Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. (M. Z.) ieškinį atsakovei V. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 130 str.).

4. Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, nurodant, kad tiek gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, tiek išlaikymo iš atsakovės priteisimas po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės neprieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje nustatyta, kad ieškovas M. Z. (M. Z.) ir atsakovė V. D. yra nepilnametės J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (3 b. l., CBP-3669, ZIP laikmenoje esantis priedas „vaiko gimimo liudijimas“). Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametė J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškovu, išlaikymas vaikui iš atsakovės nėra priteistas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovė jau 3,5 metų nesusitiko su dukra, o nuo 2020 m. rugsėjo nebepalaiko jokio ryšio su dukra. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, šis ieškovo reikalavimas tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu M. Z. (M. Z.) (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

7. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės išlaikymą jų nepilnametei dukrai J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur per mėnesį, nurodo, jog kas mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti po 400 Eur.

8. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

10. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642 eurų, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114).

11. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

12. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimo reikmėms per mėnesį yra reikalinga 400 eurų suma.

13. Teismas vertina ieškovo nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

14. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovas vaikui perka maistą, rūbus, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Nors byloje nėra pateikta nei lėšų reikalingų vaiko poreikiams patenkinti skaičiuotės, nei išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, nurodyta lėšų suma yra protinga, reali ir nėra per didelė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

15. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

16. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas šiuo metu dirba. Ieškovo gautos pajamos iš (duomenys neskelbtini): nuo 2021-07-23 iki 2021-07-31 – 50,48 Eur, nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31 – 1060 Eur; gautos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus: nuo 2021-06-09 iki 2021-06-30 – 228,29 Eur, nuo 2021-09-18 iki 2021-09-29 – 52,77 Eur (59-61 b. l.). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini) (72-74 b. l.). Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė Alfa Romeo Giulia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (63-64 b. l.).

17. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (65, 71 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie atsakovės įdarbinimą nėra (29, 35, 62 b. l.). Atsakovė 2019 m. liepos 9 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas (3 b. l., CBP-3669, ZIP laikmenoje esantis priedas „gyv registro išrašas apie atsakovę“, 30, 38 b. l.). Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, turtą užsienyje ir šeimyninę padėtį byloje nėra. Galimai nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovui gyvenant kartu su vaiku, jam ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jam tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra J. Z. gyvena su ieškovu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad prašoma priteisti suma yra pakankama patenkinti vaiko poreikius.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai ir iš atsakovės vaiko išlaikymui priteisiamas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2021 m. spalio 26 d. (nuo sprendimo priėmimo dienos) iki vaiko pilnametystės, o ieškovas paskirtinas vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojas uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino visiškai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.). Iš viso iš atsakovės priteistina 129 Eur (75 Eur + 54 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu M. Z. (M. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo 2021 m. spalio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoju paskirti jos tėvą M. Z. (M. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.