- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- e2-893-669/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00155-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- H. M.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas, Paulius Galubickas
atsakovo H. M. atstovui advokatui Pauliui Galubickui (dalyvavusiam 2020-09-29 teismo posėdyje),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui H. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Plungės rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo:
1.1. nustatyti ieškovės ir atsakovo dukros V. T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove - G. V..
1.2. Priteisti iš atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai V. T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 EUR per mėnesį pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju nepilnamečio vaiko motiną G. V., nustatant, kad išlaikymas būtų mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, bankiniu pavedimu į vaiko motinos G. V. asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka (LR CK 3.208 str.).
1.3. Priteisti iš atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai V.T. M. negauto išlaikymo įsiskolinimą už 23 mėn. laikotarpį nuo 2018m. kovo mėn. iki 2020m. vasario 3d., kuris ieškinio pateikimo datai sudaro 5591,65 EUR.
1.4. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
1.5. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė savo reikalavimus iš esmės palaikė visa apimtimi, išskyrus tai, jog patvirtino, kad iš prašomo priteisti vaiko išlaikymui susidariusio įsiskolinimo sutinka išminusuoti 200 eurų sumą, kurią pripažįsta per kelis kartus gavusi iš atsakovo, bei siūlo teismui įvertinus bylos aplinkybes, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad tėvas galėtų bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje aplinkoje, tačiau dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, kadangi vaikas tėvo nepažįsta, jį vadina dėde ir nors ji sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku išmaniųjų technologijų pagalba, tačiau dėl to, kad vaikas yra mažametis, nemoka anglų kalbos, bendravimas yra apsunkintas. Vertina, kad vaiko išvežimas iš jam įprastos ir saugios aplinkos neatitiktų vaiko interesų.
1.6. Ieškinyje nurodoma ir buvo paaiškinta teismo posėdžio metu, kad ieškovei nesant santuokoje su atsakovu, 2017-12-09 gimė duktė V. T. M.. Ieškovė nurodo, kad iki gimstant dukrai, jos ir atsakovo santykiai buvo geri. Tačiau gimus dukrai, atsakovas vengdavo padėti auginti dukrą, priversdavo jaustis ją ne tokia gera mama, moterimi, lygino su kitomis moterimis, šaipydavosi, kad yra užaugusi be tėčio ir nemoka gerbti vyro. Siekiant išsaugoti santykius, po vaiko gimimo Anglijos Karalystėje, 2018 metų pavasarį visi kartu persikėlė į Lietuvą. Tačiau atsakovui neprisidedant prie vaiko išlaikymo kildavo konfliktai, pykčiai, atsakovas toliau ją žemindavo, o vieną dieną susirinkęs daiktus išvyko į Angliją, palikęs ją be paramos. Ieškodama išeities, ji su vaiku persikėlė į Angliją pas atsakovą, siekė santykius atkurti, tačiau nuolatinis atsakovo žeminantis elgesys prieš ją privertė ją apsispręsti grįžti į Lietuvą. Atsakovas jos apsisprendimui neprieštaravo, pats nuvežė ją su vaiku į oro uostą, po kurio laiko, jos prašymu parsiuntė dalį jos ir dukters daiktus, už kurių atsiėmimą ji susimokėjo pati, vieną kartą atsiuntė sauskelnių ir drėgnų servetėlių. Pats atsakovas po išsiskyrimo į Lietuvą buvo atvykęs tik vieną kartą, tačiau susitikimo metu įvyko žodinis konfliktas dėl dukters, nes jis paėmęs ją iš vežimėlio garsinosi išsivežti, kuris baigėsi grasinamais iškvieti policiją. Daugiau atsakovas savo dukters nelankė, iki kreipimosi į teismą, išlaikymo neteikė. Nurodo per visą tą laiką jis socialiniuose tinkluose atsakovas demonstravosi būdamas kitų moterų draugijoje, vartojant alkoholį, tačiau lėšų vaiko išlaikymui neteikė. Ieškovė nurodė, kad ji dirba pagal individualią veiklą, jos pajamos per 2019 metus siekė iki 4550,78 Eur neatskaičius mokesčių ir ribotų netekties nuostolių. Patvirtino, kad papildomai gauna pajamas už asmeninių nuotraukų platinimą socialiniuose tinkluose, už kuriuos elektroninių mokėjimų sistema Pay Pal gauna pajamas, kurios per metus sudaro nuo 2 iki 3 tūkstančių eurų. Tie mokėjimai atlikti užsakovų, o ne atsakovo, kaip teigiama atsiliepime.
1.7. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsižvelgdama į normalius vaiko poreikius, mano, jog vidutiniškai jo išlaikymui per mėnesį turi būti skirtina ne mažiau nei 1 minimali mėnesinė alga (MMA), t.y. 600 EUR (šeši šimtai eurų), todėl atsakovas turėtų mokėti 300 EUR kiekvieną mėnesį, iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. O kadangi vaiko tėvas nepakankamai rūpinasi savo vaiku, ir nuo 2018 metų pavasario neprisideda prie jos išlaikymo, yra pervedęs tik 200 Eur išlaikymui prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą nuo 2018m. kovo mėnesio iki 2020 metų vasario mėnesio 3d., kada buvo surašytas ieškinys. Atsižvelgdama į kintantį minimalios mėnesinės algos dydį, paskaičiavo, kad nuo 2018-03-01 iki 2018-12-31 (200 EUR/ men. x 10 men. ) yra susidaręs 2000 EUR įsiskolinimas, nuo 2019-01-01 iki 2019-12-23 (277,5 EUR/ men. x 11,75 men.) 3260,62 EUR įsiskolinimas, o nuo 2020-01-01 iki 2020-02-03 (300 EUR/men. x 1.1 men.~) = 331,03 EUR minus 200 EUR = 131,03 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 5391,65 EUR įsiskolinimo sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies.
2.2. Atsiliepime nurodoma, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikyti suma turėtų būti mažinama iki 180 Eur per mėnesį, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Siūloma vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu bei nustatyti su vaiku bendravimo tvarką. Teigiama, kad vaikas iš jos gyvenamosios vietos buvo išvežtas į Lietuvą apgaule, kad jis vaiką myli ir siekia susigražinti.
2.3. Atsakovas siūlo, kad būtų nustatyta tokia su vaiku bendravimo tvarka:
2.3.1. pradedant nuo 2020 metų, kas antrus metus, vaiko Žiemos/Kalėdų atostogų metu Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje ar kitoje šalyje, o būtent nuo atitinkamų metų gruodžio mėn. 22 d. iki atitinkamų mokslo metų Žiemos/ Kalėdų atostogų pabaigos priešpaskutinės dienos, vaiko tėvui/motinai paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį gražinanti i vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos dienos paros laiku, kurį vaiko tėvas/motina privalo pranešti vaiko motinai/tėvui ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo pasiėmimo ar grąžinimo dienos; apie bendravimo ir vaiko buvimo vietą (kur išvykstama) vaiko tėvui informuojant vaiko motiną ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki busimo vaiko paėmimo;
2.3.2. pradedant nuo 2021 metų, ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai/tėvui (nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku), turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu iki 14 dienų iš eilės tiek Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant teisę vaiko motinai/tėvui bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;
2.3.3. pradedant nuo 2021 metų, ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai/tėvui (nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku), turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu iki 30 dienų iš eiles tiek Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant teisę vaiko motinai/tėvui bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;
2.3.4. pradedant nuo 2020 metų, ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai/tėvui turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo/motinos atvykimo į Lietuvą ar į Jungtines Karalystes metu iki 14 dienų iš eiles laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant vaiko motinai/tėvui teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;
2.3.5. pradedant nuo 2020 metų, ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iš anksto pranešus apie tai el. paštu vaiko motinai/tėvui turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo atvykimo į Lietuvą metu iki 30 dienų iš eilės laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą, paliekant vaiko motinai/tėvui teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis;
2.3.6. nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teises aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką;
2.3.7. vaiko motina/tėvas privalo el. paštu ar telefonu informuoti vaiko tėvą/motiną apie vaiko sveikatos būklę, apie vaiko gydymą stacionare, apie vaiko patirtas traumas, diagnozuotas lėtines ligas, apie visas medicinos įstaigas, į kurias yra kreiptasi ar bus kreipiamasi dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininiu paslaugų vaikams teikimo.
2.3.8. vaiko motina/tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikui nuolatiniu būdu reguliariai bendrauti su tėvu/motina, vaiko seneliais ir pusbroliais mažiausiai 3 kartus per savaitę.
2.4. Atsiliepime nurodoma, kad šalių dukra yra gimusi Jungtinėje Karalystėje, yra jos pilietė, atsakovas yra kreipęsis į Anglijos institucijas dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu.
2.5. Atsakovas nurodo teikęs ieškovei lėšas vaiko išlaikymui ir nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio yra ieškovei pervedęs 5900 svarų už reklaminių nuotraukų pardavimą socialiniame tinklapyje Instagram, taip pat yra pervedęs 1242 svarus 2019 metų liepos – 2020 metų rugsėjo mėnesiais, siuntęs rūbų kitų reikalingų daiktų už 1000 svarų. Atsakovo tvirtina, kad per visą tą laikotarpį, atsakovei yra suteikęs apie 8914 Eur paramą vaiko išlaikymui.
2. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, atsakovą 2020-09-29 datos teismo posėdyje atstovavo advokatas Paulius Galubickas, kuris 2020-10-07 informavo teismą, kad su atsakovu H. M. nutraukė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį ir, kad H. M. yra informuotas apie 2020-10-14 datos teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-09 nesusituokusiems ieškovei G. V. ir atsakovui H. M. gimė duktė V. T. M.. Į bylą yra pateiktas vaiko gimimo įrašas (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo vieta nurodyta Jungtinė Karalystė, pilietybė Lietuvos.
4. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių kyla ginčas dėl vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendžia, kad tik nustačius vaiko gyvenamąją vietą, galimą išspręsti vaiko išlaikymo ir bendravimo su juo klausimus.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų
6. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
7. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
8. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
9. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
10. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
11. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
12. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
13. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
14. Vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas vertina, kad parenkant vaiko gyvenamąją vietą ir sprendžiant su kuriuo iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo interesai, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą (šalių dukrai 2 metai 9 mėnesiai) darytina išvada, kad nurodyti poreikiai bus geriau užtikrinami motinos aplinkoje. Tokią išvadą nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotu nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su mama, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamoje aplinkoje, jis joje augo, yra artimas tiek su mama, tiek mamos artimaisiais. Tokią teismo išvadą sustiprina ir išvadą duodančios institucijos atstovės pareiškimas teismo posėdžio metu, kuriuo ji patvirtino ieškovės teigiamas aplinkybes, kad mergaitė kalba tik lietuviškai.
15. Pažymėtina, kad LR CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Jo argumentai tik deklaratyvaus pobūdžio. Teismas apie atsakovo gyvenamąją aplinką, socialinių darbuotojų išvadas jo galėjimu rūpintis vaiku, duomenų apie jo darbinę veiklą ir tikrąją turtinę padėtį daugiau informacijos neturi.
16. Teismas vertina ir tai, kad šalių vaikas su atsakovu ir ieškove kartu gyveno tik trumpą laiką, dėl vaiko mažo amžiaus ir žemo pažinimo lygio ir socialinės bei emocinės brandos, nežinomas vaiko požiūris į jį, kaip į tėvą, kaip ir jo į vaiką bei į tai ar nebus daroma jo neigiama įtaka vaikui. Prie jo vaikas nėra pripratęs, jie negyveno kartu, tarp jų nėra emocinio ryšio. Laikytina, kad vaikui gyvenant atsakovo aplinkoje, jam būtų sudarytos blogesnės sąlygos augti ir vystytis negu gyvenant su mama jam įprastoje aplinkoje.
17. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir tėvo santykiai gali būti atsakovo puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
18. Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.
Dėl išlaikymo vaikui skyrimo ir išlaikymo įsiskolinimo
19. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
20. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
22. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).
23. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
25. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė dirba pagal individualią veiklą, jos pajamos per 2019 metus siekė iki 4550,78 Eur neatskaičius mokesčių ir ribotų netekties nuostolių. Ieškovė nurodo gyvenanti mamos bute, prie buto ir jos su dukros išlaikymo prisideda mama. Patvirtino, kad papildomai gauna pajamas už asmeninių nuotraukų platinimą socialiniuose tinkluose, už kuriuos elektroninių mokėjimų sistema PayPal gauna pajamas, kurios per metus sudaro nuo 2 iki 3 tūkstančių eurų.
26. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad taip pat yra savarankiškai dirbantis asmuo ir neturi nuolatinio, pastovaus darbo. Nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. balandžio jo teigimu savarankiškos veiklos apyvarta sudarė 34 694,00 svarų sterlingų , o veiklos išlaidos (sąnaudos) siekė 23349,00 svarų sterlingų, per šį laikotarpį pajamų gavo 11345,00 svarų sterlingų. Teismui pateikė duomenis, kad pragyvenimui išleidžia 840 Eur/mėn. būsto nuomai; 60 Eur/mėn. draudimui; apie 180 Eur/mėn. maistui; apie 50 Eur/mėn. sveikatai, higienai; apie 30 Eur/mėn. kurui; 150 Eur/mėn. aprangai; apie 50 Eur/mėn. turi kitokio pobūdžio išlaidų (transporto priemones priežiūra, padangos ir jų keitimas, detalės ir automobilio remontas, keliones bilietai, laisvalaikis ir kt.). patvirtino turįs vieną transporto priemonę, nurodė nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto neturintis.
27. Teismas iš teikiamų duomenų negali nustatyti tikslių šalių pajamų. Vien tai, kad atsakovas nurodo gaunąs per metus apie 12000 Eur pajamų, teismui kelia abejones. Jo pateiktas turimas išlaidų detalizavimas mėnesiui jau siekia 1360 Eur, o per metus tai sudarytų 16320 Eurų išlaidų sumą. Be abejo tada laikytini nepagrįsti ir teiginiai, kad jis atsakovei nuo 2018 metų vaiko išlaikymui yra pervedęs ar davęs apie 8914 Eur. Esant tokiems duomenims spręstina, kad atsakovo pajamos ženkliai didesnės, nei teigiama atsiliepime.
28. Iš byloje teikiamų paaiškinimų matyti, kad šalys naudojasi PayPal interneto erdvėje veikiančia paslauga, kuri leidžiančia asmenims ir verslams pervesti pinigus elektroniniu būdu. Pažymėtina, kad Lietuvoje norėdami siųsti pinigus arba padaryti mokėjimą, reikalinga atsidaryti „PayPal“ sąskaitą, kuri turi būti susieta su asmens banko sąskaita. Pinigams gauti pakanka turėti el. paštą, tačiau norėdami juos atsiimti, pinigų gavėjas taip pat turi susikurti PayPal paskyrą bei susieti ją su savo banko sąskaita. Ne Lietuvoje registruotam vartotojui vykdant atsiskaitymus ar gaunant lėšas, „PayPal“ nuskaito pinigus iš siuntėjo „PayPal“ paskyros, o jei ten pinigų nepakanka, tada iš registruotos kredito kortelės, ir perveda juos gavėjui. Gavusysis, gavęs pinigus, gali juos persivesti į savo sąskaitą arba pasilikti „PayPal“ paskyroje. Visas operacijas su kortelėmis atlieka „PayPal“, todėl nereikia atskleisti konfidencialios informacijos pašaliniams asmenims.
29. Atsakovo pateikti Paypal mokėjimų išrašai už 2020 metų vasario – spalio mėnesius sietini su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kai 2020-02-10 teismas nusprendė priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui V. T. (T.) M. (M.), po 300,00 Eur iki byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, todėl šiuos duomenis vertinti, kaip atsakovo geranoriškai teikiamą išlaikymą savo vaikui, teismas neturi teisinio pagrindo. Vieninteliai 2019 metų rugpjūčio 13 ir 25 dienomis atsakovo atlikti mokėjimai su nuoroda gavėjas G. V., bendroje 71,62 Eur sumoje galimai būtų laikytini tikslingai skirti vaiko išlaikymui, tačiau ir juose nenurodyta mokėjimo paskirtis.
30. Atsakovo deklaravimas, kad jis ieškovei nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio yra sumokėjęs ieškovei 5900 svarų sterlingų už nuotraukų pardavimą socialiniame tinklapyje Instagram, negali būti sietini su lėšomis skirtomis vaiko išlaikymui, o šios lėšos, jei tokios ir buvo, gali būti traktuojamos tik kaip ieškovės darbinės pajamos.
31. Kitokių įrodymų apie teiktą išlaikymą nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2020 metų vasario 3 dienos, atsakovas nepateikė, todėl iš jo turėtų būti priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 5591,65 Eur. Ieškovei sutinkant su tuo, kad per įsiskolinimo laikotarpį atsakovas jai yra pervedęs 200 Eur sumą vaiko išlaikymui, įsiskolinimo suma mažintina iki 5391,65 Eur.
32. Nesant pakankamai teismui pateiktų duomenų apie realias šalių pajamas, teismas sutiktų su ieškovės siūlymu išlaikymo dydžio atskaitos tašką pasirinkti viena minimalios algos dydžio vienetą ir sprendžia, kad atsakovas turėtų teikti šalių dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur pas mėnesį nuo kreipimosi į teismą datos (ieškinys teisme užregistruotas 2020-02-07), kadangi vertinant atsakovo dėstomas aplinkybes apie pajamas, jo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės.
Dėl bendravimo tvarkos
33. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
34. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57). Šiuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176).
35. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
36. Vertindamas vaiko interesų turinį nagrinėjamos bylos kontekste, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, sveikatos būklę, išvadą teikiančios institucijos specialistų nuomonę, į tai, kad vaikas dėl savo mažametystės nesugeba kritiškai vertinti kitų asmenų elgesį, negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su ginčo šalimis nustatymo tvarkos, o tam, kad nejaustų nerimo ir baimės, likdamas terminuotam laikui su tėvu (ką siūlo atsakovas), prie jo priprastų, būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką, rekomenduojama psichologo pagalba. Remiantis šiomis išvadomis, vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis, kurio metu jis būtų tinkamai paruoštas psichologiškai ir galėtų išvykti iš Lietuvos, tačiau toks išvykimas šiuo metu vaikui sukeltų didelį stresą ir tai būtų žalingas sveikatai. Todėl konkrečiai apibrėžtinas adaptacinis periodas, per kurį vaikas būtų tinkamai paruoštas laikinai išvykti iš Lietuvos, t. y. tėvo bendravimas su vaiku apribojamas Lietuvos valstybės teritorija iki 2027 m. pavasario (šv. Velykų).
37. Pažymėtina, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
38. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia atsakovės, vaiko motinos, su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu. Ieškovė sutiko, kad vaikas turi bendrauti su tėvu, bet dėl vaiko amžiaus, kalbos barjero, dėl vaiko suvokimo apie esamą tėvą, ji sutiko, kad tėvas su vaiku bendrautu tiek nuotoliniu būdu, tiek atvykęs į jos gyvenamąją vietą, tačiau pageidavo, kad susitikime dalyvautų ir specialistai.
39. Nagrinėtinu atveju teismas sprendžia tikslingu nustatyti tėvo ir vaiko bendravimą ribotam terminui ir tik jam besibaigiant, siūlo šalims spręsti apie bendravimo tvarkos nusistatymą teismo keliu, jei iki tol nebus susitarta gražiuoju.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Ieškovė pateikė duomenis, kad turėjo 300 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
41. Vertintina, kad ieškovės pateiktos išlaidos yra pagrįstos sąskaitomis faktūromis už teisines paslaugas, advokato padėjėjo darbo detalizavimu, pinigų priėmimo kvitu ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija).
42. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus, atsakovas privalo atlyginti ieškovės turėtas išlaidas. Ieškovė pateikė, kad turėjo
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
I. ieškinį tenkinti iš dalies.
II. Nustatyti V. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove - G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
III. Priteisti iš atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai V. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 EUR per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2020-02-07 iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju nepilnamečio vaiko motiną G. V., nustatant, kad išlaikymas būtų mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, bankiniu pavedimu į vaiko motinos G. V. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka (LR CK 3.208 str.).
IV. Priteisti iš atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukters V. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 5391,65 EUR, susidariusį nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2020 metų vasario 3 dienos.
V. Nustatyti H. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jo dukterimi V. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką taip:
- visais atvejais, iki 2027 m. vasario 1d., tėvas, ketindamas atvykti į Lietuvą ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš 14 dienų pranešti ieškovei G. V. apie savo atvykimą ir išvykimą;
- tėvui atvykus į Lietuvos Respubliką, vaikas bendrauja su tėvu motinos gyvenamojoje vietoje ar kitoje jos nurodytoje vietoje dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui;
-ieškovė G. V. gavusi informaciją apie H. M. atvykimą bendravimui su vaiku, įpareigotina nedelsiant informuoti Vaiko teisių apsaugos specialistus;
- motina netrukdo tėvui ir dukrai bendrauti telefonu ir internetu bei kitomis komunikacijos priemonėmis;
- esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, bendru šalių sutarimu nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu arba teismo sprendimu.
VI. Priteisti iš atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), 108 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
VI. Priteisti iš atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur, jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.