Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-41-570/2024

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-09
Bylos Nr.: e2-41-570/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15004-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Neveckienė
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: E. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2-41-570/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15004-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

(N)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 9 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, veikdama teismo, kuriam teisminga byla, vardu, tai yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

sekretoriaujant I. G.,dalyvaujant ieškovui M. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. P.,atsakovei E. B. ir jos atstovei advokatei M. S.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei E. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės E. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas M. B. (toliau vadinamas ieškovu, kartu su atsakove – šalimis) patikslintu 2023-08-30 ieškiniu (DOK- (duomenys neskelbtini)) prašo nustatyti dukros M. B., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jos tėvu M. B., a.k. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - atsakove, kartu su ieškovu – šalimis) materialinį išlaikymą dukrai M. B. periodinėmis išmokomis po 150 Eur/mėn., indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti M. B., nustatant, kad motina E. B. įsipareigoja šias lėšas pervesti į M. B. asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos; nustatyti nepilnametės M. B. bendravimo tvarką su motina E. B. tokia tvarka: motina ir nepilnametė dukra bendrauja žemiau nurodyta tvarka, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui ar kitam VTAS pasiūlytam asmeniui, tokia tvarka: motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17.00 val., ir grąžindama vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 08:30 val. Motina apie planuojamą susitikimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei 3 dienoms iki planuojamo susitikimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters susitikimą šia tvarka; motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos trečiadienį nuo 17.00 val., ir grąžindama vaiką į ugdymo įstaigą tos pačios savaitės ketvirtadienį iki 08:30 val. Motina apie planuojamą susitikimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei 1 dienai iki planuojamo susitikimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters susitikimą šia tvarka. Jeigu trečiadienis yra ne darbo diena, motina turi pareigą bendrauti su nepilnamete dukra, pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos tos savaitės antradienį nuo 17.00 val., ir grąžindama vaiką į ugdymo įstaigą tos pačios savaitės ketvirtadienį iki 08:30 val. Motina apie planuojamą susitikimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei 1 dienai iki planuojamo susitikimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters susitikimą šia tvarka. Jeigu ketvirtadienis yra ne darbo diena, motina turi pareigą bendrauti su nepilnamete dukra, pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos tos savaitės trečiadienį nuo 17.00 val., ir grąžindama vaiką į ugdymo įstaigą tos pačios savaitės penktadienį iki 08:30 val. Motina apie planuojamą susitikimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei 1 dienai iki planuojamo susitikimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters; tėvas turi teisę atostogauti su nepilnamete dukra po keturias savaites per vienerius metus tokia tvarka; tėvas apie planuojamas atostogas informuoja motiną elektroninėmis priemonėmis (sms žinute arba el. paštu) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios; motina turi teisę atostogauti su nepilnamete dukra po keturias savaites per vienerius metus tokia tvarka: motina apie planuojamas atostogas informuoja tėvą elektroninėmis priemonėmis (sms žinute arba el. paštu) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters planuojamas atostogas; motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės pirmadienį telefonu nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Motina apie planuojamą bendravimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei 24 valandoms iki planuojamo bendravimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters bendravimą šia tvarka; motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra per porinių metų žiemos šventes (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus) tokia tvarka: gruodžio 23 d. pasiimdama vaiką nuo 17:00 val. iš ugdymo įstaigos ar tėvo nurodytos vietos ir grąžindama vaiką sausio 2 dieną iki 08:30 val. į ugdymo įstaigą ar tėvo nurodytą vietą. Motina apie planuojamą bendravimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei dviem savaitėms iki planuojamo bendravimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters susitikimą šia tvarka; motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra per neporinių metų pavasario šventes (Šv. Velykas) tokia tvarka: Didįjį Penktadienį pasiimdama vaiką nuo 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ar tėvo nurodytos vietos ir grąžindama vaiką antradienį (po velykinio savaitgalio) iki 08:30 val. į ugdymo įstaigą ar tėvo nurodytą vietą. Motina apie planuojamą bendravimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei dviem savaitėms iki planuojamo bendravimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters susitikimą šia tvarka; tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra per neporinių metų žiemos šventes (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus) laikotarpiu nuo gruodžio 23 d. iki sausio 2 d. Jeigu šios šventės sutampa su motinos ir vaiko bendravimo dienomis, tuomet motinos ir vaiko bendravimas šiomis šventinėmis dienomis yra atšaukiamas ir kompensuojamas per porinių metų šventes 21.1.8. punkte nurodyta tvarka; tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra per porinių metų pavasario šventes (Šv. Velykas) nuo Didžiojo Penktadienio iki Šv. Velykų Pirmadienio. Jeigu šios šventės sutampa su motinos bendravimo dienomis, tuomet motinos ir vaiko bendravimas šiomis šventinėmis dienomis yra atšaukiamas ir kompensuojamas per neporinių metų pavasario šventes 21.1.9. punkte nurodyta tvarka; motina turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną), pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17 val. ir grąžindama vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį iki 08:30 val. Motina apie planuojamą susitikimą šia tvarka privalo pranešti tėvui iš anksto, t.y. likus ne mažiau nei 3 dienoms iki planuojamo susitikimo. Motinai nesilaikant šios informavimo tvarkos, tėvas netenka pareigos užtikrinti motinos ir dukters susitikimą šia tvarka; jeigu motinos ir nepilnametės dukters suplanuotas bendravimas negali įvykti dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo įstaigoje ar kitų objektyvių priežasčių, tėvas privalo apie tai nedelsiant informuoti motiną ir nurodyti priežastį. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam gyvenant su atsakove E. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B. Jie santuokos sudarę nebuvo, nuo 2021 m. lapkričio mėn. šalims išsiskyrus, dukra M. liko gyventi su motina. Prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu dėl to, kad jis yra geros psichinės ir fizinės sveikatos, dėl ko gali visapusiškai pasirūpinti dukrai reikalinga nuolatine priežiūra, jos saugumu ir ugdymu. Be to, turi gyvenamąją vietą - nuomojasi namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name yra sudarytos visapusiškos sąlygos gyventi mažametei dukrai. Tam neprieštarauja šio namo savininkė A. V. (jo motina). Jis yra dirbantis - verčiasi individualia veikla kompiuterių aptarnavimo, programavimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad vykdoma individuali veikla sudaro galimybę ieškovui dirbti iš namų ir pačiam planuoti savo darbo bei poilsio laiką, jis turi ne tik stabilias finansines galimybes užtikrinti nuolatinius finansinius mažametės poreikius, bet ir tinkamai pasirūpinti dukters nuolatine priežiūra. Be to, jis aktyviai dalyvauja darželio, kurį lanko dukra, veikloje: atvyksta į susirinkimus, dalyvauja šventėse, pats pagamina darželiui reikalingas priemones, domisi vaiko diena darželyje, lankė darželyje vedamą tėvystės įgūdžių programą STEP. Gi atsakovė gyvena 4 kambarių bute kartu su dar dviem biologiniais vaikais - E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurie serga (duomenys neskelbtini). Pačiai atsakovei diagnozuotas sveikatos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Atsakovė neprognozuojamus (duomenys neskelbtini) priepuolius patiria vidutiniškai 1 k./mėn., priepuoliai dažnai būna sunkūs. Atsakovė jų metu susižeidžia. Dėl sveikatos būklės jai reikalinga kito asmens pagalba. Atsakovė pati pripažįsta, kad jai padeda jos mama ir ateinanti padėjėja Todėl motinos sveikata kelia grėsmę jos mažametei dukrai dėl priepuolių metu patiriamo sąmonės praradimo ir nesiorientavimo aplinkoje. Be to, atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), reikalingas psichoterapinis gydymas. Laikotarpiu nuo 2020-11-16 iki 2023-01-04 atsakovei net 13 kartų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl patiriamų daugybinių (duomenys neskelbtini) priepuolių. Todėl atsakovė dėl savo nekontroliuojamos ligos - ūmių (duomenys neskelbtini) priepuolių - negali užtikrinti tai saugios aplinkos ir visaverčių bei normalių gyvenimo sąlygų mažametei dukrai. Nustačius dukros M. gyvenamąją vietą su tėvu, prašo priteisti iš atsakovės po 150 Eur/mėn. nepilnametės dukters išlaikymui. Tokio dydžio sumą prašo priteisti dėl atsakovės ligos, jos ribotų galimybių įsidarbinti. Likusią sumą, paskaičiuotą pačios atsakovės (dukros poreikių lentelėje) jis įsipareigoja skirti vienas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad šiuo metu, mažametei dukrai gyvenant su atsakove, kuri manipuliuoja vaiku ir jo sveikata, trukdydama ieškovui pasimatyti su dukra, jis yra priverstas gyventi nuolatinėje baimėje dėl dukters saugumo. Kai tik nori pasiimti dukrą, ar spręsti su jos ugdymu, gydymu ar kitus klausimus, kyla dideli ginčai, ieškovui kviečiama policija, vaiko teisių apsaugos tarnyba informuojama apie neva vaiko teisių pažeidimus. Todėl būtina nustatyti bendravimo tvarką pagal jo pasiūlytą grafiką. Su atsakovės priešieškiniu kategoriškai nesutinka ieškinyje nurodytais motyvais.

2. Atsakovė su ieškiniu kategoriškai nesutinka, 2023 m. rugsėjo 28 d., 2023-11-15 patikslintu priešieškiniu ((duomenys neskelbtini)) prašo nustatyti nepilnametės dukros M. B. gyvenamąją vietą su motina E. B.; priteisti iš ieškovo dukters M. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos (2022-12-02) iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovę E. B. paskiriant dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti tokią ieškovo M. B. ir dukros M. bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą iš lankomos ugdymo įstaigos penktadienį ikimokykliniame amžiuje po pietų miego ir vakarienės 16.00 val., mokykliniame amžiuje po visų veiklų (formalaus ir neformalaus ugdymo), ir parveždamas ją sekmadienį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tėvas privalo dukrą pristatyti iki namo ar buto durų ir perduoti mamai ar kitam šeimos nariui (sesei, broliui, vienam iš vaiko senelių, mamos padėjėjui); tėvas bendrauja su dukra nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš lankomos ugdymo įstaigos po visų jos ugdymo veiklų 16.30 - 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tėvas privalo dukrą pristatyti iki namo ar buto durų ir perduoti mamai ar kitam šeimos nariui (sesei, broliui, vienam iš vaiko senelių, mamos padėjėjui); vasaros atostogų metu (ikimokykliniame amžiuje) tėvas su dukra bendrauja dvi savaites - du kartus po vieną savaitę keičiantis pakaitomis su mama. Kitas dvi tėvo kasmetinių atostogų savaites tėvas praleidžia su dukra arba pavasarį, arba rudenį, arba žiemą. Dukrai sulaukus mokyklinio amžiaus tėvas bendrauja su dukra pusę mokyklinių atostogų laiko, o vasaros atostogų metu bendrauja vieną kalendorinį mėnesį: du kartus po dvi savaites, keičiantis pakaitomis su mama. Tėvas atostogų laiką suderina su mama ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų. Kilus nesutarimams, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo norimam atostogų laikui, neporiniais metais – mamos; kai yra numatytos tėvo ir dukros atostogos pagal šią bendravimo tvarką, tėvas gali išsivežti dukrą atostogoms už Lietuvos ribų, informavęs mamą apie išvykimo bei grįžimo datą, šalį, į kurią vykstama. Tėvas turi informuoti mamą ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki išvykimo. Kartu su sutikimu, mama tėvui perduoda ir dukters kelionei reikalingus asmens dokumentus. Grįžęs iš kelionės tėvas privalo grąžinti dukters asmens dokumentą kartu su grąžinama dukra; nelyginiais metais (2023, 2025 ir t.t.) šv. Velykų antrąją dieną ir šv. Kūčių dieną dukra praleidžia su mama, o šv. Velykų pirmąją dieną ir šv. Kalėdas (pirmąją ir antrąją dienas) dukra praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima dukrą šv. Velykų išvakarėse 19.00-19.30 val., grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šv. Velykų pirmąją dieną iki 19.00 val. Šv. Kalėdų pirmąją dieną Tėvas pasiima dukrą 10.00-10.30 val., grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrąją dieną iki 19.00 val. Lyginiais metais (2024, 2026 ir t. t.) šv. Velykų antrąją dieną ir šv. Kūčių dieną dukra praleidžia su tėvu, o šv. Kalėdas (pirmąją ir antrąją dienas) dukra praleidžia su mama. Tėvas pasiima dukrą šv. Velykų pirmąją dieną 19.0019.30 val., grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šv. Velykų antrąją dieną iki 19.00 val. Šv. Kūčių dieną tėvas pasiima dukrą 10.00-10.30 val., grąžina ją į gyvenamąją vietą iki šv. Kalėdų pirmosios dienos 10.00-10.30 val. Naujųjų Metų sutikimo šventę dukra švenčia arba su mama, arba su tėvu, pagal šios tvarkos 1 ir 2 punkte numatytą bendravimo tvarką; nepriklausomai nuo 1, 2, ir 3 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, mama bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), o tėvas su dukra praleidžia kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį, tame tarpe Tėvo dieną (nuo penktadienio iki sekmadienio); nepriklausomai nuo 1, 2, ir 3 punktuose nustatyto grafiko, mama bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) (mamos gimimo dieną). Tėvas bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai nedarbo diena, arba iš lankomos ugdymo įstaigos po visų veiklų 16.30 - 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą (duomenys neskelbtini) į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 12 val., jeigu tai nedarbo diena, arba lankomą ugdymo įstaigą nustatytu laiku, t. y. 8.30 val. (ikimokykliniame amžiuje) ir 8.00 val. (mokykliniame amžiuje), jeigu tai darbo diena, išskyrus atvejus, kai bendravimas su dukra (duomenys neskelbtini) tėvui priklauso pagal kitas šioje bendravimo tvarkoje nustatytas bendravimo sąlygas; lyginiais metais (2024, 2026 ir t. t.) tėvas organizuoja ir švenčia dukters gimtadienio šventę. Dukters gimtadienio dieną, jeigu tai darbo diena, tėvas pasiima dukrą iš švietimo įstaigos pasibaigus jos ugdymo užsiėmimams, jeigu tai nedarbo diena, tėvas pasiima dukrą iš jos buvimo vietos 10.00 - 10.30 val. ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iki tos dienos 20.00 val.; jeigu šioje tvarkoje nustatytas savaičių bendravimo laikas sutampa su asmeninių ar kalendorinių švenčių dienomis, prioritetas teikiamas bendravimui, nustatytam atitinkamų švenčių metu; dukrai asmeninis telefonas, planšetė, kompiuteris ar kitos elektroninio ryšio/išmaniosios priemonės bus įgytos ne anksčiau nei jai sueis 7 metai. Nustatomas bendravimo laikas informacinių technologijų pagalba bei naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais organizuojamas atsižvelgiant į vaiko amžių, dienotvarkę bei vadovaujantis specialistų rekomendacijomis: ikimokyklinio amžiaus vaikui naudotis informacinėmis technologijomis bei išmaniaisiais įrenginiais nerekomenduojama, mokyklinio amžiaus vaikas prie išmaniųjų įrenginių turėtų praleisti ne daugiau nei 1 -2 val. per dieną (pradinėse klasėse laisvalaikiui prie kompiuterių kasdien galėtų skirti apie 1 val. per dieną, o vyresnėse klasėse - iki 2 val. per dieną). Tėvas neviešina/neskelbia dukros atvaizdo (nuotraukų, vaizdo įrašų) socialiniuose tinkluose ir internete; mama įsipareigoja, tėvui paprašius, paskambinti tėvui ir leisti dukrai pabendrauti su tėvu telefonu arba Google Meet programa 15 minučių tarp 19.00 val. ir 20.00 val. iki kol dukrai sueis 7-eri metai du kartus per savaitę. Kai dukra sulauks 7-erių metų ir turės savo ryšio priemones, tėvas galės bendrauti su dukra tiesiogiai po visų jos veiklų kiekvieną dieną; tėvas įsipareigoja mamai užtikrinti galimybę pabendrauti su dukra ryšio priemonėmis tuo metu, kai dukra yra su tėvu; tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki šioje tvarkoje suplanuoto bendravimo su dukra laiko pranešti mamai apie negalėjimą pasimatyti su dukra šioje tvarkoje nustatyti laiku, o apie negalėjimą pasimatyti su dukra per šventes ir atostogas pranešti ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Tėvo bendravimo praleistos, bet neišnaudotos, dienos nėra kompensuojamos kitu laiku; šalys informuoja viena kitą apie dukters ligos atvejus, kai tik dukra suserga. Vaikas gali būti slaugomas tiek pas mamą, tiek pas tėvą, todėl vaiko liga paprastai nėra priežastis nevykdyti bendravimo tvarkos sąlygų, išskyrus atvejus, kai šeimos gydytojas nurodo kitaip. Tėvas privalo gauti mamos sutikimą dėl dukros gydymo metodų ar vaistų parinkimo, skiepijimo. Nesutarimo atveju tėvas turi vadovautis mamos turima vaikų gydymo patirtimi ir praktika, išskyrus atvejus, jei dukrą gydantis šeimos gydytojas numato kitaip. Mama neprivalo pranešti tėvui ar derinti vizitų pas gydytoją pagal tėvo užimtumą, jei kreipiamasi dėl dukros profilaktinio dantų, ūgio, svorio ir kito sveikatos patikrinimo; mama nedelsiant informuoja tėvą apie pasikeitusį dukters nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninį paštą. Tėvas taip pat privalo pranešti mamai apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis bei gyvenamąją vietą.“

Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas galimai dėl savo psichinio sutrikimo įsivaizduoja, kad dukrai nuolat gresia pavojus, kad atsakovei sutriko sveikata, jis skambina, reikalaudamas bendrauti su įjungta vaizdo kamera, braunasi į atsakovės namus, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, tokiu būdu išgąsdindamas atsakovės vaikus, seka atsakovę, nuolat būdamas prie jos namų ir vaikų darželio. Dėl to ne kartą E. B. buvo priversta kviesti policiją ir kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri nustatė, kad tėvas pažeidė judviejų dukros ir kitų atsakovės vaikų teises. Ieškovas jau yra nuteistas (2023-01-27 baudžiamuoju įsakymu) dėl fizinio smurtavimo prieš atsakovę ir jos vaikus. Dar vienas konfliktas įvyko 2022-10-17, kai M. B., parvežęs dukrą po kartu praleisto savaitgalio, jos neužnešė į namus. E. B. buvo priversta nusileisti į namo apačią, ateiti į kiemą pasiimti vaiką. Atėjusi prie mašinos pamatė, jog M. užrakinta joje, mergaitė tiesė į mamą rankytes ir verkė, o tuo metu M. B. atsisakė išleisti dukrą iš užrakintos mašinos. E. B. buvo priversta kviesti policijos pareigūnus. Net ir atvykus policijos pareigūnams, M. B. nenorėjo mergaitės perduoti atsakovei ir sėdėjo su dukra užsirakinęs automobilyje, nepaklusdamas nei policijos, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų raginimams perduoti vaiką. Kitas atvejis įvyko 2022-11-03, kai vėlų vakarą M. B. jėga veržėsi į E. B. butą, įsivaizduodamas, kad dėl ligos ji negali rūpintis dukra, nors prieš tai telefonu ne kartą buvo informuotas pačios atsakovės, kad jai viskas gerai. E. B. neįsileido jo į namus, tuomet laiptinėje M. B. atjungė elektros tiekimą atsakovės butui, tuo stipriai išgąsdindamas savo paties dukrą M. ir kitus atsakovės vaikus. Atsakovė dėl šio įvykio vėl buvo priversta kviesti policiją. 2023 m. liepos 13 d. dėl neteisėto įsibrovimo į atsakovės namus ieškovui M. B. buvo pritaikytas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, apribojantis ieškovą 15 dienų artintis prie atsakovės ir jos vaikų. Tačiau šiuo orderiu nustatytų ribojimų ieškovas vis tiek nesilaikė. M. B. yra visiškai nepareigingas, neatsakingas, nesilaikantis įstatymų. Jis nemoka mokesčių, baudų, važinėja išgėręs. Atsakovės žiniomis, ieškovas vairuoja viršydamas maksimalų greitį, pavojingai manevruodamas, važiuojant viena ranka rašo sms žinutes, o kita laiko vairą. Dėl to atsakovė baiminasi dėl dukros saugumo. Mano, kad ieškovas siekia dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, turėdamas savanaudiškų tikslų atkeršyti atsakovei už tai, kad nesitaikstė su jo alkoholizmu ir smurtavimu, atsisakė jį išlaikyti finansiškai ir pareikalavo išsikraustyti iš jos namų. Ieškovui M. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertizės akte nurodoma, jog asmenybės ypatumų vertinime atsispindi gynybiškumas, tiriamojo polinkis neigti emocinius psichologinius sunkumus, pabrėžti gerą socialinį prisitaikymą. Atliktos ekspertizės metu gauti rezultatai liudija prieštaringas tendencijas tiriamojo asmenybės struktūroje. „Aukštos neigiamos informacijos išstūmimo galimybės, poreikis save pateikti iš teigiamos pusės, gauti palankų aplinkos vertinimą, išlaikyti atitinkamą statusą kontrastuoja su galimu padidintu įžeidumu, polinkiu elgtis pagal vidinius kriterijus, lankstumo stoka. Ieškovas nesugeba tinkamai pasirūpinti mergaite, pirmadienį po savaitgalio į darželį atveda iššutusią, nepakeistas drabužėliais, neišplauta galvyte, neišmaudytą, nesušukuotą, su mergaitės kaktoj esančiu gumbu. Šias aplinkybes pastebėjo ir atsakovei pareiškė pastabas tą dieną dirbusios darželio auklėtoja ir auklėtojos padėjėja. M. B. 2023-08-30 situacijos vertinimo anketoje nurodytoje ugdymo įstaigos informacijoje yra nurodoma, jog „pastaruoju metu mums nerimą kelia tėčio M. B. elgesys. Vyras pradėjo primygtinai siekti dėmesio bei susitikimų su dukra. Kasdien auklėtojoms skambina ugdymo metu po 4 kartus ir dažniau. (...) M. B. net kelis kartus buvo paprašytas palikti darželio teritoriją ir ugdymo metu daugiau nesilankyti darželyje ir prie darželio“. Nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo ieškovo tėvystės įgūdžiu trūkumą. Ieškovas nurodo, jog nuomojasi namą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra jo motinos vardu registruotas namas. Ieškovas nurodo, jog verčiasi individualia veikla, todėl jo darbo laikas suteikia galimybes neva tinkamai pasirūpinti dukters nuolatine priežiūra ne darželyje. Atsakovė nurodo, jog šalims gyvenant kartu ieškovas ilgą laiką nedirbo arba susirasdavo tik trumpalaikius darbus. Visus šalių bendro gyvenimo metus būtent atsakovė iš savo pajamų jį išlaikė, mokėjo mokesčius, pirko maistą, drabužius net tik sau ir savo vaikams, bet ir ieškovui. Atsakovė kartu su savo vaikais, tame tarpe ir su M. B., gyvena 4 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame jai nuosavybės teise. Butas yra erdvus, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir realizuoti savo poreikius. Atsakovės butas yra pakankamai erdvus keturių asmenų šeimai, o mažametei dukrai sudarytos visos reikalingos sąlygos augti ir vystytis. Ieškovo nurodomos tariamos aplinkybės, jog atsakovė neva be kitų asmenų pagalbos negeba pasirūpinti šalių dukra, yra tik jo paties niekuo neparemtos prielaidos. Atsakovė E. B. pripažįsta, jog turi sveikatos problemų, tačiau jos liga yra kontroliuojama vaistais, kuriuos ji reguliariai geria. E. B. periodiškai lankosi pas medikus, atlieka visus rekomenduojamus tyrimus. Paminėtina, jog bylos šalių bendro gyvenimo pradžioje atsakovė retai patirdavo (duomenys neskelbtini) priepuolius. Po kelerių bendro gyvenimo metų M. B. pradėjo smurtauti prieš E. B. ir jos vyresniuosius vaikus (rėkimas, keikimasis, mušimasis), smurtas buvo psichologinis ir fizinis, ypač smurtas sustiprėdavo jam pavartojus alkoholio. Ieškovo smurtavimo epizodais atsakovė patirdavo stresą, todėl jos (duomenys neskelbtini) priepuoliai padažnėjo. Dėl šių priežasčių atsakovė nusprendė nebetęsti bendro gyvenimo su ieškovu. Atsakovė yra įsitikinusi, jog keisti dukros M. B. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su ieškovu nėra pagrindo, be to, toks pakeitimas gali neigiamai paveikti dukros savijautą, jos dienos režimą. M. B. nuo pat gimimo auga kartu su kitais ieškovės vaikais E. ir A., tarp vaikų yra susiformavęs tarpusavio ryšys, jie glaudžiai bendrauja, todėl pakeitus bylos šalių dukros M. B. gyvenamąją vietą būtų pažeisti ne tik jos, bet ir kitų atsakovės vaikų interesai. Šalių dukra yra (duomenys enskelbtini) amžiaus. Be būsto išlaikymo (komunalinių mokesčių) dalies, maisto ir gėrimų, namų ūkio, buities prekių ir higienos reikmenų išlaidų, jai nuolat reikia drabužių ir avalynės, vitaminų, vaistų susirgus, lavinimo ir mokymosi priemonių, lėšų kelionėms (į švietimo įstaigą ir atgal), pažintinių gebėjimų ugdymui, socialinių ryšių plėtimui ir kitoms reikmėms. Dukrai pagal medikų rekomendacijas reikėtų lankyti baseiną. Atsižvelgiant į šių dienų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir didelę infliaciją, visų prekių ir paslaugų kainos yra ženkliai išaugusios, neaišku, kaip jos keisis ateityje. Nepilnametės dukros išlaikymo pareiga tenka abiem tėvams. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus ir sveikatos. Byloje yra pateikti duomenis, jog jis vykdo net tris individualias veiklas, turi darbo santykius. Todėl prašo priteisti iš ieškovo priteisti dukros M. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo pradinio priešieškinio (2022-12-02) pateikimo Teisme dienos. Atsakovės E. B. prašomas priteisti iš ieškovo išlaikymo dydis nepilnametei dukrai neviršija minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, dydžio, todėl vaiko poreikiams tenkinti patirtų išlaidų dokumentų kopijų kartu su patikslintu priešieškiniu ji neteikia, tačiau toliau lentelėje detaliai nurodo dukros poreikiams skirtinas sumas. Atsakovės paskaičiavimais vaiko poreikiams per mėnesį reikia išleisti 568, 30 Eur, iš kurių būsto išlaikymo komunalinių mokesčių (elektra, vanduo, šildymas, karštas vanduo, Kauno švara, „Civinity“) dalis, tenkanti vaikui – 55 Eur, namų ūkio ir buities prekių (indų, patalynės, skalbimo priemonių, ploviklių ir kitų namų apyvokos reikmenų) dalis, tenkanti vaikui – 30 Eur, higienos reikmenys (dantų šepetukai, pasta, šampūnai, kremai nuo saulės, šalčio, dušo želė, sauskelnės, drėgnos servetėlės, nosinaitės ir kt.) – 50 Eur, maistas (ekologiški vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis, kelių rūšių kruopos ir kt.), gėrimai (pienas, jogurtas, sultys, arbata ir kt.), duonos gaminiai – 150 Eur, drabužiai, avalynė (namams, darželiui/mokyklai, sportui, laisvalaikiui) visiems sezonams – 75 Eur, vitaminai, maisto papildai, vaistai susirgus, (akiniai, jei reikia), kitos gydymo išlaidos – 30 Eur, lavinimosi ir mokymosi priemonės (knygelės, konstruktoriai, kaladėlės, lavinantys žaislai ir kt., kanceliarinės prekės; dažai, pieštukai, flomasteriai, teptukai, piešimo sąsiuviniai, spalvotas popierius, klijai, žirklės ir kt.) - 25 Eur, judėjimo priemonės (vežimėlis, autokėdutė, paspirtukas, dviratukas ir kt.), žaislai – 25 Eur, vaikų pavėžėjimas (į mokyklą, būrelius): visuomeninis transportas – 6 Eur, pažintinių gebėjimų ugdymas, socialinių ryšių plėtimas: kino, teatrų, muziejų ir kitų įstaigų lankymas, dalyvavimas draugų šventėse – 8 Eur, telefono ryšys ir internetas, televizija (vaikiški filmukai_ - 10 Eur, gyvybės draudimas – 35 Eur; lopšelis - darželis (iki 2023-08-31 pilna kaina buvo 69,60 eur, faktinė mokama kaina iki 2023-08-31 buvo 35 eur), darželio / ikimokyklinė grupė (iki 7 metų, 74 eur / 97,80 eur) - 97,80 Eur; neformalus papildomas ugdymas (baseinas ir kt. lankys, kai turės tam lėšų) – 60 Eur; vaiko pinigai yra 87,50 eur.

Atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. B. siūloma bendravimo tvarka sudaromos sąlygos ieškovui bendrauti su dukra kiekvieną savaitę, orientuojamasi į abipusiai tolygų poilsio dienų, asmeninių švenčių, šv. Kalėdų, šv. Velykų ir kitų šeimai reikšmingų švenčių laiko praleidimą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui. E. B., atsižvelgdama į dukros interesą turėti kuo stabilesnį jos dienos režimą, mano, jog tikslinga, kad dukra grįžtų į namus sekmadienį ir tinkamai pailsėjusi pasiruoštų kitos savaitės darželiui/mokyklai: išsimiegotų, išsimaudytų, būtų aprengta švariais sezoną atitinkančiais rūbais, tvarkingai supintais plaukais. Be to, dukrai nereikėtų pirmadienį anksti keltis važiuoti į darželį iš ieškovo gyvenamosios vietos. Parveždamas dukrą M. kartu turi grąžinti ir visus jos paimtus rūbus ir daiktus, o tai nebūtų patogu, jei daiktų perdavimas vyktų švietimo įstaigoje. Taip pat tikslinga nustatyti, kad vaikas būtų perduodamas viešoje vietoje, kad nekiltų naujų konfliktų ir ieškovas nekeltų scenų jos namuose.

3. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) pateikė 2023-05-03 išvadą, kurios iš esmės nekeitė ir vėliau, nurodydamas, kad įvertinus turimą informaciją apie šalis ir M. B. bei E. B. siūlomas bendravimo su dukra tvarkas, siūlytina žemiau išdėstyta tvarka: M. B. su dukra M. bendrauja kiekvieną metų lyginės savaitės savaitgalį. M. B. penktadienį iki 17 val. pasiima dukrą iš darželio ir sekmadienį 19.00 val. atveža dukrą į jos gyvenamąją vietą. Darbo dienomis M. B. bendrauja su dukra lyginių savaičių trečiadienį. M. B. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos po visų veiklų ir ketvirtadienį 8 vai. nuveža dukrą į ugdymo įstaigą. Vasaros atostogų metu M. B. su dukra bendrauja nepertraukiamai 14 dienų. M. B. apie numatomą atostogų datą E. B. informuoja prieš 1 mėnesį. Dukrai sulaukus mokyklinio amžiaus, mokyklinių atostogų metu M. B. su dukra bendrauja puse visų atostogų laiko. Apie numatomą atostogų datą M. B. E. B. informuoja prieš 14 dienų. Kilus nesutarimams, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo norimam atostogų laikui, neporiniais metais - mamos. Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, mama bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį ( nuo penktadienio iki sekmadienio), o tėvas su dukra praleidžia kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį, tame tarpe Tėvo dieną ( nuo penktadienio iki sekmadienio). Nelyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kūčias dukra praleidžia su mama. Nelyginiais metais tėvas Sv. Kalėdas praleidžia su dukra - tėvas pasiima dukrą pirmą Sv. Kalėdų dieną 10.00-10.30 vai. ir antros dienos 19 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą. Lyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kūčias dukra praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima dukrą pirmą Šv. Velykų pirmą dieną 10.00-10.30 vai. ir antros dienos 19 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą. Tėvas pasiima dukrą Šv. Kūčių dieną 10.00-10.30 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Lyginiais metais mama Šv. Kalėdas praleidžia su dukra, Lyginiais metais tėvas organizuoja dukters gimtadienio šventę. Tėvai bendravimo su dukra klausimais bendrauja telefonu ar elektroniniu paštu. Tėvo neišnaudotas bendravimo su dukra laikas nėra kompensuojamas kitu laiku. M. B. konkrečios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas leistų iš anksto planuoti vaiko veiklas, laikytis dienotvarkės ir išvengti tėvų tarpusavio konfliktų. Atstovė patvirtino, kad šalių duktė M. yra trejų metų amžiaus, nuo gimimo gyveno su mama, kuri dukrai užtikrina tinkamas gyvenimo, poilsio ir priežiūros sąlygas, todėl Skyrius palaiko šioje civilinėje byloje teiktose išvadose teiktą savo nuomonę, kad šalių dukters M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo Vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina turi būti organizuojamas vadovaujantis pirmiausiai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko amžių atitinkančius poreikius. Išvadą duodančios institucijos nuomone, atsakovės E. B. 2023-09-28 patikslintame priešieškinyje pateikta M. B. bendravimo su dukra M. tvarka atitinka vaiko interesus. M. B. konkrečios bendravimo tvarkos su dukra nustatymas leistų iš anksto planuoti vaiko veiklas, laikytis dienotvarkės ir išvengti tėvų tarpusavio konfliktų. Skyriaus nuomone, yra gera nustatyta laikinojo bendravimo tvarka, kuri gali tapti ir nuolatine. E. B. dukters išlaikymui iš M. B. prašo priteisti po 250 Eur/mėn. iki dukters M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Išvadą duodančios institucijos vertinimu, prašoma suma gali patenkinti būtinuosius vaiko poreikius ir neprieštarauja vaiko interesams.

4. Liudytojas S. S. nurodė, kad jis buvo M. kaimynas nuo jaunystės. Jis M. krikšto tėtis. Gyvena (duomenys neskelbtini) 13 metų, bet grįžęs apsistodavo keletui dienų pas ieškovą su atsakove jos namuose. Jis smurto nematęs, kai pas juos apsistodavo. Jis nematydavo, kad E. gamintų valgyti. Jo žiniomis, tėtis turėdavo maldauti, kad leistų bendrauti jam su dukra. Tai negražu. Ieškovas visiems padeda, yra geros širdies žmogus. M. alkoholiu tikrai nepiktnaudžiauja, jokių psichotropinių vaistų nevartoja. Išgėręs būna ramus. Žino, kad šeimą finansiškai išlaikė M., E. gauna pašalpas. Atsakovės vaikus iš kito ryšio taip pat augino ieškovas. Jis yra matęs E. (duomenys neskelbtini) priepuolį. Po to būna išsekusi, guli lovoje. Buvo rankas susimušus, yra gulėjus ligoninėje.

5. Liudytoja A. V., kuri yra ieškovo motina, nurodė, kad ji smurto E. atžvilgiu niekada nematė. Ji matė ir žino kokie yra E. sunkūs (duomenys neskelbtini) priepuoliai. Buvo perskelta galva, sukandžiotas liežuvis, ji pati matė, lankė ligoninėje. E. kai būdavo pas juos svečiuose, tiesiog sekiodavo ieškovą, niekur nepaleisdavo. Žino, kad E. vaikai seksualiai buvo prievartaujami jų tėvo iš pirmo ryšio. Ji prižiūrėdavo E. vaikus, kai ji būdavo ligoninėje. Jai padažnėjo (duomenys neskelbtini), kai sužinojo apie vaikų patirtą prievartą. Kadangi serga sunkia (duomenys neskelbtini) forma, ji labai nustebo, kad E. su M. suplanavo susilaukti vaiko. Ji mačiusi, kad E. sūnus E. agresyviai elgiasi su M. E. tėvai yra pasamdę auklę, nes dėl tokios sveikatos būklės ji viena negali likti namuose. Kai jie pradėjo gyventi atskirai, E. pradėjo tėvui neduoti mergaitės. Ji girdėjusi pokalbius telefonu. Ji taip pat parašė pareiškimą vaiko teisėms, kad jai kaip močiutei irgi neleidžia bendrauti su mergaite. Tiesiog tai yra ir psichologinės problemos. Mačiusi, kai M. pasiima dukrą, ji tris valandas laiko apsikabinusi ir niekur nepaleidžia. M. problemų su alkoholiu neturi. Jis tik rūko. Kai E. su M. saugojo namus, jiems išvykus atostogauti, net kaimynai girdėjo kaip jie konfliktavo. Mano, kad E. viena be kitų priežiūros ji negalėtų vaiko prižiūrėti, nes priepuoliai pas ją yra nekontroliuojami. Mačiusi, kai pas juos namuose prie kavos aparato verdant kavą, krito ant grindų į plyteles, buvo net ranką susilaužusi. Ji sūnaus iš namų niekada nebuvo išvijus, tik kai grįžo po atostogų, tai tada visus už tokį elgesį išprašė.

6. Liudytoja M. K. nurodė, kad jie bendraudavo su ieškovu ir atsakove šeimomis, bet M. problemų dėl alkoholio neturėjo. Kai jos vaikai pas juos pasisvečiuodavo, tai grįžę sakydavo, kad valgyt negaudavo. Todėl ji pridėdavo valgyti, nes E. nebuvo rūpestinga mama. Be to, ji paduodavo maisto M., kad nuvežtų E., vaikams.

7. Liudytojas V. B. nurodė, kad jis yra geras šalių pažįstamas jau nemažai metų. Jis pas juos gyveno 2014 – 2015 metais, t.y. nuomojosi kambarį, kai jie dar dukros neturėjo. Yra matęs E. (duomenys neskelbtini) priepuolį, o M. yra komunikabilus, nekonfliktiškas žmogus. Su juo lengva bendrauti. Alkoholiu M. tikrai nepiktnaudžiavo. M. su E. vaikais bendraudavo labai gerai, kaip su savo vaikais. Jo manymu E. savarankiškai viena be kitų žmonių priežiūros vaiko auginti negalėtų. Jai sunkiai sekasi su bendravimu, niurgzlus žmogus ji.

8. Liudytojas R. B. nurodė, kad jis yra atsakovės E. B. tėvas. Gyvena (duomenys neskelbtini) atskirai. M. turi problemų, yra neatsakingas, pvz. švenčiant (duomenys neskelbtini) gimtadienį, gėrė alaus, o po to, vairavo neblaivus, vežė vaikus. Kai E. laukėsi M., jų santykiai jau buvo įtempti. Jis girdėjo, kad smurtauja, kelia ranką prieš E., yra matęs mėlynių. Jo žiniomis M. vaiko nelaukė, dukrai E. paskolino jis pinigus krikštynoms. Bendrai nuotraukai net nestojo. Buvo susitikimas tėvų, tai M. pasakė, kad jis pavargo nuo tokių santykių. Ir susirinkęs daiktus, išsikraustė. O po to prasidėjo nuolatiniai jo persekiojimai, sekimas, net buvo pasamdytas kaimynas A., kad E. sektų. E. dėl skyrybų, įtampos pablogėjo sveikata. Kai jis pas E. nakvojo, ištisai buvo M. skambučiai, žinutės, trukdymai bendrauti. Jam rašė bjaurias žinutes, elgėsi neadekvačiai. Jis mano, kad E. tinkamai rūpinasi dukra. Jie yra pasamdę žmogų, kad E. padėtų ir būtų kartu. Dėl skyrybų E. buvo suprastėjusi sveikata. Užaugino pati du vaikus, jie padeda finansiškai, samdo pagalbininkę. Taigi sudarytos puikios sąlygos dukrai gyventi. E. moka elgtis su pinigais, išlaikė M. su skolom ir užgaidomis, kurias turėjo mokėti E. M. išsikrausčius, dukra tapo ramesnė, stabilesnė. Sveikata pagerėjo. Dukra gyvena tvarkingame 4 kambarių bute, o M. gyvena ne savo nuosavame būste.

9. Liudytoja E. B., kuri yra atsakovės E. B. motina, nurodė, kad su dukra yra labai artimos, o M. piktnaudžiauja vaiku, nelinkęs į jokius kompromisus, jis tiesiog ją persekioja, neduoda ramybės. Viena E. augina vaikus, du jau yra užauginusi. Jos liga yra kontroliuojama vaistais, nuolat lankomasi pas gydytoją, nuolat daromi tyrimai. Su E. būna arba vaikai, arba ji, arba padėjėja ateinanti, tai jai nereikia važiuoti. Samdo moterį, ji ateina kada reikia, kad E. nebūtų viena. Kai nėra vyresniųjų vaikų, tada ji ateina. Už padėjėją sumoka kartu E. ir tėvai. Paskutinį kartą E. ligoninėje gulėjo dėl (duomenys neskelbtini) jau senokai. Tikrai nereikia kviesti medikų. E. stresas, nervinimasis prisideda prie priepuolių. M. gyvendamas rėkaudavo, mušdavosi, bet smurto protrūkių ji nemačiusi. Žino, kad fizinis smurtas buvo pas M. tėvus, kai ji buvo sumušta. M. atsiprašinėjo, žadėjo daugiau taip nesielgti. Policijai pareiškimo nerašė.

10. Liudytojas L. B. nurodė, kad jis yra E. B. motinos sutuoktinis. E. moka elgtis su pinigais, pati moka mokesčius, mokėjo už M. telefonus išsimokėtinai. Jokių skolų nėra. M. yra turėjęs problemų su antstoliais. Mokėjęs baudas už pažeidimus.

11. Liudytoja E. M. yra ieškovo M. B. šeimos gydytoja nuo 2011 metų. Patvirtino, kad ieškovas šeimos klinikoje lankosi labai retai. Lėtinių ligų jam nėra diagnozuota. Dažniausiai peršalimo ligos. Paskutinį kartą lankėsi 2023 m. liepos 5 d. Duomenų apie jo gydymąsi kitose gydymo įstaigose neturi. Nežino, kad turėjo psichinės sveikatos būklės sutrikimų. Psichiatro įskaitoje neįtrauktas. Nurodė, kad ji yra ir šeimos klinikos vadovė. Šeimos klinikos patalpas yra įsigijusi iš ieškovo motinos A. V. 2022 metais. Šalių dukra M. anksčiau buvo prirašyta šioje klinikoje. Nuo gimimo iki 2022 m. ją prižiūrėjo. E. B. pažįsta, mergaitę atvesdavo ji. Mama dukra labai rūpinosi, tėtės ji neprisimena, kad rūpintųsi. E. taip pat 10 metų buvo jos pacientė. Ji sirgo (duomenys neskelbtini). Jos nuomone, ji gali auginti ir rūpintis vaikais, augino vaikus, yra rūpestinga motina. Į gydymo įstaigą su dukra atvykdavo viena, be jokių padėjėjų. Jokių grėsmių dėl motinos sveikatos ir galimybių rūpintis dukra tikrai neįžvelgia.

12. Liudytoja G. J. yra atsakovę E. B. gydanti Kauno klinikų gydytoja profesorė neurologė. Nurodė, kad atsakovė pas ją lankosi dėl (duomenys neskelbtini). Jos liga nėra pilnai kompensuojama, ji pasikartoja, dažnis kintantis, taikomas medikamentinis gydymas. Gydymas koreguojamas nuolat, pagal poreikius. (Duomenys neskelbtini) yra lėtinė liga, ja serga apie 1 proc. pasaulio gyventojų ir tikrai dėl tokios ligos, galima susilaukti vaikų ir juos auginti. Priepuolio metu kartais gali sutrikti sąmonė, bet gali ir nesutrikti. E. vaistus vartoja, sveikatą prisižiūri, yra drausminga pacientė. E. atliekami tyrimai vaistų koncentracijai kraujyje nustatyti. Tokie tyrimai atliekami pagal poreikį, koreguojami, kas kelis mėnesius. Priepuoliai kartojasi, bet buvo pavykę pasiekti ilgalaikę trijų mėnesių remisiją, kai nebuvo nei vieno priepuolio. Dažniams įtakos turi veiksniai ir aplinkoje. Stresas provokuoja (duomenys neskelbtini) priepuolių padažnėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje esančiu (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtin) nustatyta, jog ieškovas M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai.

14. Bylos nagrinėjimo metu nepilnametė M. B. gyvena kartu su motina E. B. adresu (duomenys neskelbtini) kartu su dviem atsakovės vaikais A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini).

15. Nepilnametė M. B. bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaip matyti iš Kauno lopšelio - darželio „A.“ 2022-10-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2022-09-01 lanko minėtą darželį.

16. Nepilnametės M. B. tėvas ieškovas M. B. gyvena skyriumi, savo motinos vardu registruotame name adresu (duomenys neskelbtini).

17. M. B. nuo 2014-05-22 vykdo individualią veiklą – kompiuterių programavimo, duomenų apdorojimo ir kt. srityse.

18. Kaip matyti iš Kauno klinikų pateiktų medicininių dokumentų įrašų, atsakovei E. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), ligos anamnezėje nurodyta, kad priepuoliai vidutiniškai pasikartoja maždaug 1 k. per mėnesį ((duomenys neskelbtini))

19. Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, M. B. 2022 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais mokėjo už M. B. darželį -17,88 Eur -16,39 Eur per mėnesį.

20. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis atsakovei E. B. paskirta 881, 86 Eur netekto darbingumo pensija, Iš (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gauna išmoką už vaikus – 322,91 Eur.

21. Pagal su DB Compensa sudarytą sutartį, atsakovė moka už dukros M. draudimą kas mėnesį po 35 Eur.

22. Dėl šalių konfliktų, į kuriuos įtraukiami vaikai, šeimai taikoma atvejo vadyba, 2022-10-26 (duomenys neskelbtini)

23. miesto socialinių paslaugų centre sudarytas Pagalbos šeimai planas Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-08-30 situacijos vertinimo anketoje yra nurodyta: „M. B. jo šeimos pagalbos plane numatyto įsipareigojimo siekti nekonfliktiniu santykiu su vaiko mama, nesilaiko.“ Tokie patys duomenys yra užfiksuoti ir M. B. 2023-07-20 situacijos vertinimo anketoje.

24. M. B. 2023-08-30 situacijos vertinimo anketoje nurodoma, jog „pastaruoju metu mums nerimą kelia tėčio M. B. elgesys. Vyras pradėjo primygtinai siekti dėmesio bei susitikimų su dukra. Kasdien auklėtojoms skambina ugdymo metu po 4 kartus ir dažniau. (...) M. B. net kelis kartus buvo paprašytas palikti darželio teritoriją ir ugdymo metu daugiau nesilankyti darželyje ir prie darželio“.

25. 2023-07-13 Kauno apskrities VPK išdavusi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Kuriuo atsakovas 2023-07-13 buvo įpareigotas nesilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie dukros M. ir E. B. 10 m. atstumu ir kt.

26. 2023-11-19 Kauno apskrities VPK išdavė nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo M. B. nuo 2023-11-09 iki 2023-11-23 įpareigojo nesilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 100 m. atstumu prie atsakovės ir kartu gyvenančių asmenų.

27. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2023 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. B. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl smurto), ir paskyrė jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu M. B. įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų.

Žemesnės instancijos teismas

28. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir 2022-11-15 – 12-08 teismo psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nusikaltimo padarymo metu M. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Tame pačiame akte nurodoma, jog M. B. du kartus gydytas psichiatrinio profilio ligoninėje (2009 metais). Po išrašymo iš psichiatrinės klinikos ambulatoriškai pas psichiatrus nesilankė, medikamentų nevartojo.

29. Kaip matyti iš 2023-08-23 UAB „M.“ pažymos, M. B. specialių poreikių neturi, jai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Sveikatos būklė gera, visos reikalingos sveikatos paslaugos šiuo metu yra suteiktos.

30. 2023-12-22 Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos sudarytu Šeimos aplankymo sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad ieškovo buities sąlygos geros, jis gyvena motinai A. V. priklausančiame gyvenamajame name vienas. Dukrai yra parengtas kambarys, sudarytos geros sąlygos vaikui gyventi. Atsakovė gyvena keturių kambarių gerai įrengtame bute, šalikų dukrai M. taip pat sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

31. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

32. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti nusistovėjusią (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukros M. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu. Nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, patvirtinti jo siūlomą bendravimo tvarką, priteisti dukrai materialinį išlaikymą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

33. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (LR Civilinio kodekso - toliau - CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

34. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

35. Byloje kilo ginčas dėl vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukra M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su motina. Atsakovas 2021 m. lapkričio mėn. (kai dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai), šeimą paliko ir iki šiol gyvena atskirai. Vadinasi, šalių dukra jau beveik du metus gyvena su motina kitoje gyvenamojoje vietoje, nei jos tėvas.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovo M. B. pagrindiniai argumentai dėl to, kad vaiko geriausius interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, yra vaiko motinos E. B. sveikatos būklė – sunkios formos (duomenys neskelbtini) bei ieškovo didesnės finansinės galimybės patenkinti vaiko poreikius, saugios aplinkos vaikui augti sudarymas.

38. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

39. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalių dukros M. motinai E. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ligos anamnezėje nurodyta, kad priepuoliai vidutiniškai pasikartoja maždaug 1 k. per mėnesį. Todėl būtina nustatyti, ar šalių mažametei dukrai saugu gyventi su motina, ar yra pagrindai pakeisti nusistovėjusią jos gyvenamąją vietą.

40. Kaip patvirtino E. B. gydanti Kauno klinikų neurologė profesorė G. J., atsakovė serga dalinai gydymu nekompensuojama (duomenys neskelbtini), ir jos žiniomis ilgiausia remisija (be priepuolių) buvo tris mėnesius. Kartais priepuoliai ištinka kelis kartus per dieną, atsakovei tenka gydytis ligoninėje, pasitaiko, jog priepuolių metu ji susižeidžia. Tačiau atsakovei taikomas gydymas, reguliariai tikrinama vaistų koncentracija kraujyje ir visada tampa aišku, kad atsakovė vaistus vartoja, reikalui esant, gydymas koreguojamas. Atsakovė yra pareiginga pacientė. Kaip nurodė gydanti gydytoja, pasaulyje 1 proc. gyventojų serga šia liga. Žmonės augina vaikus, dirba, kuria šeimas, t.y. su šia liga gyvena pilnavertį gyvenimą.

41. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovės galimybes auginti vaiką, matyti, jog ji yra užauginusi du vaikus iš ryšio su kitu vyru. Duomenų apie vaikų nepriežiūrą ar jų teisių pažeidimus, Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nepateikė. Vaikai gyvena kartu su atsakove jos nuosavame keturių kambarių bute (duomenys neskelbtini) mieste.

42. Šalių dukra M. dėl amžiaus dar negeba išreikšti aiškios ir vienareikšmės nuomonės (VTAS duomenimis) dėl savo pastovios gyvenamosios vietos, tačiau, remdamasis tuo, jog ji jaučiasi gerai, yra sveika, prižiūrėta, jokių neigiamų reiškinių nestebima ir ugdymo įstaigoje, tai pripažintina kaip geriausiu vaiko interesų užtikrinimu ir svarbiausiu kriterijumi nustatant jos gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš UAB „M.“ pateiktos pažymos, šalių dukra specialių poreikių neturi, yra sveika mergaitė. Gydytojai konstatavo, kad ji yra prižiūrėta, motina ja tinkamai rūpinasi ir atliepia visus poreikius.

43. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė viena namuose dėl sveikatos būklės nepaliekama. Su ja būna vyresnieji vaikai, ateina pasamdyta pagalbininkė, būna jos motina.

44. Kai nurodė liudytoja E. M., atsakovė į gydymo įstaigą dukrą atsivesdavo viena, be pagalbininkų, yra rūpestinga mama, taigi galima daryti išvadą, kad ji sugeba viena atlikti įprastus darbus.

45. Be to, ir pati šalių dukra auga, šiais metais sueis (duomenys neskelbtini) m., todėl vis geriau supras motinos sveikatos būklę ir žinos, kaip elgtis jos priepuolių metu.

46. Kaip matyti iš ugdymo įstaigos pažymos, šalių dukra lanko vaikų lopšelį darželį „A.“, todėl visą dieną, iki 17 val. ji būna užimta ugdymo įstaigoje, taigi nebūna nuolatos namuose su mama.

47. Sprendžiant dėl ieškovo sveikatos būklės, nustatyta, jog jis taip pat turi psichinės sveikatos sutrikimų, teismo ekspertai 2022-11-15 – 12-08 teismo psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog nusikaltimo padarymo metu, t.y. smurto prieš atsakovę ir jos šeimos narius vartojimo metu, M. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Tame pačiame akte nurodoma, jog M. B. du kartus gydytas psichiatrinio profilio ligoninėje (2009 metais). Po išrašymo iš psichiatrinės klinikos ambulatoriškai pas psichiatrus nesilankė, medikamentų nevartojo. Akte nurodyta, jog jis turėjo suicidinių minčių, nerimo, depresijos požymių.

48. Sprendžiant dėl ligos pavojingumo, teismas vadovaujasi Valstybinės ligonių kasos internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) nurodytu ligos – (duomenys neskelbtini) aprašymu. Tai toks „sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys ir mąstymo bei afekto anomalijos, primenančios sutrikimus, konstatuojamus kai yra (duomenys neskelbtini), nors per jokią sutrikimo stadiją nepastebima aiškių ir būdingų (duomenys neskelbtini) anomalijų. Sutrikimui būdingi šie simptomai: susiaurėjęs arba neadekvatus afektas, anhedonija, keistas ar ekscentriškas elgesys, polinkis į socialinį atsiribojimą, paranoidinės arba keistos idėjos, nesiekiančios kliedesinio lygio, obsesinės mintys, mąstymo ir suvokimo sutrikimai, trumpalaikiai praeinantys pusiau psichoziniai epizodai su ryškiomis iliuzijomis, klausos ar kitomis haliucinacijomis bei panašiomis į kliedesį idėjomis, kylančiomis be egzogeninės provokacijos. Nėra aiškios pradžios ir vystymosi, eiga paprastai panaši į asmenybės sutrikimą“.

49. Tik šiuo konkrečiu atveju, pagal pateiktus ieškovo, jį gydančios šeimos gydytojos paaiškinimus, jis dėl šio sutrikimo nevartoja jokių vaistų, nesilanko gydymo įstaigose. Todėl daryti išvadą, kad šalių dukrai augti ir gyventi su ieškovu bus saugiau, negalima.

50. Sprendžiant dėl šalių finansinių galimybių ir kitų sąlygų augti vaikui matyti, jog ieškovas vykdo individualią veiklą ir jo paaiškinimais gauna pakankamas pajamas (apie 1000 Eur) per mėnesį.

51. Gi atsakovei paskirta 881, 86 Eur netekto darbingumo pensija, Iš (duomenys neskelbtini) miesto Savivaldybės gauna išmoką už vaikus – 322,91 Eur. Be to, ji augina dar vieną nepilnametį vaiką, sūnus E. jau yra pilnametis. Abu turi tinkamas buities sąlygas vaikui gyventi ir būti ugdomam.

52. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikui gyvenant su motina, visi šalių dukros poreikiai (ne tik būtinieji) yra pilnai patenkinami. Kaip matyti iš liudytojų E. B., E. B., L. B. paaiškinimų, ieškovę su jos tėvais sieja stiprus ryšys, seneliai materialiai padeda išlaikyti anūkę, rūpinasi atsakovės sveikatos būkle, pagalba namuose, jai samdo pagalbininkę.

53. Aplinkybė, kad ieškovas turi didesnes galimybes, nei atsakovė, užtikrinti papildomų (ne tik būtinųjų) šalių vaiko poreikių finansavimą, neturi daugiau išlaikytinių ir gali daugiau laiko skirti dukrai, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti esant būtinumui vaiko gyvenamąją vietą keisti nustatant ją su ieškovu. Tokiu atveju dėl šių aplinkybių, vaiko tėvas gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, ugdymo, pramogų suteikimo.

54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

55. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas.

56. Bylos duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad tarp motinos ir dukters neabejotinai yra susiformavęs pastovus ir nuolatinis emocinis / psichologinis ryšys, mergaitė nuo gimimo visą laiką nuolat gyveno savo motinos gyvenamojoje aplinkoje, kurią laiko savo namais, prie jos pripratus. Be to, svarbus ir kartu gyvenančių brolio ir sesers emocinis ryšys. M. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, būtų išskirti broliai ir seserys, tuo padarant žalą ir jų santykiams.

57. Teismas atkreipia dėmesį, jog ir ieškovo su dukra santykiai yra geri, juos sieja stirus emocinis ryšys, ieškovas yra rūpestingas tėvas, todėl jų bendravimą turi užtikrinti kiek pagal dukros amžių ir kitas sąlygas įmanoma maksimalesnė bendravimo tvarka.

58. Institucija, teikianti išvadą byloje rekomenduoja šalių dukros M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B. Atstove šios pozicijos nuosekliai laikėsi visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Specialistai neįžvelgė grėsmių vaiko interesams, gyvenant su motina. Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų šalių mažametės dukros M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

59. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

60. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete M. B., gim. (duomenys neskelbtini) tvarkos.

61. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški, ieškovui išduoti keli Orderiai nesiartinti prie ieškovės ir jos šeimos narių, M. B. 2023 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl smurtavimo prieš atsakovę ir jos vaikus. Šalys teisminio ginčo nesiekė užbaigti taikiomis priemonėmis, vien tik laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo taikomos/keičiamos keletą kartų.

62. Teismo posėdyje ieškovas nesutiko su atsakovės siūloma bendravimo su dukra tvarka, nes mano, kad ji iš esmės neišsprendžia jau dabar esamos situacijos, jis nori bendrauti žymiai daugiau. Siūlo bendrauti maždaug pusę laiko jis, pusę ieškovė. Ypač atkreipė dėmesį, kad tą savaitgalį, kada jis bendrauja su dukra, ją galėtų pristatyti pirmadienį iš ryto tiesiai į ugdymo įstaigą. Tokiu būdu, mergaitė dar vieną naktį galėtų nakvoti jo namuose. Taip pat pageidauja bendrauti kiekvienos savaitės ketvirtadienį - penktadienį. Tokį savo prašymą motyvuoja įstatymo jam suteikta galimybe maksimaliai bendrauti su dukra, pas jį praleisti daugiau laiko.

63. Ieškovė nurodė, kad ji nesutinka, jog po ieškovo su dukra bendravimo savaitgalio M. būtų pristatyta pirmadienį tiesiai į ugdymo įstaigą, kadangi pasitaikė, kad ji pristatoma neapiprausta, iššutusi, nesušukuotais plaukais, netvarkingais rūbeliais, todėl turi būti sugrąžinta jai sekmadienio vakare ne vėliau kaip 19 val. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus.

64. Išvadą teikiančios institucijos Skyriaus atstovė J. G. patvirtino, jog Skyriaus nuomone, pakankamai gera bendravimo tvarka yra nustatyta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, todėl ji gali būti nustatyta ir nuolatinai. Šioje tvarkoje nustatyta, jog tėvas dukrą po bendravimo savaitgaliais pristato į ugdymo įstaigą pirmadieniais.

65. Esminis šalių nesutarimas kyla dėl atsakovo galimybės matytis su dukra savaitgaliais, taip pat savaitės viduryje (trečiadieniais, ketvirtadieniais) pasiimant iš ugdymo įstaigos.

66. Kiekviena šalis savo procesiniuose dokumentuose pateikė savo siūlomą bendravimo tvarkos variantą.

67. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.

68. Kaip matyti iš 2023-12-22 Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikto ieškovo „Šeimos aplinkos buities tyrimo akto“ ieškovo buities sąlygos yra geros, mergaitei įrengtas atskiras žaidimų kambarys, yra švaru, tvarkinga. M. B. mergaitę myli, ja rūpinasi, kaip paaiškino liudytoja A. V., mergaitė susitikusi su tėčiu, jo apsikabinusi nepaleidžia kelias valandas. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas kaip vyras, gal netinkamai sušukuoti dukros plaukus ar nuprausti, nerodo jo nerūpestingumo.

69. Nagrinėjant bylą, teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta, kad M. B. paima dukrą iš darželio penktadienį iki 17 val. ir pristato ją į darželį pirmadienį iki 8.30 val.

70. Kauno Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad skyrius neturi jokių duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai rūpinęsis savo dukra ar pažeidęs jos interesus. Todėl tokie atvejai nesudaro pagrindo manyti, kad tai sudarytų pagrindą nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, pažymint, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nesant objektyvių priežasčių dėl ko dažnas bendravimas su tėvu gali neatitikti vaiko interesų, darytina išvada, kad atsakovės prašoma nustatyti gana maksimali bendravimo tvarka su M. B. atitinka vaiko interesus.

71. Be to, M. auga, šiais metais jai sueis (duomenys neskelbtini) metai, todėl ir pati jau sugebės nusiprausti ar išsimaudyti tėvams sudarius sąlygas. Todėl nenustačius grėsmių dukros interesams, teismas tenkina ieškovo reikalavimą bendrauti kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki pirmadienio 8 val. ryto, dukrą pristatant į ugdymo įstaigą.

72. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai įtempti, juos vargina bendravimas telefonu, paliktina laikinojoje apsaugos priemonėje nustatyta sąlyga, jog šalys bendrauja elektroniniu paštu. Ateityje nusistovėjus santykiams, neužkertama galimybė ieškovui su atsakove bendrauti ir kitomis ryšio priemonėmis.

73. Visi kiti atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos punktai paliekami, išskyrus tai, kad įtrauktina laikinojoje bendravimo tvarkoje įtrauktas punktas, įgalinantis šalis išvengti tarpusavio konfliktų perduodant/perimant dukrą jos gyvenamojoje vietoje, t.y. įtrauktina, jog tėvas M. B. šalių dukrą M. B. pasiima iš motinos E. B. ar perduoda jai prekybos centro „Iki" aikštelėje ar pačiame prekybos centre, adresu: (duomenys neskelbtini). Vaikas perduodamas pačiai atsakovei ar kitam šeimos nariui (sesei, broliui, vienam iš vaiko senelių, mamos padėjėjui)“.

74. LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

75. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių pateiktus bendravimo tvarkos variantus, atsižvelgęs į institucijos išvadas ir byloje esančių įrodymų visumą, siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, užtikrinti vaiko dienos režimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatytina tokia bendravimo tvarka, kuri pagal esamą situaciją geriausia atitinka vaiko interesus:

- tėvas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą iš lankomos ugdymo įstaigos penktadienį ikimokykliniame amžiuje po pietų miego ir vakarienės 16.00 val., mokykliniame amžiuje po visų veiklų (formalaus ir neformalaus ugdymo), ir parveždamas ją pirmadienį į ugdymo įstaigą iki 8 val. ryto. Jei ši diena yra ugdymo įstaigos nedarbo diena, mergaitė grąžinama jos motinai į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

- tėvas bendrauja su dukra nelyginių savaičių trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš lankomos ugdymo įstaigos po visų jos ugdymo veiklų 16.30 - 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

- vasaros atostogų metu (ikimokykliniame amžiuje) tėvas su dukra bendrauja dvi savaites - du kartus po vieną savaitę keičiantis pakaitomis su mama. Kitas dvi tėvo kasmetinių atostogų savaites tėvas praleidžia su dukra arba pavasarį, arba rudenį, arba žiemą. Dukrai sulaukus mokyklinio amžiaus tėvas bendrauja su dukra pusę mokyklinių atostogų laiko, o vasaros atostogų metu bendrauja vieną kalendorinį mėnesį: du kartus po dvi savaites, keičiantis pakaitomis su mama. Tėvas atostogų laiką suderina su mama ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų. Kilus nesutarimams, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo norimam atostogų laikui, neporiniais metais - mamos.

- kai yra numatytos tėvo ir dukros atostogos pagal šią bendravimo tvarką, tėvas gali išsivežti dukrą atostogoms už Lietuvos ribų, informavęs mamą apie išvykimo bei grįžimo datą, šalį, į kurią vykstama. Tėvas turi informuoti mamą ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki išvykimo. Kartu su sutikimu, mama tėvui perduoda ir dukters kelionei reikalingus asmens dokumentus. Grįžęs iš kelionės tėvas privalo grąžinti dukters asmens dokumentą kartu su grąžinama dukra.

- nelyginiais metais (2023, 2025 ir t.t.) šv. Velykų antrąją dieną ir šv. Kūčių dieną dukra praleidžia su mama, o šv. Velykų pirmąją dieną ir šv. Kalėdas (pirmąją ir antrąją dienas) dukra praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima dukrą šv. Velykų išvakarėse 19.00-19.30 val., grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šv. Velykų pirmąją dieną iki 19.00 val. Šv. Kalėdų pirmąją dieną Tėvas pasiima dukrą 10.00-10.30 val., grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrąją dieną iki 19.00 val. Lyginiais metais (2024, 2026 ir t. t.) šv. Velykų antrąją dieną ir šv. Kūčių dieną dukra praleidžia su tėvu, o šv. Kalėdas (pirmąją ir antrąją dienas) dukra praleidžia su mama. Tėvas pasiima dukrą šv. Velykų pirmąją dieną 19.0019.30 val., grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą šv. Velykų antrąją dieną iki 19.00 val. Šv. Kūčių dieną tėvas pasiima dukrą 10.00-10.30 val., grąžina ją į gyvenamąją vietą iki šv. Kalėdų pirmosios dienos 10.00-10.30 val. Naujųjų Metų sutikimo šventę dukra švenčia arba su mama, arba su tėvu, pagal šios tvarkos 1 ir 2 punkte numatytą bendravimo tvarką.

- nepriklausomai nuo 1, 2, ir 3 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, mama bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), o tėvas su dukra praleidžia kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį, tame tarpe Tėvo dieną (nuo penktadienio iki sekmadienio).

- nepriklausomai nuo 1, 2, ir 3 punktuose nustatyto grafiko, mama bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) d. (mamos gimimo dieną). Tėvas bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) d. (tėvo gimimo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai nedarbo diena, arba iš lankomos ugdymo įstaigos po visų veiklų 16.30 - 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą (duomenys neskelbtini) į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 12 val., jeigu tai nedarbo diena, arba lankomą ugdymo įstaigą nustatytu laiku, t. y. 8.30 val. (ikimokykliniame amžiuje) ir 8.00 val. (mokykliniame amžiuje), jeigu tai darbo diena, išskyrus atvejus, kai bendravimas su dukra (duomenys neskelbtini) tėvui priklauso pagal kitas šioje bendravimo tvarkoje nustatytas bendravimo sąlygas.

- lyginiais metais (2024, 2026 ir t. t.) tėvas organizuoja ir švenčia dukters gimtadienio šventę. Dukters gimtadienio dieną, jeigu tai darbo diena, tėvas pasiima dukrą iš švietimo įstaigos pasibaigus jos ugdymo užsiėmimams, jeigu tai nedarbo diena, tėvas pasiima dukrą iš jos buvimo vietos 10.00 - 10.30 val. ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iki tos dienos 20.00 val.

- jeigu šioje tvarkoje nustatytas savaičių bendravimo laikas sutampa su asmeninių ar kalendorinių švenčių dienomis, prioritetas teikiamas bendravimui, nustatytam atitinkamų švenčių metu.

