Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų P. J. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saugus greitis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“, prašymą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugus greitis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. G., J. J., P. J., M. G., V. T., D. L., R. A., S. B., civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugus greitis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., V. Z. ir G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Saugus greitis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Gudara“, kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovės BUAB „Saugus greitis“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Nurodė šiuos prašymo argumentus:BUAB „Saugus greitis“ 2015 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nutarė įpareigoti administratorę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti UAB „Saugus greitis“ bankrotą tyčiniu. Administratorė iš atsakovės balanso nustatė, bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai įmonė turėjo turto už 139 641 Lt (40 442,82 Eur) o įsipareigojimų – už 148 772 Lt (43 087,34 Eur). Iš Finansinių tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvados N. 5 – 2/126 duomenų nustatė, jog UAB „Saugus greitis“ apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnio nuostatomis. Bankroto administratorė iš atsakovės perduotų dokumentų nustatė, jog buvę akcininkai P. J. ir J. J. 2013 m. gruodžio 9 d. perleido turimas bendrovės akcijas R. Z.. Akcijų prikimo–pardavimo momentu atsakovė jau buvo nemoki, jai buvo pareikšta nemažai pretenzijų dėl prievolių nevykdymo, dėl nemokamo darbo užmokesčio. Taigi, bendrovės akcininkai P. J. ir J. J., parduodami akcijas R. Z., žinojo apie bendrovei gresiančius finansinius sunkumus, įsipareigojimus ir apie kreditorių ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš Specialisto ataskaitos administratorė nustatė, kad didelė dalis transporto priemonių, kurios priklausė UAB „Saugus greitis“ buvo perleistos UAB DrivingEd, kurios akcininkas ir direktorius yra J. J.. UAB DrivingEd nuo 2012 metų birželio mėnesio iš UAB „Saugus greitis“ neva įsigijo 2 transporto priemones ir pasirašė tariamas automobilio nuomos sutartis, kurių pagrindu išnuomojo įsigytas transporto priemones UAB „Saugus greitis“ už 500,00 Lt / 1 mėn. ir šia suma vienašaliu įskaitymu UAB DrivingEd dengė įsigijimo kainą. Iš darbuotojų paaiškinimų administratorė sužinojo, jog bendrovėje nebuvo naudojamos UAB DrivingEd įsigytos ir atsakovei išnuomotos transporto priemonės, kadangi 2010–2013 metais bendrovė lizingo būdu buvo įsigijusi ir savo veikloje naudojo 5 transporto priemones.Paaiškėjus aplinkybei dėl lizingo būdu įsigytų transporto priemonių, administratorė nustatė, jog per 2011–2013 metus bendrovė atsiskaitė su keletu kreditorių, kurie buvo susiję, tačiau iki šiol nepavyksta gauti įrodymų, kadangi buvę bendrovės savininkai J. J., P. J. ir buvusi direktorė V. G. nėra perdavę dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsiskaitymus su „reikalingais“ kreditoriais. Pažymėjo ir tai, kad prieš parduodant akcijas, bendrovei jau esant nemokiai, J. J. buvo išmokėti dividendai 15 200 Lt. Dokumentų, kad buvo nuspręsta mokėti dividendus, nėra, taip pat negalėjo nustatyti, kokiu pagrindu ir kokia suma galėjo būti išmokėta akcininkams.Įrodinėjo, jog buvusių akcininkų ir vadovės V. G. veiksmai: turto perkėlimas į kitą bendrovę, be pagrindo mokėjimas dividendų akcininkams, žemesne nei rinkos kaina transporto priemonių pardavimas, buhalterinės apskaitos dokumentų ir bendrovei priklausančio turto neperdavimas ir galimas iššvaistymas bei pasisavinimas, atsiskaitymas su pasirinktais kreditoriais – tai ne UAB „Saugus greitis“ bankrotą lėmusi verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės direktorės ir akcininkų veiksmai, todėl UAB „Saugus greitis” bankrotas pripažintas tyčiniu (t. II, b. l. 34–36). Atsiliepimuose į prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys J. J., P. J. bei V. G., prašė administratorės pareikšto