Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Romeikos, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2119-842/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.6. Tarp šalių jau buvo kilęs ginčas teisme dėl Rangos sutarties vykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-802-910/2022 nustatė faktą, kad atsakovė 2021 m. gegužės 24 d. atliko pūdyto dumblo sausinimo, džiovinimo, kaupimo ir fasavimo grandies atidavimo naudoti bandymus (1 t., b. l. 371, punktas 42). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys skirtingų grandžių bandymo protokolai (2 t., b. l. 32–34, 35–38, 39–41). 2021 m. birželio 14 d. kogeneracinės jėgainės variklis buvo paleistas be apkrovos (1 t., b. l. 373, punktas 55). Be to, atsakovė 2021 m. birželio 23 d. atliko biodujų tvarkymo ir panaudojimo grandies atidavimo naudoti bandymą (2 t., b. l. 42–44). 2021 m. liepos 20 d. buvo nustatytas kogeneracinės jėgainės gedimas ir šios jėgainės tiekėjas UAB „Lukrida“ pradėjo jos remonto darbus (2 t., b. l. 45–46). 2021 m. rugsėjo 9 d. kogeneracinė jėgainė buvo demontuota ir išvežta į gamintojo atstovybę (2 t., b. l. 47). Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės rodo, kad 2021 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. atsakovė jokių dumblo apdorojimo įrenginių bandymų neatliko. Tai reiškia, kad gamtinių dujų atsakovė negalėjo suvartoti ir nesuvartojo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas, pagrįstumas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nustatymas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Vadovaudamosi Konkrečiųjų sąlygų Bendrųjų sąlygų ir 4.19 punkto nuostatomis ( „Rangovas kiekvieną mėnesį turi sumokėti už sunaudotą elektros energiją, vandenį, dujas ir kitus energetinius resursus bei kitas komunalines paslaugas pagal atitinkamu metu galiojančius tarifus“) ir jas detalizuodamos, šalys 2020 m. sausio 27 d. sudarė sutartį Nr. 202001/27 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė (užsakovas) įsipareigojo tiekti gamtines dujas pagal iš anksto su atsakove (rangovas) suderintą kontrolinę apskaitą. Paslaugų specifikacija nurodyta Priede Nr. 1, kuri yra neatskiriama šios Sutarties dalis (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 1. 2. punktu ieškovė įsipareigojo kompensuoti už suvartotą gamtinių dujų kiekį šios Sutarties 2.1. punkte numatytą sumą laikydamasi Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos tvarkos. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad šia Sutartimi numatyti įkainiai bus skaičiuojami kiekvieną mėnesį pateikiant dujų skaitiklių rodmenis ir gautą ieškovės energijos tiekėjo sąskaitą. Kompensuojamų gamtinių dujų kaina kiekvieną mėnesį keičiama ieškovės energijos tiekėjo nustatomais įkainiais. Sutarties 2.2. punktu nustatyta tokia atsiskaitymo tvarka:

1) iki einamojo mėnesio 10 dienos ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra, pagal kontrolinės apskaitos rodmenis, pateikiama atsakovei;

Sutarties 2.3. punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei Užsakovas neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų pagal šios Sutarties punktus 1.2, 2.2, jis moka 0,02 proc. (dvi šimtąsias procento) delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal Sutarties Priedą Nr. 1, atsiskaitymai turi būti vykdomi pagal ieškovės energijos tiekėjo sąskaitą ir dujų mechaninių skaitiklių S1 ir S2 skirtumą (2 punktas). Sutarties 5.3. punktu šalys susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios (1 t., b. l. 338-340).

1) 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija Nr. TVB004733, piniginio reikalavimo suma yra 4 927,73 Eur, kuri paskaičiuota už 2021 m. 08 mėn. suvartotas dujas (toliau – sąskaita Nr. 1);

2) 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija Nr. TVB004786, piniginio reikalavimo suma yra 20 576,22 Eur, kuri paskaičiuota už 2021 m. 07-09 mėn. suvartotas dujas (toliau – sąskaita Nr. 2);

3) 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija Nr. TVB004787, piniginio reikalavimo suma yra 17 998,45 Eur, kuri paskaičiuota už 2021-10 mėn. suvartotas dujas (toliau – sąskaita Nr. 3);

4) 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija Nr. TVB004807, piniginio reikalavimo suma yra 19 157,08 Eur, kuri paskaičiuota už 2021 m. 11 mėn. suvartotas dujas (toliau – sąskaita Nr. 4);

5) 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija Nr. TVB004830, piniginio reikalavimo suma yra 14 353,01 Eur, kuri paskaičiuota už 2021 m. 12 mėn. suvartotas dujas (toliau – sąskaita Nr. 5) (1 t., b. l. 1-8, 341-345).

23. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 1 d. galutiniu sprendimu Utenos apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6643-786/2024, paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo motyvavimą, įrodymų vertinimą ir sutarčių aiškinimą

25. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje reglamentuojančioje teismo sprendimo motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).

28. Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 25 punktas jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Įrodinėjimą reglamentuoja CPK 176 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

30. Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų, CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų kontekste, matyti, kad teismo sprendimas (motyvuojamoji jo dalis) neatitinka sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui keliamų reikalavimų.

31. Visų pirma, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodyta nei viena teisės (materialinės ir procesinės) norma, kuria remiantis teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė atitinkamą sprendimą.

32. Antra, teismas netyrė nei vienos iš ginčo dalyku esančių sąskaitų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir nepasisakė dėl reikalavimo apmokėti ginčo sąskaitas (ne)teisėtumo Sutarties sąlygų, nurodytų šios nutarties 20 punkte, kontekste, nenurodė motyvų, kodėl atmeta atsakovės (rangovo) procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl ieškovės (užsakovo) reikalavimo apmokėti minėtas sąskaitas. Teismas sprendime pacitavo atsakovės (jos vadovo) 2021 m. spalio 15 d. rašte (1 t., b. l. 346-347) išsakytą poziciją dėl vienos iš ginčo dalyku esančių sąskaitų (sąskaitos Nr. 1; kita 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūra nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku), kurioje atsakovė, be kita ko, nurodė, kad toks ieškovės elgesys (reikalavimas apmokėti aukščiau nurodytas dvi sąskaitas) neatitinka Specialiųjų sutarties sąlygų, kadangi 2021m. balandžio 27 d. Perėmimo pažymos pagrindu ieškovė naudoja atsakovės pastatytus Telšių dumblo apdorojimo įrenginius. Remdamasis atsakovės pozicija dėl 2021 m. balandžio 27d. Perėmimo pažymos, teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymas mokėti už suvartotas dujas yra nepagrįstas, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1136-653/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-802-910/2022) buvo konstatuotas faktas, kad 2021 m. balandžio 27 d. Perėmimo pažyma buvo išduota nepagrįstai. Tačiau pažymėtina, kad teismas nepaaiškino, kaip ši teismų kitose bylose konstatuota aplinkybė yra susijusi su ieškovės ginčo sąskaitomis, kuriomis reikalaujama apmokėti skolą už vėlesnį gamtinių dujų tiekimo laikotarpį. Be to, atsakovės argumentai, dėl ko ji nesutinka su ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo, buvo grindžiami visai kitais motyvais (už 2021 m. 07-09 mėn. ji atsiskaitė su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka; sąskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 išrašytos nesant tam faktinio pagrindo, pažeidžiant Sutartyje nustatytą tvarką; sąskaitos Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 išrašytos nesant pagrindo, kadangi 2021 m. 10-12 mėn., dėl įrenginio remonto, atsakovė neatliko jokių bandymų, todėl ieškovės nurodyto dujų kiekio negalėjo suvartoti), tačiau teismas dėl šių argumentų ir jiems pagrįsti atsakovės pateiktų įrodymų nepasisakė ir jų neišnagrinėjo.

33. Trečia, teismas, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą, kuriuo remiantis užsakovas (ieškovė) sutiko, kad dalį kaštų už atsakovės suvartotas dujas padengs ieškovė, taip norėdama paskubinti rangovą (atsakovę), tačiau nepasiekus norimo rezultato, ieškovė išrašė sąskaitas už visą atsakovės suvartotą kiekį iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė pripažino faktą, kad su ja buvo tinkamai atsiskaityta už 2021 m. 07-09 mėn. laikotarpius. Teismas nurodė, kad „iš pačios atsakovės pridedamų laiškų, kuriais buvo siunčiamos sąskaitos, matyti, kad nebuvo reikalaujamą apskaitos prietaisų nuotraukų ar kitų dokumentų (tikėtinai ir dėl to, kad apskaitos prietaisų rodmenys buvo prienami ir pačiai atsakovei), todėl suprantama, kad ieškovė nėra jų išsaugojusi“. Tačiau teismas ir šiuo atveju nevertino atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų, kuriais remiantis atsakovė įrodinėjo, kad už paminėtą laikotarpį ji neprivalo mokėti už dujas.

34. Pasisakydama dėl šios nutarties 33 punkte teismo konstatuotos aplinkybės dėl žodinio šalių susitarimo pakeisti atsiskaitymo už dujas tvarką esant tam tikroms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas šią aplinkybę konstatavo remdamasis vienos ginčo šalies (ieškovės) žodiniais paaiškinimais, tačiau nepasisakė dėl kitos ginčo šalies (atsakovės) šiuo klausimu išsakytos pozicijos (argumentų) ir pateiktų įrodymų. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (1.71 straipsnio 1 dalyje) (2 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas numato ne tik rašytinę, bet žodinę sandorių formą, taip pat sandorius, kurie sudaromi ir konkliudentiniais (valiniais) šalių veiksmais. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė Sutartį raštu, sutarties 5.3. punkte nustatydamos, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (2 dalis). Taigi, netgi esant sutarties sąlygai, kad visi sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, įstatymo leidėjas yra nustatęs išlygą, kada tokia sutartinė ir įstatyminė sąlyga negalioja, t. y. jeigu viena iš sutarties šalių atitinkamai veikė, remdamasi kitos šalies elgesiu. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas tokių atsakovės veiksmų nenustatinėjo ir aplinkybių, leidžiančių taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiaiškino. Be to, teismas nevertino Sutarties sąlygų (šios nutarties 20 punktas) ginčijamų sąskaitų ir jų priedų (pažymų) pateikimo apmokėti kontekste, apsiribojo kelių Sutarties formuluočių pateikimu, tačiau neatskleisdamas pačios Sutarties esmės nagrinėjamam ginčui spręsti (CK 6.193 straipsnis).

35. Ketvirta, bylos duomenimis nustatyta, kad FIDIC inžinierius 2021 m. balandžio 27 d. išdavė perėmimo pažymą, kuria konstatavo, kad visi darbai pagal Sutartį užbaigti 2021 m. kovo 29 d., išskyrus smulkius nebaigtus darbus ar defektus, kurie neturi esminės įtakos darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti, kaip tai numato Bendrųjų sąlygų 10.1 punkto (a) pastraipa. Kartu su perėmimo pažyma surašytas 2021 m. balandžio 28 d. nebaigtų darbų ir defektų, kurie neturės esminės įtakos darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti, sąrašas (papildytas 2021 m. gegužės 13 d.). Minėtame sąraše nurodyta, jog nėra paleista viena iš pagrindinių dumblo apdorojimo įrenginių dalis – dumblo džiovinimo grandis su reikalinga periferine įranga (dumblo džiovyklė, džiovinto dumblo briketavimo įrenginys, oro valymo sistema, džiovinto dumblo saugykla). Iš byloje esančių pūdyto dumblo sausinimo, džiovinimo, kaupimo ir fasavimo grandies bandymų rezultatų ataskaitų nustatyta, kad šie bandymai buvo atlikti 2021 m. gegužės 24 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-802-910/2022, 27, 37, 42 punktai; 1 t., b. l. 361-380). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. liepos 20 d. buvo nustatytas kogeneracinės jėgainės gedimas 2021 m. rugsėjo 9 d. kogeneracinė jėgainė buvo demontuota ir išvežta į gamintojo „Enertec Kraftwerke“ GmbH atstovybę, jėgainė grąžinta į objektą ir paleista 2021 m. lapkričio 12 d. (2 t., b. l. 5-49). Atsakovė (rangovas) įrodinėjo, kad įrenginių bandymai buvo atlikti 2021 m. gegužės 24 d., birželio 14 ir 23 d., lapkričio 17 d., todėl ginčo sąskaitose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir pažymose nurodytas dujų kiekis jai nebuvo reikalingas, tokio kiekio ji nesuvartojo (negalėjo suvartoti) ir dėl to nesutiko apmokėti šių sąskaitų.

