Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ direktorei R. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė pateiktą ieškinį ir paaiškino, kad Šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje (toliau ir „centras“) nuo 2016-03-29 yra E. A. ir M. A. šeima, buvo taikoma atvejo vadyba, su šeima dirba specialistai, tačiau rezultato darbas su šeima nedavė. Atsakovas visiškai nepriimdavo pagalbos. Ryšio su vaiku nepalaikė net kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, vaiku nesidomėjo, neteikė išlaikymo. Dabar pareiškė, kad nori pasiimti vaiką, tačiau su tuo nesutiko jo draugė V. D.. Jokių pastangų susigrąžinti vaiką nerodo, neatvyko į Šeimos ir gerovės centro organizuotą atvejo vadybos posėdį, net nesikreipė su prašymu leisti vaikui savaitgaliais pasiimti. Be to, vaikas turi negalią, psichologinių problemų, jam reikalinga saugi vieta, mano kad tik vaikų globos namai yra tinkama vieta vaikui toliau būti.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jam el. būdu sudėtinga bendrauti, nes neturi tam įgūdžių, bet jeigu jam paskambina socialinė darbuotoja, visada kontaktuoja. Nurodė, kad aplinkybės pasikeitė po sūnaus mamos mirties. Tuo metu sūnus gyveno su mama, kai vaikas buvo paimtas. Yra pateikęs prašymą, kad galėtų savaitgaliais pasiimti sūnų. Su savo drauge lankė įvairius kursus. Tikrai nori pasiimti vaiką. A. bendrauja su mažuoju broliu. A. taip pat nori grįžti. A. viską pasipasakoja apie konfliktus globos namuose, kaip ten gyvena. Į papildomus klausimus paaiškino, kad būstą nuomoja, toje pačioje vietoje gal treti metai. Būstas vieno kambario, jame gyvena trise. Anksčiau į susirinkimus buvo problema nueiti ir dėl darbo grafiko. Todėl turėjo problemų ir su darbdaviu, todėl išvyko dirbti į užsienį. 2021 m. vasario 19 d. grįžo iš užsienio, sūnus jau buvo paimtas ir apgyvendintas institucijoje. Mano, kad jo gaunamų pajamų šeimos išlaikymui užteks, draugė yra dirbanti, tačiau prabangos dalykų pirkti negalės. A. pasakė, kad vaikų globos namai iš jo sąskaitos nupirko jam telefoną, žada pirkti dviratį. Taip pat stengiasi dirbti ir papildomus darbus, bet šiuo metu su darbais sudėtinga. Sūnus buvo paimtas dėl jo mamos vesto gyvenimo būdo, girtavimo. Apie vaiko paėmimą sužinojo iš jam paskirto advokato, nes jis tuo metu buvo Anglijoje. Kai A. gyveno pas jį, socialinė darbuotoja pasiūlė specialią mokyklą Kaune, o savaitgaliais A. grįždavo pas juos (jo ir jo draugės šeima). Kai buvo priskirti vaistai, jis duodavo juos vaikui. Kai dirbo užsienyje, prašydavo savo draugės, kad iš pervedamų lėšų ką nors nupirktų ir A., ir aprengdavo, ir į kirpyklą vesdavo. Draugė su A. dažnai nesusitinka dėl jos darbo grafiko, tačiau dabar jų santykiai yra normalūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

7. Tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, o 2 dalyje nurodytos tėvų teisės ir pareigos, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

8. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, įstatymas numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas.

9. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

10. Atsakovas E. A. yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko mama M. A. mirė 2022 m. kovo 22 d.

11. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro (2021-06-16 raštas) žinioje nuo 2016-03-29 yra E. A. ir M. A. šeima, vaiko tėvams gyvenant skyrium, tačiau oficialiai neišsituokusiems. A. A. gyveno su tėvu, tačiau nuo 2020 m. balandžio mėnesio dėl nuolatinių konfliktų išsikraustė iš tėvo E. A. namų ir apsigyveno su motina M. A.. Vaikui pakeitus gyvenamąją vietą, kurį laiką buvo stebimas teigiamas pokytis, motina įsitraukė į sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, bendradarbiavo su socialiniu darbuotoju, telefonu konsultavosi su psichologu dėl vaiko auklėjimo. Tačiau prasidėjus vasaros atostogoms situacija pradėjo keisti neigiama linkme, 2020-07-26 tarp vaiko ir motinos įvyko konfliktas, motina teigė, kad sūnus prieš ją smurtavo, po šio įvykio vaikas buvo gydomas VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyriuje. 2020-07-31 vyko atvejo vadybos posėdis, M. A. pripažino, kad konflikto su sūnumi metu buvo neblaivi ir nurodė, kad patiria sunkumų dėl nevaldomo sūnaus elgesio. Šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, skirti įpareigojimai bei pasiūlytos paslaugos, šeima įpareigota lankyti individualias psichologo konsultacijas, tėvystės įgūdžių kursus. Tačiau M. A. įsipareigojimų nevykdė, nustojo bendrauti su socialiniais darbuotojais, neužtikrino sūnui nepertraukiamo vaistų vartojimo, toliau piktnaudžiavo alkoholiu. 2020-10-12 buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, į kurį M. A. neatvyko. Centro specialistams nuvykus į M. A. namus, durų niekas neatidarė. Klaipėdos mieste 2020-10-28 įvedus karantiną abu vaiko tėvai buvo informuoti, jog atvejo vadybos posėdžiai vyks nuotoliniu būdu, todėl į 2020-11-04 organizuotą posėdį vaiko tėvai buvo paprašyti pateikti nuomonę el.paštu arba telefonu. E. A. tuo metu dirbo užsienyje, informavo, kad su vaiku bendrauja „Messenger“ programa, teigė planuojantis kartu su visa šeima išvažiuoti gyventi į Angliją, kartu pasiimti ir sūnų A. Centrui iš A. A. ugdymo įstaigos gavus informaciją, kad vaikas visiškai nedalyvauja pamokose nuotoliniu būdu, vaiko motina į skambučius neatsako, vaiko tėvas nuo sūnaus ugdymo proceso nusišalino, dėl situacijos šeimoje, M. A. piktnaudžiavimo alkoholiu, centras kreipėsi į Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyrių dėl tolimesnių veiksmų, skyrius 2020-12-14 įvertinęs vaiko situaciją nustatė pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir apgyvendintas centro pagalbos vaikams padalinio socialinės priežiūros ir globos skyriuje. 2021-01-11 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas leido paimti A. A. iš įstatyminių atstovų. Nuo 2020-12-19 vaikui teikta intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga, o nuo 2021-01-25 trumpalaikės socialinės globos paslauga. Tėvams nekeičiant elgesio, nesidomint vaiku, nesistengiant su juo bendrauti, 2021-03-24 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta, kad vaikas negali grįžti į šeimą, tikslinga tęsti socialinės globos paslaugą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 19 d. įsakymu likusiam be tėvų globos vaikui A. A. nuo 2021 m. sausio 25 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. 2021 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeistas 2021 m. sausio 19 d. įsakymas „Dėl laikinosios globos nustatymo A. A.“ ir nuo 2021 m. balandžio 8 d. vaiko globėju paskirti BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

12. Iš 2017-07-09 informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad 2021-07-03 gautas pranešimas iš policijos, kad sulaikyti du nepilnamečiai bandę pasisavinti prekių. Vienas jų – A. A.. Tyrimas nepradėtas, vaikas perduotas globėjui. A. nurodė, kad jam gėda, pyksta ant savęs, kad taip pasielgė. Rekomendacija – vaikui teikti psichologines paslaugas. Iš 2020-12-19 informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad A. gyvenant su mama ji girtavo, buvo iškviesta policija. A. nurodė, kad jis pavargo nuo tokios aplinkos, mama pažadėjo nebegirtauti, tačiau pažado netesi, jis nebenori gyventi su mama, pageidautų gyventi globos namuose. Vaikas nurodė, kad tėvas dirba užsienyje, ryšį palaiko per messenger.

13. A. A. nuo 2019-09-16 iki 2021-09-15 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Nuo 2021-09-16 iki 2025-10-18 nustatytas neįgalumo lygis – vidutinis, diagnozės kodas pagal TLK-10-AM F92.8.