prašymo netenkinti (t. III, b. l. 68–72, 74–78; t. V, b. l. 162–167).Suinteresuoti asmenys V. Z. ir S. B. prašė pripažinti UAB „Saugus greitis“ bankrotą tyčiniu, kadangi 2013 m. rugpjūčio mėnesį įmonei priklausę mokomojo važiavimo automobiliai dingo, o įmonės savininkai ir vadovė pasisavino pinigus, skirtus darbuotojų darbo užmokesčiui. (t. III, b. l. 92–94).Pareiškėja bankroto administratorė pateikė teismui prašymą nenagrinėti prašymo dėl UAB „Saugus greitis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi buvusi įmonės vadovė ir akcininkai inicijavo buhalterinės apskaitos sutvarkymą ir neperduotus dokumentus pateikė administratorei, t. y. išnyko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyti pagrindai pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (t. IV, b. l. 32–33).Suinteresuoti asmenys D. L. ir V. T. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė UAB „Saugus greitis“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nes įmonė bankrutavo ne dėl verslo nesėkmių, o dėl tyčinių įmonės valdymo organų veiksmų, kuriais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, įmonėje buvo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, joms atlyginimus mokėdavo į rankas, joms nebuvo pateikti pasirašyti dokumentai apie tai, kad jos gauna darbo užmokestį už 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesius, buvusiai administratorei V. T. jau nedirbant UAB „Saugus greitis“ buvo surašytas 2013 m. gruodžio 12 d. pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį ji neva priėmė pinigus įmonės naudai už vairavimo kursus (t. V, b. l. 4–10, 14–22).Teismo posėdyje atsakovės administratorės atstovė nurodė, kad yra eilė tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose bei siūlė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu; šį prašymą palaikė suinteresuoti asmenys S. B. ir V. T., o suinteresuoti asmenys V. G., P. J. ir J. J. nesutiko su prašymu pripažinti UAB „Saugus greitis“ bankrotą tyčiniu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pripažino UAB „Saugus greitis“ bankrotą tyčiniu.Teismas nurodė šiuos motyvus:Teismas iš atsakovės buvusių darbuotojų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatė, kad UAB „Saugus greitis“ sunki finansinė padėtis susidarė 2013 metų viduryje. Iš darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščių nustatė, jog atlyginimai paskutinį kartą buvo sumokėti už 2013 metų rugsėjo mėnesį, po to buvo mokama tik atskiriems darbuotojams. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pirmasis kreipėsi įmonės darbuotojas G. A., nes jam nebuvo mokamas darbo užmokestis nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Tuo metu, kai darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis už 2013 spalio ir vėlesnius mėnesius, UAB „Saugus greitis“ mokėjo UAB DrivingEd už duomenų bazės tvarkymą, H. M. 2013 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais pagal sutartį už namo stogo rekonstrukcijos darbus, tačiau bankroto bylos įmonės vadovas neinicijavo. Konstatavo, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis).Teismas iš BUAB „Saugus greitis“ administratorės pateiktų paaiškinimų, FNTT Specialisto išvados ir duomenų apie atsiskaitymus tarp UAB „Saugus greitis“ ir UAB „Driving ED“ nustatė, kad UAB „Saugus greitis“ 2012 m. birželio 11 d. pardavė už 210 00 Lt UAB DrivingEd automobilį Opel Astra, o 2013 m. gegužės 9 d. už 19 000 Lt automobilį „Kia Ceed“, už kuriuos pardavėjai iš karto nebuvo sumokėta. Iki automobilio Opel Astra pardavimo UAB „Saugus greitis“ buvo sudaręs su UAB DrivingEd šio automobilio nuomos sutartį, už kurio nuomą privalėjo mokėti po 500 Lt per mėnesį. Taip pat UAB „Saugus greitis“ sudarė su UAB DrivingEd automobilio „Kia Ceed“ nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo šį automobilį, už kurio nuomą privalėjo mokėti po 500 Lt per mėnesį; nuomos mokestį UAB DrivingEd įskaitydavo į mokėtinas pagal automobilių pirkimo–pardavimo sutartis ir kitas sutartis. UAB „Saugus greitis“ nuo 2013 m. spalio mėnesio nesugebant mokėti darbo užmokesčio darbuotojams, UAB DrivingEd buvo skolinga