Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-190-924/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-28
Bylos Nr.: e2A-190-924/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00380-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: M. R.
Atsakovas: A. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-190-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00380-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei A. M. ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus E. R. (toliau – ir nepilnametis sūnus, vaikas) gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės A. M. (toliau – ir atsakovė) nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, šeštadieniais ir sekmadieniais be nakvynės iki sūnui sukaks 5 metai iki 2028-03-14, t. y.: atsakovė pasiima sūnų šeštadienio ryte iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 17.00 val.; atsakovė pasiima sūnų sekmadienio ryte iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. Laikotarpiu nuo 2028-03-14 iki sūnaus pilnametystės – 2041-03-14, nustatyti šią bendravimo tvarką – kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais, ieškovė bendrauja su sūnumi nepertraukiamai, pasiimdama vaiką šeštadieniais iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 18.00 val. Apie bendravimą su sūnumi atsakovė SMS žinute praneša ieškovui prieš 3 dienas. Visais atvejais, kai dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. liga, išvyka, pasikeitęs ieškovo ar atsakovės darbo grafikas) būtina nukrypti nuo bendravimo tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos, tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas šalių suderintu laiku. Sūnui susirgus tuo metu, kai sūnus yra su atsakove, atsakovė turi pristatyti sūnų į gydymo įstaigą ir apie tai informuoti vaiko tėvą arba sudaryti galimybes tėvui pasiimti sūnų.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove yra sūnaus E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovas gimus sūnui pripažino tėvystę, rūpinasi juo, prižiūri, teikia išlaikymą. Atsakovė sūnumi nesirūpina, tinkamai jo neprižiūri, todėl tarp šalių kyla ginčai. Ieškovas pageidauja, kad sūnus gyventų su juo. Tarp šalių kyla ginčai dėl sūnaus netinkamos priežiūros, nes atsakovė yra nerūpestinga, sūnaus tinkamai neprižiūri, kadangi ji rūpinasi savimi, savo asmeniniu gyvenimu. Ieškovas yra tikras, kad galės užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui, tinkamai jį prižiūrės. Su sūnumi jie yra artimi, jis rūpinasi sūnaus poreikiais, perka rūbus, žaislus, skiria sūnui išlaikymą, rūpinasi sūnaus sveikata, kad sūnus užaugtų sveikas, rūpinasi vaiko ateitimi. Dėl vaiko priežiūros, maisto pagaminimo, rūbų skalbimo, ieškovui padeda jo mama B. R.. Atsakovė dar augina dvi mažametes dukras – M., kuriai (duomenys neskelbtini), ir M., kuriai (duomenys neskelbtini). Atsakovė išeina pasilinksminti su draugais, šalių nepilnametį sūnų ir dukras M. bei M. palieka namuose vienus, be priežiūros. Ieškovas ne kartą atėjęs aplankyti sūnaus, adresu (duomenys neskelbtini), rado sūnų vieną verkiantį, be motinos priežiūros. Darytina išvada, kad atsakovė neužtikrina vaikui saugios aplinkos – saugių gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis (gali kilti pavojus vaikui dėl elektros instaliacijos ar elektros įrengimų sutrikimų). Be to, atsakovė neužtikrina sveikos vaiko augimo aplinkos: t. y. bute garsiai leidžiama muzika, televizorius, pastovūs atsakovės dukrų riksmai, dėl pastovaus triukšmo sutrikdomas sūnaus poilsio režimas. Dėl atsakovės nerūpestingumo, jos netinkamos šalių nepilnamečio sūnaus priežiūros yra pažeidžiami vaiko interesai, jo sveikata, tačiau atsakovė į ieškovo perspėjimus nereaguoja. Kadangi atsakovė verčiasi nelegalia veikla, todėl prašo sūnaus bendravimą su motina iki vaikui sukaks penkeri metai nustatyti be nakvynių kas antrą savaitgalį, o sūnui sulaukus penkerių metų nustatyti sūnaus bendravimą su mama kas antrą savaitgalį. Sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 220 Eur kas mėnesį iš atsakovės, nes jo poreikius atitinka 440 Eur per mėnesį.

3. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove negyveno, bendro ūkio nevedė, kartu gyveno tik tris mėnesius po vaiko gimimo. Padedant socialinėms darbuotojoms jie kartu su atsakove susitarė, kad vaiku rūpinsis kas savaitę, todėl vieną savaitę vaikas būdavo pas jį, o kitą savaitę pas atsakovę. Tačiau tarp šalių nuolatos vyksta konfliktai, kadangi atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. Pas atsakovę namuose auga dar dvi nepilnametės dukros, kurios pastoviai cypia, šaukia, namuose mėtosi žirklės, kiti daiktai, kurie gali būti pavojingi sūnui. Ieškovas sūnų labai myli ir nori juo rūpintis, ieškovui buityje padeda mama. Ieškovui priklauso nuosavas namas su uždaru kiemu, jis prekiauja žemės ūkio technika, jo mėnesio pajamos yra 1 200 Eur, o atsakovė jokių pajamų negauna. Be to, pas ieškovą sūnui būtų ramybė, taip pat galimybė laikytis režimo, nes atsakovė nesilaiko dienos režimo, per vasarą vežė vaiką į įvairias šventes, nors vaikui kenkia tranki ir garsi muzika. Atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata, nes vaikas pastoviai yra susargdinamas, ieškovui vaikas perduodamas susirgęs, su temperatūra. Ieškovas su vaiku yra gulėjęs ligoninėje, pastoviai perka vaistus ir vaiką gydo. Atsakovė verčiasi nelegalia veikla dėl kurios sūnus taip pat negali augti su ja, todėl jis prašo nustatyti bendravimo tvarką nepaliekant sūnaus su nakvyne pas mamą. Dėl ieškovės nelegalios veiklos trečia atsakovės mergaitė gyvena su tėčiu kitame mieste ir ieškovas tikrai nenori, kad sūnus būtų vežamas šimtus kilometrų.

4. Atsakovė A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su motina, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti, kad ieškovas gali tiesiogiai netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime tiek pat laiko, kiek ir mama, su kuria nustatyta (jeigu bus nustatyta) sūnaus gyvenamoji vieta, t. y. pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, tokia forma: ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, t. y. nelyginėmis metų savaitėmis, nuo penktadienio 10 val. iki penktadienio 10 val., sūnui laikinai apsigyvenant tėvo faktinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo laikotarpiu išsaugant ir užtikrinant visas įstatymuose numatytas ir bendrąsias pareigas ir teises (gyvenamojo būsto, mokslo, sveikatos, laisvalaikio, socialinių ryšių stabilumo, bendravimo su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kt.), pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, sūnui grįžtant į nuolatinę gyvenamąją vietą su mama. Dėl kito, nei nurodytas, bendravimo su vaiku laiko, arba, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, šalys, vaiko tėvai įsipareigoja susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 dienas, pranešant kitam iš tėvų žodžiu arba raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant papildomo bendravimo su vaiku sąlygas arba nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikinus pakeitimus. Kitu, nei nurodyta, laiku, ieškovas gali bendrauti su sūnumi neribotai nuotoliniu būdu telefono ir/ar interneto ryšiu (telefono skambučiais, SMS/MMS žinutėmis, taip pat naudojant „Viber“, „Skype“, „Facebook“, „Messenger“ arba kitas programėles, priimtinas pagal tėvų susitarimą) be apribojimų bet kuriuo laiku, kai tai netrukdo sūnaus dienos režimui, ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laikui ir sąlygoms, namų darbų atlikimui ar kitoms reikšmingoms (išimtinėms) aplinkybėms, ir motina privalo užtikrinti šiame punkte nustatytą sūnaus ir tėvo betarpišką bendravimą. Vykdant nustatytas bendravimo su vaiku sąlygas, išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą / nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir išvykti iš jo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos. Jeigu šalys, vaiko tėvai, aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali atvežti/ pasiimti ir/ ar grąžinti sūnaus, jie turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) kitą iš tėvų. Vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti iš anksto (SMS žinute, telefono skambučiu ar elektroniniu laišku) vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi ir nustatytos bendravimo su juo tvarkos vykdymu (vaiko liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės), taip pat ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną pranešti apie kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono ar kt. priemonių), kurie yra naudojami palaikyti ryšį dėl klausimų, susijusių su vaiku, pasikeitimą ir nurodyti naujus duomenis; 3) šalys, vaiko tėvai, nereikalauja vienas iš kito išlaikymo sūnui, atsižvelgiant į tai, kad vaikas praleidžia vienodai laiko su kiekvienu iš tėvų („50:50 procentų laiko“ modelis) ir kiekvienas iš jų, įvertinus kiekvieno turtines galimybes ir sūnaus poreikius, užtikrina visišką sūnaus išlaikymą, per mėnesį skiriant sūnaus išlaikymui ne mažiau kaip po 200 Eur/mėn. iki sūnaus pilnametystės arba priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ji, savo, kaip motinos, valdžią sūnaus atžvilgiu įgyvendina netinkamai, nėra kitų institucijų (policijos, prokuratūros) medžiagos apie jos atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracinę teiseną dėl netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu, jos atžvilgiu nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių ar administracinių teisės nusižengimų nutarimų, byloje nėra pateikta duomenų dėl fizinio ar psichologinio smurto prieš sūnų naudojimo atvejų. Priešingai, prie ieškinio pateiktoje 2023-08-18 vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-3496 nurodyta informacija patvirtina, kad atsakovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis. Vadovaujantis ieškovo pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta informacija, negalima daryti išvados, kad atsakovė būtų pažeidusi vaiko teises labiau nei ieškovas, nes vaiko teisių pažeidimas nustatytas dėl to, kad abu tėvai negeba rasti kompromiso dėl vaiko priežiūros ir bendravimo su vaiku. Nėra pagrindo įžvelgti atsakovės kaltės dėl vaiko sveikatos sutrikimų, taip pat, kad vaiko sveikatos sutrikimai atsirado dėl vaiko nepriežiūros, dėl vaiko nevedimo pas gydytojus, kadangi tokių įrodymų byloje nėra, o buvę sveikatos sutrikimai, kaip, pvz., (duomenys neskelbtini), kuria sirgo vaikas, gali vaikui atsirasti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai dėl netinkamos vaiko priežiūros. Tai, kad ieškovas, su vaiku lankosi sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose, nepatvirtina, kad atsakovė vaiku nesirūpina, tiesiog aplinkybės susiklostė taip, kad vaikas tuo metu buvo pas tėvą, be to, kartu su atsakove gyvena dvi nepilnametės dukros, kurių ji negali palikti be priežiūros, o ieškovas turėjo palankias galimybes slaugyti sūnų ligoninėje. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, paliekant galioti dabar šalių sutarimu nustatytą bendravimo tvarką, kai vieną savaitę sūnus yra pas atsakovę, o kitą pas ieškovą.

6. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu gyveno apie 3 metus, vedė bendrą ūkį. Po išsiskyrimo ieškovas pradėjo konfliktuoti dėl sūnaus, atsakovę skundė vaikų teisėms, įsikišo socialiniai darbuotojai ir buvo sutarta, kad vaiku šalys rūpinsis kas savaitę. Atsakovė specialiai vaiko nesargdino, dažnai su ieškovu jie bendrai sutardavo, kad sergantis vaikas pabus pas jį, nes ji augina dar dvi mergaites, nenorėdavo, jog jos arba sūnus apsikrėstų, taip pat, jie abu susitarė, kad ieškovas guls su vaiku į ligoninę, nes jai reikėjo pasirūpinti mergaitėmis ir ieškovas neprieštaraudavo. Sūnus yra labai artimas su sesėmis, o ieškovas nori uždrausti sūnui bendrauti su jomis. Sūnumi rūpinasi ne pats ieškovas, o jo mama, nes ieškovas nuolat dirba. Ieškovas remontuoja traktorius, juos pardavinėja ir kiekvieną savaitgalį būna turguose, todėl atsakovė geranoriškai sūnų pasiima iš ieškovo, kai jam reikia važiuoti į turgų. Šiuo metu atsakovė gyvena socialiniame būste, t. y. dviejų kambarių bute, yra vaiko priežiūros atostogose. Prieš tai ieškovė dirbo ir į darbą išeis pasibaigus vaiko auginimo atostogoms, planuoja vaiką vesti į darželį, nors ieškovas tam prieštarauja. Atsakovei su maistu padeda tėvai, nieko pirkti nereikia, šiuo metu jos mėnesio pajamas sudaro išmokos vaikams. Šalių nepilnamečio vaiko imunitetas susilpnėjo, nes ieškovas neveda vaiko į lauką, vaikas lauke nebuvo buvęs 3–5 mėnesius, kadangi ieškovas nedavė vežimėlio, kad atsakovė galėtų išeiti į lauką.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui buvo pateikta išvada, kurioje buvo išdėstytos žinios apie šeimą. Papildomai nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė negali rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Atsakovė nori tartis su ieškovu, yra linkusi į kompromisus, lanksčiai žiūri, tuo tarpu ieškovas yra nelinkęs bendradarbiauti, jaučiamas ieškovo neigiamas nusiteikimas kitų atsakovės vaikų atžvilgiu, ieškovas nori riboti sūnaus bendravimą su seserimis. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė gali pasirūpinti vaiku, ji turi socialinį būstą, nors jos pajamos mažos, bet dėl turtinės padėties mamos diskriminuoti negalima. Vaikui būnant pas ieškovą, vaiku rūpinasi močiutė, ji vaiką prižiūri, gamina valgyti, skalbia rūbus. Skyrius neturi duomenų, kad su administraciniu nusižengimu susijusi atsakovės veikla būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Skyrius palaiko šalių susitarto bendravimo tvarkos modelį, kai vieną savaitę vaikas būna pas ieškovą, kitą pas atsakovę, tačiau mano, kad teismas turėtų nustatyti tikslias valandas kada ir kur vaikas gali būti perduodamas, kad tarp šalių kiltų kuo mažiau konfliktų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo M. R. ieškinį atmetė, atsakovės A. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė šalių nepilnamečio sūnaus E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 104 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Teismas nustatė ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, t. y. nelyginėmis metų savaitėmis, nuo penktadienio 17 val. iki penktadienio 17 val., sūnui laikinai apsigyvenant tėvo faktinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo laikotarpiu išsaugant ir užtikrinant visas įstatymuose numatytas ir bendrąsias pareigas ir teises (gyvenamojo būsto, mokslo, sveikatos, laisvalaikio, socialinių ryšių stabilumo, bendravimo su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kt.), pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, sūnų grįžtant į nuolatinę gyvenamąją vietą mamai. Dėl kito, nei nurodytas, bendravimo su vaiku laiko, arba, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, vaiko tėvai įsipareigoja susitarti tarpusavyje, tėvui ar motinai per protingą laiką, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 dienas, pranešant kitam iš tėvų žodžiu arba raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant papildomo bendravimo su vaiku sąlygas arba nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikinus pakeitimus. Kitu, nei nurodyta, laiku, ieškovas gali bendrauti su sūnumi neribotai nuotoliniu būdu telefono ir/ar interneto ryšiu (telefono skambučiais, SMS/MMS žinutėmis, taip pat naudojant „Viber“, „Skype“, „Facebook“, „Messenger“ arba kitas programėles, priimtinas pagal tėvų susitarimą) be apribojimų bet kuriuo laiku, kai tai netrukdo sūnaus dienos režimui, ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laikui ir sąlygoms, namų darbų atlikimui ar kitoms reikšmingoms (išimtinėms) aplinkybėms, ir motina privalo užtikrinti šiame punkte nustatytą sūnaus ir tėvo betarpišką bendravimą. Jeigu šalys, vaiko tėvai, aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali atvežti/ pasiimti ir / ar grąžinti sūnaus, jie turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu) kitą iš tėvų. Vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti iš anksto (SMS žinute, telefono skambučiu ar elektroniniu laišku) vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi ir nustatytos bendravimo su juo tvarkos vykdymu (vaiko liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės), taip pat ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną pranešti apie kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono ar kt. priemonių), kurie yra naudojami palaikyti ryšį dėl klausimų, susijusių su vaiku, pasikeitimą ir nurodyti naujus duomenis.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą pateikė Viešosios įstaigos Regioninės Mažeikių ligoninės stacionaro epikrizę iš kurios matyti, jog šalių nepilnametis sūnus buvo atvežtas į ligoninę 2023-11-19, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Iš sveikatos įrašo dėl vaiko apžiūros 9 mėnesių amžiaus matyti, kad vaiko būklė patenkinama, diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gydymas – mankšta, masažas. Iš 2024-01-08 gydytojo įrašo matyti, kad vaikas viduriuoja, nekarščiuoja, pilvas papūstas, neskausmingas, prižiūri tėtis, jam išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024-01-09 iki 2024-01-12. Iš Skuodo priminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2023-06-28 šalių nepilnametis sūnus buvo konsultuotas vaikų neurologo; 2024-02-02 jam nustatytas (duomenys neskelbtini); 2024-02-26 – (duomenys neskelbtini); 2024-03-18 – profilaktinis patikrinimas, 2024-05-06 – (duomenys neskelbtini). Iš 2024-05-26 Skuodo priminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2024-05-15 skundėsi, kad kosti, 2024-05-22 skundėsi, kad vaikas pradėjo sloguoti. Teismo vertinimu, minėti susirgimai, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent atsakovės elgesys blogina vaiko sveikatą, sukelia ligų paūmėjimą ar jos gyvenimo būdas lemtų, jog ji negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

10. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog tokio amžiaus vaiko imuninė sistema yra besiformuojanti, todėl natūralu, kad vaikas serga dažniau ir ligos priežastis nebūtinai yra netinkama vaiko priežiūra. Skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikas nebuvo perduotas su temperatūra, nebent kai dygo dantys. Duomenų, kad vaiko teisių apsaugos institucijos, kurios ne vieną kartą nuo to laiko, kai atsakovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena skyrium nuo ieškovo, vertino šeimos gyvenimo sąlygas ir galimas grėsmes vaikui, nei vienoje išvadoje, informacijoje apie gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko situacijos vertinimo anketoje ar kitame dokumente, nėra pažymėję, jog atsakovė nesirūpina vaiko sveikata ar higiena, kad yra grėsmė šalių nepilnamečio sūnaus sveikatai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių nepilnamečio sūnaus sveikatą ir jos sutrikimus, lankymąsi pas specialistus, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovė nesirūpina vaiko sveikata ar higiena, neužtikrina sveikų gyvenimo sąlygų ir dėl to kyla grėsmė nepilnamečio šalių sūnaus sveikatai. Teismo vertinimu, vien tik subjektyvi ieškovo nuomonė ir tai, kad nepilnametis sūnus sirgo bei lankėsi pas gydytojus, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė aplinkybes, susijusias su vaiko sveikata, vertina netinkamai ir nesiima pakankamai priemonių sūnaus sveikatai užtikrinti.