14. Pagal bylos duomenis A. A. atvykimo data į Kauno moksleivių techninės kūrybos centrą - 2020-09-01, į Klaipėdos Vitės progimnaziją atvykimo data 2021-09-01. Iš Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro 2021-01-07 rašto nustatyta, kad A. A. 2019-09-01 atvyko mokytis, nurodyta kad gyvena BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre (duomenys neskelbtini), A. motina M. A. labai ribotai domėjosi sūnaus elgesiu, mokymo pasiekimais, A. tėvas E. A., gyvenantis atskirai nuo šeimos, motinos žodžiais yra išvykęs dirbti į užsienį.

15. Pagal Gyventojų Registro duomenis atsakovo E. A. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2002-08-02 (duomenys neskelbtini), o A. A. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nuo 2021-04-13.

16. Iš 2021-05-05 globojamo vaiko aplankymo akto (vaiko aplankymas vyko praėjus mėnesiui nuo jo apsigyvenimo šeimynoje) nustatyta, kad A. A. gyvena vaiko globos namai „Rytas“ šeimynoje „Ž.“ (duomenys neskelbtini), kambaryje gyvena dviese su kitu berniuku, kambaryje yra visi reikiami baldai, A. patenkintas aplinka. Poilsio kambaryje yra stalo žaidimų, kompiuteris. Valgo 5 kartus per dieną šviežiai gaminamą maistą, gali pasiimti maisto ir iš šaldytuvo. Vaikas yra aprūpintas higienos, ugdymo priemonėmis, rūbams ir avalynei pirkti numatyti pinigai, gauna 16 Eur kišenpinigius, jam atidaryta sąskaita banke, kurioje yra vaiko ir globos išmoka, bus išmokytas kaip naudotis kortele, vaiko sveikata tikrinama profilaktiškai ir prireikus (pvz. apsilankymo metu taisomi dantys). Vaiko aplankymo akte nurodyta, kad supažindintas su taisyklėmis kurių jis turės laikytis (turi pareigas – tvarkyti savo kambarį, ruošti pamokas, padėti namų ruošoje), pastebėta, kad kasdieniai ir higienos įgūdžiai susiformavę silpnai. A. papasakojo, jog šeimynoje jaučiasi gerai, jam čia ramu ir labai patinka, turi draugų. Sutaria su darbuotojais, vaikas yra jautrus, jam reikalingas emocinis ryšys, nori apkabinimo, geba įvardyti jausmus, kas jam nepatinka. A. teigė, kad su tėvais bendrauja per socialinius tinklus, bet daugiau jis, negu tėvai. Su broliu taip pat bendrauja per socialinius tinklus. Darbuotojai nurodė, kad bendravimas su A. nėra sunkus, nes jis reaguoja į pastabas, jam reikalingas pastovumas, taip jis jaučiasi ramesnis. Užrašytas psichologo konsultacijai.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-1350-911/2021) tenkino pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje prašymą ir leido paimti nepilnametį vaiką A. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvo E. A. ir vaiko motinos M. A. (M. A.). Teismas nustatė, kad suinteresuotų asmenų šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. teikiamos socialinės paslaugos, skirtas atvejo vadybininkas. 2020 m. lapkričio 4 d. šeimai sudarytas pagalbos planas. 2020 m. gruodžio 19 d. buvo iškviesta policija, kuri atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad tarp neblaivių asmenų kilo šeimyninis konfliktas, suinteresuotam asmeniui M. A. (M. A.) nustatytas 2,90 promilių neblaivumas, namuose buvo nepilnametis vaikas A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi vaiko motinai nustatytas sunkus neblaivumas, buvo iškviesta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Atvykęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas priėmė sprendimą vaiką išvežti į vaikų globos namus. 2020 m. gruodžio 23 d. buvo užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1448 ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustatyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą sutinka, kad vaikui būtų taikoma laikinosios priežiūros priemonė, bet atsisako apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Nepilnametis vaikas A. A. laikinai apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre.

19. Atmestinas atsakovo atstovo argumentas, kad teismas leido paimti vaiką tik dėl vaiko motinos netinkamo elgesio, girtavimo. Teismas minėta nutartimi konstatavo, kad suinteresuotas asmuo E. A. yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko A. A. priežiūros, auginimo, ugdymo, o vaiko motina suinteresuotas asmuo M. A. dėl žalingų įpročių bei netinkamo gyvenimo būdo neužtikrina būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo, dėl ko kilo realus pavojus vaiko saugumui ir sveikatai. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu suinteresuoto asmens E. A. atstovo advokato L. Z. nurodytą argumentą, jog E. A. dirba užsienyje, todėl tai negali būti vertinama kaip nusišalinimas nuo tėvo pareigų vykdymo. Teismas pažymėjo, kad vaiko tėvas, matydamas, jog jo sūnui nėra sudaromos saugios gyvenimo sąlygos turėjo imtis priemonių užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką, į tinkamą jo sveikatos priežiūrą bei gyvenimo sąlygas, tačiau nuo 2018 m. liepos 2 d. to neįgyvendino. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog dėl paskelbto karantino vaiko tėvas negali grįžti į Lietuvą, yra nepagrįsta, kadangi įvykio metu, po jo ir teismui nagrinėjant leidimo paimti vaiką klausimą nebuvo ypatingų ir griežtų apribojimų atvykti tėvui pas sūnų iš Anglijos į Lietuvą.

20. Iš Mobiliosios komandos darbo su šeima 2021-01-25 ataskaitos nustatyta, kad buvo nesėkmingai bandoma bendrauti su vaiko mama, tačiau su vaiko tėvu E. A. joks kontaktas nevyko.

21. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad apie 2021-03-24 vykusį atvejo vadybos posėdį atsakovas buvo informuotas, jis telefonu informavo, jog į posėdį nuotoliniu būdu nesijungs, nes situacija jam yra aiški, ir jis neketina to daugiau aptarinėti. Taip kaip paaiškino pats atsakovas vadybos posėdžio metu jis jau buvo grįžęs iš Jungtinės Karalystės.

22. 2021-06-11 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, vaikų globos namų „Rytas“ socialinė darbuotoja informavo, kad A. nuo 2021-04-08 apsigyvenus bendruomeniniuose globos namuose, nei vienas iš tėvų nė karto jo nelankė. Tėvas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, nesidomi vaiko sveikata, ugdymu, emocine būsena. Dažniausiai pats vaikas inicijuoja bendravimą su tėvu, eina jo aplankyti.

23. Jau teismui nagrinėjant bylą, 2022-05-04 įvykusio posėdžio metu parengtas BĮ įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro pagalbos planas, kuriuo nuspręsta tęsti E. A. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo paslaugą, tęsti laikiną globą (rūpybą) A. A. Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, užtikrinti vaikui psichologo konsultacijas. Apie posėdį E. A. informuotas, tačiau neatvyko. Teismo posėdžio metu atsakovas taip ir nesugebėjo paaiškinti kodėl nedalyvavo šiame posėdyje. Iš į bylą pateikto 2022-05-04 plano matyti, kad socialinė darbuotoja O. B., kuri dirba su E. A. šeima, nurodė jog telefoninio pokalbio metu vaiko tėvas pats inicijavo susitikimą su socialine darbuotoja, E. A. nurodė, kad nori susigrąžinti vaiką, tėvo teiraujantis ar pasiima vaiką savaitgaliais, atostogoms, vyras teigė, kad bus teismas, tada susigrąžins vaiką. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G., dirbanti BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centras“ socialine darbuotoja darbui su šeimomis ir vaikais, šiuo metu pavaduojanti kolegę O. B., nurodydama, kad iki tol, t.y. nuo gruodžio mėnesio E. A. su socialine darbuotoja nebendravo, buvo parašęs SMS žinutę „Atstokit nuo mano šeimos“. Liudytoja taip pat nurodė, kad iki berniuko patekimo į globos namus, atsakovo draugė V. D. buvo atsisakiusi rūpintis A., nes jis nėra jos biologinis sūnus.

24. Teismui įpareigojus, ieškovas į bylą pateikė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, surašytą 2022 m. gegužės 18 d., apsilankius atsakovo E. A. gyvenamojoje vietoje, kuriuo nustatyta, kad šeima E. A., V. D., jų sūnus L. A. gyvena vieno kambario nuomojamame bute, plotas 35 kv.m., kambaryje yra dvigulė lova, vaikiška lovytė, televizorius, spinta.

25. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis vaiku, jo teiginiai apie norus ir ketinimus yra deklaratyvūs, šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

27. Kasacinis teismas aiškindamas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį yra nurodęs, jog vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

28. Įstatymas įpareigoja teismą nagrinėjant prašymą dėl tėvų valdžios ribojimo išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.183 straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

29. Pirmojoje teismo psichologo išvadoje, kuri surašyta 2021 m. gruodžio 20 d. dar A. turint abu tėvus, nurodyta, kad vaikas yra linkęs nepasitikėti savimi, kaltindamas save dėl tam tikrų emocijų ir elgesio problemų, todėl jam labai svarbus aplinkinių palaikymas bei teigiamas grįžtamasis ryšys apie jo daromą pažangą. Berniukas pasakė, kad paskutinį kartą tėvą matė metų pradžioje (t.y. 2021 m. pradžia), jis gyvena (duomenys neskelbtini), jeigu nepakeitė adreso, jam tik vieną kartą parašė per messengerį „Ką tu“, daugiau nesusisiekė. Tėvas nedėjo daug pastangų spręsti vaiko elgesio-emocines problemas, kurių galimai vaikas nesugebėjo kontroliuoti, todėl berniukas tiesiog išėjo gyventi pas motiną.

30. Kita teismo psichologo išvada pateikta teismui 2022 m. birželio 9 d., pokalbis su vaiku vyko jau po A. mamos mirties. Teismo psichologė apibendrindama pokalbį su vaiku nurodė, kad nepaisant atsakovo bendravimo su A., tarp jų nėra vaikui būtino artimo, nuoseklaus ir stipraus emocinio ryšio. Tą ryšį berniukas bando surasti būdamas su savo draugais, kurie galimai nėra geras pavyzdys. Giliai savyje A. jaučiasi vienišas ir pasimetęs. Jo pasakymas, kad jis „pasidarė bebaimis“ galimai atskleidžia, kad šiuo metu vaikui daug kas atrodo nesvarbu. A. būtinos psichologo konsultacijos, nuoseklus bendravimas su jam reikšmingu suaugusiu asmeniu ir nuolatinė priežiūra, kuri reikalauja didelio atsidavimo ir specialiųjų žinių.

31. Teismui įpareigojus, Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ pateikė informaciją apie globos namų psichologo bendravimą su A., pokalbiai vyko 2022-05-25, 2022-06-03, 2022-06-06, 2022-06-13. Globos namų psichologės nuomone A. dabar yra gana emociškai susitvardantis, nekonfliktiškas, tačiau neigiamas emocijas kaupiantis savyje, jų nepripažįstantis, vaikas yra jautrus, pažeidžiamas, todėl jam būtina stabili, palaikanti aplinka.

32. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad vaiko laikinajai globai yra įstatyme nustatyti terminai. Liudytoja R. G. patvirtino, kad Šeimos ir gerovės centro skirtos pagalbos šeimai tikslas – siekis, kad vaikas grįžtų į šeimą. Tačiau šio tikslo turi siekti ne tik speciali institucija, bet ir tėvai. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas nurodo, kad jis nori rūpintis sūnumi, tačiau nei jo paaiškinimai, nei jokie byloje ištirti kiti įrodymai nepatvirtina to, kad jis ketina rūpintis A., teikti jam reikalingą emocinę pagalbą. Iš teismo psichologės pokalbio su vaiku matyti, kad atsakovas net nėra apie tai kalbėjęs su pačiu A.. Nors atsakovas ir nurodė, kad jam yra žinomi vaiko specialieji poreikiai, tačiau negalėjo nurodyti kas tai yra, nenurodė kaip ketina rūpintis vaiko sveikata. Pats atsakovas paaiškino, kad ne jo iniciatyva, o socialinei darbuotojai pasiūlius berniukas mokėsi Kauno specialiojoje mokykloje. Nors atsakovas nurodo, kad kai dirbo Anglijoje, siųsdamas pinigus draugei, sakydavo ką nors nupirkti ir A., tačiau to nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovo argumentas, kurį jis nurodo savo antrame atsiliepime į ieškinį nesutikdamas, kad jam būtų apribota tėvų valdžia, nes jis 2020-2021 metais dirbo užsienyje ir nieko blogo sūnaus A. atžvilgiu negalėjo padaryti, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Atsakovas turėjo įrodyti ką jis padarė, kad jo vaikas neatsidurtų tokioje situacijoje. Kaip nurodė atsakovas, jis palaikė ryšį su sūnumi, vaikas jam pasipasakoja, atsakovas neneigia žinojęs apie vaiko motinos girtavimą, tačiau nieko nedarė, kad sūnumi pasirūpinti. Pažymėtina, kad pirmo teismo posėdžio metu, atsakovas labai lengvai nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad situacija pasikeitė mirus A. mamai. Byloje ištirtos psichologų išvados patvirtina, kad vaikas buvo glaudžiame emociniame ryšyje su mama ir jo netekęs išgyveno didžiulę psichologinę traumą, vaikui labai svarbus palaikymas, supratimas, tačiau jis nepasitiki savimi, gniaužia savo emocijas, kaip ir kiekvienas vaikas nori būti apkabinamas, paguostas, tačiau bijo tai pripažinti, todėl tiksi atrasti ryšį su tėvu. Atsakovas teismo posėdžio metu kaltina institucijas, kad jos kažko nesprendžia, nedaro, kad jis galėtų pasiimti vaiką savaitgaliais, bet pats savarankiškai net nesiaiškino kaip tai galima padaryti, tokių veiksmų ėmėsi tik teismui pasiūlius. Teismas sutinka tiek su ieškovo atstovės, tiek vaikų globos namai Rytas“ direktorės nuomone, kad šiandien E. A. šeima nėra pasiruošusi tam, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo draugė V. D. paaiškino, kad neprieštarauja, kad A. grįžtų į šeimą, tačiau nurodė, kad A. tėvas yra Evaldas, didžioji atsakomybė tektų jam, ji daug dirba, kai nedirba turi prižiūrėti sergančią mamą, savaitgaliais su mažuoju sūnumi gyventų šalia mamos nuomojame bute, bet toks požiūris neparodo, kad A. grįžtų į šeimą. Atsakovas taip pat yra dirbantis, net neaišku kas tuomet rūpintųsi vaiko buitimi. Be to atsakovas niekaip nepagrindė kodėl neteikia išlaikymo savo vaikui. Tai, kad vaikas yra vaikos globos institucijoje niekaip nepanaikina tėvo pareigos išlaikyti savo vaiką. Pažymėtina, kad atsakovui net nėra svarbūs vaiko pomėgiai. Iš 2022-05-04 Šeimos ir gerovės centro pagalbos plano nustatyta, kad A. lanko baseiną, praeitą vasarą lankė BMX dviračių treniruotes, planuoja jas tęsti ir šią vasarą. Atsakovas nurodo, kad A. jam pasakė, kad globos namai žada jam nupirkti dviratį, tačiau atsakovui atrodo, kad dviratis yra prabangos dalykas, nors net neįvardija galimos pvz. naudoto dviračio kainos.

33. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai nevykdo konstitucinių CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų neturtinių pareigų savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, tuo darydamas žalą vaiko vystymuisi.

34. Teismas visiškai sutina su ieškovo atstovės argumentu, kad tam, kad konstatuoti esant pagrindą apriboti tėvų valdžią užtenka nustatyti bent vieną CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą. Tačiau teismas kartu sutinka ir atsakovo atstovo argumentu, kad tam, kad konstatuoti pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią, teismas turi padaryti išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tokios išvados teismas daryti negali, nes to ieškovas neįrodė.

35. Įstatymas numato, kad teismo nesaisto pareikšti reikalavimai nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir teismas priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

36. Nustatytų aplinkybių pagrindu nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad atsakovo elgesys atitinka tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovas negeba tinkamai atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiku, neužtikrina visapusiškai saugios gyvenimo aplinkos, neteikia jam išlaikymo, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga laikinai apriboti atsakovo E. A. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis). Ir tik nuo atsakovo tolimesnio elgesio priklauso jo sūnaus ateitis. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, esant įstatyme nustatytiems pagrindams (CK 3.181 straipsnis).

37. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

38. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnis 4 dalis, CPK 407 straipsnis). CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

39. Taigi nurodyta įstatymo norma nenumato, kad sprendžiant klausimą ar yra pagrindas apriboti tėvų valdžia, tuo pačiu sprendimu būtų sprendžiama ir dėl globos (rūpybos) nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra ir institucija, kuri duoda teismui išvadą globos (rūpybos) klausimu, į tai, kad rūpintoju siūloma skirti globos įstaigą, kurios atstovė dalyvavo teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais spręstinas ir klausimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo.

40. Pripažinus, kad yra pagrindas apriboti tėvo valdžią, A. A. bylos nagrinėjimo metu yra 14 metų, vaikui nustatytina rūpyba. Pagal bylos duomenis berniukas gyvena globos namų „Rytas“ šeimynoje, todėl nustatytina rūpybos forma – vaiko rūpyba šeimynoje (CK 3.260 straipsnis). Posėdyje dalyvavusi vaikų globos namų „Rytas“ direktorė nenurodė, kad globos namai nesutinka būti paskirti nuolatiniu vaiko rūpintoju. Psichologų išvados patvirtina, kad vaikui reikalinga stabili aplinka, jis turi jaustis ramus ir saugus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. jau įprato prie gyvenimo šeimynoje, jam patinka, turi draugų, jokių konfliktų su berniuku su kuriuo gyvena kambaryje nėra, jaučiasi ten gerai, todėl manytina, kad vaikų globos namų „Rytas“ skyrimas vaiko nuolatiniu rūpintoju šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko A. A. interesus (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.251, 3.256, 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.268 straipsnis).

41. CPK 504 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas. BĮ Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“ išaiškintina, kad rūpintojas privalo: (1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; (2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; (3) auklėti vaiką; (4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; (5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; (7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; (8) rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnis). Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privalo disponuoti išimtinai tik vaiko interesais ir CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis).

42. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme nėra nustatyta išlaikymo dydžio minimali riba, todėl teismas gali kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Be to, aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

44. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad negali teikti tokio dydžio išlaikymą.

45. Atsakovas E. A. ir V. D. kartu augina sūnų L. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Šeima nuomojasi vieno kambario butą, pagal atsakovo paaiškinimus nuomos mokestis 100 Eur ir atsiskaitymas už komunalines paslaugas. Atsakovas dirba UAB „Visoda auto“, jo per mėnesį gaunamos pajamos neatskaičius mokesčių – 1224,76 Eur. Atsakovo gyvenimo draugė V. D. taip pat yra dirbanti, taigi šeimos patiriamas išlaidas dalijasi kartu. Atsakovas neturi nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto. Pagal atsakovo pateiktą darbo užmokesčio pažymą jam išmokama 763,26 Eur suma, tačiau atsakovas nenurodė teismui, kad jo pasirinkimu 275,57 Eur jis skiria pensijų kaupimo įmokoms. Įstatymas nenumato, kad iš gaunamos pensijos nėra mokamas išlaikymas, todėl darytina išvada, kad atsakovo po privalomųjų mokesčių gaunamas atlyginimas yra 1.038,83 Eur.

46. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad vaiko išmokos dydis teismo sprendimo priėmimo metu yra 80,5 Eur, ieškovas nedetalizuoja prašomos priteisti 250 Eur sumos, darytina išvada, kad 170 Eur dydžio išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei atsakovo galimybes jį išlaikyti. Priteisdamas išlaikymą teismas vertina ir tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

47. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymas A. A. iš atsakovo priteistinas nuo pradinio ieškinio teisme pateikimo.

48. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaikų rūpintojas – BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

49. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagrindinis reikalavimas byloje yra tėvo valdžios apribojimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes įstatymas numato kokie klausimai privalomai turi būti išspręsti teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) iš atsakovo nepriteistinos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 14 straipsnio 12 punktas, CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) į vaiką A. A., gimusį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečiam vaikui A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą (rūpybos forma šeimyna), ir nuolatiniu rūpintoju paskirti BĮ Klaipėdos vaikų globos namai ,,Rytas“, adresas (duomenys neskelbtini), šeimynos „Ž.“ adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti BĮ Klaipėdos vaikų globos namus ,,Rytas“.

Teismo sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.