Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-9-312/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-2786-1035/2017Nutartis · 2017-10-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. N1-31-880/2018Nuosprendis · 2018-01-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. T-181-880/2018Nutartis · 2018-03-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2018-05-03Vilniaus apygardos teismas
  5. T-1266-506/2018Nutartis · 2018-12-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-07Vilniaus apygardos teismas
  7. T-199-880/2019Nutartis · 2019-03-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
1S-9-312/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01721-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
J. Š.
Kategorijos

Skundas Nr. 1S-9-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01721-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 3.12 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2019 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. Š. (J. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-223 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-223 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. Š.. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad J. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nėra pagrindo konstatuoti, kad: pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals; kad jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai – nuteistasis atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė ir nėra objektyvių duomenų teigti, kad nuteistasis visuomenei nebepavojingas – ir jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

2. Skundu nuteistasis J. Š. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. Skunde nurodoma, kad jo pareiškėjas jau ilgai atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, tačiau ir laisvėje gyvenantys asmenys per ilgą laiko tarpą padaro administracinių nusižengimų. Jis baustas už rūkymą, tačiau nuobaudą apskundė, be to, Vilniaus pataisos namuose nėra įrengtos rūkymo vietos. Taip pat J. Š. baustas už tai, kad nesikėlė į nurodytą būrį. Tačiau 2-3 būriuose gyvena neturintys jokių vertybių žmonės, teisti už pedofiliją, prievartavimą ir kitus nusikaltimus. Skunde nuteistasis mano, jog jei žmogus planuotų toliau daryti nusikaltimus, tai juos darytų pataisos namuose. Tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė nutarimą dėl jo paleidimo iš pataisos įstaigos parodo, jog jis nepasižymi blogu elgesiu. Jei jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, jis galėtų įrodyti, jog padarė išvadas ir išmoko vertinti laisvę. Nuteistajam likusi bausmės dalis yra mažesnė nei pusė metų. Nuteistasis turi darbą, šeimą ir namus, yra motyvuotas dirbti, kad galėtų kurti šeimą, o teismo išvada, jog jam gali kilti sunkumų nuvykti į darbą, nepagrįsta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Š. skundas atmestinas.

5. Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, J. Š. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme ir J. Š. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7. Bausmės pradžia: 2017 m. kovo 9 d.

8. Bausmės pabaiga: 2019 m. birželio 9 d.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

10. Nuteistasis J. Š. 1/3 dalį bausmės atliko 2017 m. gruodžio 9 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pateikęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, vykdė socialinės reabilitacijos priemones. Taip pat BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus J. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (68 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Kaip jau minėta, atlikus J. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (68 balai, iš kurių statiniai sudaro – 35 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai – 33 balai (yra galimybė sumažinti)). Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nors nuteistajam Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime paskirtos 3 nuobaudos jau negaliojo, jam visai nesenai buvo paskirtos dvi nuobaudos: 2018 m. rugsėjo 14 d. (asmens b. l. 122) ir 2018 m. spalio 23 d. (asmens b. l. 141) Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimais, jau po 2018 m. rugsėjo 14 d. nuobaudos paskyrimo 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 30 d. paaiškinimais J. Š. nesutiko eiti į jam paskirtą būrį. Be to, 2018 m. spalio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-187 nurodyta, jog J. Š. problemų sprendimo įgūdžiai suprastėja jį frustruojančiose situacijose, tada jam sunku atpažinti kylančias problemas, tinkamai interpretuoti socialines situacijas, numatyti neigiamas jo elgesio pasekmes sau bei kitiems, o minėtos aplinkybės daro neigiamą įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai ateityje. Nuteistojo emocinės problemos (emocijų slopinimas, savo vertės, galios palaikymas nusikalstamu elgesiu), jų nesprendžiant, ateityje didintų riziką nusikalsti. Nuteistasis dalyvavo 2 iš privalomų 10 psichokorekciniuose bendravimo grupės užsiėmimuose. Minėtoje išvadoje daryta išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog J. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir jis turi galiojančių nuobaudų, jis šiuo metu neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes (neturėdamas galiojančių nuobaudų J. Š. nesenai buvo baustas net du kartus, turėdamas emocinių ir socialinių situacijų modeliavimo sunkumų, dalyvavo tik 2 iš privalomų 10 psichokorekcinių bendravimo grupės užsiėmimų), konstatuotina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Ši aplinkybė nesuteikia teismui pagrindo svarstyti kitų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kadangi asmuo neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų šio instituto taikymo sąlygų. Atsisakymas svarstyti kitas aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad teismas yra šališkas. Įstatyme numatytų imperatyvių sąlygų neatitikimas užkerta kelią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl materialiųjų sąlygų svarstymas būtų beprasmis ir sprendimo nekeistų.

13. Pažymėtina, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, naudojant OAsys metodiką, vyksta atliekant kompleksinius veiksmus, t. y. tiek vertinant nuteistojo asmens bylos duomenis, tiek su nuteistuoju bendraujant psichologui bei būrio viršininkui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu J. Š. bendravo ne itin noriai, nepaklaustas nekalbėjo. Tai reiškia, kad asmuo pats nerodė susidomėjimo atliekamu vertinimu. Nors J. Š. teigia, kad tai, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė nutarimą dėl jo paleidimo iš pataisos įstaigos parodo, jog jis nepasižymi blogu elgesiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog net du komisijos nariai siūlė jam netaikyti lygtinio paleidimo, tame tarpe, ir Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Taip pat J. Š. skunde teigė, jog buvo baustas už tai, kad nesikėlė į nurodytą būrį, kadangi nurodytuose būriuose gyvena neturintys jokių vertybių žmonės, tačiau iš asmens bylos duomenų matyti, jog tokių motyvų bei motyvų apie grėsmes sau naujajame būryje jis nenurodė savo paaiškinimuose. Taip pat asmens byloje yra pažyma, jog nėra duomenų, kad J. Š. gyvybei ar sveikatai grėstų pavojus 3-jame būryje. Aptariamas drausmės pažeidimas ir jo pobūdis galimai patvirtina 2018 m. spalio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-187 įvardintą nuteistojo polinkį palaikyti galią savo elgesiu, prieštaraujančiu nustatytoms taisyklėms. Kitos skunde nurodytos aplinkybės (jog J. Š. likusi bausmės dalis yra mažesnė nei pusė metų, jis turi darbą, šeimą ir namus, yra motyvuotas dirbti, jam nekiltų sunkumų nuvykti į darbą) taip pat nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. Š. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, šio instituto taikymas yra negalimas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. Š. (J. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė