Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. F. ir R. B. bei jos gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. F. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 26 d.

R. B. pripažint kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. F. ir R. B. nuteistos už tai, kad įsibrovusios į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gegužės 29 d. 12 val., veikdamos bendrai, R. F. užkalbinus A. K. ir prisistačius socialine darbuotoja, apgaule patekus į A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nukreipus jo dėmesį, R. B. įėjo į A. K. butą ir šiam nematant pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų ar kitų vertingų daiktų nerado.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Nagrinėjamu atveju apeliaciniai skundai paduoti dėl nuteistosioms R. F. ir R. B. paskirtų bausmių, teigiama, kad joms paskirtos per griežtos bausmės.

10. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

11. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

13. Kaip jau paminėta, nuteistoji R. F. teigia, kad jos atveju bausmė gali būti sušvelninta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies normas, kadangi Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, bet ir alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, todėl šiuo atveju aptarinėti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nėra teisinio pagrindo.

14. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV–1925. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymui, kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą – numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos tos pačios alternatyvios bausmės rūšys bei laisvės atėmimo bausmė, kurios minimalus ir maksimalus dydžiai už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą neiškeičia. Todėl šiuo atveju R. F. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nėra teisinio pagrindo, nes jos padėties nešvelnina.

15. Skirdamas bausmę nuteistajai R. F. už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad R. F. pasikėsino padaryti tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teista 3 kartus, paskutinį kartą teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (t. 3, b. l. 52–61), teistumas neišnykęs, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jos net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad ji pasikėsino nusikalstamą veiką padaryti veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei, būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bausta administracine tvarka (t. 3, b. l. 62–65), taip pat į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl turtinė žala nepadaryta, taip pat teismas atsižvelgė ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Pažymėtina, kad nuteistoji R. F. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teista jau 3 kartus, iš jų du kartus nuteista laisvės atėmimo bausmėmis, paskutinį kartą nuteista už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis) trumpalaike laisvės atėmimo bausme – areštu, tačiau, teistumui neišnykus, po bausmės atlikimo praėjus vos devyniems mėnesiams, vėl pasikėsino padaryti analogišką tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad ji turi 3 nepilnamečius vaikus, kuriuos pati išlaiko, tarp jos ir jos vaikų yra stiprus emocinis ryšys, todėl atskyrimas nuo jų būtų labai didelė trauma vaikams, 2023 m. spalio 11 d. ji pradėjo dirbti. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji R. F. tyčines nusikalstamas veikas daro vieną po kitos, jos teiginį, kad jai rūpi jos nepilnamečiai vaikai, yra pagrindas vertinti tik kaip deklaratyvų, siekiant išvengti griežtesnės bausmės. Pažymėtina, kad nuteistoji, atlikusi bausmę, turėjo visas galimybes dirbti ir rūpintis vaikais, tačiau niekur nedirbo ir vėl pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dieną – 2023 m. spalio 11 d. – įsidarbino, tačiau, Sodros duomenimis, ji dirbo tik iki 2023 m. gruodžio 20 d., ir šiuo metu vėl niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, todėl, teismo vertinimu, ir nuteistosios įsidarbinimas buvo tik laikinas, tam, kad pateikiant apeliacinį skundą, būtų vienas iš argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo, o ne dėl to, kad nuteistoji realiai norėtų pasitaisyti ir gyventi visuotinai priimtiną gyvenimo būdą, sąžiningu būdu norėtų užsidirbti ir išlaikyti savo vaikus. Taigi akivaizdu, kad nuteistosios pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jos ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Ir tai parodo, kad R. F. yra kritiškai nevertinanti savo elgesio pasekmių, iš ankstesnių teistumų jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti asmuo.

17. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistosios gynėja teigė, jog, jeigu nuteistosios nebūtų prisipažinusios, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad nuteistosios ketino padaryti vagystę. Tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti tokiu gynėjos teiginiu, kadangi be kitų byloje surinktų įrodymų, nuteistųjų kaltę objektyviai patvirtina bute buvusia vaizdo kamera užfiksuoti duomenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju nusikalstama veika nepadaryta turtinė žala tik dėl to, kad nuteistoji R. B., apžiūrėjusi nukentėjusiojo butą, bute nerado pinigų ir vertingų daiktų, ir tai, jog nepadaryta turtinė žala, savaime nemažina pačios nusikalstamos veikos pavojingumo.

18. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. F. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. F. už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią bausmės – rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad šiuo atveju esant nustatytoms net dviem nuteistosios atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, tačiau, atsižvelgus būtent į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino, jog pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad nusikaltimo nebaigė, tačiau tik dėl to, kad nerado pinigų ar kitų vertingų daiktų, nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis žymiai mažesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, todėl bausmės dydį mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo. Be to, atsižvelgus į tai, kad nuteistoji prisipažino, jog pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bei buvo pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinta vienu trečdaliu. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumą, vien tai, kad nuteistoji prisipažino pasikėsinusi padaryti nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo skirti jai švelnesnę bausmės rūšį ar dar labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydį.

