Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui N. K. (N. K.), išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 123 str. 3 d.).

4. Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui turi teikti abu tėvai. Prašoma priteisti išlaikymo suma po 215 Eur yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti. Iš atsakovo turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje nustatyta, kad atsakovas N. K. (N. K.) ir ieškovė L. B. yra nepilnamečio D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (5 b.l., CBP-8605, ZIP laikmenoje esantis priedas „Gimimoirasas“). Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, šalys kartu negyvena nuo 2020 m. gegužės mėn. Išlaikymas vaikui iš atsakovo nėra priteistas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

6. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur per mėnesį, nurodo, jog kas mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti po 430 Eur.

7. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

9. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 eurų, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114).

10. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimo reikmėms per mėnesį yra reikalinga 430 eurų suma: maistui 200 Eur, drabužiams 80 Eur, vaistams 10 Eur, vitaminams 10 Eur, higienos prekėms 30 Eur, vaiko lavinimui 20 Eur, buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams 80 Eur.

12. Teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

13. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

14. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), draudžiamos pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. įskaitytinai vidutiniškai sudarė 4211 Eur per mėnesį (40-43 b.l.). Atsakovas nuosavybės teise nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, yra sudaręs su Klaipėdos miesto savivaldybe buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (47-48, 51 b.l.).

15. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė iki 2020 m. lapkričio 10 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. spalio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 3 d. nedirba, gauna išmokas vidutiniškai po 331 Eur (neatskaičius mokesčių) (35-39 b.l.). Ieškovė nuosavybės teise nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi (46, 50 b.l.). ieškovė kitų išlaikomų asmenų neturi, gyvena nuomojamame bute, moka po 230 Eur per mėnesį būsto nuomą. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais įrodymais, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi, jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus sūnui D. K. (D. K.) gyvena su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad prašoma priteisti suma yra pakankama patenkinti vaiko poreikius.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiamas 215 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2020 m. spalio 1 d. (nuo ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 575 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2020 m. spalio 1 d., kuris skaičiuojamas po 215 Eur ir atėmus 500 Eur, kuriuos atsakovas 2020 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo ieškovei. Priteisus iš atsakovo išlaikymą po 215 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 575 Eur (215 Eur x 5 mėn. – 500 Eur) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino visiškai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 58 Eur (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.). Be to patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 575 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai). Iš viso iš atsakovo priteistina 73 Eur (58 Eur + 15 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

23. Byloje ieškovė patyrė 600 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 b.l., CBP-8605, ZIP laikmenoje esantis priedas „kvitas“, 32 b.l. DOK-14228, ZIP laikmenoje esantys priedai, 45 b.l., DOK-14420, ZIP laikmenoje esantis priedas „Saskaita“). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2020 m. spalio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 575 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei L. B..

Nepilnamečiui, D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisės pagrindu.

Priteisti iš atsakovo N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.