- dukrai asmeninis telefonas, planšetė, kompiuteris ar kitos elektroninio ryšio/išmaniosios priemonės bus įgytos ne anksčiau nei jai sueis 7 metai. Nustatomas bendravimo laikas informacinių technologijų pagalba bei naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais organizuojamas atsižvelgiant į vaiko amžių, dienotvarkę bei vadovaujantis specialistų rekomendacijomis: ikimokyklinio amžiaus vaikui naudotis informacinėmis technologijomis bei išmaniaisiais įrenginiais nerekomenduojama, mokyklinio amžiaus vaikas prie išmaniųjų įrenginių turėtų praleisti ne daugiau nei 1 -2 val. per dieną (pradinėse klasėse laisvalaikiui prie kompiuterių kasdien galėtų skirti apie 1 val. per dieną, o vyresnėse klasėse - iki 2 val. per dieną). Tėvas neviešina/neskelbia dukros atvaizdo (nuotraukų, vaizdo įrašų) socialiniuose tinkluose ir internete.

- mama įsipareigoja, tėvui paprašius, paskambinti tėvui ir leisti dukrai pabendrauti su tėvu telefonu arba Google Meet programa 15 minučių tarp 19.00 val. ir 20.00 val. iki kol dukrai sueis 7-eri metai du kartus per savaitę. Kai dukra sulauks 7-erių metų ir turės savo ryšio priemones, tėvas galės bendrauti su dukra tiesiogiai po visų jos veiklų kiekvieną dieną.

- tėvas įsipareigoja mamai užtikrinti galimybę pabendrauti su dukra ryšio priemonėmis tuo metu, kai dukra yra su tėvu.

- tėvas įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki šioje tvarkoje suplanuoto bendravimo su dukra laiko pranešti mamai apie negalėjimą pasimatyti su dukra šioje tvarkoje nustatyti laiku, o apie negalėjimą pasimatyti su dukra per šventes ir atostogas pranešti ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Tėvo bendravimo praleistos, bet neišnaudotos, dienos nėra kompensuojamos kitu laiku.

- šalys informuoja viena kitą apie dukters ligos atvejus, kai tik dukra suserga. Vaikas gali būti slaugomas tiek pas mamą, tiek pas tėvą, todėl vaiko liga paprastai nėra priežastis nevykdyti bendravimo tvarkos sąlygų, išskyrus atvejus, kai šeimos gydytojas nurodo kitaip. Tėvas privalo gauti mamos sutikimą dėl dukros gydymo metodų ar vaistų parinkimo, skiepijimo. Nesutarimo atveju tėvas turi vadovautis mamos turima vaikų gydymo patirtimi ir praktika, išskyrus atvejus, jei dukrą gydantis šeimos gydytojas numato kitaip. Mama neprivalo pranešti tėvui ar derinti vizitų pas gydytoją pagal tėvo užimtumą, jei kreipiamasi dėl dukros profilaktinio dantų, ūgio, svorio ir kito sveikatos patikrinimo.

- mama nedelsiant informuoja tėvą apie pasikeitusį dukters nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninį paštą. Tėvas taip pat privalo pranešti mamai apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis bei gyvenamąją vietą.

- šalys tarpusavyje bendrauja elektroniniu paštu.

- tėvas M. B. šalių dukrą M. B. pasiima iš motinos E. B. ar perduoda jai prekybos centro „Iki" aikštelėje ar pačiame prekybos centre, adresu: (duomenys neskelbtini). Vaikas perduodamas pačiai atsakovei ar kitam šeimos nariui (sesei, broliui, vienam iš vaiko senelių, mamos padėjėjui)“.

76. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

77. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

78. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

79. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009), kuri šiuo metu sudaro 924 eurų neatskaičius mokesčių.

80. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo iš ieškovo priteisti po 250 Eur nepilnametės dukros išlaikymui, nurodo, kad nepilnametės poreikiams kartu su būsto mokesčiais per mėnesį išleidžia 568, 30 Eur, pateikdama išsamią skaičiuotę. Ieškovas skaičiuotės ir vaiko poreikių neginčijo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra neįgali, niekur nedirba, gauna iš VSDFV (Sodros) 881, 86 Eur per mėnesį, dar 322,91 Eur gauna iš Savivaldybės kaip vaiko i6mok1. Su ja kartu gyvena nepilnametė dukra A. bei pilnametis sūnus E. Jos vardu kaip asmeninė nuosavybė registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto neturi, gyvena motinos vardu registruotame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą kompiuterinės veiklos srityje. Atsakovas nurodo, kad pagal savo galimybes gali teikti tik 150 Eur išlaikymą, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 250 Eur dydžio išlaikymą teikia. Daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi, yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus.

81. Pažymėtina, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

82. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jo pajamos sudaro apie 1000 Eur, atsakovas duomenų apie turimas santaupas teismui nepateikė (CPK 178 str.), todėl visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties yra vertinamos vaiko naudai. Ieškovo teismui nepateikė įrodymų, jog teikiant mažesnį nei atsakovės prašomą 250 Eur išlaikymą jo pakaktų būtiniausiems vaiko poreikiams, todėl įvertinus tai, jog M. B. yra darbingo amžiaus, šiandieninis jo statusas nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogesnę nei atsakovės ir nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų ieškovei piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (vaiko motinos) interesus, kuri nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 580 Eur per mėnesį. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas atsakovei reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.

83. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo priteistina išlaikymo suma po 250 Eur nepilnamečiam vaikui per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

84. Teismas įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo dydžio, įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas (CPK 182 straipsnio 1 dalis), vaiko amžių, orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikui ugdymo įstaigos lankymo, vaistų, vitaminų, laisvalaikio reikmėms, daro išvadą, kad atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma kas mėnesį po 250 Eur yra pagrįsta, pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų vaiko poreikių ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirties, todėl teismas tenkina atsakovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisia 250 Eur jo dukros išlaikymui, nuo 2022-12-02 iki M. pilnametystės, E. B. paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

86. Įvertinus, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką buvo patenkintas iš dalies, pakeičiant/papildant bendravimo tvarkos kai kuriuos punktus, taip pat įvertinus ginčo dalyką, t. y. ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir jų nepilnamečio vaiko interesais, atsakovės reikalavimų nustatyti bendravimo su vaiku tvarką dalinis tenkinimas negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas), kiti priešieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl laikytina, jog priešieškinys patenkintas, o ieškinys atmestas. Atsakovei buvo suteikta nemokama antrinė teisine pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 proc., todėl valstybei iš ieškovo priteistina 2833,33 Eur už atsakovei suteiktą nemokamą teisinę pagalbą, 68 Eur žyminis mokestis dėl materialinio išlaikymo priteisimo (250 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) bei 204 Eur (102 Eur plius 102 Eur) Eur žyminis mokestis už du savarankiškus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013).

87. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2022 m. lapkričio 25 d., 2023 m. lapkričio 24 d., 2023-10-13 teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikinoji šalių dukros M. gyvenamoji vieta, ieškovo bendravimo su dukra tvarka, priteistas laikinais materialinis išlaikymas - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečiam vaikui M. B. priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš ieškovo M. B. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, paskiriant atsakovę E. B., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priešieškinį tenkinti. Ieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnametės M. B., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina E. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai M. B. gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo priešieškinio pateikimo teisme dienos, t.y. 2022-12-02 iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant motiną E. B. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tėvo M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukros M. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką sekančiai:

- tėvas bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą iš lankomos ugdymo įstaigos penktadienį ikimokykliniame amžiuje po pietų miego ir vakarienės 16.00 val., mokykliniame amžiuje po visų veiklų (formalaus ir neformalaus ugdymo), ir parveždamas ją pirmadienį į ugdymo įstaigą iki 8 val. ryto. Jei ši diena yra ugdymo įstaigos nedarbo diena, dukra grąžinama jos motinai į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 9.00 val.

- nepriklausomai nuo 1, 2, ir 3 punktuose nustatyto grafiko, mama bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) (mamos gimimo dieną). Tėvas bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai nedarbo diena, arba iš lankomos ugdymo įstaigos po visų veiklų 16.30 - 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą (duomenys neskelbtini) į jos nuolatinę gyvenamąją vietą 12 val., jeigu tai nedarbo diena, arba lankomą ugdymo įstaigą nustatytu laiku, t. y. 8.30 val. (ikimokykliniame amžiuje) ir 8.00 val. (mokykliniame amžiuje), jeigu tai darbo diena, išskyrus atvejus, kai bendravimas su dukra (duomenys neskelbtini) tėvui priklauso pagal kitas šioje bendravimo tvarkoje nustatytas bendravimo sąlygas.

- jeigu šioje tvarkoje nustatytas savaičių bendravimo laikas sutampa su asmeninių ar kalendorinių švenčių dienomis, prioritetas teikiamas bendravimui, nustatytam atitinkamų švenčių metu.

- tėvas įsipareigoja mamai užtikrinti galimybę pabendrauti su dukra ryšio priemonėmis tuo metu, kai dukra yra su tėvu.

- šalys tarpusavyje bendrauja elektroniniu paštu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. lapkričio 25 d., 2023 m. lapkričio 24 d., 2023-10-13 teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikinąją šalių dukros M. gyvenamąją vietą, ieškovo bendravimo su dukra tvarką, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečiam vaikui M. B. priteistą laikinąjį materialinį išlaikymą iš ieškovo M. B. periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, paskiriant atsakovę E. B., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, įskaitant sumokėtas/išieškotas sumas į teiktiną materialinį išlaikymą.

Grąžinti ieškovui M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 2023-12-11 sumokėtą nepanaudotą 100 Eur (šimto eurų) dydžio avansą.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei 2833,33 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus, 33 ct) už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Rūta Neveckienė