Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-2027-1117/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-08
Bylos Nr.: e2-2027-1117/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00391-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aida Stulpinienė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: I. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2027-1117/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00391-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.4.5.1; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei,dalyvaujant ieškovei V. R., jos atstovei advokatei A. G.,išvadą teikiančios institucijos atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui I. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo, priverstinės hipotekos nustatymo bei atsakovo I. R. priešieškinį ieškovei V. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo:

1. Padidinti Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020 iš I. R. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. R. iki 287 Eur sumos per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės;

2. Pakeisti vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis formą, nepilnamečiui sūnui A. R. priteisiant iš atsakovo I. R. išlaikymą sūnui konkrečia suma, t. y. 44 198 Eur, paskaičiuotus už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės; nustatyti, kad vaikui priteistas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko V. R..

Šalies argumentai

3. Nustatyti I. R. nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems(duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui, iki tol, kol I. R. visiškai įvykdys savo išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui A. R..

4. Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020 buvo nutraukta jos ir atsakovo I. R. santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 p. susitarta, kad I. R. mokės išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R., gim. (duomenys neskelbtini)., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki sūnaus A. R. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaiko poreikiai nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami. Tuo metu atsakovas žadėjo, kad be nurodytos 200 Eur periodinės išmokos vaiko išlaikymui per mėnesį, papildomai prie sūnaus išlaikymo prisidės pirkdamas vaikui reikalingus daiktus, drabužius, avalynę, papildomai skirdamas lėšų vaiko lavinimui, išvykoms, būreliams, kompensuodamas didesnius pirkinius. Tačiau visa tai buvo netiesa. Atsakovas ne tik nesilaikė pažado papildomai prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, bet ir neteikė sūnui minėtu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo periodinėmis išmokomis. Į bylą pateikti antstolio dokumentai patvirtina, kad buvo susidaręs nemažas išlaikymo įsiskolinimas, kurį atsakovas suskubo padengti tik tuomet, kai panoro parduoti vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir paprašė antstolio panaikinti šiam turtui pritaikytą areštą. Jos skaičiavimais, sūnaus A. R. minimaliausių bei būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 644 Eur: maistas 200 Eur; mokestis už darželį 65 Eur; komunaliniai mokesčiai 50 Eur; televizija, internetas 10 Eur; drabužiai (kelnės, batai, striukė, maikės ir t.t) 30 Eur; higienos priemonės (skalbikliai, šampūnai, kirpykla, dantų pasta ir t.t) 15 Eur; draudimas - 4 Eur (metams 43 Eur); pramogos (kinas, žaidimų kambarys, žaislai) - 15 Eur; ugdymo priemonės (knygutės, kanceliarinės priemonės) - 20 Eur; šventės, kalėdos, gimtadieniai - 50 Eur; vasaros atostogos - 50 Eur; vaistai, vitaminai - 15 Eur; kuras - 20 Eur; buto mokesčiai 80 Eur; būreliai - 20 Eur (šokių pamokos 10 Eur, anglų kalbos pamokos 10 Eur). Šie nurodyti sūnaus poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaiko poreikiai, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas jam fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Vaikui augant didėja išlaidos maistui, aprangai, lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Tuo tarpu išlaikymo dydis vaikui yra priteisiamas ne vienai dienai, o iki jo pilnametystės. Ji realiai viena pati užtikrina sūnaus teisę į gyvenamąjį būstą. Būsto įsigijimui buvo priversta pasiimti paskolą, kurios dengimui kiekvieną mėnesį moka po 160 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog tėvai turi pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikams bei įvertinant jos iš valstybės gaunamą išmoką vaikui (po 70 Eur per mėnesį), prašo padidinti iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui, skaičiuojant po 287 Eur per mėnesį. Ji dirba(duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro apie 891 Eur. Atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų visais įmanomais būdais vengia. Antstolio pažymoje nurodyta, kad 2021 m. kovo 1 d. I. R. išlaikymo sūnui įsiskolinimas periodinėmis išmokomis sudarė 1574,34 Eur. I. R. ilgą laiką vengė tinkamai vykdyti savo prievolę išlaikyti vaiką, t. y. išlaikymo sūnui nemokėjo, mokėjo retesniu nei teismo nustatytu periodiškumu arba mažesnėmis nei teismo nustatyta sumomis. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas ilgą laiką neturi nuolatinio oficialaus darbo ir pajamų, iš kurių dabar ar ateityje būtų galima tikėtis tinkamo teismo sprendimo dėl nepilnamečiui vaikui priteistų periodinių išlaikymo išmokų mokėjimo. Dėl to buvo taikytas antstolio areštas atsakovo vieninteliam turimam nekilnojamajam turtui. Atsakovas buvo pradėjęs viešai pardavinėti minėtą jam priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jam nevykdant pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovas nuo jos neslepia, kad turi finansinių sunkumų, svarsto išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, rašė apie tai žinutes. I. R. finansinė padėtis yra sunki, duomenų, kad ji pagerės nėra. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis kas mėnesį visiškai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, kadangi atsakovas jo negalės vykdyti. Be to, atsakovas pagal 2020 m. sausio 21 d. Telšių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020, turi turtinį įsipareigojimą ieškovei iki 2022 m. sausio 15 d. sumokėti 17 000 Eur piniginę kompensaciją už jam santuokos nutraukimo metu atitekusį didesnės vertės turtą. Šio įsipareigojimo vykdyti nėra pradėjęs ir kaip patvirtina į bylą pateiktos atsakovo žinutės ieškovei, net neslepia nuo ieškovės, kad ir ateityje neketina to daryti, kad išsikels sau bankroto bylą. Mokėti sūnui priteistą 200 Eur išlaikymą atsakovas suskubo tik tuomet, kai jam tapo žinomos aplinkybės apie kreipimąsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo. Dabartinis atsakovo suskubimas vykdyti pareigas, manytina, yra tik siekis manipuliuoti jau prasidėjusiu teisminiu procesu, kuriam pasibaigus, atsakovas ir toliau, kaip ir seniau, išlaikymo sūnui nebeteiktų bei kaip jis ir planuoja išsikeltų bankroto bylą. Dėl to prašo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R. iš atsakovo priteisti ne periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, bet konkrečia pinigų suma – 44198 Eur, skaičiuojant po 287 Eur už mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės (154 mėn x 287 Eur), nustatant, kad šias pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys ji. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra prasta, jis ateityje gali vengti vykdyti prievolę išlaikyti vaiką, o vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą atsakovas siekia parduoti, siekdama apginti nepilnamečio vaiko interesus bei jo teisę į išlaikymą, prašo sūnui priteisto išlaikymo iš jo tėvo I. R. konkrečia pinigų suma užktikrinimui, nustatyti atsakovo turimam nekilnojamajam turtui, esančiam(duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą atsakovo priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies. Ji nedraudžia atsakovui matytis su sūnumi. Mano, kad atsakovas turėtų palaikyti bei puoselėti tėviškus ryšius su sūnumi. Tačiau atsakovas dėl bendravimo su sūnumi visuomet pirmiausia žiūri savo interesų, nesiderina bendravimo su vaiku laiko bei tvarkos, bendrauti nori staiga, būtent tada, kada sugalvoja pats arba kada yra patogiau būtent jam, visiškai neatsižvelgdamas į jos užimtumą bei planus. Be to, atsakovas pažada pasiimti sūnų, berniukas jo laukia, tačiau netikėtai atsakovas pakeičia savo planus, dėl ko vaikas jaučia nusivylimą. Dėl atsakovo priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė turi tam tikrų prieštaravimų: 1) teismo sprendimu turi būti nustatyta ne atsakovo teisė, o pareiga jam bendrauti su sūnumi, išaiškinant atsakovui, kad jis privalo vykdyti teismo sprendimą; 2) atsakovas prašo nustatyti pernelyg intensyvų jo bendravimą su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, kurio, tikėtina, nevykdys ir pats atsakovas, kadangi bent jau iki šiol atsakovui būnant užsienyje, itin didelio noro skambinti sūnui bei bendrauti su juo, atsakovas nerodė. Be to, vaikui tokio intensyvumo ir trukmės bendravimas su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis, kokio siekia atsakovas, gali sukelti neigiamas emocijas, kadangi sūnus yra mažas ir jam išlaikyti dėmesį yra pakankamai sunku. Ieškovė mano, kad atsakovas su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis, privalo bendrauti du kartus per savaitę, teismas sprendimu turėtų nustatyti konkrečias atsakovo bendravimo su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis dienas ir valandas, kadangi