20. Apeliaciniame teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistosios R. F. gynėja A. Mačernytė užsiminė ir apie tai, kad nuteistajai galėtų būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

21. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

22. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Nagrinėjamu atveju nustatytos ir aptartos nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės, kad nuteistoji R. F. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kad, nors nuosprendžio paskelbimo dieną ir buvo įsidarbinusi, tačiau dirbo tik vos daugiau kaip mėnesį laiko, ir šiuo metu niekur nebedirba, nors tvirtino, kad dirbs ir nori pasitaisyti bei rūpintis vaikais, kad yra linkusi nusikalsti, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Dėl paskirtos bausmės nuteistajai R. B.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV–1925. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymui, kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą – numatytas BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, tačiau BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos tos pačios alternatyvios bausmės rūšys bei laisvės atėmimo bausmė, kurios minimalus ir maksimalus dydžiai už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą neiškeičia. Todėl šiuo atveju R. F. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nėra teisinio pagrindo, nes jos padėties nešvelnina.

24. Skirdamas bausmę nuteistajai R. B. už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad R. B. pasikėsino padaryti tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teista 5 kartus, iš jų net tris kartus teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (t. 2, b. l. 65–71, t. 3, b. l. 121), teistumas neišnykęs, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jos net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad ji pasikėsino nusikalstamą veiką padaryti veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei, būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 74–79), taip pat į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl turtinė žala nepadaryta, taip pat teismas atsižvelgė ir į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

25. Pažymėtina, kad nuteistoji R. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teista net 5 kartus, iš jų net tris kartus už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei (BK 178 straipsnis) – du kartus nuteista trumpalaike laisvės atėmimo bausme, o paskutinį kartą viešųjų darbų bausme, tačiau, teistumui neišnykus, 2023 m. kovo 13 d. būdama įtraukta į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių, viešųjų darbų atlikimo metu, ji vėl pasikėsino padaryti analogišką tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad ji augina 5 mažamečius vaikus, iš jų vienas nėra nei dvejų metų amžiaus, todėl jam motinos priežiūra yra būtina. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad motina privalo rūpintis savo vaikais, tačiau atsižvelgiant į nuteistosios R. B. teistumus, į tai, kad vėl pasikėsino padaryti naują analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, būdama nuteista viešųjų darbų bausme už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką, kurią padarė taip pat būdama vaikų auginimo atostogose, aiškiai parodo, kad švelnesnių bausmių, kaip arešto ar net viešųjų darbų bausmės paskyrimas, jai teigiamo poveikio nepadarė, nusikalsdama ji apie vaikus negalvoja ir vaikams jokio saugumo kaip motina nesuteikia, todėl nuteistosios nurodytą aplinkybę, kad jai yra svarbi vaikų gerovė, yra pagrindas vertinti tik kaip deklaratyvią, siekiant išvengti griežtesnės bausmės. Pažymėtina, kad nuteistoji turėjo visas galimybes dirbti ir rūpintis vaikais, tačiau ji ir vėl pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei. Ir šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistosios pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jos ankstesnio elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir būtent dėl nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. R. B. kritiškai nevertina savo elgesio pasekmių, iš ankstesnių teistumų jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti asmuo.

26. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajai už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią bausmės – rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad šiuo atveju esant nustatytoms net dviem nuteistosios atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, tačiau, atsižvelgus būtent į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino, jog pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad nusikaltimo nebaigė, tačiau tik dėl to, kad nerado pinigų ar kitų vertingų daiktų, nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis žymiai mažesnis nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, todėl bausmės dydį mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo. Be to, atsižvelgus į tai, kad nuteistoji prisipažino, jog pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bei buvo pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinta vienu trečdaliu. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumą, vien tai, kad nuteistoji prisipažino pasikėsinusi padaryti nusikalstamą veiką, nėra pagrindas skirti jai švelnesnę bausmės rūšį ar dar labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydį.

28. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytos ir aptartos nuteistąją R. B. charakterizuojančios aplinkybės, kad ji jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, tai, kad ji ankstesniu nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo metu pasikėsino padaryti vėl naują nusikalstamą veiką, nors tvirtino, kad nori pasitaisyti ir rūpintis vaikais, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

29. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistosios R. B. valstybei priteisti 95,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjo advokato Z. Pociaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai R. B. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

30. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistoji R. B. ir jos gynėja dėl nuteistajai paskirtos bausmės. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliacinis skundas atmestinas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas, bei į nuteistosios sunkią finansinę padėtį, kad ji niekur nedirba, turi net 5 vaikus, o skundžiamu nuosprendžiu yra nuteista realia laisvės atėmimo bausme, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios neišieškotinos.

32. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma ir dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už gynėjos A. Mačernytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai R. F. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad išlaidos valstybei išieškotinos iš nuteistosios R. F.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, tai yra jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla apeliacine tvarka, taip pat į tai, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės su ja susipažinti ir dėl jos pasisakyti, prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistosios R. F. paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistosios R. F. ir nuteistosios R. B. bei jos gynėjos advokatės Galinos Korabliovos apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistosios R. B. valstybei 95,83 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistosios R. F. į valstybės biudžetą palikti nenagrinėtą.