11. Teismas nurodė, kad pas atsakovę auga dar dvi nepilnametės dukros. Iš Skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nuo 2024-02-02 gyvena savivaldybės nuomojamame būste. Bute yra du kambariai, holas, virtuvė, tualetas, vonios kambarys, sandėliukas. Buto bendras plotas 46,84 kv. m. Butas apšildomas kietuoju kuru, krosnis yra virtuvėje. Įvestas miesto vandentiekis, nuotekos. Patalpos, tvarkingos, švarios, šviesios ir šiltos. Saugiai laikomi vaistai. Pasirūpinta higienos priemonėmis. Mergaitėms skirtas bendras kambarys. Namuose yra visi reikalingi daiktai ir prietaisai. Šeimoje sukurtos tinkamos sąlygos vaikams augti, lavintis, ilsėtis. Teismas sutiko su Skyriaus atstovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad yra jaučiamas ieškovo priešiškas nusiteikimas atsakovės nepilnamečių mergaičių M. ir M. atžvilgiu, toks nusiteikimas buvo juntamas ir iš ieškovo motinos liudytojos B. R.. Skyrius savo išvadoje taip pat nurodė, kad tarp vaikų neabejotinai natūraliai yra susiklostęs ryšys, o ieškovas siekia apriboti brolio bendravimą su seserimis. Tai, kad pas atsakovę auga dar dvi nepilnametės dukros, tik papildo šalių nepilnamečio sūnaus emocinę būklę, nes vaiko socializacija pirmiausia prasideda šeimoje, bendraujant ne tik su tėvais, bet ir su broliais bei seserimis. Taip jie įgyja patirties bendrauti, mokosi būti empatiški, suvokia, kaip reikia nusileisti, susitarti, ginti savo interesus ir pan. Be to, Skyriaus išvadoje nurodyta, kad Skyriuje nėra fiksuota, kad tėvai netinkamai vykdytų savo pareigas, kad vaikui pas mama ar tėtį būtų nesaugu, jam kiltų pavojus, kad nebūtų vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaiku būtų nesirūpinama. Taigi teismas ieškovo ir liudytojos B. R. paaiškinimus dėl triukšmo, dienos režimo nesilaikymo, nesaugumo vaikui pas atsakovę, vertino kaip deklaratyvius, neparemtus objektyviais įrodymais.

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Skyriaus pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad ieškovas su savo motina B. R. gyvena nuosavybės teise priklausančiame name, namas dviejų aukštų, name yra vonios ir tualeto kambarys. Patalpos tvarkingos, švarios, šiltos. Namuose yra visi reikalingi daiktai ir prietaisai. Šeimoje sukurtos tinkamos sąlygos vaikui augti, lavintis, ilsėtis. Teismas darė išvadą, kad abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir užtikrina saugią vaikui augti aplinką. Teismas konstatavo, kad išklausyti vaiko nuomonės nėra galimybės dėl mažo vaiko amžiaus.

13. Teismas, ištyręs visumą įrodymų, įvertinęs visas aplinkybes, Skyriaus pateiktą galutinę išvadą, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama. Teismas nurodė, kad nors ieškovo materialinė padėtis yra geresnė, jis turi nuosavą būstą, gauna stabilias pajamas, tačiau sūnumi daugiausia rūpinasi vaiko močiutė, o ne pats vaiko tėtis. Be to, ieškovas nėra linkęs bendradarbiauti su vaiko mama, visi pranešimai Skyriaus atstovams, socialiniams darbuotojams yra teikti ieškovo. Nustatyti rizikos veiksniai, kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia, vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, nes vaiko tėvai nesutaria dėl jo priežiūros. Teismas pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau negalima teigti, jog atsakovės gyvenimo būdas ar sąlygos vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų ar neužtikrina jo poreikių patenkinimo. Ieškovo atstovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė turi įsiskolinimą už dukros išlaikymą antstolių kontoroje, gali būti reikšminga aplinkybė vertinant tėvų turtą ir pajamas nustatant išlaikymo dydį, tačiau ne lemianti aplinkybė išvadai, jog mama netinkamai rūpinasi sūnumi ir jam neužtikrina tinkamų gyvenimų sąlygų.

14. Teismas nurodė, kad Skyriaus pateiktoje išvadoje pažymėta, jog ieškovo prašoma nustatyti atsakovės ir vaiko bendravimo tvarka yra minimali ir nepagrįstai eliminuojanti atsakovę iš vaiko gyvenimo, dalyvavimo ugdant bei auklėjant. Teismas pritarė šiems Skyriaus nurodytiems argumentams, kadangi byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė tinkamai rūpinasi savo vaiku, pas ją yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, tobulėti ir vystytis, byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios liudytų, jog atsakovės bendravimas su vaiku turėtų būti apribotas iki minimumo kaip siūlo ieškovas.

15. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametis vaikas su abiem tėvais jaučiasi gerai, yra saugus ir laimingas. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad vaikas noriai eina tiek pas tėtį, tiek pas mamą, tą posėdžio metu patvirtino liudytojos K. K. ir A. M., kurios nurodė, kad vaiko perdavimo metu vaikas jaučiasi gerai, šypsosi, noriai eina tiek pas tėtį, tiek pas mamą. Abiejų tėvų gyvenamosios vietos pritaikytos vaikui augti, pas abu tėvus jam yra pastatyta atskira lovytė, vieta rūbams susidėti, vaikas turi žaislų, lavinimo priemonių, sauskelnių. Byloje nenustatytos aplinkybės dėl kurių tiek mamos, tiek tėvo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas, todėl atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka taikant „50:50 procentų laiko“ modelį, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

16. Teismas ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovės prašoma nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ yra neracionali, neužtikrina stabilios ir saugios vaiko aplinkos bei prieštarauja paties vaiko interesams, nes mama nesugeba pasirūpinti vaiko gydymu, jo dienos režimu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad byloje nėra tokius ieškovo teiginius pagrindžiančių duomenų, kaip ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog motinos prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“ realiai būtų žalinga nepilnamečio sūnaus sveikatai ir jo emocinei būklei. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepagrįstai apribotų motinos dalyvavimą vaiko gyvenime, nors šiuo metu šalių sutarta bendravimo tvarka leidžia atsakovei maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Be to, ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, atsakovei turint realią galimybę pakankamai daug laiko leisti su sūnumi (atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose), pažeistų ir tėvų valdžios lygybės principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis).

17. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju šalių nepilnamečio sūnaus interesus geriausiai atitiks bendravimo su tėvu M. R. tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį bendraujant po savaitę laiko kas antrą savaitę. Atsakovė prašė nustatyti, kad vaikas bendrauja su vienu iš tėvų nuo penktadienio 10 val. iki penktadienio 10 val., tačiau teismas sprendė, kad bendravimo tvarka turi būti nukreipta į ateitį, todėl vaikui augant, pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, vaikas ryte, t. y. 10 val. negalės būti perduodamas, todėl teismas nustatė, jog vaiko perdavimas vyksta po ugdymo įstaigų lankymo, t. y. 17 val.

18. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė nustatyti, jog vykdant nustatytas bendravimo su vaiku sąlygas, išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą / nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir išvykti iš jo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismas pažymėjo, kad ši atsakovės prašoma nustatyti sąlyga pažeidžia vieno iš tėvų teises, pagal kurias tėvas ir motina turi lygias teises bendrauti su vaiku, todėl vaikui būnant tiek pas mamą, tiek pas tėtį, atitinkamai tas tėvas turi pareigą pasirūpinti vaiko sveikata. Be to, sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu vaikui iki šešiolikos metų, gali priimti bet kuris iš tėvų, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, o ne tik tas tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl ieškovas, būdamas taip pat atsakingas už vaiko tinkamą priežiūrą kaip ir mama, gali pasirūpinti sergančiu vaiku tuo laikotarpiu, kuris yra numatytas bendravimo tvarkoje.

19. Teismas konstatavo, kad vaiko noras bendrauti / nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje yra aiškiai įvardinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Būtent tėvams, o ne vaikams tenka atsakomybė už būtinų sąlygų bendravimui su vaiku sudarymą. Taigi tėvai turi dėti maksimalias pastangas įgyvendinant sprendime nustatytą bendravimo tvarką, o vaiko noras / nenoras bendrauti negali būti kliūtis vienam iš tėvų su vaiku riboti jo bendravimą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, todėl minėtas atsakovės priešieškinio reikalavimas nenustatomas. Teismas sprendė, kad kiti priešieškinio punktai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, šie punktai tik detaliau nustato bendros bendravimo tvarkos įgyvendinimą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė ir jas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstė taip, kaip prašė atsakovė priešieškiniu.

20. Teismas pažymėjo, kad nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, šalių nepilnametis sūnus vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinųjų (kasdienių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams / avalynei, higienos priemonėms, laisvalaikiui, šventėms, pramogoms ir pan. Tačiau ginčo šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikui svarbių (ne kasdienių) poreikių tenkinimo, todėl, atsižvelgus į nustatytą bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, iš ieškovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti atsakovei neabejotinai kilsiančias išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) vaiko poreikių užtikrinimui. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodyta suma vaiko poreikiams kas mėnesį, t. y. 400 Eur, yra pagrįsta ir gali užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus poreikius.

21. Teismas nurodė, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesio pajamas sudaro 1 000 Eur, t. y. 350 Eur neteko darbingumo pensija, 600 Eur darbo užmokestis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, ji gauna apie 368,48 Eur vaiko priežiūros išmoką, 458,70 Eur išmoką vaikui. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė. Iš teismui pateiktos antstolio Svajūno Degimo pažymos matyti, kad atsakovė turi 4 479 Eur skolą T. J. dėl išlaikymo įsiskolinimo.

22. Teismo vertinimu, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, ieškovas kitų išlaikytinių neturi, jo pajamos yra stabilios, turi nekilnojamojo turto, tačiau teismas, atsižvelgiant į tai, kad tėvo bendravimo tvarka su sūnumi nustatyta kas antrą savaitę ir sūnus tą savaitę yra pilnai tėvo išlaikomas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti didesnę sumą vaiko išlaikymui. Šiuo atveju nustačius, kad sūnaus poreikius užtikrina 400 Eur suma, o ieškovui tenkanti išlaikymo suma yra 200 Eur, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu yra 96,25 Eur, ir yra 103,75 Eur, sumą apvalinant iki 104 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu ieškovas M. R. (toliau – ir apeliantas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo policijos komisariato administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 24233561620 ir apklausti tyrėją, tyrusią administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, išreikalauti apžiūrai civilinę bylą Nr. e2-81-1054/2023 ir apklausti teisme liudytoju T. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), išreikalauti apžiūrai iš Klaipėdos apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-76-526/2026, kurioje atsakovė buvo įtariama draudžiama įstatymo nustatyta nusikalstama veika, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas, todėl naikintinas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisingą teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329–330 straipsniai). Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų ir ieškovo paaiškinimus, teismas iš esmės neišsiaiškino bylos aplinkybių ir su tuo susijusių įrodymų, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, pakankamumo, tarpusavio ryšio, vertinant kiekvieną įrodymą (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas vienašališkai vertino paaiškinimus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus atsakovės naudai, o ne ieškovo, todėl priėmė neteisingą teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

23.2. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai tyrė ir vertino rašytinius įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, žodinių šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, pažeidė CPK 176–178 straipsnių, 183 straipsnio, 185 straipsnio nuostatas bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, todėl padarė visiškai neteisingas išvadas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

23.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nevykdė pareigos būti aktyviu ir išsiaiškinti reikalavimo pagrįstumui reikšmingų aplinkybių, kadangi apelianto prašymus išreikalauti įrodymus byloje atmetė, dokumentų neišreikalavo, apelianto prašymus ignoravo ir nepagrįstai juos atmetė, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai ignoravo ir netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjimai situacijai aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo atsakovės priešieškinį tenkino.

23.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė vykdė neteisėtą veiklą – užsiiminėjo prostitucija, o šalių sūnaus nesuvokimas negali būti traktuojamas, kad neteisėtos veikos nebuvo ir kad ji nesukėlė pasekmių. Apelianto manymu, teismas neteisingai vertino duomenis apie tai, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 24233561620 atsakovė nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnio 1 dalį, minėtų duomenų svarbą civilinėje byloje, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su sūnaus motina.

Šalies argumentai

23.5. Apelianto teigimu, jo reikalaujami įrodymai yra susiję su bylos aplinkybėmis ir įrodinėjimo dalyku ir turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti išvardintus dokumentus, nagrinėjant apeliacinį skundą. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus byloje ir įrodymų, turinčių svarbios reikšmės sprendimo priėmimui, neišreikalavo, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad jeigu yra duomenų apie motinos (tėvo) teistumą ar administracinį baustumą, teismai priimdami sprendimą, turi atsižvelgti į jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

23.6. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, sūnui susirgus rūpinasi sūnaus gydymu (sūnui sergant prižiūrėjo sūnų ligoninėje ir namuose), tuo tarpu atsakovė, būdama sūnaus auginimo atostogose, nedirba, neatlieka savo pareigos tinkamai rūpintis sūnumi, jo sveikata, atsakovė yra nerūpestinga ir neatsakinga. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta pas tą iš tėvų, kuris garantuos geresnį auklėjimą, priežiūrą ir išlaikymą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta ne tik materialines sąlygas, bet ir į kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus, jų charakteristikas, santykius su vaiku, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1132/2002). Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. rudenį ir 2024 m. sausio mėnesį teikė seksualines paslaugas už atlygį, t. y. vertėsi prostitucija, tačiau sprendimu pripažino sūnaus gyvenamąją vietą su motina. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių sūnui augti geresnės sąlygos yra augti su motina, besiverčiančia prostitucija, nei su sūnaus tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

23.7. Apeliantas su teismo sprendimu dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku pagal modelį „50:50 procentų laiko“ nesutinka, kadangi teismas jo prašymą ir specialistų nuomonę, atmetė. Be to, atmetė apelianto nurodytus argumentus, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarką su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį yra neracionali, neužtikrina stabilios ir saugios vaiko aplinkos bei prieštarauja paties vaiko interesams, nes mama nesugeba pasirūpinti vaiko priežiūra, jo poilsio rėžimu, vaiko gydymu, sūnaus motina neužtikrina tinkamų sąlygų sūnui augti. Teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje, įrodymų visapusiškai neištyrė, neanalizavo ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, kad pagrindinė nesutarimų priežastis yra atsakovės netinkama vaiko priežiūra, tai įtakoja sūnaus dažnus susirgimus, todėl pažeidžiami vaiko interesai augti sveikoje aplinkoje, neatsižvelgta į tai, kad atsakovė užsiima neteisėta veikla (prostitucija).

23.8. Apelianto manymu, esant įrodymui, kad vaiko motina užsiima prostitucija, tikslinga būtų riboti motinos dalyvavimą vaiko gyvenime ir nustatyti atsakovės bendravimą su sūnumi be nakvynės. Apeliantas siekia, kad sūnus augtų sveikoje aplinkoje, kurioje nebūtų trikdomas sūnaus poilsio rėžimas, tuo tarpu atsakovės gyvenamojoje vietoje yra nesaugi aplinka.

Šalies argumentai

23.9. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir argumentais dėl išlaikymo iš jo priteisimo. Apelianto manymu, reikalavimas priteisti iš jo po 104 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės turėtų būti atmestas motyvuojant tuo, kad nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, ginčo šalių sūnus vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams (avalynei), higienos priemonėms, lėšos sveikatos užtikrinimui ir kt.

23.10. Apeliantas teismui pateikė įrodymus apie sūnaus susirgimus ir faktines aplinkybes, kad atsakovė dažnai atveža jam sūnų sergantį (sloguojantį, su temperatūra), sūnus susargdinamas dėl netinkamos sūnaus priežiūros, atsakovė sūnų palieka su mažametėmis dukromis, o pati veda laisvą gyvenimo būdą, tačiau teismas šiuos įrodymus ir argumentus nepagrįstai atmetė.

Atsiliepimas

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. M. prašo ieškovo M. R. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apelianto skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nepadarė procesinės ir materialiosios teisės normų aiškinimo ar taikymo klaidų, kitų aplinkybių, sudarančių prielaidas konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą taip pat nėra. Priešingai, teismas iš esmės įvertino visas apelianto nurodytas aplinkybes, pasisakė dėl visų jo teiginių ir argumentų, savo sprendimą išsamiai motyvavo, vadovavosi teismų praktika, įvertino ir atsižvelgė į Institucijos, teikiančios byloje išvadą, ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Taigi apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Iš esmės apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami apelianto manymu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos esančius įrodymus, tačiau apeliantas neįvardijo konkrečių CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusių reikalavimų bei priimti nepagrįstą procesinį sprendimą. Vien tai, kad teismas kitaip, negu tikėjosi apeliantas, įvertino jo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą.

24.3. Priešingai negu teigia apeliantas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kaip įrodymas, įvertintas ne atskirai nuo visų kitų įrodymų, jam nebuvo suteikta prioritetinė reikšmė, o teisingai įvertintas visų kitų byloje surinktų įrodymų, kuriuos teikė ir pats apeliantas, kontekste, t. y. teismo išvados padarytos remiantis įrodymų visumos pagrindu. Kiti apelianto argumentai yra tik jo deklaratyvūs teiginiai, kuriems patvirtinti jis įrodymų nepateikė, ir pateikti negalėjo, nes tokių situacijų, kad vaikas būtų paliktas be priežiūros nepasitaikė, be to, apelianto teiginių nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys įrodymai, pavyzdžiui, vaiko situacijos vertinimo anketos, kuriomis remiasi apeliantas kvestionuodamas pirmos instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, nors jose nurodyta informacija iš esmės skiriasi nuo apelianto vertinimo, kadangi jose užfiksuoti situacijų vertinimo išvados nukreiptos ir jo paties atžvilgiu, o ne konkrečiai prieš atsakovę, tačiau apeliantas jas interpretuoja savaip.

24.4. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo bylos nagrinėjimo dalykas ir aplinkybė, kad atsakovė išreiškė poziciją nepriteisti vaikui išlaikymo iš apelianto nustačius jo ir vaiko bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nereiškia, jog teismas šį reikalavimą išsprendė pažeisdamas materialinės ar procesinės teisės normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės gerokai didesnę išlaikymo sumą, tačiau priteisus mažesnio dydžio išlaikymą iš jo paties, nusprendė, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovės manymu, teismas priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš apelianto ir šį savo sprendimą pagrindė kasacinio teismo praktika, todėl apelianto argumentai dėl išlaikymo iš jo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

27. Apeliantas prašo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo policijos komisariato administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 24233561620, ir apklausti tyrėją, tyrusį administracinio nusižengimo bylos aplinkybes dėl neteisėtos A. M. veiklos (prostitucijos); išreikalauti apžiūrai civilinę bylą Nr. e2-81-1054/2023, kurioje buvo sprendžiamas kito atsakovės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, ir apklausti teisme liudytoju vaiko tėvą T. J.; išreikalauti apžiūrai iš Klaipėdos apygardos teismo baudžiamąją bylą, kurioje atsakovė buvo įtariama draudžiama įstatymo nustatyta nusikalstama veika; priimti vaiko E. R. 2024-12-15 epikrizę iš ligos istorijos ir Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro 2024-12-30 ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kurie, apelianto teigimu, patvirtina vaiko motinos nerūpestingumą bei netinkamą priežiūrą.

28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

29. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo nutarimas yra byloje; apelianto nurodomoje baudžiamojoje byloje (byla išnagrinėta uždarame teismo posėdyje) atsakovės atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis; Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-81-1054/2023, kurioje buvo sprendžiamas kito atsakovės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, esantys duomenys yra susiję su nagrinėjamoje byloje nedalyvaujančių asmenų asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumu (byla išnagrinėta uždarame teismo posėdyje); likus tik vienai dienai iki teismo posėdžio apelianto pateiktų papildomų duomenų apie vaiko susirgimą (2024-12-15 diagnozuotas (duomenys neskelbtini)) bei kitus 2024 m. buvusius vaiko susirgimus (2024-12-30 medicininė pažyma) priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, juo labiau kai duomenys apie vaiko sveikatos būklę nei patvirtina, nei paneigia vaiko netinkamos priežiūros, juo labiau, kai duomenys apie vaiko ligas yra byloje bei pirmosios instancijos teismo buvo vertinti, sprendžia, kad nėra pagrindo minėtus įrodymus priimti/išreikalauti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat atmestini apelianto prašymai apklausti tyrėją, tyrusį administracinio nusižengimo bylą, ar kito atsakovės vaiko tėvą T. J., nes, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi esminės reikšmės ginčui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bei nėra tikslinga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo netenkinami ir nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

31. Pažymėtina, kad ieškovas analogiškus prašymus reiškė ir pirmosios instancijos teisme, kuriuos teismas atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus ieškovo procesinius prašymus ir motyvuotai bei pagrįstai juos atmetė kaip neturinčius esminės reikšmės nagrinėjamai bylai (CPK 180, 199 straipsniai).

32. Nepagrįstas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Be to, šalys (ar jų atstovai) jau pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiškinimus teismo posėdžiuose, ieškovas nenurodo kokios konkrečios aplinkybės bus geriau išnagrinėtos žodinio proceso tvarka. Kadangi teisėjų kolegijos vertinimu bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

33. Nagrinėjamoje byloje reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamosios vietos nustatymo pareiškė abu tėvai (ieškovas – ieškiniu; atsakovė – priešieškiniu). Pirmosios instancijos teismas nepilnamečio ginčo šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina – atsakove A. M..

34. Ieškovas M. R. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad šalių sūnui geresnės sąlygos augti yra su motina, kuri verčiasi prostitucija ir tinkamai nesirūpina sūnumi bei jo sveikata, nei su sūnaus tėvu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

36. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

37. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

38. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

39. Teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011).

40. Be kita ko, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

41. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnametis šalių vaikas nuo gimimo gyvena su motina (atsakove), byloje objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra. Be to, byloje nustatyta, kad jau daugiau kaip metai laiko vaiku rūpinasi bei siekia užtikrinti jo teises ir interesus abu tėvai, nes vaikas praleidžia iš esmės vienodai laiko su kiekvienu iš tėvų.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sūnaus interesai bus geriau užtikrinti gyvenamąją vietą nustačius su mama, t. y. su atsakove A. M.. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad abiejų tėvų gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir užtikrina saugią vaikui augti aplinką. Atsakovė nuo 2024 m. vasario 2 d. gyvena savivaldybės nuomojamame 46,84 kv. m. ploto bute, kuriame yra du kambariai, holas, virtuvės kambarys, tualetas, vonios kambarys, sandėliukas. Vaiko teisių apsaugos institucijų atstovai ne vieną kartą nuo to laiko, kai atsakovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena skyrium nuo ieškovo, vertino šeimos gyvenimo sąlygas ir galimas grėsmes vaikui, tačiau nei karto nefiksavo, jog atsakovė nesirūpina vaiko sveikata ar kyla grėsmė jo sveikatai. Priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovės šeimoje be šio mažamečio vaiko auga dar du atsakovės vaikai (dvi nepilnametės dukros), visiems jiems sukurtos tinkamos sąlygos augti, lavintis, ilsėtis, t. y. yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, o atsakovė vaiką (-us) tinkamai prižiūri ir rūpinasi. Nors tiek tėvo, tiek motinos emocinis ryšys su mažamečiu vaiku yra pakankamai stiprus, tačiau įvertintina ir tai, kad vaikas nuo pat gimimo augo su motina, kuri augina dar du nepilnamečius vaikus, su kuriais tikėtina per šį laiką susiformavo taip pat emocinis ryšys, todėl svarbu šį ryšį palaikyti bei toliau stiprinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai darė išvadą, kad nėra pagrindo keisti vaiko įprastinės gyvenamosios vietos. Akivaizdu, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kita vertus, šalims, padedant specialistams, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pavyko susitarti, kas ypatingai svarbu vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti. Tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Tačiau vien ta aplinkybė, kad šalių susitarimu daugiau kaip metai laiko vaiku rūpinasi bei siekia užtikrinti jo teises ir interesus abu tėvai, nelaikytinas pakankamu pagrindu vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.

44. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad vaiko motina (atsakovė) tinkamai nesirūpina sūnumi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog vien tik subjektyvi ieškovo nuomonė apie tai, jog vaikas suserga dėl to, kad atsakovė tinkamai nesirūpina sūnumi bei jo sveikata nėra pakankamai tokiai faktinei aplinkybei nustatyti. Sutiktina su apeliantu, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo šalių mažametis vaikas E. R. dažnai suserga įvairiomis ligomis, tačiau tokio amžiaus vaiko imuninė sistema yra besiformuojanti, todėl natūralu, kad tokio amžiaus vaikas dažniau nei vyresni vaikai ar suaugę asmenys serga. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaiko susirgimų priežastis yra netinkama vaiko priežiūra. Nors byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubausta pagal ANK 487 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad 2023 m. rudenį ir 2024 m. sausio mėnesį teikė seksualines paslaugas už atlygį, t. y. vertėsi prostitucija, kas neigiamai charakterizuoja atsakovę iš dorovinės pusės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis faktas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog dėl to buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės aplinka vaikui yra nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatytas atsakovės elgesys (pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą), tinkamas požiūris į vaiko auklėjimą, siekimas spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, rodo jos teigiamas asmenines nuostatas, pasirengimą faktiškai ir toliau rūpintis vaiku. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo.

45. Atsižvelgiant į tokias, nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytais apelianto argumentais pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, tinkamai ištyrė ir įvertino, su kuriuo iš tėvų bus geriausiai užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai bei pagrįstai atsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos pateiktas išvadas.

46. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

47. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

48. Pirmosios instancijos teismas nustatė tėvo (ieškovo) ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvieną mėnesį kas antrą savaitę nepertraukiamai 7 dienas, t. y. nelyginėmis metų savaitėmis, nuo penktadienio 17 val. iki penktadienio 17 val., sūnui laikinai apsigyvenant tėvo faktinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo laikotarpiu išsaugant ir užtikrinant visas įstatymuose numatytas ir bendrąsias pareigas ir teises (gyvenamojo būsto, mokslo, sveikatos, laisvalaikio, socialinių ryšių stabilumo, bendravimo su tėvu, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir kt.), pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, sūnų grįžtant į nuolatinę gyvenamąją vietą mamai; ir kt.

49. Nors apeliantas nesutinka su šia teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau jo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo argumentai iš esmės siejami su sąlyga, jeigu būtų pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. vaiko gyvenamoji vieta butų nustatyta ne su vaiko motina, o tėvu.

50. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, taip pat įvertinus išvadą teikiančios institucijos pateiktas išvadas bei tai, jog apeliantas konkrečių prieštaravimų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvo bendravimo vaiku tvarkos nepateikė, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius tokią bendravimo su vaiku tvarką, kokios iš esmės prašė atsakovė, bus užtikrinta vaiko teisė maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Akcentuotina, jog šalys bendru sutarimu jau daugiau kaip metus laiko su nepilnamečiu sūnumi bendrauja 50:50 procentų principu, t. y. sūnus vieną savaitę praleidžia su mama, kitą savaitę – su tėčiu. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas apriboti skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) ir nepilnamečio vaiko bendravimą, todėl apeliantui nenurodžius jokių argumentų, susijusių su nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pirmosios instancijos teismas nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos keisti ar papildyti šiuo atveju nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo priteisimo

51. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

52. Pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 104 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad sūnaus poreikius užtikrina 400 Eur suma. Teismas kiekvieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį mažino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir sprendė priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 104 Eur (200 Eur – 96,25 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

53. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, ginčo šalių sūnus E. vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui bei išlaikymas iš ieškovo nepriteistinas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, yra teismo nustatytas tėvų bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai su tėvais praleidžia tiek pat laiko, t. y. po savaitę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

55. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

56. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, iš ieškovo priteisė vaikui išlaikymą, skirtą jo ne kasdienių poreikių užtikrinimui (pavyzdžiui, vaiko ugdymui, sveikatai ir pan.). Šiuo atveju nustačius ieškovo bendravimo su vaiku tvarką pagal 50:50 procentų laiko modelį, pusę laiko vaikas praleistų su ieškovu, tačiau nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl, šalims nesutarus dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo, būtent jai teks esminės, būtinos vaiko priežiūros išlaidos, taip pat nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių vaikų poreikių tenkinimu. Iš paties ieškovo pateiktų sūnaus poreikių sąrašo matyti, kad vien vaiko ugdymo poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga apie 15 Eur suma, sveikatai – 21 Eur. Vadinasi, net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas bendraus su ieškovu, atsakovei, kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, atiteks pareiga užtikrinti didesnius kasdienius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų, dėl kurių būtų galima šios sumos (104 Eur) pripažinti neatitinkančios ne kasdieninių vaiko poreikių. Visų aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikui dydžio, o juo labiau iš ieškovo visiškai nepriteisti išlaikymo vaikui.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat tinkamai taikė ir aiškino teisę, susijusią su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, išlaikymo vaikui priteisimo, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nepagrindžia išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti.

58. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

60. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos bei atitinkamai nekeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas.

61. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. R. valstybei 300 Eur (trijų šimtų eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė