Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovui V. M. dėl avanso grąžinimo ir sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. Ž. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2023-05-10 CBP-7670) prašė priteisti iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas) 1 000 Eur sumokėto avanso, 1 000 Eur netesybų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, dublike (2023-06-27 DOK-80379) nurodė, kad 2023 m. vasario 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė rankpinigių sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo sudaryti su atsakovu pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies (toliau – ir žemės sklypas), kurios dydis – 17 arų, už 14 500 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. kovo 16 d. ieškovui išdavė sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Gavus sutikimą paaiškėjo, kad atsakovas skelbime nurodė teisybės neatitinkančią informaciją ir planuojamame žemės sklype jokia veikla negalima, nes žemės sklypui yra taikomi apribojimai. Atsakovas nurodė, kad grąžins sumokėtą avansą ir sumokės sutartines netesybas, t. y. 1 000 Eur (preliminarios sutarties 2 str. 2 p.), tačiau to nepadarė, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis taip pat nesudaryta.

3. Atsakovas atsiliepimu (2023-06-14 DOK-74842) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį, triplike (2023-08-02 DOK-94562) nurodė, kad rankpinigių sutartyje nenurodytas terminas pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Atsakovo įgaliotas atstovas skambino ieškovui dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovas atidėliodavo laiką pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovas skelbime pateikė visą teisingą informaciją apie parduodamą žemės sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino (taip nurodyta sprendime). Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000 Eur sumokėto avanso ir 2 045 Eur bylinėjimosi išlaidų, reikalavimo dalį dėl netesybų atmetė.

6. Teismas šalių sudarytą sutartį, nors ji pavadinta „Rankpinigių sutartis“, aiškino pagal sutarties tikslą ir prasmę (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) ir kvalifikavo ją kaip preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo ateityje.

7. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktos AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (toliau – ir ESO) Prijungimo sąlygos Nr. TS22-62594, kurios parengtos 2022 m. rugpjūčio 2 d., ir galioja iki 2023 m. rugpjūčio 2 d., išduotos ūkiniam statiniui/pastatui/patalpai, esančiam (duomenys neskelbtini), yra nebegaliojančios. Taip pat jose nurodoma, kad siekiant įgyvendinti objekto prijungimą ESO, būtina pateikti statinio statybą leidžiantį dokumentą, kurio elektros įrenginiai bus prijungiami prie elektros tinklų.

8. Ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas, kad jis turės galimybę pasistatyti sklype mobilų namelį. Tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apie tokio namelio priskyrimą nekilnojamam daiktui yra sprendžiama tada, kai yra aiškiai apibrėžti tokio namelio duomenys. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas, tariantis dėl sklypo pirkimo, buvo informuotas apie tokio mobilaus namelio įrengimo tipą, kuriam reikalingas statybos leidimas, ir kuris negali būti laikomas kilnojamuoju daiktu CK 4.2 straipsnio 3 dalies prasme.

9. Statyti mobilius statinius, kurie gali būti laikomi nekilnojamuoju turtu pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalį, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama. Leidžiamų pastatų sąraše jokie mobilūs nameliai nenurodomi (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnis), o pagal šio įstatymo 99 straipsnio 10 punktą yra draudžiama ir laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami, tačiau į toliau vardijamą išimčių sąrašą mobilūs nameliai nepatenka. Tai leido teismui daryti išvadą, kad mobilaus namelio naudojimas parduodamame sklype pažeistų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o ieškovui nepagrįstai buvo sudarytas įspūdis, kad jis turės galimybę perkamo sklypo dalyje pastatyti mobilų namelį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas 1 000 Eur iš ieškovo gavo nepagrįstai, todėl privalo šią sumą grąžinti.

10. Teismas atmetė prašymą priteisti netesybas, nes susitarimas negalėjo būti įgyvendintas, ir laikomas šioje apimtyje negaliojančiu nuo pat Rankpinigių (preliminariosios) sutarties sudarymo – šalys nesutarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo terminų, nenustatė termino, per kurį privalo būti sumokėtos netesybos neįvykdžius sutartį. Nors teismas konstatavo atsakovo kaltę, pateikiant netinkamą informaciją sudarant sutartį, tačiau egzistuoja ir paties ieškovo kaltė. Jis nebuvo pakankamai atidus ir nepasidomėjo sutarties sudarymui svarbiomis aplinkybėmis. Šalims tinkamai neaptarus visų netesybų taikymo sąlygų, toks susitarimas negali būti laikomas nei sudarytu, nei galiojančiu. Pripažinus sutarties dalį dėl netesybų nesudaryta (negaliojančia), teismas neturėjo pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo instituto, nes nėra jokių įrodymų, jog ieškovas dėl sutarties nesudarymo patyrė nuostolius.

11. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas vertino, kad tenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą ir atmetus fakultatyvų reikalavimą dėl netesybų, ieškovas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2024-05-07 DOK-56095) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1 Teismas netinkamai įvertino visus civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat netinkamai vertino ir kvalifikavo tarp šalių susidariusius sutartinius teisinius santykius, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

12.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir išeidamas iš ginčo ribų tarp šalių sudarytą sutartį prilygino preliminariai nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai. Nekilnojamojo turto sandoriams yra keliamas sutarties formos laikymosi reikalavimas. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaroma notarinės formos (CK 6.393 straipnio 1 dalis), o notarinės formos nesilaikymas tokią sutartį daro negaliojančia (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). Tai numatyta ir CK 1.93 straipsnio 3 dalyje: įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Šios nuostatos galioja ne tik pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, bet ir iš jos išplaukiančioms sutartims. Tame tarpe ir sutartims, šalių sudaromoms iki pagrindinės notarinės sutarties sudarymo momento. Šiuo atveju teismas padarė išvadą, kad šalys sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, to teismas negalėjo padaryti. Kita šalis neprašė teismo, kad ši sutartis būtų pripažinta galiojančia, kaip tai numato CK 1.93 straipsnio 4 dalis. Teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, o be kita ko išėjo iš ieškinio ribų, kurias numatė ir pasirinko ieškovas.

12.3 Teismas sutiko, kad tai ne preliminari sutartis, nes jis netenkino ieškinio reikalavimų dalies dėl netesybų priteisimo, o priteisdamas avanso grąžinimą, kaip pagrindą nurodė įstatymo nuostatas, susijusias su be pagrindo įgytu turtu, t. y. atsakovo gautu 1 000 Eur avansu.

12.4 Teismas netinkamai vertino atsakovo atliktus veiksmus ir pateiktus rašytinius įrodymus, nes įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, kai tuo tarpu ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis sandorį sudarė, būdamas iš esmės suklaidintas. Teismas, nuspręsdamas priteisti sumokėtą avansą, nurodė būtent tai, kad ieškovas buvo suklaidintas, tačiau nepriteisdamas netesybų jau laikėsi pozicijos, kad ieškovas neįrodė, kad buvo suklaidintas ir nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismo sprendimo dalys prieštarauja viena kitai.

12.5 Atsakovas įgyvendino visus šalių susitarimus. Įvedė elektros energijos įvadą iki sklypo. Taip pat atskleidė visas aplinkybes susijusias su sklypu, ribojimu jame. Ieškovas, kaip atsargi ir atsakinga sutarties šalis turėjo visas galimybes įvertinti visus ribojimus, kurie yra/buvo taikomi sklypui. Su jais ieškovas buvo supažindintas, apie juos žinojo ir tai įvertinęs, sudarė preliminarius civilinius teisinius susitarimus. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad kokios tai faktinės aplinkybės ieškovui paaiškėjo tik po rankpinigių sutarties sudarymo. Darytina išvada, kad ieškovas nebuvo suklaidintas ir jis sandorį sudarė laisva valia ir nesuklaidintas. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jei ieškovas suklydo dėl neatsakingumo ar dėl to, kad pasikeitė jo nuomonė po sandorio sudarymo momento, kad jis nebenori sudaryti sandorio (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

12.6 Teismas netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo priteisė visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimo išlaidos privalėjo būti priteistos lygiomis dalimis po 50 proc. kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinio suma sudarė 2 000 Eur: 1 000 Eur avanso ir 1 000 Eur netesybų. Būtent tokie reikalavimai buvo apmokėti žyminiu mokesčiu ir nagrinėjami teisme. Kaip matyti iš sprendimo, ieškinio reikalavimų patenkinta 50 procentų. Todėl pagal įstatymą iš atsakovo turėjo būti priteista 50 procentų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir lygiai tokia pat dalis turėjo būti priteista iš ieškovo atsakovui.

13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-05-15 DOK-60029) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

13.1 Apeliantas nenurodo nė vieno teisinio pagrindo sprendimo panaikinimui ir bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymu įvertinimu, savo pozicijos nepagrindžia įtikinamais argumentais.

13.2 Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors šalių sudaryta sutartis įvardijama „Rankpinigių sutartis“, tačiau pagal jos tikslą ir prasmę (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) aiškino ir kvalifikavo kaip sudarytą preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo ateityje. Šalys rankpinigių sutartimi nepatvirtino jokios jau egzistuojančios sutarties, kuri nėra sudaryta iki šiol, ir kuriai yra būtina notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šalys sutarė, kad sudarys kitą sutartį ateityje - tai patvirtina ir šalių prierašas jog „bendra sandorio suma 14 500 Eur“.

13.3 Jokiais pagrindais nepagrįsti apelianto teiginiai, kad preliminarioji sutartis turėtų būti notarinės formos, tokių imperatyvių reikalavimų teisės aktai nenumato.

13.4 Pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo deklaratyvius teiginius, kad viskas ieškovui buvo atskleista, jis turėjo pakankamai laiko iki minimos sutarties sudarymo laiko susipažinti su sklypui taikomais ribojimais, juos vertinti ir panašiai.

13.5 Teismas teisingai nustatė, kad bet kokie statiniai ginčo žemės sklype nėra galimi. Tai reiškia, kad jei ieškovas būtų su šia informacija supažindintas, jis jokių sandorių nebūtų sudaręs. Be to, ieškovas kartu su procesiniais dokumentais pateikė ir įrodymus apie tai, kad apeliantas tyčia klaidino visus galimus pirkėjus viešojoje erdvėje skelbdamas, jog veikla (tame tarpe ir mobilių namelių statyba) ginčo sklype yra galima.

13.6 Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas tenkino pagrindinį ieškovo reikalavimą ir atmetė fakultatyvų reikalavimą dėl netesybų, todėl ieškovas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl rankpinigių priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantas nenurodo argumentų dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtos sprendimo dalies nevertina ir dėl jos nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis, V. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo ½ dalis įgyta pagal 2019 m. sausio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kita ½ dalis – pagal 2006 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį (e. b. 7-12 l.).

18. NTR duomenimis, žemės sklypui yra taikomi apribojimai: Teritorija, kurioje taikomos spcieąliosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – ir SŽNS), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis); Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis); Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (VI skyrius, vienuoliktasis skirsnis); Speciali naudojimo sąlyga-vidaus vandens kelių zonos 9962 kv. m.

19. Atsakovas tinklapyje „skelbiu.lt“ patalpino skelbimą apie parduodamus sklypus netoli (duomenys neskelbtini) vos keli km už (duomenys neskelbtini), sklypai ribojasi su Nemunu, po 16-17 arų, sklype bus įrengta elektra, paskirtis, galima statyti mobilius namelius ir turėti savo pakrantę su Nemunu. Sklypai yra žemės ūkio paskirties. Vieno aro kaina 990 Eur.

20. Ieškovas ir atsakovas 2023 m. vasario 18 d. sudarė Rankpinigių sutartį. Sutarties 1 straipsnio 2 punktu šalys susitarė, kad siekdamas užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą, pirkėjas pagal pagrindinę sutartį jo mokėtinų pinigų sąskaitą sumoka pardavėjui 1 000 Eur sumą. Šalių pasirašytinai sutarta bendra sandorio suma 14 500 Eur (e. b. 18-19 l.).

21. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad gauti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Sutikimas buvo išduotas 2023 m. kovo 16 d. (e. b. 13 l.).

22. Atsakovas pateikė iš ESO gautus elektroninius laiškus, kuriuose nurodomas Paraiškos Nr. 22-62594, Objekto adresas: (duomenys neskelbtini), paraiška patvirtinta, prijungimo sąlygos parengtos, prijungimo paslaugos sutartis parengta, Prijungimo darbai atlikti (2023-06-13 elektroninis laiškas); informuojama, kad įrengtas elektros skaitiklis, darbų atlikimo data: 2023 m. liepos 10 d. adresas: (duomenys neskelbtini), Objekto Nr.: (duomenys neskelbtini) (2023-07-10 elektroninis laiškas) (e. b. 85-87).

23. Atsakovas pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. prisijungimo sąlygas ir 2022 m. gruodžio 5 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. E1N2262594 ir sutarties specialiąsias sąlygas bei mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina apmokėjimą už suteiktas paslaugas (e. b. 94-98). Prijungimo sąlygos galioja iki 2023 m. rugpjūčio 2 d.

24. Ieškovas 2023 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su paklausimu ar žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), galima atvežti žemės sklypo pakėlimui; ar galima įrengti gręžinį ar šulinį; ar galima įsirengti biologinio valymo nuotekų įrenginius; ar galima sodinti dekoratyvinius augalus, medžius, krūmus; ar galima statyba namelio 60 – 80 kv. m, naudojant gręžtinius pamatus (modulinis). Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2023 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku ieškovui pranešė, kad minimas sklypas patenka į didelės tikimybės (10%) potvynio teritoriją, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio nuostatomis, statinių ir inžinerinių įrenginių statyba negalima. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuriame galima žemės ūkio veikla, tame tarpe ir dekoratyvinių augalų sodinimas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad greičiausiai sklypo dokumentuose bus nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurioje vadovaujantis aukščiau nurodytu teisės aktu, numatyti draudimai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. (e. b. 108-111 l.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ir išeidamas iš ieškinio ribų, šalių sudarytą sutartį prilygino preliminariai nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai. Tokia teismo išvada prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo formuojamai praktikai. Kita šalis neprašė teismo šią sutartį pripažinta galiojančia, kaip tai numato CK 1.93 straipsnio 4 dalis.

26. Būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių veiksmai patvirtina susitarimą sukurti teisinius santykius ateityje dėl daikto įsigijimo/pardavimo. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad gautų sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, toks sutikimas išduotas. Ieškovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su paklausimu dėl žemės sklype galimų veiksmų (statybos, apželdinimo ir pan.) atlikimo. Šalių ketinimą sukurti sutartinius teisinius santykius patvirtina ir atsakovo pateikti ESO elektroniniai laiškai, kuriuose nurodomas Paraiškos Nr. 22-62594, objekto adresas: (duomenys neskelbtini) paraiška patvirtinta, prijungimo sąlygos parengtos, prijungimo paslaugos sutartis parengta, prijungimo darbai atlikti (2023-06-13 elektroninis laiškas); informuojama, kad 2023 m. liepos 10 d. įrengtas elektros skaitiklis (2023-07-10 elektroninis laiškas).

28. Sutarties 1 straipsnio 2 punktu šalys susitarė, kad siekdamas užtikrinti pagrindinės sutarties įvykdymą, pirkėjas pagal pagrindinę sutartį jo mokėtinų pinigų sąskaita sumoka pardavėjui 1 000 Eur sumą. Ieškovas sutarties pagrindu atsakovui sumokėjo 1 000 Eur. Minėto sutarties punkto formuluotė „jo mokėtinų pinigų sąskaita sumoka pardavėjui 1 000 Eur sumą“, šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas perdavė atsakovui 1 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į perkamo nekilnojamojo turto, kainą sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta sutartis sudaryta rašytine forma.

29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, faktas, kad sutartyje nėra nurodyti pagrindinio sandorio sudarymo terminai, nedaro sandorio negaliojančiu, nes pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

30. Rankpinigių institutas, kaip prievolių užtikrinimas, įtvirtintas Civilinio kodekso V skyriuje. Pagal CK 6.98 straipsnio 1 dalį, rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad rankpinigių sutartimi šalys nepatvirtino jokios jau egzistuojančios sutarties, kuri nėra sudaryta iki šiol, ir kuriai yra būtina notarinė forma.

31. Aplinkybė, kad teismas šalių sudarytą rankpinigių sutartį vertino kaip preliminariąją sutartį nereiškia, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nes teismas šalių sudarytą sutartį įvertino, atsižvelgęs į šalių valią ir sudarymo tikslus.

32. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Taigi, nagrinėjamu atveju, nors šalių sudaryta sutartis įvardijama „Rankpinigių sutartis“, tačiau teismas pagrįstai aiškino ją pagal jos tikslą ir prasmę (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) ir kvalifikavo kaip sudarytą preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo ateityje.

33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ir šios nuostatos galioja ne tik pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, tačiau tai galioja ir iš jos išplaukiančioms sutartims. Nors pagrindinės sutarties sudarymui gali būti nustatyta notarinė forma (kuri nekilnojamojo daikto sandoriui yra privaloma), tačiau preliminariosios sutarties notarinė forma CK nenumatyta.