36. Kaip minėta, teismas nevertino ginčo sąskaitų išrašymo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Aiškinantis aplinkybes dėl atsakovės per ginčijamą laikotarpį (2021 m. 10-12 mėn.) atliktų darbų ir suvartoto (galimai suvartoto) dujų kiekio, nesant byloje pakankamai šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, sudarančius ieškovės reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų pagrindą, tačiau to nepadarė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Bendrųjų sutarties sąlygų, už rangovės (atsakovės) darbų priežiūrą, tame tarpe ir sunaudoto dujų kiekio suderinimą, buvo atsakingas FIDIC inžinierius (sutarties 3, 4.19 punktai), todėl kilus šalių ginčui dėl atsakovės (ne)atliktų darbų (bandymų) ir su tuo susijusių gamtinių dujų suvartojimu ir jų apskaita, teismas turėjo svartyti klausimą dėl šio asmens apklausos. Pažymėtina, kad darbai pagal Rangos sutartį buvo užbaigti 2023 m. liepos 28d. (1 t., b. l. 383), tačiau į bylą nepateikta duomenų, ar nuo 2022 m. sausio 1 d. iki darbų užbaigimo atsakovė buvo dujų vartotoja. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2022 m. sausio 31 d. ir vasario 28 d. išrašė atsakovei dar tris sąskaitas bendrai 54 381,67 Eur sumai, kurias 2023 m. vasario 28 d. kreditine PVM sąskaita faktūra Nr. TVB005017 panaikino (3 t., b. l. 42-45). Nors šios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ginčo sąskaitomis ir atsakovės suvartotu dujų kiekiu per 2021 m. 10-12 mėn. laikotarpį, tačiau galėtų paaiškinti galimus šalių susitarimus dėl dujų apmokėjimo tvarkos, dabų pobūdžio ir pan.

37. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

38. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

39. Atsižvelgdama į šios bylos faktines aplinkybes (nutarties 19-22 punktai), pirmosios instancijos neištirtų ir nevertintų aplinkybių pobūdį ir jų reikšmę galutiniam teismo sprendimui (nutarties 31-36 punktai), į kasacinio teismo išaiškinimus dėl teismo sprendimo motyvavimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padaręs procesinių teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

40. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje šalių ginčas, kaip nustatyta šios nutarties 19 punkte, yra kildinamas iš viešojo pirkimo teisinių santykių, t. y. viešąjį pirkimo konkursą organizavusios ieškovės ir jį laimėjusios atsakovės sudarytų sutarčių.

41. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, nors pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje pareikšti reikalavimai viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, priteisti skolą ir žalos atlyginimą, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą yra teismingi apygardos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

42. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą). Todėl gražinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pastarasis turėtų spręsti bylos perdavimo klausimą pagal teismingumą apygardos teismui.

43. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, kuris nagrinės bylą iš naujo (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.