų išvažiavimų (įvažiavimų). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės eksploatuojamas pastatas yra tokio pobūdžio ir paskirties, kad, siekiant tinkamai juo naudotis, reikalingi du patekimo į pastatą keliai, vienas jų – išvažiavimas per ginčo aikštelės teritoriją. Akivaizdu, kad ieškovė UAB „Švaros broliai“, kaip verslą vykdantis subjektas, siekiantis šios komercinės veiklos tęstinumo, turi interesą iki jos inicijuoto ginčo baigties išlaikyti tokią pačią faktinę situaciją, pagal kurią išliktų galimybė jos klientams įvažiuoti ir išvažiuoti iš aikštelės per skirtingose aikštelės vietose esančius įvažiavimus (išvažiavimus).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirtingai nei nurodo apeliantė, ieškovės siekis tęsti komercinę veiklą jos išsinuomotame pastate iki bus išspręstas teisminis ginčas dėl aikštelės nuomos sutarties teisėtumo, atitinka komercinę veiklą vykdančio ūkio subjekto teisėtą interesą ir teisėtus jo lūkesčius. Šis interesas, be kita ko, nėra mažiau svarbus nei apeliantės interesas nedelsiant gauti nuomos pajamas iš jos sudarytos ir nagrinėjamoje byloje šalių ginčo objektu tapusios nuomos sutarties. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti ir su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių interesų derinimo taisyklę.
23. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o šalys šios aplinkybės neginčija, atsakovė UAB „Nonsense“ skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo pradėjusi automobilių stovėjimo vietų aikštelėje nuomos veiklos, nebuvo atlikusi investicijų į aikštelės pritaikymą automobilių stovėjimo vietų nuomos veiklai, taigi, skundžiama nutartimi atsakovei UAB „Nonsense“ ar jos klientams nebuvo sukelti jokie reikšmingi nepatogumai, laikinai apribojus galimybę aikštelės teritorijoje vykdyti automobilių stovėjimo vietų nuomos veiklą.
24. Pritartina ir tokia pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje priėmus galbūt apeliantei palankų teismo sprendimą jos turtinio pobūdžio interesai (gauti pelną iš nuomos veiklos) galės būti apginti turtinio pobūdžio teisių gynimo priemonėmis (pvz. ieškovėms kompensavus negautas pajamas už laikotarpį, kai atsakovė UAB „Nonsense“ negalėjo vykdyti automobilių stovėjimo aikštelės nuomos veiklos, nemokėjo nuomos mokesčio ir pan.).
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog šioje byloje egzistuoja pagrindas laikinųjų pasaugos priemonių institutui taikyti. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai priešingos išvados padaryti neleidžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.