34. Apelianto teigimu teismas netinkamai vertino atsakovo atliktus veiksmus ir pateiktus rašytinius įrodymus, nes įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, kai tuo tarpu ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis sandorį sudarė būdamas iš esmės suklaidintas. Taip pat nurodo, kad atsakovas įgyvendino visus šalių susitarimus, t. y. įvedė elektros energijos įvadą iki sklypo; atskleidė visas aplinkybes susijusias su sklypu, ribojimu jame. Ieškovas, būdamas atsargi ir atsakinga sutarties šalis turėjo visas galimybes ir galėjo įvertinti visus ribojimus kurie yra/buvo taikomi sklypui. Su jais ieškovas buvo supažindintas, jis apie juos žinojo ir sudarė preliminarius civilinius teisinius susitarimus įvertinęs tai. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad kokios nors faktinės aplinkybės ieškovui paaiškėjo tik po rankpinigių sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

35. Kaip minėta, atsakovas tinklapyje „skelbiu.lt“ patalpino skelbimą apie parduodamus sklypus, nurodė, kad sklypai yra netoli (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) vos keli km, sklypai ribojasi su Nemunu, po 16-17 arų, sklype bus įrengta elektra, paskirtis, galima statyti mobilius namelius ir turėti savo pakrantę su Nemunu; sklypai yra žemės ūkio paskirties, vieno aro kaina 990 Eur. Taigi iš minėto skelbimo galima išskirti esminę informaciją: sklypai ribojasi su Nemunu; sklype bus įrengta elektra; galima statyti mobilius namelius; turėti pakrantę su Nemunu.

36. Šalys 2023 m. vasario 18 d. sudarė rankpinigių sutartį. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad gautų sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ir sutikimas išduotas 2023 m. kovo 16 d. Ieškovas 2023 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su paklausimu, ar ginčo žemės sklype, galima atvežti žemės sklypo pakėlimui, ar galima įrengti gręžinį ar šulinį, biologinio valymo nuotekų įrenginius, sodinti dekoratyvinius augalus, medžius, krūmus; ar galima statyba namelio 60-80 kv. m, naudojant gręžtinius pamatus (modulinis). Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2023 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku ieškovui pranešė, kad minimas sklypas patenka į didelės tikimybės (10%) potvynio teritoriją, kurioje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio nuostatomis, statinių ir inžinerinių įrenginių statyba negalima. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuriame galima žemės ūkio veikla, tame tarpe ir dekoratyvinių augalų sodinimas. Tačiau atkreipia dėmesį, kad greičiausiai sklypo dokumentuose bus nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurioje vadovaujantis aukščiau nurodytu teisės aktu, numatyti draudimai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. (e. b. 108-111 l.). Taigi ieškovui tik po sutarties sudarymo tapo žinomos aplinkybės apie ketinamam įsigyti žemės sklypui numatytus draudimus/ ribojimus.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad statyti mobilius statinius, kurie gali būti laikomi nekilnojamuoju turtu pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalį paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama. Leidžiamų pastatų sąraše jokie mobilūs nameliai nenurodomi (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnis), o pagal šio įstatymo 99 straipsnio 10 punktą yra draudžiama ir laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami, tačiau į toliau vardijamą išimčių sąrašą mobilūs nameliai nepatenka. Tai leidžia daryti išvadą, kad mobilaus namelio naudojimas parduodame sklype pažeistų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nurodytą pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o ieškovui nepagrįstai buvo sudarytas įspūdis, kad jis turės galimybę perkamo sklypo dalyje pastatyti mobilų namelį.

38. Iš NTR išrašo matyti, kad planuotas pirkti žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje (8.1. p.).

39. Taigi, aptartos aplinkybės paneigia atsakovo skelbime apie parduodamą žemės sklypą pateiktą informaciją, ir tokią informaciją leidžia vertinti kaip klaidinančią ieškovą (pirkėją).

40. Pinigai pagal avanso sutartį perduodami tam tikram tikslui ir nepasiekus šio tikslo, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas 1 000 Eur iš ieškovo gavo nepagrįstai, todėl privalo šią sumą grąžinti ir šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo.

41. Apelianto teigimu, teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo priteisti netesybas, pripažino, jog tai ne preliminari sutartis, o priteisdamas avanso grąžinimą, kaip pagrindą nurodė įstatymo nuostatas susijusias su be pagrindo įgytu turtu – atsakovo gautu 1 000 Eur avansu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

42. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma. Tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas, teismas įvertino būtent tas aplinkybes, kad susitarimas negalėjo būti įgyvendintas, nes šalys nesutarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo terminų, nenustatė termino, per kurį privalo būti sumokėtos netesybos neįvykdžius sutartį, ir laikė šią susitarimo dalį negaliojančiu nuo pat Rankpinigių (preliminariosios) sutarties sudarymo. Reikalavimo priteisti netesybas teismas netenkino ne dėl to, kad, kaip teigia atsakovas, teismas sutiko, jog tai ne preliminari sutartis, o todėl, kad sutartyje nebuvo aptartas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, nenustatytas terminas netesybų sumokėjimui sutarties neįvykdymo atveju, taip pat įvertino ir paties ieškovo veiksmus. Teismas vertino, kad susitarimas dėl netesybų, kuriame šalys tinkamai neaptarė esminių netesybų taikymo sąlygų, negali būti laikomas nei sudarytu, nei galiojančiu. Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs nuostolių atlyginimo sąlygas, jog nebuvo jokių įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių, nesudarius sutarties (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, nesant pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo instituto.

Dėl įrodymų vertinimo

43. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino visus civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomu argumentu nesutinka.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

45. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). Apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo grindžiami deklaratyviais teiginiais ir teoriniais samprotavimais, tačiau konkrečiau nenurodyta, kurie įrodymai įvertinti netinkamai ar apksritai nebuvo įvertinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Apelianto teigimu, teismas netinkamai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisdamas visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimo išlaidos privalėjo būti priteistos lygiomis dalimis po 50 proc. kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinio suma sudarė 2 000 Eur, t. y. 1 000 Eur avanso ir 1 000 Eur netesybų. Būtent tokie reikalavimai buvo apmokėti žyminiu mokesčiu ir atitinkamai nagrinėjami teisme. Kaip matyti iš sprendimo, ieškinys buvo patenkintas 50 proc. dalyje. Taigi, vadovaujantis procesinio įstatymo nuostatomis iš atsakovo turėjo būti priteista ieškovo turėtos 50 proc. bylinėjimosi išlaidų ir lygiai tiek pat procentų turėjo būti priteista iš ieškovo atsakovo naudai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su nurodomais apelianto argumentais.

47. Nors teismas ieškovo reikalavimą dėl 1 000 Eur netesybų priteisimo vertino kaip išvestinį reikalavimą, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Ieškovas, įgyvendindamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, pats pasirinko, kokius materialinius reikalavimus pareikšti atsakovui, ir kokia apimtimi. Pagal ieškinyje suformuoluotus materialinius reikalavimus atsakovas teikė atsikirtimus, pagal tai nustatomos nagrinėjamos bylos ribos. Kiekvieno materialinio reikalavimo faktiniam pagrindui pagrįsti ir į jį atsikirsti, abi ginčo šalys patiria sąnaudų, išdėstydama savo poziciją ir siekdama ją patvirtinti CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo buvo išreikštas konkrečia pinigine išraiška, sumokėtas žyminis mokestis apėmė ir šią reikalavimo dalį. Įvertinus pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį (ieškovas prašė priteisti 1000 Eur avanso ir 1000 Eur netesybų, teismas tenkino reikalavimo dalį dėl 1000 Eur avanso ir atmetė reikalavimo dalį dėl 1000 Eur netesybų), ieškovo reikalavimų patenkinta 50 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų dalį, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai patikslinti skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nurodant, kad ieškinys tenkinamas ne visa apimtimi, bet iš dalies.

48. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 045 Eur bylinėjimosi išlaidų (45 Eur žyminio mokesčio ir 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų) (e. b. 77-83, 100-102, 120-122 l.).

49. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 57-58, 91-92 l.).

50. Patenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų, atitinkama proporcija paskirstomas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK93, 98 straipsniai): iš atsakovo ieškovui priteisiama 1 022,50 Eur, o atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteisiama 577,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

52. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, tačiau keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai

54. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio (atskirojo) skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

55. Apeliacinio skundo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo iš dalies patenkinimas yra procesinio pobūdžio, todėl apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų (e. b. 157-158).

57. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteisiama 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (tūkstantį eurų) sumokėto avanso.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 577,50 (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovui I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.