už parduotus minimus automobilius. Galutinai su atsakove UAB DrivingEd atsiskaitė jau po bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, todėl teismas vertino, kad šie sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi, kadangi UAB „Saugus greitis“ negavo apmokėjimo už automobilius, susidarė ir nuolat didėjo jos skolos darbuotojams (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teismas iš FNTT Specialisto išvados nustatė, jog vykdant šį tyrimą tyrėjams nebuvo pateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai; iškėlus bankroto bylą atsakovei, bankroto administratorei nebuvo parduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai; UAB „Saugus greitis“ buvusi vadovė V. G. ir įmonės akcininkai inicijavo buhalterinės apskaitos sutvarkymą ir dokumentus administratorei perdavė tik 2015 m. gruodžio 15 d.; buvusi įmonės darbuotoja V. T. patvirtino aplinkybes, jog įmonės turtas nebuvo inventorizuojamas, nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Konstatavo, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su turto pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Tuo metu, kai UAB „Saugus greitis“ darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis už 2013 spalio ir vėlesnius mėn., UAB „Saugus greitis“ mokėjo: 1) H. M. už namo, kuris yra akcininko P. J. gyvenamasis namas, stogo rekonstrukcijos darbus; 2) 2 880 Lt už UAB DrivingEd duomenų bazės tvarkymą, nors tuo metu UAB DrivingEd pati buvo skolinga bendrovei UAB „Saugus greitis“ už parduotus automobilius ir UAB „Saugus greitis“ nereikalavo skolos iš UAB DrivingEd, bet ir nemokėdavo kitų savo skolų, o darydavo tarpusavio įskaitymus; 3) D. R. 800 Lt už konsultacijas. Kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, teismo vertinimu, apribojo ir 2013 m. rugpjūčio mėnesį išmokėti dividendai akcininkams J. J. ir P. J.. Konstatavo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). (t. VI, b. l. 126–139).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl administratoriaus prašymo argumentų ir darbuotojų paaiškinimų

Dėl atsiskaitymų eiliškumo

Dėl įmonei nenaudingų sandorių sudarymo

Dėl buhalterinės apskaitos netinkamo vedimo

Dėl verslo nesėkmės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad A. J. įmonės „Saugus greitis“ buvo pertvarkyta į UAB „Saugus greitis“, šis faktas įregistruotas nuo 2006 m. balandžio 21 d. UAB „Saugus greitis“ vadovai buvo: 1) laikotarpiu nuo 2006-04-21 iki 2012-02-21 – P. J., 2) laikotarpiu nuo 2012-02-21 ik 2013-12-18 – V. G., 3) laikotarpiu nuo 2013-12-18 iki 2014-06-04 – R. Z.; akcininkai buvo: 1) laikotarpiu nuo 2006-04-21 iki 2012-02-21 – P. J., 2) laikotarpiu nuo 2013-12-18 – R. Z. (t. VI, b. l. 175–176).Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad UAB DrivingEd įregistruota nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d.; šios įmonės vadovas yra J. J., akcininkai nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. liepos 28 d. J. J., nuo 2016 m, liepos 28 – D. J. (t. VI, b. l. 177)Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad BUAB „Saugus greitis” turėjo 10 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Iš P. J. ir R. Z. sudarytos 2013 m. gruodžio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad P. J. pardavė R. Z. 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (t. III, b. l. 30). Iš J. J. ir R. Z. sudarytos 2013 m. gruodžio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad P. J. pardavė R. Z. 9500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (t. III, b. l. 31).Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Saugus greitis“, administratore paskyrė UAB „Gudara“. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi pripažino UAB „Saugus greitis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.2015 m. sausio 9 d. vykusiame antrajame BUAB „Saugus greitis“ kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė įpareigoti administratorę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti UAB „Saugus greitis“ bankrotą tyčiniu (t. II, b. l. 34–36). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. Specialisto išvadoje „Dėl UAB „Saugus greitis“ ūkinės finansinės veiklos“ N. 5 – 2/126 (toliau – Specialisto išvada), nustatyta, kad UAB „Saugus greitis“ apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant BAĮ 4 straipsnio nuostatomis, todėl FNTT negalėjo iš dalies nustatyti UAB „Saugus greitis“ veiklos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat negalėjo nustatyti ar teisingai deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalomi mokėti mokesčiai, kokia verte transporto priemonės buvo apskaitytos, kokia jų likutinė vertė ir ar iš jų pardavimo bendrovė nepatyrė nuostolių. Taip pat šioje Išvadoje nustatyta, kad UAB DrivingEd, kurios akcininkas ir direktorius yra J. J., nuo 2012 metų birželio mėnesio iš UAB „Saugus greitis“ įsigijo 2 transporto priemones: OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė tariamas automobilio nuomos sutartis, pagal kurias UAB DrivingEd išnuomojo minėtas transporto priemones UAB „Saugus greitis“, už 500,00 Lt per mėnesį mokestį, ir kurį vienašaliu įskaitymu UAB DrivingEd dengė šių automobilių įsigijimo kainą, duomenų apie atsiskaitymus tarp UAB „Saugus greitis“ ir UAB DrivingEd nėra (t. III, b. l. 9-29, 32–51; t. IV, b. l. 93–111).Darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščių duomenimis, darbo užmokesčiai BUAB „Saugus greitis“ buvusiems darbuotojams paskutinį kartą buvo išmokėti už 2013 metų rugsėjo mėnesį, vėliau po to buvo mokama tik šiems darbuotojams: a) už spalio mėnesį iš kasos – T. B., D. R., L. N., J. G., b) 2013 m. gruodžio 19 d. pavedimu po 200 Lt – G. A. ir V. Z. (t. IV, b. l. 69–92).Laikotarpiu, kai darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis, UAB „Saugus greitis“ mokėjo už UAB DrivingEd už duomenų bazės tvarkymą (t. III, b. l. 33 , 35; t. IV b. l. 101), H. M., 2013 m. rugsėjo 12 d. sutarties pagrindu, 2013 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais sumokėta už akcininkui P. J. priklausiančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbus (t. IV, b. l. 69–92). Toliau teismas pasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentų.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. gavo apelianto J. J. papildomus rašytinius paaiškinimus bei naujus rašytinius įrodymus: sąskaitas faktūras už automobilio remontą bei draudimo polisus, kurias įrodinėja aplinkybes, jog atsakovė savo veikloje galėjo toliau naudoti automobilį „Opel Astra“ už 500 Lt / mėn. nuomos mokestį ir gauti naudą bei UAB „Saugus greitis“ netreikėjo rūpintis šio automobilio remonto ir draudimo išlaidomis. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos tik tada, jei jos neprieštarauja apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Apelianto J. J. pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas papildomais rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Apeliantas J. J. teigia jog naujų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, kadangi UAB DrivingEd nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir pateikti šių dokumentų negalėjo, taip pat jų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamojo sprendimo priėmimo. Susipažinus su papildomai pateiktais dokumentais matyti, kad pastarieji realiai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliantas J. J. yra UAB DrivingEd vadovas bei buvęs akcininkas, todėl visos nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, tame trape ir tarp UAB DrivingEd ir UAB „Saugus greitis“ susiklostę nuomos teisiniai santykiai jam buvo ir yra žinomi. Be to pirmosios instancijos teismo posėdžiuose Paulių ir J. J. atstovavo profesionali teisininkė, administratorė teikė į bylą dokumentus, susijusius su automobilių pardavimu ir nuoma, todėl suinteresuotiems asmenims, juolab UAB DrivingEd vadovui bei buvusiam akcininkui, taip pat nebuvo užkirstas kelias teikti įrodymus, reikšmingas bylos faktines aplinkybes pagrįsti arba paneigti. Kadangi nėra išimčių, sudarančių pagrindą naujus įrodymus priimti, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo priimti apelianto pateiktus sąskaitas faktūras už automobilio remontą bei draudimo polisus.

