Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmas epizodas įvyko spontaniškai. Viskas buvo spontaniškai sugalvota, niekas nebuvo organizuota. A. P. paėmė jį iš namų dieną prieš ir nuvažiavo pas J. Š.. A. P. viską paaiškino, ką reikės daryti. Detalės buvo aptartos spontaniškai, sugalvojo A. P. su J. Š. ir jam pasakė. Jie nuvažiavo į Krikštėnų kaimą, tačiau toje vietoje buvo daug žmonių, todėl jie viską atidėjo kitai dienai. Jie trise (nuvažiavo link Kairiūnų kaimo, kur buvo užsakyti termovizoriai. Pirmą kartą termovizorių užsakė A. P., vėliau bendravo J. Š.. Jis su J. Š. išlipo iš mašinos nurodytu adresu laukti kurjerio, o A. P. išvažiavo. Jie sulaukė VENIPAK kurjerio, tada jis ir J. Š. nuėjo prie VENIPAK automobilio. Kas ką darys, su J. Š. sugalvojo spontaniškai. Nebuvo nuspręsta detaliai, ką darys J. Š.. Tą scenarijų jie galėjo keisti. Kai vairuotojas atidarė dureles, jis pasakė, kad išliptų iš mašinos, kad niekas nenukentės. Jis laikė ginklą, o J. Š. su vairuotoju nuėjo į automobilio galą. Kada kurjerio rankos buvo surištos, jis nematė. Apie J. Š. veiksmus jis sužinojo tik iš bylos medžiagos. Jo ginklas buvo žaislinis, norėjo, kad vairuotojas nesipriešintų. Ginklą davė A. P. prieš dieną. A. M. nuvažiavo su VENIPAK automobiliu apie 3 km, kur laukė A. P.. A. M. paėmė vieną siuntą iš vairuotojo. Nežinojo, kurioje dėžėje buvo termovizorius. Dėžę paėmė iš VENIPAK automobilio ir įdėjo į A. P. mašiną. Tą momentą galėjo matyti J. Š.. Kai J. Š. išlipo iš kurjerio automobilio, A. M. nematė. Jie su visais daiktais persėdo į A. P. Toyotą ir nuvažiavo į Družų kaimą, į P. pirtį, ten viską paliko, o juos A. P. parvežė namo. Tikslas buvo pagrobti termovizorių, bet dar pagrobė dorojimo peilį ir dar kažką. Vakare A. P. jį paėmė ir nuvažiavo pas J. Š.. Ten jam A. P. davė 600 Eur, turbūt ir J. Š. tiek pat. Ar A. P. davė pinigus J. Š. jis nematė, bet jis galvojo, kad davė ir J. Š. po lygiai. Vairuotojo pinigų jis neėmė, vairuotojo pinigus apie 600 Eur ir telefoną paėmė J. Š.. Tuos pinigus po lygiai pasidalino. Kai Š. iš kurjerio paėmė pinigus, juos berods paliko A. P. mašinoje. Vairuotojo telefonas buvo išmestas važiuojant, už 3-4 km. Automobiliu pasirūpino A. P., o telefonai, kuriais jie bendravo, buvo du ar trys. Pirmame epizode jis turėjo statybininko pošalmį, kuris buvo pas jį namuose užsilikęs. Pošalmį sugalvojo pasiimti pats. Antras kartas irgi vyko spontaniškai. Su A. P. jie dviese užsakė termovizorių ir tą pačią dieną su jo Toyota nuvažiavo į Vilnių. Kai A. P. jį išleido, jis nuėjo susitikti su pardavėju nurodytu adresu. Taip sugalvojo tuo momentu, nebuvo planuota, kad jis eina, o A. P. laukia. Jis pardavėjui sudavė vieną smūgį į veidą ir paėmė termovizorių. To žmogaus nepažinojo. A. P. nepadėjo, bet laukė kitoje vietoje. Paėmęs termovizorių, jis nuėjo prie Rimi parduotuvės, kur laukė A. P. ir kartu parvažiavo namo į Širvintas. Tada jis gavo apie 300 Eur. Tai buvo kaip avansas už darbą, jis dar buvo skolingas pinigų A. P.. Trečią kartą jį pasiėmė A. P. ir A. M. nuvažiavo pas E. R.. Tą dieną E. R. A. M. matė pirmą kartą. Kiek R. metų, sužinojo po įvykio iš bylos medžiagos. Kad R. nepilnametis, tuo momentu nežinojo. A. M. žinojo, kad bus ne J. Š.. J. Š. buvo išvažiavęs ir nenorėjo daugiau dalyvauti. Jis su A. P. važiuodami E. R. aiškino, ką reikės daryti. E. R. su lipnia juosta turėjo surišti kurjerio rankas. Lipnią juostą pirko E. R. Ukmergėje. Paskui jis, A. P. ir E. R. nuvažiavo į Ukmergę, į adresą kuriuo buvo užsakytas termovizorius. Termovizorių užsakinėjo A. P.. Ukmergėje dienos metu buvo daug žmonių, todėl jie vietą pakeitė į Širvintų r., už Kernavės viaduko esančią sodybą ir nuvažiavo ten. Su kurjeriu bendravo jis kartu su A. P.. Sodybą parinko kartu važiuodami. A. P. juos išleido. Jie nuėjo iki sodybos ir sulaukė VENIPAK vairuotojo. Jis buvo su ginklu, E. R. su lipnia juostele, o A. P. laukė mašinoje. Taip visi nusprendė. Jis priėjo prie vairuotojo iš vairuotojo pusės, o iš VENIPAK automobilio išlipo ARO pareigūnai. Ginklas buvo parodytas vairuotojui, bet neįremtas. Iš trečio epizodo pinigų jie negavo. Tuo momentu buvo taip sugalvota, kad A. P. lauktų toliau, o A. M. eitų. Jis termovizorių pagrobia, o A. P. juos parduoda. Jis turi vairuotojo teises, tačiau tuo metu savo transporto priemonės neturėjo. Reikėjo žmogaus, kad staigiai paimtų iš įvykio vietos. Tokį poelgį vertina kaip didelę klaidą. Nuoširdžiai gailisi, visiškai prisipažįsta. To daugiau niekada nekartos. Taip pasielgė, nes turėjo daug finansinių problemų. Dabar supranta, kad nieko neišsprendė. Jis dirba UAB ,,Sumitas“, restauruoja mašinų detales, mokosi Vilniaus kooperacijos kolegijoje. Civiliniam ieškiniui padengti pervedė 500 Eur, dirba ir pasižada, kad atlygins likusią žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. M. ir J. Š. yra jo pažįstami. A. M. pažįsta senokai, apie 8 metus, J. Š. pažįsta iki pusės metų. Su A. palaiko ryšį, o su Š. nebendrauja. E. R. pažįsta, galima sakyti, tik kelias dienas. Žinojo kur E. R. gyvena iš kito žmogaus apibūdinimo. Su E. R. jo nesieja jokie santykiai. Apie pirmą epizodą gali parodyti, kad maždaug dieną ar dvi prieš įvykį, t. y. prieš 2017 m. sausio 11 d., jis sugalvojo užsisakyti termovizorius iš internetinės parduotuvės ir juos vėliau pagrobti. Sugalvojo pagrobti būtent termovizorius, kadangi tai yra vertinga prekė ir juos sunkiau susekti. Sugalvojęs šį planą iš karto pasidalino juo su A. M.. Jis jam pasakė, kad jeigu parduos termovizorius, pasidalins pinigais. Papildomo atlygio jis nei A. M., nei J. Š. nežadėjo. Jo mintis buvo, kad reikia trečio žmogaus. M. pasakė, kad turi tokį žmogų. Tokiu būdu prie jų prisijungė J. Š.. Jis J. Š. nesiūlė to plano. Trečio žmogaus reikėjo gal dėl to, kad būtų drąsiau, nežino. Parduotuvę pasirinko per internetą. Užsisakydamas termovizorius dar nebuvo sugalvojęs, kur juos galės realizuoti. Iki galo dar nebuvo nusprendęs ar juos parduos ar pasiliks. Iš savo turėto telefono numerio, kuriuo nesinaudojo, jo mintinai neatsimena, paskambino į internetinę parduotuvę, kurią atrado per www.skelbiu.lt portalą, internetinės parduotuvės svetainės adreso neprisimena, užsisakė du termovizorius XQ38S, kurių kiekvieno vertė buvo po 3100 Eurų. Užsakymą padarė išgalvoto asmens vardu, tiksliai neatsimena, kokį vardą ir pavardę nurodė. Nurodė pristatymo adresą pirma Ukmergės rajone, tikslesnio adreso negali pasakyti. Siuntą turėjo pristatyti VENIPAK kurjerio tarnyba. Kai skambino į parduotuvę ir užsakė prekę, buvo vienas. Siuntą turėjo pristatyti kitą darbo dieną. Po užsakymo kartu su A. M. ir J. Š. galvojo, kaip pagrobti tą siuntą. Jie turėjo ją pagrobti, ir perduoti jam. Tada jis pasiūlė, kad jie gali pagrasinti kurjeriui su šautuvu, t. y. su jo turėtu šratiniu ginklu (plastmasiniais šratais), kurį jis buvo įsigijęs maždaug prieš pusę metų, per internetą. Kuris iš jų turėjo grasinti ginklu, nežino, jie turėjo patys susitarti. Jis perdavė savo ginklą A., dieną prieš nusikaltimą. Telefoną, iš kurio padarė užsakymą, tą pačią dieną po užsakymo, perdavė J. Š.. Toliau iš šio telefono su kurjeriu bendravo A. M. ar J. Š.. Jis su kurjeriu nebendravo, tik paskambino iš to telefono į internetinę parduotuvę ir užsakė termovizorių. Pristatymo datų ir vietų pakeitimo paaiškinti negali, nes tą derino A. M. ar J. Š. su kurjeriu. A. M. ar J. Š. susisiekė su kurjeriu ir susitarė, kad 2017 m. sausio 11 d. bus pristatyta siunta. 2017 m. sausio 10 d., vakare, jie susitiko su A. M. ir J. Š., ir, berods, J. Š., nes pas jį buvo telefonas, jam pasakė, kad rytoj bus pristatyta siunta. 2017 m. sausio 11 d., ryte, apie 10.00 val., jie Širvintose susitiko su A. M. ir J. Š.. Jis buvo automobiliu TOYOTA AURIS, valst. Nr. neatsimena, kuris priklauso jo pažįstamam V., pavardės neatsimena. Su šiuo automobiliu važinėjo apie porą mėnesių. Jiems susitikus, A. M. ir J. Š. pasakė, kur juos reikia nuvežti, t. y. link Gailiūnų kaimo, prie kelio, nes ten turėjo būti pristatyta siunta. Jis juos ten nuvežė ir išleido. Pats nuvažiavo toliau, prie pagrindinio kelio, t. y. nuo Ukmergės link Gelvonų kaimo, ir ten laukė mašinoje, kol jie jam perduos siuntą. Pagal jų susitarimą jie turėjo paimti tik termovizorius. Palaukė apie pusvalandį. Po pusvalandžio prie jo atvažiavo A. M. ir J. Š. su VENIPAK kurjerio autobusiuku. Jie patys taip sugalvojo, nežino kodėl. Paskui persėdo į jo mašiną ir jie išvažiavo. Nuvažiavo atgal į Širvintų rajoną. Kaip ir minėjo, tiksliai neaptarė, kokiu būdu jie turėjo pagrobti tą siuntą iš kurjerio, bet, kaip vėliau sužinojo, jie pagrasino jam ginklu (kuris iš jų - nežino), surišo jį su lipnia juosta. Kas vairavo VENIPAK autobusiuką, nežino, nematė, nes jie privažiavo iš galo. Iš kur jie turėjo lipnią juostą - nežino, gal nusipirko. Į jo mašiną A. M. ir J. Š. grįžo su termovizorių siunta, dar dviem siuntom, vienoje iš kurių buvo peiliai, o kitoje kas buvo - neatsimena. Taip pat jie paėmė iš kurjerio pinigus, apie 680 eurų, ir jo telefoną. Kuris iš jų tiksliai ką ėmė, nežino. Kurjerio telefoną A. M. išmetė pakeliui, į laukus. Pagrobtus pinigus, t. y. apie 680 Eurų, A. M. ir J. Š. pasidalino tarpusavyje, nes jam reikėjo tik termovizorių, jis jiems pasakė, ką reikia paimti, o jie paėmė daugiau. Termovizorius ir kitas dvi siuntas jis pasiėmė, kurias tą pačią dieną paslėpė pas kaimynus, (duomenys neskelbtini), pas gimines, t. y. pas V. B., pirtyje, jam nieko apie tai nežinant. Toliau su pagrobtomis siuntomis nieko nedarė, jos ten buvo iki šios dienos. Dėžes nuo siuntų sudegino tą pačią dieną, pirtyje. Visas prekes iš siuntų sudėjo į juodos spalvos tašę, kurią ir paslėpė. Po nusikaltimo padarymo nei A. M., nei J. Š. iš jo nieko negavo, jis jiems nieko nedavė už nusikaltimo vykdymą. Paslėpęs termovizorius pirtyje, nebandė jų realizuoti.

Apie antrą epizodą A. P. nurodė, kad kelias dienas prieš nusikaltimą, t. y. prieš 2017 m. vasario 7 d., jis www.skelbiu.lt svetainėje pamatė skelbimą apie Vilniuje nuomojamą termovizorių. Tuomet jam kilo mintis vėl jį pagrobti. Kodėl taip sugalvojo, dar nerealizavęs iš pirmo epizodo pagrobtų termovizorių ir kol kas negavęs piniginio rezultato, paaiškinti negali, tiesiog pasitaikė galimybė. Apie tai, kad pamatė skelbimą, pasakė A. M.. Susitikus su juo, jis jam davė savo turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo nesinaudojo, su kitu abonento numeriu, kurio mintinai neprisimena, ir pasakė, kad jis šnekėtų su tuo žmogumi, kuris nuomoja tą termovizorių Vilniuje. Kodėl jis pats nesusisiekė su tuo žmogumi, paaiškinti negali. Kodėl A. M. vėl sutiko padaryti nusikaltimą negavęs jokios naudos iš pirmo karto, jis taip pat paaiškinti negali. Kodėl šį kartą A. M. ėjo pas tą žmogų vienas, o jis pats nėjo, gali paaiškinti, kad gal dėl to, jog jis buvo su mašina. Tą kartą su žmogumi visą laiką bendravo A. M.. Jis su juo suderino susitikimą Vilniuje ir pranešė apie tai jam. 2017 m. vasario 7 d., dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, jie su A., tuo pačiu automobiliu, t. y. TOYOTA AURIS, nuvyko į Vilnių, į Pilaitės rajoną, kur nuvežė A. M. prie to namo, kur jis turėjo susitikti su tuo žmogumi dėl termovizoriaus. Išleido A. M., o pats nuvažiavo prie RIMI parduotuvės, kuri yra priešais prekybos centrą PUPA, kitoje kelio pusėje, prie išvažiavimo į pagrindinį kelią, vedantį link Panoramos. Pagal susitarimą A. M. turėjo ten netoli ateiti su termovizoriumi. A. M. turėjo tiesiog paimti tą termovizorių ir bėgti. Palaukė apie pusę valandos. A. M. jį surado prie parduotuvės RIMI. Jis atėjo su termovizoriumi ir jie išvažiavo namo. Prieš A. M. ateinant iki mašinos, buvo su juo susiskambinęs, t. y. jis jam paskambino, klausė, kur ateiti. Išskyrus šį skambutį, jam atrodo, daugiau jie su juo susisiekę nebuvo. A. M. papasakojo, kad vieną kartą sudavė tam žmogui į veidą, pagrobė termovizorių ir pabėgo. Tą pačią dieną, vakare, jis vienas nuvažiavo prie giminaičių pirties savo kaime, kurią minėjo aukščiau, kur jau buvo paslėpti kiti pagrobti daiktai, ir ten padėjo ir šį pagrobtą termovizorių. Šis termovizorius buvo tokio pat modelio, kaip ir pirmi. Po kelių dienų jis nuvažiavo į Kauną, pas savo pažįstamą vardu A., kurio pavardės nežino, jį pažįsta apie keturis metus, susipažino per vieną pažįstamą, norėdamas perduoti jam Vilniuje pagrobtą termovizorių, tam, kad jis nuvežtų jį į Prancūziją ir pabandytų ten parduoti. A. gyvena Prancūzijoje, kaip tik ruošėsi išvykti. Aurelijui pasakė, kad šis termovizorius buvo pirktas pigiau, kad, galbūt jam pavyks jį brangiau parduoti. A. M. iš jo už antrą epizodą nieko negavo.

