Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-11-13 nutarimo Nr. 59-223 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. Š. (J. Š.) (toliau ir – nuteistasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2018-11-13 priėmė nutarimą Nr. 59-223 taikyti J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

J. Š. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018-01-29 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 3 dalyje; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvejų metų laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistajam bausmės pradžia 2017-03-09, bausmės pabaiga 2019-06-09, 1/3 dalį bausmės atliko 2017-12-09; neatliktos bausmės dalis 2018-11-08 yra septyni mėnesiai viena diena.

Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018-11-08 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-42 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Nutarime taip pat nurodoma, kad J. Š. pristatomas pirmą kartą, jis anksčiau teistas keturis kartus. Pirmą kartą nusikalto būdamas 18 metų, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi; nusikaltimai sunkėja, yra nusikaltimų modelis. Nusikaltimą padarė kartu su bendrininkais organizuotoje grupėje, be to – atlikdamas laisvės apribojimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

Pasak socialinio tyrimo išvados, J. Š. iki nuteisimo dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”, turi 10 klasių išsilavinimą, mokosi 11 klasėje. Lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)”, ketina gyventi (duomenys neskelbtini) Širvintų r. sav. pas motiną L. Š..

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

J. Š. tik iš dalies atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, jis atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertina ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jos pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, turimus teistumus, praeityje taikytą lygtinį paleidimą. BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog iš bausmės paskirčių dvi yra šios – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, nuteistojo asmens byla nustatė, kad J. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį sunkų nusikaltimą (plėšimas), kuris kvalifikuojamas kaip itin pavojingas visuomenei. Pažymėtina, kad kaltę dėl padarytos veikos nuteistasis pripažino, gailisi, tačiau nusikalto laisvės apribojimo bausmės metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, anksčiau buvo teistas keturis kartus, nuosprendžiu jam buvo skirta tik nežymiai didesnė už sankcijos minimumą bausmė.

Nuteistasis nevedęs, palaiko artimus ryšius su tėvais, seserimis, yra lankomas, bendrauja telefonu.

Kaip neabejotinai teigiamus faktorius teismas vertina tai, jog J. Š. bausmę nuo 2018-04-12 atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, nuo 2018-04-27 iki 2018-06-15 – kassavaitiniuose psichokorekcinės bendravimo grupės užsiėmimuose, 2018-06-21 – viktorinoje „Žinių klubas“, taip pat – tai – kad nuteistasis mokosi 11 klasėje, kad nuo 2018-06-20 iki 2018-09-14 dirbo už pataisos įstaigos ribų be sargybos ir palydos.

Vertinant nuteistojo asmens bylos duomenis nustatyta, kad nuteistasis į pataisos namus atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, ten jis buvo tris kartus baustas, bet nuobaudos jau nebegalioja. Tačiau ir Vilniaus pataisos namuose jis buvo du kartus baustas, šios nuobaudos tebegalioja, jis nė karto neskatintas.

Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. Š. ne visiškai atitinka lygtinio paleidimo pagrindą – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir nors pastebimos šios rizikos mažėjimo tendencijos, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka, o jos įvertinime iš 68 net 33 balai yra dinaminiai, tai yra, jie gali keistis. Teismas atkreipia dėmesį, kad J. Š., lygtinai paleistas, ketina gyventi pas motiną Širvintų rajone, o jo pasirinkta galima darbo vieta yra bendrovėje, kuri registruota Vilniuje, jį ketinama įdarbinti pagalbiniu darbininku. Iš to sektų išvada, kad J. Š. gali kilti didelių sunkumų laikytis komisijos siūlomų įpareigojimų neišeiti iš namų tam tikru laiku ir dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės, periodiškai užsiimdavo veikla, susijusia su nusikalstamumu; ir pats nuteistasis pripažįsta, kad tai vienas veiksnių, sąlygojančių nusikalstamumą. J. Š. nurodo, kad ankstesnį smurtinį nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, teismas jam uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tačiau neigia žalingą alkoholio vartojimą ir dėl jo kylančias problemas, o tai leidžia teigti, kad alkoholio vartojimas didintų pakartotinio nusikalstamumo riziką. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas išvadai, jog faktoriai, sulaikantys nuo naujų nusikaltimų, J. Š. laisvėje nėra pakankamai apibrėžti.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į socialinio tyrimo išvadoje pažymėtą J. Š. emocinę gerovę – prastą saviveiksmingumą, žemą savivertę, savo galios ir savivaizdžio palaikymą per įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų įveikimą neteisėtu, betarpišku elgesiu siekiant greito norų, poreikių patenkinimo. Išvadoje nurodyta, kad emocijų slopinimas, savo vertės, galios palaikymas neteisėtu elgesiu yra nuteistojo problemos, kurių nesprendimas didintų riziką ateityje nusikalsti.

Teismas pažymi ir aplinkybę, kad J. Š. kartą jau nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė ankstesnės gana švelnios bausmės atlikimo metu.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju J. Š. atlikta bausmės dalis nėra tokia, kad ją galima būtų laikyti pakankama. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, leidžianti manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo tam tikrą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Patikrinęs byloje esančius aukščiau nurodytus duomenis teismas daro išvadą, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Nurodytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad J. Š. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Teismas daro išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės paskirties bei teisingumo principo įgyvendinimo, nes bausmės tikslai šiai dienai dar nėra pasiekti, ir nėra objektyvių duomenų teigti, kad nuteistasis visuomenei nebepavojingas ir jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl komisijos nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2018-11-13 nutarimą Nr. 59-223 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. Š. (J. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.