Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. D. ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu dviejų paspirtukų įgijimo iš A. K.) ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš 182 straipsnio 1 dalies, padarius baudžiamąjį nusižengimą)(dėl apgaulės būdu vieno paspirtuko įgijimo iš A. K.) ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti darbą;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu trijų paspirtukų įgijimo iš UAB „T.“) ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. S. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir D. S. paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. S. paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu dviejų paspirtukų įgijimo iš A. K.) ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš 182 straipsnio 1 dalies, padarius baudžiamąjį nusižengimą) (dėl apgaulės būdu vieno paspirtuko įgijimo iš A. K.) ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti darbą;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu trijų paspirtukų įgijimo iš UAB „T.“) ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. B. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir J. B. paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 10 mėnesių laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir tęsti darbą.

Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintinos.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. K. ir UAB „T.“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.

Priteista solidariai iš D. S. ir J. B. nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui A. K. 11 800 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Priteista solidariai iš D. S. ir J. B. civiliniam ieškovui UAB „T.“ 8 693,15 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 15 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš D. S. nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui A. K. 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Priteista iš J. B. nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui A. K. 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Priteista iš D. S. civiliniam ieškovui UAB „T.“ 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Priteista iš J. B. civiliniam ieškovui UAB „T.“ 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžiu D. S. ir J. B. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie:

1.1. veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodami, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys, 2022 m. kovo 20 d., 11.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. S. sudarė elektrinės transporto priemonės nuomos sutartį ir iš A. K., vykdančio individualią veiklą, ten buvusios S. R., pateikdamas pastarajai dokumentą, kuriame nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti duomenys D. I., išsinuomojo dviem valandoms, laikotarpiui nuo 12.00 val. iki 14.00 val., du elektrinius paspirtukus „Segway Max G30“, kurių pasibaigus nuomos laikui nesugrąžino, o išnuomotus minėtus elektrinius paspirtukus padėjo į automobilio „BMW530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. B., stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), ir J. B. nurodymu minėtu automobiliu D. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą, t. y. tokiu būdu apgaule jie savo naudai įgijo svetimą, A. K. priklausantį, turtą – du elektrinius paspirtukus „Segway Max G30“, kurių vieno vertė 500 Eur, bendrai 1 000 Eur sumai, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė viso 1 000 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodami, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys, 2022 m. kovo 20 d., 12.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. B. sudarė elektrinės transporto priemonės nuomos sutartį ir iš A. K., vykdančio individualią veiklą, ten buvusios S. R., pateikdamas jai dokumentą, kuriame nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti duomenys M. A., išsinuomojo dviem valandoms, laikotarpiui nuo 12.30 val. iki 14.30 val., vieną elektrinį paspirtuką „Segway Max G30“, kurio pasibaigus nuomos laikui nesugrąžino, o minėtą elektrinį paspirtuką nusivarė iki automobilio „BMW530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. B., stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), ir padėjo į bagažinę, o D. S., J. B. nurodymu, minėtu automobiliu nuvežė paspirtukus į (duomenys neskelbtini) miestą, t. y. tokiu būdu apgaule jie savo naudai įgijo svetimą, A. K. priklausantį, turtą – vieną elektrinį paspirtuką „Segway Max G30“, kurių vieno vertė 500 Eur, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė 500 Eur turtinę žalą.

1.3. Be to, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, turėdami išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, žinodami, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdys, 2022 m. kovo 21 d., 16.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. B. sudarė nuomos sutartį Nr. 2 ir iš UAB ,,T.” direktoriaus A. K., pateikdamas pastarajam dokumentą, kuriame nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti duomenys M. A., išsinuomojo iki 18.30 val. tris elektrinius paspirtukus „S10X“, „Boost+“ ir „P5“, kurių nustatytu laiku nesugrąžino, o išsinuomojus perdavė D. S. ir savo broliui O. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, visi trise paspirtukais išvažiavo ir nuvažiavo į nesaugomą automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur minėtus paspirtukus D. S. ir J. B. įdėjo į automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį pagal 2022 m. kovo 21 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. išsinuomojo, ir šiuo automobiliu, J. B. nurodymu, D. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) miestą, tokiu būdu apgaule jie savo naudai įgijo svetimą, UAB „T.“ priklausantį, turtą – elektrinius paspirtukus „S10X“ 595,76 Eur vertės, „Boost+“ 323,15 Eur vertės ir „P5“ 264,24 Eur vertės, tuo UAB „T.“ padarė iš viso 1 183,15 Eur turtinę žalą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. D. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir šioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

2.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog civiliniai ieškovai nurodomu laikotarpiu galėjo gauti civiliniuose ieškiniuose nurodomas negautas pajamas t. y. įrodyti žalos faktinį dydį. Pavyzdžiui, šioje baudžiamojoje byloje galėtų būti pateikti 2021 metų buhalteriniai duomenys, iš kurių būtų galima matyti, jog tuo pačiu laikotarpiu civiliniai ieškovai realiai gavo analogiškas faktines pajamas, kurias prašo priteisti, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

2.2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra pateiktos paspirtukų nuomos verslo sąnaudos, t. y. civiliniu ieškiniu neįrodyta, kiek kainuoja darbo vietos, paspirtukų remontas, valstybei mokėtini mokesčiai, patalpų nuoma ir t. t. Nesant šių duomenų baudžiamojoje byloje, teismas negalėjo spręsti dėl negautų pajamų dydžio priteisimo nuteistiesiems, nes civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų nepagrįstas.

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pagal viešus UAB „T.“ duomenis, 2021 m. pardavimo pajamos siekė 11 916 Eur, o grynasis nuostolis buvo – 6 544 Eur. 2022 m. pardavimo pajamos buvo 24 134 Eur, o grynasis nuostolis buvo – 5 563 Eur. Pažymima, jog pagrindinė įmonės veikla yra odinių drabužių parduotuvė „A.“, tačiau jokiu būdu ne paspirtukų nuoma, tad nesant objektyvių duomenų, jog civiliniai ieškovai gavo/gautų realias pajamas, pirmos instancijos teismas toje dalyje civilinius ieškinius turėjo atmesti. Be to, pažymima ir tai, jog prašomas priteisti negautų pajamų dydis keliasdešimt kartų viršija pačių paspirtukų vertę, tad bet koks juridinis asmuo nedelsiant įsigytų nedidelės vertės turtą ir jį toliau nuomotų, o ne siektų nepagrįstai praturtėti nuteistųjų sąskaita.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio visiško tenkinimo kaip nepagrįstą, pakeisti minėtoje dalyje nuosprendį ir priteisti J. B. solidariai su D. S. atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. turtinę žalą – 1 500 Eur, o civiliniam ieškovui UAB „T.“ turtinę žalą – 1 183,15 Eur, taip pat panaikinti nuosprendžiu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteistą turtinę žalą 10 500 Eur negautų pajamų ir priteistas 175 Eur advokato išlaidas bei civiliniam UAB „T.“ priteistą turtinę žalą 7 860 Eur negautų pajamų ir priteistas 175 Eur advokato išlaidas.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skundžiamuoju nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teismas nepagrįstai sudarė sąlygą nukentėjusiesiems nepagrįstai praturtėti J. B. sąskaita, nes nebuvo nustatytas tikras galimų turėtų nuostolių dydis, susijęs su nusikalstamomis veikomis. Ieškovai, reikalaujantys priteisti jiems negautas pajamas (neišvengtas išlaidas), turėjo įrodyti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, tai, kad jis turėjo ne preliminariai planuojamą siektiną, bet realią galimybę išvengti turtinių praradimų ir antra, realų, o ne teoriškai tikėtiną nuostolių dydį. Abejais atvejais, nei vienas iš ieškovų negalėjo pateikti jokių pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis egzistuotų realus tikėtinas civiliniais ieškiniais nurodytų patirtų nuostolių apskaičiavimo būdas, kad ieškovai galėjo gauti teismo priteistas galimai negautas pajamas dėl pagrobtų paspirtukų. Pirmos instancijos teismas, pasinaudodamas įstatymo nuostata, kad kaltinamieji ir nukentėjusieji nesutarė dėl nuostolių dydžio, ėmėsi iniciatyvos ir pats nustatė turėtų nuostolių dydžius, net neišsiaiškinant, ar tokie iš esmės buvo. Apeliantas pažymi, kad teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, nustatydamas nuostolių dydžius, nepaisė rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), nes nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus pateikti yra ieškovų šalių pareiga (CPK 12straipsnis, 178 straipsnis).

3.2. Taip pat pažymima, kad nukentėjusieji (ieškovai) neįrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neįvertino įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant ieškovams priteistų su paspirtukų nuoma susijusių negautų pajamų. Tai lėmė nevisapusišką ginčo dėl negautų pajamų atlyginimo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Apeliantas mano, kad nei vienos iš minėtų imperatyvių nuostatų, laikytasi nebuvo, todėl skundžiamojo nuosprendžio dalis dėl visiško civilinių ieškinių priteisimo dalyje dėl negautų pajamų, turėtų būti naikintina.

4. Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. įgaliotoji atstovė advokatė R. K. atsiliepimu (kuris pavadintas atsikirtimu) prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, analizuojant skundą, konsultuojant ir ruošiant atsikirtimą į apeliacinį skundą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad dėl atliktos nusikalstamos veikos A. K. iš viso patyrė materialinę žalą (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) – 12 000 Eur sumą, kurią iš jo apgaule, sukčiaujant įgijo nuteistieji J. B. ir D. S.. Atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, taigi, tarp nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltu pripažinti abu apeliantai, tarp atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nėra ginčo, kad dėl nusikalstamų D. S. ir J. B. veiksmų A. K. patyrė žalą, todėl įgijo teisę reikalauti patirtos turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, nustatė, jog nuteistieji tiesioginės tyčios – apgaulės būdu pasisavino svetimą turtą, teismas, pripažino abu apeliantus kaltais dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ir iš nuteistųjų solidariai A. K. naudai priteisė 1 300 Eur už paspirtukus (dalis atlyginta) ir 10 500 Eur už negautas pajamas.

4.2. Taip pat nurodoma, kad civiliniu ieškiniu buvo prašoma atlyginti materialinę žalą, kuri susideda iš turėtų tiesioginių išlaidų ir negautų pajamų. Šie nuostoliai atsirado dėl žalos, padarytos įmonės turtui, negalėjo disponuoti turtu ir gauti pajamas kurorte, esant pačiam turistų antplūdžiui. Įmonė savo ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad turtinė žala apėmė turto netekimą bei reikalauja atlyginti materialinę žalą, kuri susideda iš netektų įmonės pajamų už tris pasisavintus elektrinius paspirtukus nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m rugsėjo 13 d., viso – 10 500 Eur. Ši negautų pajamų suma skaičiuojama su minimaliausių pajamų gavimu į dieną, t. y. po 20 Eur, kuomet skaičiuojant nuomos dienas (kovo mėn. 9 dienos, balandžio mėn. 30 dienų, gegužės mėn. 31 diena, birželio mėn. 30 dienų, liepos mėn. 31 diena, rugpjūčio mėn. 31 diena, rugsėjo mėn. 13 dienų), iš viso susidaro 175 diena, kai paspirtukai nebuvo nuomojami ir gaunamos pajamos. Už vieno paspirtuko gaunamos pajamos per dieną yra 20 Eur, kas sudaro 3 500 Eur negautų pajamų, iš viso 3 paspirtukai, todėl negautų pajamų iš viso susidaro 10 500 Eur. Ieškinio pateikimo dienai naujų paspirtukų civilinis ieškovas neįsigijo, nes trūko lėšų, todėl negautas pajamas skaičiavo iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. Civilinis ieškovas vykdo individualią veiklą, nėra PVM mokėtojas, jo vedama buhalterinė apskaita yra minimali, įstatymas leidžia vesti minimalią apskaitą, deklaruojant pajamų mokesčio deklaraciją už metus. Prie atsiliepimo pridėta pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus patvirtina aukščiau išdėstytus argumentus, kad realiai A. K. gaudavo pajamų ženkliai daugiau vienoje darbo dienoje, nei reikalauja pačią minimaliausią sumą vienai darbo dienai. Netekus 3 paspirtukų akivaizdu, kad turint juos būtų pajamos padidėję, nes apyvarta būtų ženkliai padidėjusi.

4.3. Atsiliepime teigiama, kad D. S. ir J. B. panaudoję apgaulės būdą, sukčiaudami, gavo sau naudą, svetimo turto įgijimu. Sukčiavimu, dėl panaudotos apgaulės, A. K. patyrė turtinės žalos – neteko turto, kuris jam yra pragyvenimo šaltinis, pajamų nešėjas, o kaltininkas gavęs turtinės naudos sau, esant jo tiesioginei tyčiai, suvokdamas numatė, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą. Patys teisiamieji teismo posėdyje patvirtino, kad mokėjo už 1 paspirtuko nuomą valandos kainą – 20 Eur. Civilinis ieškovas priėmė sprendimą reikalauti patį mažiausią dienos nuostolį, kuris yra realiai įtikinamas, vertinant visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nukentėjusio atstovo parodymus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji žinojo apie daromą žalą civiliniam ieškovui, kaip savo veiksmų rezultatą.

4.4. Taip pat teigiama, kad gynėjas apeliaciniame skunde atlikęs neva matematinį skaičiavimą nurodo, kad negautų pajamų dydis keliasdešimt kartų viršija pačių paspirtukų vertę. Atlikus aritmetinį skaičiavimą (3 paspirtukų vertė 1 500 Eur), negautos pajamos – nuostolis 10 500 Eur, akivaizdu ne keliasdešimt kartų, bet tik 7 kartus viršija paspirtukų vertę su PVM. Pagal pateikiamą A. K. pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus, individualios veiklos pajamos siekė 25 730 Eur. Nuomos veikla vykdoma nuo kovo pabaigos iki rugsėjo mėnesio imtinai, ieškovas skaičiavo 175 dienas, išvedus vidutinį jo gautų pajamų vidurkį, jis gaudavo į dieną apie 147 Eur. Tokie skaičiai patvirtina, kad negautų pajamų suma prašoma po 20 Eur už kiekvieną paspirtuką yra akivaizdi, ji yra minimali, neišdidinta, nesiekiant praturtėti kito sąskaita. Nuteistieji savo elgesiu, nesiekdami kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, savo veiksmais augino turtinės žalos dydį, įvykdę nusikalstamą veiką 2022 m. kovo mėnesį, vengė ir nesiekė atlyginti žalą, civilinė ieškovė – nukentėjusioji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, tiek konsultuojant, tiek rengiant civilinį ieškinį, tiek atstovaujant įmonę ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Po šiai dienai kaltinamieji nėra pilnai atlyginę turtinės žalos net tiesioginių nuostolių.

4.5. Atsiliepime nurodoma, kad byloje yra pateikta advokatės kontoros išrašyti kasos kvitai, advokato paslaugos pradėtos teikti nuo 2022 m. liepos 15 d. dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Vertinant tiek sugaišto laiko konsultuojant, tiek ruošiant civilinius ieškinius, atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu bei teisme bylos nagrinėjimo metu trukmę, manytina, kad priteista išlaidų suma yra proporcinga ir neturi būti mažintina, teismas vadovavosi protingumo ir sąžiningumo principu.

5. Civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovas direktorius A. K. ir civilinės ieškovės įgaliotojo atstovė advokatė R. K. atsiliepimu (kuris pavadintas atsikirtimu) prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, ruošiant atsikirtimą į apeliacinį skundą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad dėl atliktos nusikalstamos veikos UAB „T.“ iš viso patyrė materialinę žalą (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) – 9 043,15 Eur sumą, kurią iš įmonės apgaule, sukčiaujant, įgijo nuteistieji J. B. ir D. S.. Atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, taigi, tarp nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltu pripažinti abu apeliantai, tarp atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nėra ginčo, kad dėl nusikalstamų D. S. ir J. B. veiksmų UAB „T.“ patyrė žalą, todėl įgijo teisę reikalauti patirtos turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, nustatė, jog nuteistieji tiesioginės tyčios – apgaulės būdu pasisavino svetimą turtą, teismas, pripažino abu apeliantus kaltais dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ir iš nuteistųjų solidariai UAB „T.“ naudai priteisė 1 183,15 Eur už paspirtukus ir 7 860 Eur už negautas pajamas.

5.2. Nukentėjusioji, civilinė ieškovė UAB „T.“ reikalauja šiuo civiliniu ieškiniu atlyginti materialinę žalą, kuri susideda iš turėtų tiesioginių išlaidų ir negautų pajamų. Šie nuostoliai atsirado dėl žalos, padarytos įmonės turtui, negalėjo disponuoti turtu ir gauti pajamas kurorte, esant pačiam turistų antplūdžiui. Įmonė savo ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad turtinė žala apėmė turto netekimą bei reikalauja atlyginti materialinę žalą, kuri susideda iš netektų įmonės pajamų už tris pasisavintus elektrinius paspirtukus nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 7 860 Eur. Ši negautų pajamų suma buvo paskaičiuota pačių minimaliausių pajamų gavimą į dieną, t. y. po 20 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „T.“ praradusi PVM apmokestinamas prekes, jos negalėjo būti nuomojamos ir galutinis vartotojas nesumokėjo PVM mokesčio, todėl UAB „ T.“ turėjo pasisavintų prekių PVM dydį atitinkančia PVM suma padidinti (sumažinti grąžintiną iš biudžeto) mokėtiną į biudžetą PVM dydį. Tai laikytina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su teisiamųjų nusikalstamais veiksmais susijusiais bendrovės nuostoliais. Civilinio ieškovo reikalaujama negautų pajamų 7 860 Eur suma yra su tame tarpe 21 procentas PVM suma (PVMĮ 2 straipsnio 32 punktas) nuo pasisavintų UAB „T.“ prekių vertės, ši žala laikytina pagrįsta ir pagrįstai priteista iš nuteistųjų civiliniam ieškovui. Buvo paskaičiuotos nuomos dienos (kovo mėn. 9 dienos, balandžio mėn. 30 dienų, gegužės mėn. 31 diena, birželio mėn. 30 dienų, liepos mėn. 31 diena), iš viso susidaro 131 diena, kai paspirtukai nebuvo nuomojami ir gaunamos pajamos. Už vieną paspirtuką gaunamos pajamos per dieną yra 20 Eur pajamų, kas sudaro 2 620 Eur negautų pajamų, kadangi buvo 3 paspirtukai, todėl negautų pajamų suma susidaro iš viso 7 860 Eur. 2022 m. rugpjūčio 1 d. įmonė įsigijo du naujus elektrinius paspirtukus, iki šios dienos naujų neįsigijo, todėl įmonė negautas pajamas skaičiuoja iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. įsigijimo naujų paspirtukų dienos. Pridedamos UAB „T.“ gautų pajamų suvestinės už elektrinių transporto priemonių nuomą nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., kurios patvirtina aukščiau išdėstytus argumentus, kad realiai įmonė gaudavo pajamų ženkliai daugiau vienoje darbo dienoje, nei ieškovė reikalauja pačią minimaliausią sumą vienai darbo dienai. Šiose suvestinėse pateikti duomenys yra apskaityti įmonės balanse bei PVM deklaracijose ir griežtos apskaitos pinigų priėmimo kvituose. Prarasti paspirtukai būtų realiai gaunamas pajamas padidinę.

5.3. Teisiamieji sukčiaudami, panaudoję apgaulę, gavo sau naudą, svetimo turto įgijimu. Sukčiavimui, dėl panaudotos apgaulės UAB „T.“ patyrė turtinės žalos – neteko turto, kuris įmonėje yra pagrindinis pelno nešėjas, o kaltininkas gavęs turtinės naudos sau, esant jo tiesioginei tyčiai, suvokdamas numatė, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą. Patys teisiamieji teismo posėdyje patvirtino, kad mokėjo už 1 paspirtuko nuomą dvejoms valandoms – 40 Eur, valandos kaina – 20 Eur. Civilinė ieškovė priėmė sprendimą reikalauti patį mažiausią dienos nuostolį, kuris yra realiai įtikinamas, vertinant visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nukentėjusio atstovo parodymus. Nurodoma patirta netiesioginių nuostolių suma yra reali, neišvengiama, atskaičius visas sąnaudas, tai patvirtina suvestinės, matyti, kad nuo 20 Eur gautų pajamų, PVM sudaro 3,47 Eur. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji žinojo apie daromą žalą civiliniam ieškovui, kaip savo veiksmų rezultatą.

5.4. Atsiliepime teigiama, kad apelianto D. S. gynėjas D. D. skunde, remdamasis tik prielaida, nurodo, kad pagrindinė UAB „T.“ veikla yra odinių drabužių parduotuvė „A.“. Minėta parduotuvė yra neveikianti, tokie skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Visos šios prekės ženklo parduotuvės buvo galutinai uždarytos 2015 m. Pati įmonė nebuvo uždaryta, o pasirinkta nauja veiklos kryptis – transporto priemonių nuoma, veikla vystoma (duomenys neskelbtini). 2021 m. įmonė turėjo tik 11 916 Eur pajamų, kadangi buvo COVID pandemijos laikotarpis. Turistų srautai (duomenys neskelbtini) kurorte buvo labai sumažėję. Tačiau 2022 m. pajamos išaugo ir būtų dar daugiau išaugę, jei būtų nepasisavinti trys elektriniai paspirtukai. Jie būtų sukūrę gryną pelną, atskaičius PVM ir kt. sąnaudas. Įmonės pagrindinė veikla – transporto priemonių nuoma. Po dviejų pandeminių metų 2020-2021 m. įmonės finansinė situacija nebuvo gera. Kad išlaikyti įmonę mokią, reikėjo įdėti labai daug pastangų, technika per tą laiką paseno, o nupirkti naujų nebuvo lėšų. Tad tos trys pavogtos transporto priemonės tikrai būtų įmonei per nuomos sezoną davę pajamų. Tuo labiau, kad nuteistieji pasirinko pačias naujausias, geriausiai atrodančias ir populiariausias elektrines transporto priemones.

5.5. Taip pat teigiama, kad gynėjas apeliaciniame skunde, atlikęs neva matematinį skaičiavimą, nurodo, kad negautų pajamų dydis keliasdešimt kartų viršija pačių paspirtukų vertę. Atlikus aritmetinį skaičiavimą, 3 paspirtukai – vertė 1 183,15 Eur, negautos pajamos-nuostolis 7 860 Eur (t. t. 21 proc. PVM), akivaizdu ne keliasdešimt kartų, bet tik 6.64 karto viršija paspirtukų vertę su PVM. Pačios žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis neva netinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Ši negautų pajamų suma buvo paskaičiuota pačių minimaliausių pajamų gavimą į dieną, t. y. po 20 Eur. Nuteistieji savo elgesiu nesiekdami kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, savo veiksmais augino turtinės žalos dydį, įvykdę nusikalstamą veiką 2022 m. kovo mėnesį, vengė ir nesiekė atlyginti žalą, civilinė ieškovė buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, tiek konsultuojant, tiek rengiant civilinį ieškinį, tiek atstovaujant įmonę ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Po šiai dienai kaltinamieji nėra pilnai atlyginę turtinės žalos net tiesioginių nuostolių.

5.6. Atsiliepime nurodoma, kad byloje yra pateikta advokatės kontoros išrašyti kasos kvitai, advokato paslaugos pradėtos teikti nuo 2022 m. liepos 15 d., dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Vertinant tiek sugaišto laiko konsultuojant, tiek ruošiant civilinius ieškinius, atstovaujant ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme bylos nagrinėjimo metu trukmę, manytina, kad priteista išlaidų suma yra proporcinga ir neturi būti mažintina, teismas vadovavosi protingumo ir sąžiningumo principu.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis – civilinis ieškovas ir civilinės ieškovės atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. D. ir nuteistojo J. B. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. S. ir J. B. pripažino kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Apeliaciniais skundais nuteistieji neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su priteistų civilinių ieškinių dydžiais dalyje dėl negautų pajamų bei su priteistomis išlaidomis advokato paslaugoms apmokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių dalies, susijusios su negautomis pajamomis

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl D. S. ir J. B. veiksmų A. K. ir UAB „T.“ buvo padaryta turtinė žala. Kaip minėta, šios aplinkybės neginčija ir patys nuteistieji, tačiau pastarieji prašo civilinius ieškinius dalyje dėl negautų pajamų atmesti. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi įstatyme įtvirtintų apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų, pagal paduotų apeliacinių skundų argumentus tikrina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šioje byloje nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. ir civilinės ieškovės UAB „T.“ pareikštų civilinių ieškinių dalis dėl negautų pajamų atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis žalos ir jos dydžio nustatymą.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

10. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

11. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog minimaliausios pajamos už elektrinio paspirtuko nuomą į dieną buvo 20 Eur, nuteistieji neteisėtais sukčiavimo veiksmais apgaule iš nukentėjusiojo įgijo 3 elektrinius paspirtukus, nukentėjusysis – civilinis ieškovas nuo nusikalstamos veikos padarymo laiko (nuo 2022 m. kovo 21 d.) iki civilinio ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 13 d., nes iki to laiko dėl lėšų trūkumo neįsigijo naujų elektrinių paspirtukų) negavo pajamų už 175 dienas, kas bendrai sudaro 10 500 Eur (1 t., b. l. 104-105). Nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. K. prie apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į nuteistųjų apeliacinius skundus, pridėjo pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus (7 t., b. l. 111-113). Nesutiktina su atsiliepimo teiginiu, jog pajamų mokesčių deklaracijoje nurodyta, kad nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. individualios veiklos pajamos už 2022 metus siekė 25 730, 02 Eur. Pažymėtina, kad minėtoje deklaracijoje 25 730, 02 Eur suma nurodoma prie grafos „išlaidų suma“, be to, deklaracijos skiltyje „turto pajamos“ nurodyta, jog „pajamų už turto nuomą, pardavimą / kitokį perleidimą nuosavybėn negauta“. Pažymėtina ir tai, kad pajamų mokesčio deklaracijos dalyje apie individualias pajamas nurodoma, kad už 2022 metus A. K. gavo pajamas už „gamybos, prekybos paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitą individualią veiklą“. Taigi, konkrečiai nustatyti, kokio dydžio pajamas A. K. gavo už paspirtukų nuomą, nėra galimybės, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu prie civilinio ieškinio nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. K. pateikė ir 2022 m. sausio 3 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 653793, kurioje nurodoma, kad nuo 2015 m. balandžio 15 d. A. K. vykdo 15 skirtingų individualių veiklų (1 t., b. l. 110-111). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. pateikta pajamų mokesčių deklaracija už 2022 metus nėra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, patvirtinantis nuteistųjų neteisėtų veiksmų pagrindu negautų pajamų dydį.

12. Byloje neginčijamai įrodyta, kad A. K. nuomojo elektrinius paspirtukus pagal individualią veiklą ir gaudavo už nuomą pajamas, todėl nuteistųjų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala, kurią sudarė ne tik prarasti elektriniai paspirtukai, bet ir pajamos, kurias A. K. būtų gavęs už jų nuomą, t. y. negautos pajamos. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu prie civilinio ieškinio pateikė savo elektrinių paspirtukų nuomos reklamos stendo foto nuotrauką, iš kurios matyti, jog elektrinio paspirtuko 1 valandos nuomos kaina yra 10 eurų (1 t., b. l. 109). Taip pat susipažinus su 2022 m. kovo 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedu, nustatyta, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dvi 2022 m. kovo 20 d. elektrinės transporto priemonės nuomos sutartis (1 t., b. l. 67-73). Vienoje nuomos sutartyje užfiksuota, kad du elektriniai paspirtukai buvo išnuomoti 2 valandoms už 40 Eur, kitoje – vienas elektrinis paspirtukas buvo išnuomotas 2 valandoms už 20 Eur. Taigi, akivaizdu, kad vieno elektrinio paspirtuko vienos valandos nuomos įkainis buvo 10 Eur. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. K. dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų neteko trijų elektrinių paspirtukų, todėl vertintina, kad minimali negautų pajamų suma už elektrinių paspirtukų nuomą per dieną buvo 30 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. prašyta ir pirmosios instancijos teismo priteista negautų pajamų suma po 20 Eur per dieną, yra reali, proporcinga ir teisėta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuteistojo D. S. gynėjo ir nuteistojo J. B. skundų teiginiai apie nukentėjusiojo – civilinio ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti nuteistųjų sąskaita vertintini kritiškai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. nurodomas negautų pajamų terminas, t. y. nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. (kaip nurodo nukentėjusysis – civilinis ieškovas 175 dienos, nors realiai susidaro 177 dienos), yra parinktas teisingai, todėl pritariant nukentėjusiojo – civilinio ieškovo ieškinyje ir atsiliepime atliktiems skaičiavimams dėl negautų pajamų už nurodytą laikotarpį priteista negautų pajamų suma (už 3 elektrinius paspirtukus po 20 Eur už 175 dienas, viso – 10 500 Eur) yra pagrįsta, teisėta, įrodyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. naudai iš nuteistųjų solidariai priteisė 10 500 Eur sumą negautų pajamų, todėl jokio teisėto pagrindo naikinti ar keisti šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio nėra.

13. Civilinė ieškovė UAB „T.“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog minimaliausios pajamos už elektrinio paspirtuko nuomą į dieną buvo 20 Eur, nuteistieji neteisėtais sukčiavimo veiksmais apgaule iš civilinės ieškovės įgijo 3 elektrinius paspirtukus, civilinė ieškovė nuo 2022 m. kovo 23 d. (nuteistųjų nusikalstami veiksmai atlikti 2022 m. kovo 21 d.) iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (iki naujų elektrinių paspirtukų įsigijimo dienos) negavo pajamų už 131 dieną, kas bendrai sudaro 7 860 Eur (2 t., b. l. 179-180). Šis civilinis ieškinys buvo pateiktas nuteistojo J. B. atžvilgiu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatė R. K. pateikė papildytą UAB „T.“ vardu parengtą civilinį ieškinį, atsakovais nurodant tiek J. B., tiek D. S. (6 t., b. l. 75-78). Civilinė ieškovė UAB „T.“ prie apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į nuteistųjų apeliacinius skundus, pridėjo pajamų už nuomą suvestines lenteles (7 t., b. l. 80-105). Civilinės ieškovės pateiktos suvestinės lentelės nėra oficialus dokumentas, jose ranka padaryti įrašai „pajamos už elektrinio transporto nuomą“, kai kurie lapai pasirašyti civilinės ieškovės atstovo A. K., o atsiliepimo teiginys, jog šiose lentelėse pateikti duomenys yra apskaityti įmonės balanse bei PVM deklaracijose ir griežtos apskaitos pinigų priėmimo kvituose taip pat neįrodo pateiktų duomenų teisingumo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad civilinės ieškovės UAB „T.“ pateiktos suvestinės lentelės nėra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, patvirtinantis nuteistųjų neteisėtų veiksmų pagrindu negautų pajamų dydį.

14. Nesutiktina su nuteistojo D. S. gynėjo skunde nurodoma aplinkybe, jog pagrindinė UAB „T.“ veikla yra odinių drabužių parduotuvė „A.“, o ne paspirtukų nuoma, todėl pirmos instancijos teismas civilinius ieškinius turėjo atmesti. Pažymėtina, kad oficialiais „(duomenys neskelbtini)/“ duomenimis, UAB „T.“ užsiima odinių drabužių mažmenine prekyba bei elektrinių dviračių, triračių, keturračių ir skuterių nuoma. Taigi, akivaizdu ir neginčijama, kad UAB „T.“ nuomojo elektrinius paspirtukus ir gaudavo už nuomą pajamas, todėl nuteistųjų neteisėtais veiksmais civilinei ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kurią sudarė ne tik prarasti elektriniai paspirtukai, bet ir pajamos, kurias UAB „T.“ būtų gavusi už jų nuomą, t. y. negautos pajamos. Susipažinus su 2022 m. kovo 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedu, nustatyta, kad civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 21 d. UAB „T.“ nuomos sutartį Nr. 2 (2 t., b. l. 151-155). Šioje sutartyje užfiksuota, kad UAB „T.“ iki 18.30 val. išnuomojo tris elektrinius paspirtukus už 65 Eur. A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jaunuoliai, iš kurių vienam jis išsinuomojo paspirtukus, prie jo priėjo apie 16.15 val. (2 t., b. l. 117-120). Iš aptartų duomenų seka išvada, kad paspirtukai buvo išnuomoti 2 val. laikotarpiui. Taigi, akivaizdu, kad vieno elektrinio paspirtuko vienos valandos nuomos įkainis buvo apie 10 Eur. Įvertinus tai, kad civilinė ieškovė dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų neteko trijų elektrinių paspirtukų, todėl vertintina, kad minimali negautų pajamų suma už elektrinių paspirtukų nuomą per dieną buvo apie 30 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinės ieškovės UAB „T.“ prašyta ir pirmosios instancijos teismo priteista negautų pajamų suma po 20 Eur per dieną, yra reali, proporcinga ir teisėta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuteistojo D. S. gynėjo ir nuteistojo J. B. skundų teiginiai apie civilinės ieškovės siekį nepagrįstai praturtėti nuteistųjų sąskaita vertintini kritiškai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad civilinės ieškovės nurodomas negautų pajamų terminas, t. y. nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (131 diena), yra parinktas teisingai, todėl pritariant civilinės ieškovės UAB „T.“ ieškinyje ir atsiliepime atliktiems skaičiavimams dėl negautų pajamų už nurodytą laikotarpį priteista negautų pajamų suma (už 3 elektrinius paspirtukus po 20 Eur už 131 dieną, viso – 7 860 Eur) yra pagrįsta, teisėta ir įrodyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai iš nuteistųjų solidariai priteisė 7 860 Eur sumą negautų pajamų, todėl jokio teisėto pagrindo naikinti ar keisti šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio nėra.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme

15. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip seka iš teismų praktikos, tokių išlaidų priteisimas iš esmės yra siejamas su tokiomis sąlygomis, kaip apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, atstovavimo išlaidų realumas ir jų pagrįstumas (sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų dydžio). Formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti iš nuteistųjų D. S. ir J. B. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. ir UAB „T.“ naudai išlaidų, patirtų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, kas atitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies turinį bei teismų praktiką, formuojamą sprendžiant analogišką klausimą.

16. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. K. ir civilinė ieškovė UAB „T.“, prašydami priteisti po 350 Eur sumą (kurias sudaro išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime – po 150 Eur bei atstovavimas teisminio bylos nagrinėjimo metu – po 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų, pateikė tai patvirtinančius pinigų priėmimo kvietus: serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113), serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 153), serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 77), serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 78).

17. Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė R. K. 2022 m. liepos 14 d. su nukentėjusiuoju – civiliniu ieškovu A. K. pasirašė atstovavimo sutartį (1 t., b. l. 112), 2022 m. liepos 21 d. nutarimu advokatei leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. atstovei (1 t., b. l. 101-103), nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. vardu parengė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 104-113), advokatė R. K. 2022 m. liepos 14 d. su civilinės ieškovės UAB „T.“ direktoriumi A. K. pasirašė atstovavimo sutartį (2 t., b. l. 192), 2022 m. liepos 21 d. nutarimu advokatei leista dalyvauti procese kaip civilinio ieškovės UAB „T.“ atstovei (2 t., b. l. 101-103), civilinės ieškovės UAB „T.“ vardu parengė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 179-193), taip pat parengė civilinės ieškovės UAB „T.“ vardu papildytą civilinį ieškinį, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui (6 t., b. l. 75-78), advokatė R. K. dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose kaip nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. ir UAB „T.“ atstovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 8 d. (posėdis truko 20 min.), 2023 m. balandžio 1 d. (posėdis truko 10 min.), 2023 m. gegužės 19 d. (posėdis truko 1 val. 30 min.), 2023 m. birželio 6 d. (posėdis truko 15 min.), 2023 m. birželio 21 d. (posėdis truko 1 val. 50 min.) (6 t., b. l. 98-99, 117-118, 140-150, 163-164; 7 t., b. l. 3-20) bei pasisakė baigiamosiose kalbose.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-150/2014, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017 ir kt.). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką, priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 13–14 ir 16 punktuose nurodytus duomenis, į tai kad nuteistieji yra dirbantys, į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, civiliniams ieškovams padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, į duomenis, patvirtinančius civilinių ieškovų patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas civiliniai ieškovai patyrė būtent dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, siekdami apginti savo teises naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad civiliniai ieškovai turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų civiliniams ieškovams atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad šios bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo metu trukmė ir apimtis nebuvo didelė, byla nėra išimtinai sudėtinga, nuteistiesiems buvo inkriminuoti nesunkūs nusikaltimai, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu sudarė 5 tomus, todėl spręstina, jog advokatei, atstovavusiai abu civilinius ieškovus, nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose. Be to, teismas, spręsdamas dėl turėtų advokatės pagalbos išlaidų, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad vis tik atstovaudama civilinius ieškovus dėl to paties įvykio tarp tų pačių proceso dalyvių tame pačiame ikiteisminiame tyrime sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, aktualūs civilinių ieškovų teisėms ir interesams, nebuvo keliami, kas nereikalavo ypatingų pastangų jų atstovavimui. Įvertinus parengtų civilinių ieškinių turinį ir apimtį, konstatuotina, kad jie iš esmės yra identiški, todėl spręstina, jog antro civilinio ieškinio parengimas nereikalavo tokių pat parengimo sąnaudų, kaip pirmojo. Ta pati advokatė civilinius ieškovus atstovavo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, teikė UAB „T.“ patikslintą civilinį ieškinį, kurio esmė išliko tapati ikiteisminio tyrimo metu reikštam ieškiniui. Todėl vertintina, kad bylos esmė ir jos problematika atstovei buvo gerai žinoma, todėl pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme ir surašyti patikslintą ieškinį nereikėjo didelių laiko sąnaudų. Sprendžiant civilinių ieškovų turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą svarbu įvertinti ir pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių trukmę. Kaip minėta, baudžiamoji byla apylinkės teisme iš esmės išnagrinėta per du posėdžius (2023 m. gegužės 19 d. ir 2023 m. birželio 1 d.), kurių nagrinėjimas atitinkamai truko 1 val. 30 min. ir 1 val. 50 min. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. ir civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai priteistas išlaidų, patirtų už advokato paslaugas, sumas (po 350 Eur), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo keisti ar naikinti nuteistojo J. B. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo – civilinio ieškovo ir civilinės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

20. Pateiktuose nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. ir civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovo A. K. atsiliepimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus prašoma priteisti jiems advokato pagalbos išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, t. y. dėl atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo. Prie atsiliepimų pateikė 2023 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad nukentėjusysis – civilinis ieškovas ir civilinė ieškovė kiekvienas atskirai patyrė po 150 Eur išlaidų už advokato (7 t., b. l. 79, 114).

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tos pačios taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teismo procese.

22. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. D. ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus, kurie yra atmetami kaip nepagrįsti. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. K. ir civilinės ieškovės UAB „T.“ atstovas A. K., organizuodami tinkamą savo teisių gynimą, kreipėsi į atstovą advokatą ir pateikė atsiliepimus į nuteistųjų apeliacinius skundus. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl nukentėjusiojo – civilinio ieškovo ir civilinės ieškovės prašymai priteisti jų patirtas išlaidas už jiems suteiktą teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinamas visiškai, priteisiant iš nuteistųjų D. S. ir J. B. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. ir civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai po 150 Eur už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi J. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Elena Gylienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant J. B. yra 200 Eur (du šimtai eurų), kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

24. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo J. B. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo J. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. D. ir nuteistojo J. B. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo D. S. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) advokato pagalbai turėtų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

Priteisti iš nuteistojo D. S. civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) advokato pagalbai turėtų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

Priteisti iš nuteistojo J. B. nukentėjusiojo civilinio ieškovo A. K. naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) advokato pagalbai turėtų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

Priteisti iš nuteistojo J. B. civilinės ieškovės UAB „T.“ naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) advokato pagalbai turėtų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo J. B. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.