Po kiek laiko jis nusprendė vėl užsisakyti termovizorių iš tos pačios internetinės parduotuvės, iš kurios darė užsakymą pirmą kartą, ir vėl jį pagrobti. Pasiūlė A. M.. A. M. sutiko. Kodėl A. M. sutiko trečią kartą tai padaryti, nieko negavęs iš kitų kartų, paaiškinti negali. Nusprendė trečią kartą pagrobti termovizorių dėl to, kad galvojo jį vėliau parduoti. Tada jis iš savo turėto telefono, kuriuo nesinaudojo, paskambino į minėtą internetinę parduotuvę ir užsisakė vieną termovizorių XQ38S, kurio vertė buvo po 3100 Eurų. Jis į parduotuvę skambino tik vieną kartą. Užsakymą padarė išgalvoto asmens vardu, nurodė išgalvotą pristatymo adresą Ukmergėje, Žiedo g. 3-22. Telefoną perdavė A. M., kada tiksliai, nepamena. Parduotuvė jam pranešė, kad reikės palaukti, nes 2017 m. kovo 3 d., kai jis darė užsakymą buvo penktadienis, o savaitgalį užsakymai nevykdomi. Kadangi visą savaitę negalėjo susisiekti su J. Š., t. y. negalėjo jam prisiskambinti, reikėjo parinkti kitą žmogų. Tuomet jis prisiminė apie E. R.. Jam buvo žinoma, kad jis yra teistas už vagystes, todėl nusprendė jam pasiūlyti jų planą. Kiek R. metų, nežinojo, jis jam nesakė. Žinojo tik kur jis gyvena, ir kad jis teistas už vagystes. Jis susirado jo kontaktus, su juo susisiekė iš savo naudojamo telefono +370 669 69111, savaitgalį, po užsakymo, privažiavo prie jo namų, šalia (duomenys neskelbtini). Jam išdėstė visą planą ir pastarasis sutiko. Sutiko tikriausiai dėl to, kad jam reikėjo pinigų. Siuntą turėjo pristatyti 2017 m. kovo 8 d. Jam apie tai pranešė A. M.. Kodėl buvo keičiami siuntos pristatymo adresai, pasakyti negali, nes visą tai derino A. M.. 2017 m. kovo 8 d., valandą ar pusantros prieš įvykį, t. y. maždaug 14.30-15.00 val. jis buvo su automobiliu Hyundai Coupe, valstybinių numerių neprisimena, kurį nusipirko prieš tris ar keturis mėnesius iš vienos moters, bet jis nebuvo registruotas jo vardu. Tai buvo jo naudojamas automobilis. Jis paėmė A. M. ir E. R. ir kartu nuvyko į Ukmergę, prie Žiedo gatvės. Dieną prieš tai, t. y. 2017 m. kovo 7 d., jis A. M. perdavė tą patį ginklą, kuris buvo ir pirmą kartą. Šį kartą A. M. tarėsi su E. R., kaip jie pagrobs tą siuntą. Jis prie tų aptarimų nedalyvavo. Jiems atvažiavus į Žiedo g., Ukmergę, jis išleido A. M. ir E. R., o pats nuvažiavo netoli prie daugiabučių ir garažų, šalia LUKOIL degalinės. Maždaug po 20 min. jie grįžo ir A. M. pasakė, kad vieta netinka, kodėl - nežino. Jis pasakė tik tai, kad ji netinka. Jam atrodo, kad A. M. jau buvo suderinęs su kurjeriu kitą pristatymo vietą, nes jam pasakė, kad reikia juos nuvežti į autostradą Ukmergė-Vilnius, prie posūkio į Kernavę, prie kelio, prie ten esančios sodybos. Jie iš karto ten nuvyko. Jis juos išleido, o pats nuvažiavo link Ukmergės, pavažiavo apie 10 kilometrų. Šį kartą jie susitarė taip pat, kad A. M. su Eugenijumi su VENIPAK kurjerio autobusiuku atvažiuos iki jo, t. y. pravažiuos apie 10 kilometrų su ta mašina, kur ant posūkio į mišką jis jų lauks. Nežino kodėl taip nusprendė, jie patys taip norėjo. Lipnią juostą nusipirko Eugenijus tą pačią dieną, nes jam taip pasakė A. M.. Jie turėjo pagrobti siuntą iš kurjerio taip pat, kaip ir pirmą kartą. Jis iki pusvalandžio pastovėjo su mašina ant to posūkio į mišką, kol pamatė įtartiną mašiną - RENAULT LAGUNA, kurioje pamatė vyrus. Tada nesuprato, kad tai yra pareigūnai, todėl pabėgo nuo jų. Tą pačią dieną atsikratė telefono ir nuvažiavo į tą pirtį, kur buvo pasislėpęs pagrobtus termovizorius, kur visas šias dienas sėdėjo ir galvojo. Savo automobilį, su kuriuo buvo įvykio dieną, paliko Jonavoje. Šiuo metu jis yra išardytas detalėmis. Po to visi telefonai, iš kurių jis, A. M., J. Š., galbūt E. R. (dėl jo nežino), skambino dėl termovizorių, turbūt liko pas A. Nei vienas iš jų pas jį negrįžo. Nori pažymėti, kad iš karto po apklausos grąžins du termovizorius ir kitas prekes, kurios buvo pagrobtos pirmo plėšimo metu (t. y. du termovizoriai ir dar dvi siuntos iš kurjerio), kurias jis buvo paslėpęs pirtyje. Taip pat nori pažymėti, kad A. grįš į Lietuvą iki Velykų, jis turėtų atvežti Vilniuje pagrobtą termovizorių, kurį jis taip pat ketina grąžinti. Nors nuo 2017 m. kovo 8 d. slėpėsi, vis dėlto pats, savanoriškai, nieko neverčiamas nusprendė ateiti į policiją ir pripažinti savo kaltę. Taip pat atnešė daugumą pagrobtų daiktų. Dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (VII t., b.l. 82-83).

2017 m. rugpjūčio 4 d. apklausos metu A. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad neprisipažįsta, kad buvo organizavęs nusikaltimus. Taip pat pažymėjo, kad nusikaltimo padarymo dieną nebuvo su automobiliu TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi buvo su automobiliu TOYOTA YARIS, kurio valst. Nr. neprisimena. Jis taip pat nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), nes jis nežinojo, kad E. R. yra nepilnametis. (VII t., b.l. 87-88).

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio mėnesį sugalvojo pirkti termovizorius per internetą su A. M., o A. M. pasiūlė ir J. Š.. Pirmiausia aptarė su A. M., tada nusprendė, kad reikia ir trečio žmogaus. Visą eigą sugalvojo kartu. Vienas vieną pasako, kitas – kitą ir nusprendė. Diskusija buvo spontaniška. Kai jie tarėsi, kiti neturėjo transporto priemonės. A. P. J. Š. pažįsta apie pusmetį. Jį žinojo iš matymo, gal kelis kartus bendravo, su juo ryšių nepalaikė. A. P. J. Š. nurodymų nedavė, ką jis turėtų daryti. Pirmame epizode tarėsi, kad ginklu pagrasins ir rankas lipnia juosta suriš. Kokius veiksmus kuris atliks, nebuvo sutarta. A. M. ir J. Š. galėjo priimti sprendimus patys. Dėl kurjerio telefono, pinigų ir kitų siuntų nebuvo aptarta, o sutarta buvo tik dėl termovizoriaus. Termovizorių užsakė A. P., kad atvežtų į Krikštėnų kaimą, bet ten buvo daug žmonių, todėl pakeitė vietą į kitą kaimą. Nuvažiavus į kaimą jis paleido A. M. su J. Š., o pats nuvažiavo toliau ir laukė jų. Po kurio laiko jie atvažiavo su kurjerio autobusiuku, persėdo į jo mašiną ir nuvažiavo į Družų kaimą. Termovizorių paslėpė Družų kaime, pirtyje, jo nepardavė. Pinigus už termovizorių turėjo pasidalinti po lygiai. Planavo parduoti už pusę kainos, tai būtų apie 800 Eur. Tą vakarą jis A. M. davė 300 Eur, nes jam reikėjo pinigų. Davė, kaip avansą. Pirmame epizode A. M. davė 600 Eur, nes jis prašė, o J. Š. nieko nedavė. Visi kurjerio pinigai teko A. M. ir J. Š.. Jis kurjerio pinigų nematė.

Po kurio laiko A. P. užsakė dar vieną termovizorių. Tas termovizorius buvo nuomojamas. Tada su A. M. buvo dviese, sutarė, kad A. M. paims termovizorių, o jis lauks prie Rimi parduotuvės. Jis aptarė su A. M., kad kažkam reikės laukti su automobiliu. Kadangi jis buvo su automobiliu, su A. M. nusprendė, kad eis A. M.. Su A. M. neaptarė fizinio smurto prieš B.. Kai jis atėjo su termovizoriumi, jie parvažiavo namo į Širvintas. A. M. A. P. davė 300 Eur, bet ne už nusikaltimą. Automobilį Toyota Yaris paėmė iš pažįstamo, nes tas automobilis mažiau krenta į akis.

Trečią kartą su J. Š. nesusisiekė nei A. P., nei A. M., todėl ieškojo kito žmogaus. E. R. telefono numerį davė jo draugas P.. Pradžioje jis vienas susitiko, pakalbėjo su E. R.. Paklausė jo, ar nori užsidirbti pinigų. E. R. sutiko ir jis daug neaiškino. Žinojo, kad R. teistas, tačiau nežinojo, kad nepilnametis. Antrą kartą A. M. važiuojant E. R. pasakė, ką reikės daryti. E. R. turėjo surišti vairuotojo rankas su lipnia juosta. Su E. R. kalbėjo, kad bus pagrasinta ginklu, koks tai ginklas paaiškino, bet kas naudos ginklą, nesakė. E. R. sutiko, pinigų neprašė, neklausė, kiek bus pinigų. E. R. pasakė, kad pinigai bus po to.

Termovizorių užsakė su E. R.. Už kiek parduoti termovizorius, su E. R. nekalbėjo. Termovizorių užsakė jis, o po to su kurjeriu bendravo A. M.. Tada termovizorių užsakė į Ukmergę, bet ten nesigavo, todėl tada važiavo į Vilniaus pusę, prie Kernavės į negyvenamą sodybą. Važiuodami nusprendė, kad nurodys negyvenamą sodybą. Jis juos paleido prie sodybos. Jis jų laukė, bet atvažiavo pareigūnai ir jis pabėgo. Vaidmenys taip susidėliojo spontaniškai, kad jis buvo per atstumą, nes važiavo jo automobiliu, reikėjo mašinos. Per trečią kartą važiavo su Hyundai automobiliu, kuris buvo jo nupirktas, bet nebuvo perregistruotas, nes Toyota Yaris nebeturėjo. Visų nusikaltimų metu jie kartu sprendė, kas ką darys. Jis turėjo nenaudojamą telefoną ir davė. J. Š., o E. R. pasirinko, nes jis teistas, todėl žinojo, kad sutiks dalyvauti. Tuo momentu termovizorius buvo ne pigi prekė, lengviau realizuoti, bet nerealizavo. Dabar supranta, kad blogai padarė, gailisi. Jo finansinė būklė normali, kam viso šito reikėjo, nežino. Jis atlygino 1200 Eur žalą, grąžino daiktus, o A. M. atlygino 500 Eur.

Kaltinamasis A. P. paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad tai, jog E. R. yra nepilnametis jam buvo pasakęs E. R. draugas P. Nusikaltimo padarymo metu ši aplinkybė jam buvo žinoma.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 2 d. apklausos metu J. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dalyvavo 2017 m. sausio 11 d. „VENIPAK“ kurjerio apiplėšime kartu su A. M. ir A. P.. Maždaug prieš dieną ar dvi iš A. P. sužinojo, kad jis užsakys termovizorius, ir jie su A. M. turės juos paimti iš kurjerio, t. y. atimti, pagrobti. A. P. pasakė, kad termovizorius yra brangi prekė, ir kad jis turi kam juos iš karto parduoti. A. P. sugalvojo, kad jie pagrasintų kurjeriui žaisliniu šautuvu, kurjerį paimtų, pavažiuotų su juo ir su jo mašina apie 3-5 km iki tos vietos, kur jų lauks A. P. su savo mašina. Iš karto A. P. padavė A. M. tą šautuvą, juodos spalvos, plastmasinį, žaislinį. Visą šitą planą sugalvojo ir jiems su A. M. pasakė A. P.. Jie su A. M. patys nieko negalvojo, viskas jau buvo sugalvota A. P.. Sutiko, nes A. P. pasiūlė po 1000 Eur kiekvienam, jam ir A. M., tą patį vakarą, kai padarys plėšimą. Plėšimas turėjo būti 2017 m. sausio 10 d., bet nepavyko, nes kurjeris nenuvažiavo, kur reikėjo, Krikštėnų pusėje, prie pastato, keliukas buvo apsnigtas. 2017 m. sausio 11 d. jie buvo iki pietų kelis kartus susitikę su A. P. ir A. M.. Tada, apie 13.00 val., A. P. jam padavė telefoną, iš kurio jis bendravo su kurjeriu, ir pasakė, kad, kai kurjeris paskambins, pranešti jam ir jis važiuos į vietą jo laukti. Po tos dienos, kai jiems nesigavo plėšimas, jie visi kartu pavažiavo ir nužiūrėjo vietą, kurią jis vėliau, 2017 m. sausio 11 d., nurodė kurjeriui, kaip prekių pristatymo vietą. Gali tą vietą parodyti, ji yra tiesiog kelyje. 2017 m. sausio 11 d., apie 13.30 val., jam į A. P. jam duotą telefoną paskambino kurjeris ir jis nurodė jam prekę pristatyti į aukščiau minėtą vietą, prie kelio. Tada su A. P. ir A. M. nuvažiavo ten, A. P. juos ten išleido, o pats nuvažiavo apie 3-5 km toliau, laukti jų. Buvo su A. P. Toyota. Maždaug po 10-15 min. atvažiavo kurjeris „VENIPAK“. Jis pirmas priėjo prie jo, buvo su juoda žiemine kepure ir kapišonu, žiemine juoda striuke. Kurjeris atidarė duris, ir jie su juo pradėjo kalbėtis, jis pradėjo traukti popierius. Tada prie kurjerio priėjo A. M., jis buvo su juoda kauke (taip sugalvojo A. P.) ir su tuo žaisliniu šautuvu, juo pagrasino kurjeriui, pasakė jam išlipti iš mašinos ir paklausė, kur užsakyti termovizoriai. Kurjeris atsakė, kad siuntos yra viduje. A. M. kurjeriui pasakė, kad po 10 min. jis bus laisvas, kad jie tik pasiims siuntą užsakytą, ir viskas. Tada kurjeris išlipo iš automobilio, jis jam surišo rankas su lipnia juosta, kurią jam davė A. P. iš savo mašinos, ir nuvedė jį į automobilio galą (vidų), o A. M. atsisėdo už vairo. Kol važiavo su kurjeriu, jis iš jo striukės išorinės kišenės ištraukė apie 700 Eurų. Pinigus iš kurjerio paėmė savo, A. P. ir A. M. bendru susitarimu, nes vėliau kažkaip išsirutuliojo, kad paims ir termovizorius, ir pinigus. Daugiau kol važiavo nieko neėmė, tik praplėšė dėžę ir iš jos ištraukė megztinį, su kuriuo uždengė kurjeriui galvą, kad nepamatytų mašinos. Kurjerio nemušė, neturėjo net tokių ketinimų. Važiavo apie 3-4 minutes. Kai jie sustojo, kol jis išlipo, A. P. su A. M. jau tempė siuntas į A. P. mašiną. Ten buvo trys dėžutės. Jis siuntų neėmė, nes nespėjo, jos buvo salone. Jis, išlipęs, salone, po magnetola, lentynėlėje, pamatė telefoną SAMSUNG, modelio nežino, spalvos neatsimena, ir jį paėmė tam, kad kurjeris atsilaisvinęs neiškviestų iš karto policijos. Važiavo link Drūžų kaimo. Važiuojant A. M. praplėšė dėžes pažiūrėti, kas yra viduje. Jis ištraukė iš kurjerio pagrobtus pinigus ir padėjo juos į daiktadėžę. Pakeliui išmetė kurjerio telefoną, pro langą į kelią. Nuvažiavo pas A. P. į (duomenys neskelbtini), persirengė, paliko pagrobtus daiktus pas jį ir nuvažiavo namo. Tą pačią dieną, vakare, apie kokią valandą – neprisimena, pas jį atvažiavo A. P. su A. M., ir iš A. P. jis gavo 720 Eur. Čia buvo A. P. atlygis už įvykdytą nusikaltimą ir padalinti kurjerio pinigai. M. gavo tiek pat. A. P. pažadėjo vėliau dar sumokėti, nes žadėjo 1000 Eur. Kas buvo su pagrobtais daiktais, jis tiksliai nežino. Vieną termovizorių, jam atrodo, A. P. pasiliko, o kitą išvežė, jam atrodo, į Kauną, pardavė. A. P. jam turėjo sumokėti dar 500 Eur, bet jų taip ir negavo iš jo, terminas nustatytas nebuvo. Skola 500 Eur, nes už nusikaltimą iš P. gavo 500 Eur ir dar 220 Eur buvo iš padalintų kurjerio pinigų. Daugiau P. jam nesiūlė daryti nusikaltimų, to neprašė. Vėliau A. P. jam minėjo, kad jie su A. M. Vilniuje atėmė kažkokį termovizorių iš žmogaus. Daugiau apie tai nieko nežino. Apie paskutinį įvykį, kuomet jiems nepasisekė, jam absoliučiai niekas nieko nepasakojo. Dėl padaryto gailisi, ruošiasi atlyginti žalą. A. P. jam sumokėti pinigai išleisti. Skoloj A. P. nebuvo, o A. M. gal ir buvo, tiksliai nežino (VIII t., b.l. 10-11).

Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi sako tiesą, susitarė visi. Kas jam paskambino, neatsimena. A. P. pažinojo apie 5 mėn. iki įvykio. Neatsimena, kodėl pasitikėjo A. P. ir sutiko apiplėšti. A. M. jis pažįsta iš matymo, jis brolio klasiokas. Ryšių su juo nelabai palaikė. Iki įvykio apie pusę metų bendravo. A. P. užsakė, sutarė atimti termovizorių. Sutarė, kad kai bus parduota, tada pinigus pasidalins. Susitiko ir visi trys suplanavo, kad pagrasins žaisliniu šautuvu ir paims termovizorių. Lipnios juostelės, kaukės neplanavo. Konkrečiai, ką jis, ką A. M. darys, neplanavo. Apie kurjerio pinigus, telefoną, megztiniu veido uždengimą nekalbėjo. Veiksmų kas ką darys nežinojo ir galėjo daryti veiksmus nepasitaręs. Nusikaltimo metu ginklą laikė A. M.. Vairuotojo rankas surišo J. Š. juostele, kurią turėjo kišenėje. Jis kurjerį buvo silpnai surišęs, nenorėjo, kad iškviestų policiją. Jis pasakė, kad vairuotojas nesipriešintų ir po 10 min bus laisvas. Kai važiavo, ant vairuotojo galvos J. Š. uždėjo megztinį, kurį rado mašinoje, kad nematytų kurjeris kur važiuoja. Megztinis buvo pakuotėje, kurią praplėšė. Jie važiavo paimti termovizoriaus. Kai A. M. ėmė termovizorių, jis nematė. Jis savo iniciatyva paėmė pinigus ir telefoną iš kurjerio. Telefoną paėmė, kad kurjeris nepakviestų policijos. Kitus daiktus paėmė, nes galvojo, kad ten termovizoriai. Tuos daiktus padėjo į A. P. mašiną. Viskas vyko spontaniškai, nežino, kodėl A. P. nesakė, kad nereikia kitų daiktų. Viską nuvežė į A. P. sodybą. Tuos daiktus A. P. turėjo parduoti. Kai paėmė pinigus iš kurjerio, pasidalino su A. M., o A. P. nedavė. Gal ir sakė, kad mašinoje pinigus paėmė, o telefoną išmetė pakeliui. Kurjerio neužrakino. Mašinos raktai buvo spynelėje. Nežino kaip duris užrakinti, duris užtrenkė. J. Š. 720 Eur pasiskolino porą dienų iki nusikaltimo iš A. P., sakė, kad atsiims, kai realizuos termovizorių. A. P. jam neskolingas, buvo sutarę, kad kai parduos tiek ir bus, iki 1000 Eur. Nežino, ar dar po nusikaltimo jo ieškojo, nepamena, skambinėjo kažkas, bet jis vardų neužsirašė. J. Š. nurodė, kas šovinius pirmą kartą pamatė, kai pareigūnai parodė virtuvėje ant palangės. Nežinojo, kad šoviniai guli ant palangės, būtų išmetęs. Ten buvo du šoviniai. Leidimo ir ginklo jis neturi. Jis nėra turėjęs šovinių. Jis gyvena su mama, broliu ir seserimi. Šoviniai atsirado, gal kai prieš 4 metus mama išsinuomojo buvusias kareivines, gal ten buvo šovinių. Ten buvo iškviesti išminuotojai. Jis būdavo pas mamą darbe, padėdavo. Nežino, ar pas mamą rado šovinius. Padaryti plėšimą sutiko, nes tuo metu jam labai reikėjo pinigų. Gyvenime galvoja toliau dirbti, mokytis, dabar Lukiškėse mokosi mokykloje. Blogai vertina savo elgesį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 9 d. apklausos metu kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. P. pažįsta apie metus laiko, su juo susipažino per savo draugą P. V., kuris gyvena jo kaime. A. P. pažinojo, bet su juo nebendravo, ryšių nepalaikė. A. M. jis nepažįsta. 2017 m. kovo 7 d., vakare, gal apie 17.00 val., jam būnant namuose, jam paskambino A. P. ir paprašė išeiti prie kelio. Tada jis kartu su savo drauge S. D. ir vaiku A. M. išėjo ant kelio prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir prie jo privažiavo A. P., raudonos spalvos Volkswagen krovinine mašina. Jis buvo vienas. Draugė su vaiku liko nuošalyje, o jis priėjo prie jo, įlipo į mašiną. Jis jam pasakė, kad jeigu jis nori užsidirbti daug pinigų, tai jam reikia jo pagalbos. Pasakė, kad reikės apiplėšti vieną autobusiuką. Pirma pasakė, kad tai reikės padaryti tą pačią dieną. Pasakė, kad bus dar vienas žmogus, kas tiksliai – nesakė. Pasakė, kad reikės apiplėšti kurjerį, kuris pristatys siuntą – mažą dėžutę. Kas bus dėžutės viduje, jam nesakė. A. P. pasakė, kad jis tam kitam žmogui, kuris bus su juos, duos ginklą, reikės juo pagrasinti kurjeriui, įsodinti jį į kurjerio autobusiuko galą, surišti rankas ir veidą, t. y. akis, su lipnia juosta, ir po to su kurjerio autobusiuku nuvažiuoti į mišką, Krikštėnų kaime, kur turėjo perlipti į A. P. mašiną. Jis iš karto paklausė, ar ginklas tikras, A. P. atsakė, kad ne. Į kurią tiksliai vietą turėjo važiuoti po nusikaltimo padarymo, nežinojo, nes kurjerio autobusiuką turėjo vairuoti tas kitas žmogus. Tas kitas, kurio vardo A. P. jam nepasakė, turėjo grasinti kurjeriui ginklu, o jo užduotis buvo surišti kurjeriui rankas ir veidą su lipnia juosta ir būti su juo kartu autobusiuko kabinoje. A. P. jam nepasakė, kiek tiksliai gaus už tai pinigų, pasakė, kad tai priklausys nuo to, kiek jis gaus už tą daiktą, kuris yra siuntoje, už kiek jį parduos. Jis pasakė, kad pagalvos, kad praneš jam vėliau. Maždaug už valandos jis parašė jam SMS žinutę, kad jis privažiuotų prie jo. Maždaug apie 19-20 val. A. P. vėl privažiavo prie jo namų. Ir jis jam pasakė, kad sutinka. Jis sutiko todėl, kad jam reikėjo pinigų. Kai E. R. A. P. pasakė, kad sutinka, jis pasakė jam laukti jo žinutės, ir išvažiavo. Kitą dieną, t. y. 2017 m. kovo 8 d., apie 14.00 val., A. P. jam parašė, ar jis jau grįžęs iš Širvintų, jis atrašė, kad taip, tada jis jam parašė, kad išeitų prie kelio. Maždaug už 10 minučių A. P. privažiavo prie jo namų, su ta pačia mašina. Kartu su juo buvo kitas žmogus, kaip vėliau sužinojo – A. M.. Jam atsisėdus į šią mašiną, jie važiavo tiesiai į Ukmergę. Nuvažiavo į tą vietą, kurioje turėjo pasitikti kurjerį. Tai buvo daugiabutis, prisimena, kad kažkur buvo parašyta „Automobilio detalės“, tiksliau nežino, nes Ukmergėje nesiorientuoja. Apžiūrėjo tą vietą iš mašinos. Tada nuvažiavo kažkur toli į parduotuvę, kurios pavadinimo neprisimena, kur nusipirko lipnios juostos, su kuria jis turėjo surišti kurjerį, ir grįžo vėl atgal. A. P. pastatė mašiną už keleto namų nuo tos vietos, jie išlipo ir apėjo ratą. Tada jie pamatė, kad kurjeris yra vienas, bet A. M. jam pasakė, kad čia nedarys, nes yra daug žmonių. A. M. iš kažkokio telefono paskambino kurjeriui ir pasakė, kad šiuo metu jo žmona išvažiavusi į banką nusiimti pinigų, nežino, kada grįš. Paprašė susitikti po pusvalandžio. Kurjeris jam pasakė, kad baigia darbą 17 val. ir turi dar vieną pristatymą. A. M. pasiūlė susitikti kitoje vietoje, jis jos tiksliai nežino, bet tai yra sodyba prie kelio. Jie grįžo pas A. P. į mašiną, A. M. A. P. pasakė, kad čia daug žmonių, jis sutiko, ir jie važiavo prie tos kitos vietos, prie sodybos prie kelio. A. P. juos išleido ir nuvažiavo kažkur toliau atsistoti. A. P. juos išleido prie kalno. Jie su A. M. ėjo per pievą į tą sodybą. Jiems atėjus prie sodybos, A. M. pasakė, kad reikia pasiruošti ginklą. Tada ginklą pamatė pirmą kartą. A. M. išsitraukė ginklą, pasižiūrėjo jį ir įsidėjo į kišenę. Jis turėjo lipnią juostą. Jie kurjerio laukė apie 15 min. Laukiant A. M. jam pasakė, kad tai yra jų ne pirmas kartas, kad jie su A. P. anksčiau jau taip darė daug kartų, kad jis nesijaudintų, kad viskas bus gerai. Po 15 min. atvažiavo baltas autobusiukas. Jį vairavo kurjeris. Kurjeriui sustojus, A. M. nuėjo prie vairuotojo-kurjerio, o jis stovėjo iš kitos pusės – keleivio, truputį toliau. A. M. su kurjeriu kažką šnekėjosi. Ką jie kalbėjo – jis negirdėjo. Tada jis pamatė, kaip A. M. išsitraukia pistoletą ir kiša jį į kurjerį. Staiga išlipo ARAS pareigūnai ir juos sulaikė. E. R. nurodė, kad susirašinėjimą SMS žinutėmis su A. P. turi išsaugojęs savo telefone SAMSUNG, kuris buvo paimtas jo asmens kratos metu. Taip nurodė, kad kai su A. P. susitiko pirmą kartą, jis jo paklausė, kiek jam metų, jis pasakė, kad 17, daugiau jis nieko jo neklausė. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi (VIII t., b.l. 122-123).

Šiuos parodymus E. R. patvirtino 2017 m. kovo 10 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (VIII t., b.l. 125-127).

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. kovo 8 d. jam paskambino A. P.. Kai susitiko, jis pasiūlė užsidirbti pinigų. Kokią pinigų sumą užsidirbs jam nesakė, tačiau pasakė, ką reikės daryti. Kalbėjo, kad reikės apiplėšti autobusiuką. Jis sutiko. Su kuo važiuos, taip pat nesakė. Kitą dieną pamatė ir A. M., jį matė pirmą kartą. Važiuojant į Ukmergę sakė, kad reikės su lipnia juosta surišti vairuotojo rankas, o A. M. pagrasins. Iš kur gavo lipnią juostą, neatsimena. Lipnią juostelę jis nupirko, A. P. davė 2 eurus. Bendrai visi kalbėjosi, kas ką darys. Kad ginklas netikras, sakė bevažiuojant. Žinojo, kad bus paimtas termovizorius, nesigilino, kas užsakė. Sakė, kad viskas bus per pusę, tada vertės nežinojo. Tikėjosi gauti apie 1000 Eur. Jis buvo su kapišonu, veido neslėpė. Mašina buvo A. P., markės neatsimena. Su kurjeriu telefonu kalbėjo A. M. ir A. P.. Ukmergėje kartu nusprendė nieko nedaryti. A. M. kalbėjo su kurjeriu ir jie visi ieškojo kitos vietos. Kitą vietą visi nusprendė. Jam pinigus turėjo sumokėti pardavus prekę. Labai gailisi, gyveno ramiai, nežino, kodėl šovė tokia mintis. Dirbo nelegaliai, užsidirbo pakankamai. Turi draugę, mamą. Sutiko, nes reikėjo pinigų, tada buvo sumažėję darbo, niekas jokio spaudimo jam nedarė.

2017 m. sausio 11 d. įvykio vietos - automobilio „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Urnėžių I k., Pivonijos sen., Ukmergės r., Žuklių k., Pivonijos sen., Ukmergės r. (atviros vietovės ir važiuojamo kelio dalies), apžiūros protokole konstatuota, kad automobilis stovi autobusų stotelėje, kuri yra automagistralėje A2 ties Krikštėnų k., Pivonijos sen., Ukmergės r. Atidarius vairuotojo pusės dureles, tarp sėdynių, ant žemės, padėta kuprinė „ADIDAS“, priklausanti nukentėjusiajam. Ant automobilio priekinės panelės sudėti įvairūs dokumentai, taip pat priklausantys nukentėjusiajam. Nuo vairuotojo ir keleivio sėdynių paimti kvapų pėdsakai. Taip pat paimtas ir foninis automobilio kvapo pėdsakas. Visi trys kvapų pėdsakai įdėti ir supakuoti stikliniuose indeliuose. Nuo bėgių svirties rankenos paimta nuoplova su galimai biologiniais pėdsakais, supakuota į voką Nr. 1. Atidarius galines automobilio dureles, matomos sudėtos įvairių siuntų dėžės. Tarp dėžių rasti ir paimti juodos spalvos marškinėliai, kurie įpakuoti į voką Nr. 2. Toliau apžiūra tęsiama Urnėdžių I k., automagistralėje Panevėžys - Vilnius, nuo posūkio Gailiūnai 2,3 km, koordinatės 55.124948, 24.819238 (WGS). Kairės pusės kelkraštyje matoma provėža ir pėdsakai, užfiksuota. Toliau apžiūra tęsiama Žuklių k., Ežero g. 1A esančioje sodyboje. Joje matomos provėžos, kurios užfiksuotos. Toliau apžiūros Ežero gatvės sankirta su keliu, vedančiu link Žimajų g. Jurdonių k., koordinatės 55.138926, 24.759327 (WGS). Kelkraštyje matomos provėžos, kurios taip pat užfiksuotos. (I t., b.l. 52-55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 11 d. liudytojas (nukentėjusysis) A. M. apklausos metu parodė, kad jis dirba UAB „VP Servisa“ vairuotoju-ekspeditoriumi, t.y. yra „Venipak“ kurjeris. 2017 m. sausio 10 d. jis turėjo pristatyti siuntą A. V. adresu Klevų-Beržų g., Krikštėnų k., Ukmergės r. Siuntos siuntėjas buvo UAB „Valrima“, o gavėjas - A. V.. Minėta siunta buvo apie 40 cm ilgio, 30 cm pločio, 20 cm. aukščio, supakuota juodame plastikiniame maiše. Ant siuntos buvo tik užklijuotas lipdukas, kuriame buvo nurodytas siuntėjas ir gavėjas, taip pat siuntos kodas, kurio neatsimena. Už siuntą pinigai nebuvo sumokėti, todėl už siuntą jis turėjo paimti 5800 eurų. Dieną prieš, minėtos siuntos nepristatė, nes nesulaukė siuntos gavėjo. Dieną prieš tai siuntos gavėjui skambino numeriu 869035543 apie keturis kartus, tačiau vis išgirsdavo: „Važiuoju, važiuoju“. 2017 m. sausio 11 d. 5.30 val. jis atvyko į savo darbovietės ofisą, kuris yra Metalo g. 3, Utenoje, ir pradėjo darbą. Siuntas nuo rugsėjo mėnesio vežiojo automobiliu „Mercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apie 11.00 val. jis jau buvo Ukmergės rajone. Kaip tik tuo metu į darbo numerį 86146722 paskambino siuntos gavėjas, kurio telefono numeris buvo 869035543. Telefono ragelyje išgirdo vyrišką balsą, su kuriuo kalbėjo vakar. Vyriškis jam pasakė: „Aš dėl vakar dienos siuntinio. Kada jūs siuntinį man atvešit?“ Jis vyriškiui atsakė: „Po pietų“, tuomet vyriškis pasakė: „Informuokite iš anksto prieš atvežant siuntą“. Baigęs pokalbį jis vežiojo siuntas toliau. Apie 14.30 val. būdamas Pašilės mikrorajone jis paskambino vėl minėtam vyriškiui ir pasakė: „Už 30 minučių ketinu atvežti siuntą“, vyriškis pasakė: „Važiuok link Gailiūnų, nes mes ten medžius pjaunam“. Kalbėdamas su vyriškiu telefonu negirdėjo jokių išskirtinių pašalinių garsų ar balsų, vyriškio balso tonas buvo ramus. 14.45 val. iš Pašilės mikrorajono, tikslaus adreso neatsimena, nuo „Stansefabriken“ važiavo link magistralės pro Vaitkuškio kaimą, nes ketino pristatyti minėtą siuntą A. V.. Po to nuo magistralės nusuko į Gailiūnų posūkį ir vėl paskambino numeriu 869035543, nes norėjo pasitikslinti siuntos pristatymo vietą. Jam atsiliepė vėl tas pats vyriškis, kuris pasakė: „Važiuok tiesiai prie kelio pamatysi darbininkus“. 15.05 val. šalikėje pastebėjo dirbančius vyriškius, ką minėti vyriškiai darė šiuo metu neatsimena. Vienas iš vyriškių buvo užsidengęs veidą, kaip su kauke, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsiais drabužiais, daugiau jo požymių neįsidėmėjo. Kitas vyriškis buvo apie 30 metų, apie 175 cm, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido, trumpais šviesiais plaukais, be barzdos ir ūsų, vilkėjo šviesiai ruda verstos odos striuke. Jam kilo įtarimas, kodėl vienas iš vyriškių yra su kauke, tačiau pagalvojo, kad yra šalta dirbti, nes buvo šalta diena. Vyriškiai buvo be automobilio. Jis automobilį pastatė kelkraštyje, tačiau iš automobilio nelipo. Atsidarė langą ir vyriškių paklausė: „Ar jūs laukiate siuntos“. Vyriškis apvaliu veidu priėjo prie o jo automobilio, taip pat paskui jį priėjo ir kitas vyriškis. Vyriškis apvaliu veidu pasakė: „Taip mes laukiame siuntos.“ Kadangi siunta buvo neapmokėta, jis pradėjo pildyti pinigų paėmimo čekį. Baigus pildyt čekį (užtruko iki 2 minučių) atsisuko į minėtus vyriškius. Atsisukęs pamatė, kad vyriškis, kurio veidas buvo uždengtas, į jį laiko nukreipęs juodos spalvos šaunamąjį ginklą, kuris jam buvo panašus į pistoletą. Vyriškis laikantis ginklą jam pasakė: „Nesipriešink ir viskas bus gerai. Lipam iš automobilio“. Jis išsigando, nes nežinojo ginklas tikras ar ne, todėl jis išlipo iš automobilio. Vyriškis su ginklu jį nusivedė prie automobilio galo, o apvalaus veido vyriškis sėdo už jo automobilio vairo. Vyriškis su ginklu atidarė galines automobilio duris, po to laikydamas nukreiptą ginklą į jį apvyniojo jam rankas lipnia juosta, t. y. jo rankos buvo surištos priekyje ir ties riešais apvyniotos lipnia juosta. Visą tą laiką vyriškis iš rankos nepaleido ginklo. Po to jie abu įlipo į automobilio vidų. Jis atsirėmė į automobilyje esančias dėžes. Tuo metu pajautė kaip automobilis pajudėjo iš vietos (tiesiai). Su juo buvęs vyriškis jam ant pakaušio uždėjo savo kairę ranką (delną) ir jo galvą lenkė link automobilio grindų ir sakė: „Nežiūrėk“. Kadangi važiuojant automobilyje labai kratė, jis netrukus jo galvą paleido. Tuomet vyriškis apkraustė jo striukes kišenes. Iš dešinės pusės viršutinės kišenės ištraukė už siuntas gautus pinigus, kurių buvo 686,39 eurai. Iš kairės pusės viršutinės kišenės ištraukė piniginę. Jo piniginėje pinigų nebuvo, todėl vyriškis piniginę jam įdėjo atgal į kišenę. Tik prieš tai pažiūrėjo į jo asmens tapatybės kortelę. Po to praplėšė automobilyje buvusias kitas siuntas, vienoje iš dėžių buvo sudėti drabužiai. Tada vyriškis juodos spalvos megztinį uždėjo jam ant galvos. Po poros minučių jis pajuto, kaip automobilis pasuko į dešinę pusę, po to dar važiavo apie penkias minutes, kol automobilis sustojo. Vyriškis buvęs su juo pasakė: „Tave čia ras žmonės“ ir išlėkė iš automobilio užtrenkdamas automobilio duris. Po to jis nuo veido nusiėmė megztinį ir bandė atsirišti rankas. Rankas atsirišo po minutės, tada išgirdo, kaip užsikūrė kitas automobilis ir nuvažiavo. Jo automobilio variklis, kiek atsimena buvo išjungtas, o nuvažiuojančio automobilio variklis nedirbo tyliai. Jo manymu, tai galėjo būti dyzelinu varomas automobilis. Nuvažiavus tam kitam automobiliui (praėjus apie 3 sekundes) jis iš vidaus atsirakino automobilio duris ir išlipo iš automobilio. Išlipęs iškart sėdo į vairuotojo pusę. Įlipęs pastebėjo, kad ant keleivio sėdynės nėra siuntos skirtos A. V., taip pat dar kelių siuntinių, kurie buvo automobilio salone. Taip pat pastebėjo, kad nėra jo mobilaus ryšio telefono „Samsung S4“. Daugiau nepastebėjo, kad jam ar įmonei priklausantys daiktai būtų buvę dingę. Spynelėje pamatė likusius automobilio raktus, todėl užsikūręs automobilį bandė rasti kelią link magistralės. Taip pat tuo metu važiuodamas automobilyje, paėmė skanerį „Intermec“ su integruotu telefonu, kurio numeris 861467622, ir paskambino pagalbos telefonu. Įvykio metu iš jo buvo pagrobtas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas, kurio turtinė vertė 200 eurų, ir SIM kortelė, kurios turtinė vertė 2 eurai. Viso įvykio metu jam buvo padaryta 202 eurų turtinė žala. Įvykio metu nepažįstami vyriškiai jo nemušė, todėl jokio skausmo nepatyrė (I t., b.l. 67-69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas (nukentėjusysis) A. B. parodė, kad 2016 m. gruodžio pabaigoje interneto svetainėje www.skelbiu.lt buvo patalpinęs skelbimą, kad parduoda termovizorių „Pulsar“. Tai yra prietaisas, skirtas naktinei medžioklei. Kainos skelbime nebuvo nurodęs. Į skelbimą buvo atsiliepę keli žmones, bet termovizoriaus nepirko. 2017 m. vasario 7 d. apie 14.30 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino iš Nr. 8-630-99226 ir pasiteiravo dėl termovizoriaus. Su jam skambinusiu žmogumi susitarė susitikti Vilniuje, Įsruties g. Apie 17.00 val. susitiko su potencialiu pirkėju, kuris jam skambino iš nurodyto tel. Nr. Tai buvo vyriškis apie 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų. Buvo apsirengęs tamsiais rūbais, kalbėjo lietuviškai be akcento. Daugiau jo požymių neįsidėmėjo. Pamatęs, galėtų atpažinti. Su šio vyriškiu užėjo į Įsruties g. 26 namo laiptinę, kurioje yra ir jo butas. Jis pats pasiūlė užeiti į laiptinę, kad nešalti lauke. Būdamas laiptinėje, jis padavė vyriškiai termovizorių, nes jis norėjo apžiūrėti, o pats tuo tarpu šiek tiek nukreipė nuo jo žvilgsnį, norėjo išimti iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Tuo momentu, kai jis nukreipė žvilgsnį, nurodytas vyriškis sudavė jam du smūgius į dešinės pusės veido sritį ir negrąžinęs jam termovizoriaus, pasišalino. Jis nubėgo Įsruties gatvės kryptimi. Jokių kitų šio vyriškio duomenų jis neturi, matė jį pirmą kartą, savo vardo jam nepasakė. Nuo smūgių jis pajuto fizinį skausmą, jam skaudėjo. Jam buvo policijos išduota užduotis nueiti pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai, tačiau jis nenuvyko, nes neturėjo laiko. Bet po tų dviejų smūgių buvo patinęs dešinės pusės žandas. Medicininės pagalbos jis dėl to niekur nesikreipė. Nukentėjusysis gali savo pagrobtą termovizorių atpažinti, kadangi jis turėjo išskirtinį požymį - ant korpuso, po numeriu, iš dešinės pusės, jis turėjo gamyklinę kaip "gyslelę". Pagal šį požymį galėtų jį atpažint. Jo pagrobtas termovizorius buvo dėkle, tačiau be priedų, dėkle buvo tik termovizorius, nebuvo jokių laidų ar kitų daiktų. Jo pagrobto termovizoriaus vertė yra 3400 Eurų. Įsigijimo kvito nėra išsaugojęs, tačiau dėl jo kainos yra tikras (I t., b.l. 178, 180).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, kad jis dirba UAB „VENIPAK LIETUVA“ kokybės koordinatoriumi. 2017 m. sausio 11 d. buvo apiplėštas jų kurjeris A. M.. Plėšimo metu iš A. M. buvo pagrobtos trys pristatomos siuntos: siunta Nr. 013738817 (klientas UAB „VALRIMA“), kurioje buvo du termovizoriai, bendros 5530,00 Eurų vertės, siunta Nr. 013756136 (klientas UAB „TECHLINTA“), kurioje buvo įrankis galvijų svaiginimui ir mėsininko peiliai, bendros 453,83 Eurų vertės, ir siunta Nr. 013759487 (klientas UAB „BLASTERA“), kurioje buvo magnetas EL-II - 1 vnt., magnetas SLL - 2 vnt., membranos SLL - 3 vnt., bendros 67,40 Eurų vertės. Taip pat buvo pagrobti kurjerio A. M. surinkti grynieji pinigai už pristatytas siuntas - 686,39 Eurai. UAB „VALRIMA“, UAB „TECHLINTA“, UAB „BLASTERA“ yra jų sutartiniai klientai, su kuriais UAB „VENIPAK LIETUVA“ pasirašė sutartis, pagal kurias teikia šioms bendrovėms siuntų vežimo paslaugas. Šiose sutartyse yra numatyta, kad UAB „VENIPAK LIETUVA“ atsako už siuntų neišsaugojimą. Tai reiškia, kad kai siuntos patenka į jų sistemą, jie tampa už jas atsakingi, pervežimo metu jie yra siuntų savininkai. Kai įvyko nusikaltimas, jie, nelaukdami sprendimų iš draudimo, nusprendė atsiskaityti su klientais, kadangi jiems yra svarbu išlaikyti klientą. Todėl UAB „TECHLINTA“ ir UAB „BLASTERA“ jie padarė atitinkamo dydžio nuolaidas paslaugų teikimui (453,83 Eurų ir 67,40 Eurų), o AB „Lietuvos draudimas“, su kuriuo turi pasirašę draudimo sutartį, jiems vėliau tuos pinigus atlygino. UAB „VALRIMA“ padarytą turtinę žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ne visą sumą. Jiems dar reikės sumokėti 300 Eurų UAB „VALRIMA“. Tokiu būdu dėl įvykdyto nusikaltimo UAB „VENIPAK LIETUVA“ patyrė 686,39 Eur tiesioginę turtinę žalą dėl pagrobtų grynųjų pinigų iš kurjerio A. M. bei 300 Eur netiesioginę turtinę žalą dėl to, kad reikia atsiskaityti su klientu. Šiai dienai su klientais yra beveik atsiskaityta, tik liko išmokėti UAB „VALRIMA“ 300 Eur, tai bus padaryta kitą mėnesį. Kiti klientai jokių materialinių pretenzijų neturi, su jais atsiskaityta. (I t., b.l. 76).

Byloje nustatyta, kad A. P. sugalvojo ir parengė nusikaltimo planą, organizavo šio plano įgyvendinimą, tuo tikslu įtraukė į nusikaltimą savo pažįstamus A. M. ir J. Š.. Pastarieji su pasiūlymu sutiko, patys apie rengiamą nusikaltimą iki tol nežinojo ir jo neplanavo. A. P. pats teismo posėdžio metu nurodė, kad sugalvojo kokį nusikaltimą padarys, užsakė termovizorius, pasirūpino netikru ginklu, lipnia juosta, telefonais, jų kortelėmis, automobiliu bei užtikrino, kad realizuos pagrobtą turtą, o po nusikaltimo iš dalies atsiskaitė su A. M. ir J. Š.. Jis taip pat paskirstė vaidmenis, kuriuos turėjo atlikti atskiri organizuotos grupės nariai, t.y. nusprendė, kas turės ginklą, kas suriš rankas, pats laukė su automobiliu, kad juos po nusikaltimo paimtų. Taigi akivaizdu, kad A. P. paskirstė vaidmenis grupės nariams, davė nurodymus, savo lėšomis parūpino priemones, reikalingas nusikaltimui daryti ir apsaugoti nuo veikos išaiškinimo, koordinavo grupės narių veiksmus, stebėjo aplinką, informavo apie kliūtis, kurios gali sutrukdyti sumanytam nusikaltimui padaryti, sprendė, kaip pasidalins uždirbtus pinigus, t. y. veikė kaip grupės organizatorius, net nerealizavęs pagrobto turto iš dalies atsiskaitė už nusikaltimo padarymą su organizuotos grupės nariais. Tai iš dalies patvirtina telekomunikacijų tinklais užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad aktyviausias iš bendrininkų ir pagrindinis buvo A. P.. Pažymėtina, kad nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas ir įvykdytas pagal numatytą schemą, dėl jo įvykdymo buvo iš anksto susitarta, jo įvykdymą visi grupės nariai aptarė iš anksto, pirmą dieną nepavykus, kitai dienai ruošėsi kartu apžiūrėdami tinkamą nusikaltimo įvykdymui vietą, naudojo sunkiai atsekamus telefonus. Visa tai rodo aukštą pasirengimo lygį ir organizuotumą. Visi grupės nariai buvo iš anksto susitarę ir suderinę savo tarpusavio veiksmus, žinojo, kas ir ką turi daryti. Nusikaltimo metu kiekvienas iš kaltinamųjų atliko skirtingus, tačiau suderintus ir bendram tikslui pasiekti būtinus veiksmus. BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad organizuota grupė gali būti suburta daryti ir vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, todėl atmestini gynėjų teiginiai, kad organizuotai grupei privalomas požymis yra sistemingas nusikalstamų veikų darymas, nuolatinių narių buvimas. Tai, kad patys bendrininkai galėjo nesuprasti, jog veikia organizuotoje grupėje nereiškia, kad jie taip neveikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamieji plėšimą įvykdė veikdami organizuotoje grupėje ir nėra pagrindo jų veiksmus perkvalifikuoti į švelnesnę atsakomybę numatantį straipsnį.

Dėl šaudmenų laikymo J. Š. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nežino, kieno šaudmenys buvo rasti. Tose patalpose, kur buvo rasti šaudmenys, be J. Š. dar gyvena jo motina, sesuo ir brolis. Tose patalpose seniau buvo kareivinės, todėl galėjo būti nuo seno užsilikę šovinių, kurių jis nėra matęs.

Nagrinėjamu atveju A. M. anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, šiuo metu mokosi, dirba, atlygino dalį padarytos žalos, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailisi, yra jaunas, charakterizuojamas pakankamai gerai, po nusikaltimų padarymo daugiau pažeidimų nepadarė, turi šeimą, susijęs tvirtais socialiniais ryšiais, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, su nukentėjusiaisiais beveik visiškai yra atsiskaityta, jis nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. buvo suimtas. Visos šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinės, o nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo rodo, kad jis stengiasi pasitaisyti ir ateityje daugiau nusikaltimų nedarys, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas A. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį teismas sprendžia, kad bausmės vykdymas turi būti atidėtas maksimaliam trijų metų terminui, nustatant įpareigojimus ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį.

Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, charakterizuojamas pakankamai gerai, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitose neįrašytas, dirba, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 ir 3 dalys).