Dėl tyčinio bankroto

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010). Toliau teismas pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų tyčinio bankroto požymių egzistavimo / ne egzistavimo atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą kontekste.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. FNTT Specialisto išvadoje nustatytą aplinkybę, jog BUAB „Saugus greitis“ neturi finansinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 21 000 Lt gautą sumą už parduotą UAB DrivingEd automobilį „Opel Astra“, galima vertinti kaip netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą – įstatymų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, kadangi tokiu būdu sudaroma galimybė nuslėpti vykdytus sandorius ir kitą finansinę veiklą ir negalima įvertinti įmonės veiklos teisėtumo, tai sudaro kliūtis identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Taip pat netvarkingos BUAB „Saugus greitis“ finansinės atskaitomybės faktą įrodo aplinkybė, jog tik bankroto proceso eigoje, kuomet bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB „Saugus greitis“ akcininkai inicijavo buhalterinės apskaitos sutvarkymą ir neperduotus dokumentus pateikė administratorei. Iš suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktų paaiškinimų matyti, kad buvusios BUAB „Saugus greitis“ darbuotojos nuosekliai laikosi pozicijos, kad bankrutavusios įmonės veikloje buhalterinės apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015 m. balandžio 21 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Saugus greitis“ buhalterinė apskaita būtų vedama apgaulingai, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (nesant apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių), tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas UAB „Saugus greitis“ nebuvo užtikrintas ir padaryta išvada, jog buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai (t. IV, b. l. 3–26). Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog byloje nustatytas aplaidaus UAB „Saugus greitis“ buhalterinės apskaitos valdymo faktas pakankamas pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Saugus greitis“ ir UAB DrivingEd sudarė: a) 2012 m. birželio 7 d. automobilio „Opel Astra“ nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Saugus greitis“ išsinuomojo šį automobilį UAB DrivingEd už 500 Lt per mėnesį sumą, b) 2013 m. rugsėjo 2 d. automobilio „Kia Ceed“ nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Saugus greitis“ išsinuomojo šį automobilį UAB DrivingEd už 500 Lt per mėnesį sumą. Iš FNTT Specialisto išvados nustatyta, jog automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojamas iš UAB Driving Ed“, kadangi 2012 m. birželio 11 d. buvo parduotas U UAB DrivingEd ir po to nuomojamas iš UAB DrivingEd (t. I, b. l. 20). Automobilis „Kia Ceed“ UAB „Saugus greitis“ buvo įsigytas iš UAB „Kamelita“ už 14 500 Lt (t. I, b. l. 13). UAB „Saugus greitis“ ilgalaikio turto suvestinėje buvo nurodyti du automobiliai „Kai Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 20). UAB „Saugus greitis“ 2013 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė UAB Driving Ed“ automobilį „Kia Ceed“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 19 000 Lt; už šį automobilį buvo sumokėta tik 10 000 Lt visos kainos dalis (t. I, b. l. 21). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012 m. birželio 7 d. nuomos sutarties pagrindu UAB Driving Ed išnuomojo UAB „Saugus greitis“ automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt per mėnesį kainą (t. III, b. l. 48–49), o 2013 m. rugsėjo 2 d. automobilio nuomos sutarties pagrindu UAB Driving Ed išnuomojo UAB „Saugus greitis“ automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt per mėnesį kainą (t. III, b. l. 46–47). Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog egzistavo dviejų skirtingų automobilių „Opel Astra“ nuomos sutartys, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 2 d. automobilio „Kia Ceed“ nuomos sutarties pagrindu UAB „Saugus greitis“ išsinuomojo šį automobilį UAB Driving Ed“, nes 2013 m. rugsėjo 2 d. automobilio nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas antras „Opel Astra“ automobilis. Tokiu būdu, bankrutavusi įmonė buvo pardavusi UAB Driving Ed du skirtingų markių automobilius, o nuomojosi tik vieną iš UAB Driving Ed“ parduotų automobilių („Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) plius papildomai dar vieną UAB DrivingEd priklausiantį automobilį („Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl 2013 m. išmokėtų dividendų akcininkams J. J. ir P. J. įmonė jau nebesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų mokėti darbo užmokesti darbuotojams, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kitaip nei siekimas apriboti kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Byloje nustatyta, jog UAB „Saugus greitis“ 2013 m balandžio 17 d. akcininkų susirinkimo protokolu buvo nuspręsta, atsižvelgiant į 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. pelną išmokėti 20 000 Lt dividendus akcininkams, proporcingai jų turimam akcijų kiekiui (t. IV, b. l. 116). J. J. 2013 m. rugpjūčio 26 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 175 išmokėta 15 200 Lt, o P. J. 2013 m. rugpjūčio 26 kasos išlaidų orderiu Nr. 174 – 800 Lt dividendų sumos (t. IV, b. l. 117). Kasos išlaidų orderis Nr. 174 pasirašytas įmonės vadovo vyr. finansininko ir gavėjo, o kasos išlaidų orderiu Nr. 174 nėra pasirašytas. Apeliantai teigia, jog po tariamo 15 200 Lt dividendų išmokėjimo įmonė veiklą tęsė, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir pan. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl kasos išlaidų orderio Nr. 175, kurio pagrindu J. J. išmokėta 15 200 Lt pripažinimo negaliojančiu. Byloje yra konstatuotos FNTT, Kauno apygardos prokuratūros aplinkybės dėl aplaidaus UAB „Saugus greitis“ buhalterinės apskaitos vedimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad 15 200 Lt dividendų suma akcininkui J. J. buvo išmokėta tariamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 20 000 Lt dividendų sumos išmokėjimas 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje galėjo sąlygoti tolimesnį įmonės nepajėgumą vykdyti savo įsipareigojimus mokėti sulygtą darbo užmokesti darbuotojams, kadangi akcininkams buvo žinoma arba turėjo būti žinoma įmonės reali bloga finansinė padėtis. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog automobilių „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sandoriai, kuriais buvo prisiimti papildomi įsipareigojimai, negali būti vertinami kaip ekonomiškai įmonei naudingi sandoriai, taip pat ir dividendų išsimokėjimas, kuomet jau už rugpjūčio mėn. UAB „Saugus greitis“ nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčių ir nebuvo pajėgi dengti kitų kreditorių finansinius reikalavimus, negali būti vertinami kaip ekonomiškai įmonei naudingas akcininkų sprendimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis. Byloje nustatyta, kad apeliantui J. J. priklausė 9 500 vnt. UAB „Saugus greitis“ paprastųjų vardinių akcijų. Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašo duomenų matyti, kad J. J. yra UAB DrivingEd vadovas ir laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. liepos 28 d. buvo šios įmonės akcininkas. Apeliantų teiginiai, kad šios įmonės yra įsikūrusios skirtinguose miestuose ir UAB „Saugus greitis“ ir UAB DrivingEd veikla nėra susijusi, paneigia viešai skelbiama informacija, pvz. UAB DrivingEd vykdoma veikla: kursai, mokymai, paslaugos (žr. http://drivinged.jaunasverslas.lt/lt/veikla); įkeltas skelbimas, iš kurio turinio matyti, jog UAB DrivingEd ieško vairavimo teorijos mokytojo (-os), valdo vairavimo teorijos mokymo puslapius www.KETbilietai.lt bei www.eismo-situacijos.lt (žr. http://www.cvbankas.lt/vairavimo-teorijos-mokytojas-a-vieta-nesvarbi/1-440214). Taigi, apeliantą J. J. su įmonėmis UAB „Saugus greitis“ ir UAB DrivingEd siejo verslo ryšiai. Šios aplinkybės neginčytinai rodo, kad J. J., būdamas vienos įmonės vieninteliu akcininku, o kitoje įmonėje valdęs didžiąją dalį akcijų, neabejotinai abiejose įmonėse turėjo lemiamą teisę priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su įmonės turtu. Nagrinėjamos bylos atveju automobiliai „Opel Astra“ ir „Kia Ceed“ buvo perleisti atlygintinai UAB DrivingEd. Apeliantai teigia, jog automobiliai „Kia CEED“ ir „Opel Astra“ buvo parduoti UAB DrivingEd už žymiai didesnę nei tuo metu buvo rinkos kainą; o automobilio „Opel Astra“ nuomos mokesčio suma ( 4500 Lt) neviršija skirtumo tarp automobilio pirkimo–pardavimo sumos ir tuo metu buvusios jo rinkos kainos; UAB „Saugus greitis“, pardavusi automobilius brangiau ir juos išnuomojusi galėjo jais ir toliau naudotis, išvengiant automobilio ekspoloatacijos išlaidų. Bylos duomenimis UAB DrivingEd už automobilį „Kia Ceed“ UAB „Saugus greitis“ turėjo sumokėti 19 000 Lt. Apeliantų teigimu, šio automobilio rinkos kaina buvo apie 14 500 Lt. Kadangi UAB „Saugus greitis“ realiai už šį automobilį buvo sumokėta tik 10 000 Lt, apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl automobilio „Kia Ceed“ pardavimo už didesnę nei rinkos kainą (14 500 Lt) atmeta kaip deklaratyvius (CPK 178 straipsnis). Taip pat bylos duomenimis UAB DrivingEd už automobilį „Opel Astra“ UAB „Saugus greitis“ turėjo sumokėti 21 000 Lt sumą. Apeliantų teigimu, automobilio „Opel Astra“ rinkos vertė buvo 13 600 Lt. Pažymėtina, jog apeliantai, teigiantys, jog automobilis buvo parduotas už 21 000 Lt ir už didesnę nei buvo rinkos kainą, kuomet FNTT tokio atlikto mokėjimo iš viso nesurado (t. I, b. l. 20), kilo pareiga šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui jokių naujų įrodymų nėra pateikta. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad apeliantai nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių ir nepateikė priešingų įrodymų, jog automobiliai buvo parduoti mažesnėmis negu rinkos kainomis susijusiai įmonei: abi įmones turto pardavimo ir nuomos metu siejo verslo ryšiai, J. J. abiejose įmonėse turėjo teisę priimti sprendimus dėl turto perleidimo, nuomos ir atsiskaitymų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis (įsigaliojo 2013-10-01) numato, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti privalo atsiskaitymus atlikti šia tvarka: antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ar autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDFV, Privalomojo sveikatos draudimo) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus, kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pareiškėjas G. A. (atsakovės UAB „Saugus greitis“ darbuotojas) pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog jam darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. (t. I, b. l. 6). Iš V. Z. prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu matyti, kad atsakovė UAB „Saugus greitis“ šiam darbuotojui darbo užmokesčio nesumokėjo nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. (t. I, b. l. 34, 35). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2014 m. sausio 17 d. sprendime konstatuota, kad UAB „Saugus greitis“ darbuotojui S. B. nesumokėtas užmokestis už 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo spalio ir lapkričio mėn. (t. I, b. l. 85). Darbo ginčų komisijos 2014 m. sausio 17 d. sprendime nustatyta, jog UAB „Saugus greitis“ darbuotojui R. A. darbo užmokestis nesumokėtas už 2013 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. (t. I, b. l. 99). Iš administratoriaus sudarytos V. G. kreditorinio reikalavimo struktūros matyti, kad šiai buvusiai bankrutavusios įmonės darbuotojai darbo užmokestis nesumokėtas už 2013 m. rugpjūčio–spalio mėn. (t. II, b. l. 87). Iš atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvęs UAB „Saugus greitis“ vadovas R. Z. patvirtino, jog 2013 m. gruodžio mėn. instruktoriai, kurie vedė vairavimo pamokas, sustabdė savo darbo sutarčių vykdymą dėl jiems daugiau kaip du mėnesius neišmokėtų darbo užmokesčių (t. I, b. l. 46), t. y. įmonė darbo užmokesčių nemokėjo darbuotojams už ankstesnius kaip rugsėjo mėn. mėnesius. Iš Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties nustatyta, jog UAB „Saugus greitis“ veiklą vykdė iki 2013 m. gruodžio 16 d., jos nemokumas konstatuotas 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų pagrindu (t. I, b. l. 52–53). Pirmosios instancijos teismas iš Darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščių nustatė, kad darbo užmokesčiai darbuotojams paskutinį kartą buvo sumokėti už 2013 metų rugsėjo mėnesį, po to buvo mokama tik atskiriems darbuotojams: už 2013 m. spalio mėnesį iš kasos sumokėta T. B., D. R., L. N., J. G.; 2013 m. gruodžio 19 d. pavedimu po 200 Lt sumokėta G. A. ir V. Z., nenurodant už kokį laikotarpį mokamas darbo užmokestis (t. IV, b. l. 69–92). Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog 2013 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. UAB „Saugus eismas“ vėlavo mokėti darbuotojams darbo užmokesčius, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su nevėlavimu mokėti darbo užmokesčius už 2013 m. spalio–lapkričio mėn., kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog įmonė vykdė nuostolingą ūkinę-komercinę veiklą, nepašalina darbdavio pareigos arba mokėti savo darbuotojams sulygtą darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnis) ir vykdyti kitus įsipareigojimus savo kreditoriams (kurie bylos duomenimis taip pat nebuvo vykdomi), arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tuo metu, kai darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis UAB „Saugus greitis“ atliko kitus mokėjimus: UAB DrivingEd sumokėjo už duomenų bazės tvarkymą, H. M. sumokėjo už gyvenamojo namo, priklausiančio akcininkui P. J., stogo rekonstrukcijos darbus ir kt., tačiau įmonės vadovas ir akcininkai bankroto proceso neinicijavo. Apeliantai teigia, jog atsiskaitymai su kitais kreditoriais vyko laikotarpiu, kuomet UAB „Saugus greitis“ nevėlavo mokėti darbuotojams darbo užmokesčių, nes su UAB DrivingEd atsiskaitė 2013 m. spalio 14 d., o su H. M. – 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Šie teiginiai apeliacinės instancijos teismo taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip nustatyta, mokėjimai kitiems kreditoriams (UAB DrivingEd ir H. M.) buvo atlikti UAB „Saugus greitis“ vėluojant mokėti darbo užmokesčius savo darbuotojams. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog UAB „Saugus greitis“, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo pirmiausia atlikti atsiskaitymus darbuotojams (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau to nepadariusi, o atsiskaičiusi su kitais kreditoriais (UAB DrivingEd bei H. M. ir kt.) pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Todėl pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, jog UAB „Saugus greitis“ bankrotas yra tyčinis.

Dėl verslo nesėkmės

Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo, todėl jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, t. y. prieštarautų vadovavimo bendrovėms tikslams plėtoti verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). UAB „Saugus greitis“ verslo nesėkmės aplinkybės, sąlygotos demografinės padėties Lietuvoje pasikeitimu, savaime nėra pagrindas vertinti, jog įmonės bankroto sukėlė būtent gyventojų sumažėjimo aplinkybė, kadangi byloje nustatytos aplinkybės suteikia teisę teismui atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu, t. y.: 1) UAB „Saugus greitis“ finansinė padėtis pradėjo sparčiai blogėti nuo 2013 m. vidurio: nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradėti nemokėti darbuotojams darbo užmokesčiai; 2013 m. rugpjūčio 28 d. akcininkai išsimokėjo sau 20 000 Lt dividendų sumą; 2013 m. rugsėjo–lapkričio mėn. buvo atsiskaitoma ne su darbuotojais, o su kitais kreditoriais, akcininko J. J. interesais; šiuo laikotarpiu įmonės akcininkai bei vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 2) automobiliai buvo perkami–parduodami, nuomojami (nuomos sumomis dengiama UAB DrivingEd įsigytų ir UAB „Saugus greitis” automobilių kaina) tarp susijusių juridinių asmenų, t. y. jų valdymo organai tarpusavyje susiję verslo ir giminystės ryšiais, tokiu būdu turtas buvo perkeltas iš vienos bendrovės į kitą bendrovę, kuri užsiėmė analogiška veikla kaip ir UAB „Saugus greitis“; abu bendrovės akcininkai P. J. ir J. J., kurie žinojo arba turėjo žinoti apie įmonės nemokumo būklę, 2013 m. gruodžio 9 d. perleido UAB „Saugus greitis“ akcijas R. Z. (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) BUAB „Saugus greitis“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pagrįstos bei teisėtos Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.