tik tokiu būdu, abi ginčo šalys galės konkrečiai planuoti savo laiką ir tik taip bus užtikrinamas nustatytos tvarkos įgyvendinimas. Dėl to, atsakovui gyvenant ar dirbant užsienyje, turėtų būti nustayta, kad I. R. su sūnumi A. R. bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) du kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val. I. R. bendravimas su sūnumi neturi prieštarauti jo dienos režimui bei interesams; 3) atsakovo reikalavimas ieškovei užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą yra perteklinis, kadangi tinkamas nuotolinio ryšio priemonių veikimas gali būti priklausomas dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir nuo pačio atsakovo, jam būnant prasto ryšio zonoje ir panašiai, todėl tokio reikalavimo taikymas ieškovės atžvilgiu, visiškai neracionalus; 4) atsakovas privalo informuoti ieškovę likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki jo grįžimo iš užsienio ir tą turėtų padaryti el. paštu, tam kad išvengti šalių tarpusavio ginčų dėl to ar tikrai buvo pranešta apie grįžimą, ar ne; 5) ieškovė neprieštarauja, kad laikino grįžimo į Lietuvą atveju, atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį, tačiau mano, kad siekiant išvengti tarpusavio ginčų, bendravimo tvarka šioje dalyje turėtų būti konkretesnė, numatant, kad atsakovo I. R. laikino grįžimo į Lietuvą atveju, pradedant pirmu savaitgaliu nuo atsakovo grįžimo, atsakovas su sūnumi A. R. bendrauja kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, o sekmadienį iki 18.00 val. grąžindamas sūnų į V. R. namus; 6) atsakovui gyvenant Lietuvoje, jis prašo nustatyti dar intensyvesnį jo bei sūnaus bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, nei atsakovui gyvenant užsienyje. Ieškovė mano, kad, atsakovui gyvenant Lietuvoje, turėtų būti nustatytas toks pats jo ir sūnaus bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis, kaip ir gyvenant užsienyje; 7) turėtų būti nustatyta, kad sūnaus atostogų su atsakovu laikotarpiais, ieškovė taip pat bendrauja su sūnumi A. R. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) du kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val.; 8) tam, kad būtų užtikrinta kiekvieno iš tėvų bendravimo su vaiku privatumas ir nepriklausomybė nuo vieno iš tėvų, šalys kartu turėtų susidėti ir nupirkti sūnui išmanųjį laikroduką arba nebrangų (neišmanųjį) telefoną, į kurį tiek tėtis, tiek mama vaikui galėtų skambinti tiesiogiai; 9) neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį, tačiau tiek atsakovui gyvenant užsienyje, tiek ir Lietuvoje, bendravimo tvarka šioje dalyje turėtų būti konkretesnė, numatant, kad atsakovui I. R. gyvenant Lietuvoje, jis su sūnumi A. R. bendrauja pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį - nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, o sekmadienį iki 18.00 val. grąžindamas sūnų į V. R. namus; 10) sutinka su atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka Kalėdų laikotarpiu, tačiau mano, kad siekiant išvengti abipusių ginčų, bendravimo tvarka šioje dalyje turėtų būti konkretesnė ir prašo nustatyti, kad atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. per šv. Kalėdų šventes - poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų nuo gruodžio 24 d. 19.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki gruodžio 25 d. 19.00 val.,o neporiniais kalendoriniais metais - pasiimdamas sūnų iš V. R. namų nuo gruodžio 25 d. 19.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki gruodžio 26 d. 19.00 val.; 11) tokia pat tvarka turėtų būti ir per Naujųjų Metų šventes bei šv. Velykas, t.y. ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovui gyvenant Lietuvoje jis sūnumi per minėtas šventes bendrauja tokia tvarka: atsakovas bendrauja su sūnumi A. R. neporiniais kalendoriniais metais per Naujųjų metų šventes pasiimdamas sūnų iš V. R. namų gruodžio 31 d. nuo 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki sausio 1 d. 16.00 val. (pradedant 2021 metų Naujųjų Metų švente); atsakovas bendrauja su sūnumi A. R. per šv. Velykų šventes - poriniais kalendoriniais metais pasiimdamas sūnų iš V. R. namų nuo šv. Velykų išvakarių 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki pirmos šv. Velykų dienos 18.00 val.,o neporiniais kalendoriniais metais - pasiimdamas sūnų iš V. R. namų nuo pirmos šv. Velykų dienos 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki antros šv. Velykų dienos 18.00 val.; 12) ieškovė sutinka, kad atsakovas su sūnumi kiekvienais metais praleistų savo gimimo dieną - birželio 23 d., jei tai darbo diena - nuo 17.00 iki 20.00 val., jei nedarbo diena - nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tačiau, mano, kad ši nuostata turėtų būti papildyta ir jos gimimo dieną, gegužės 23 d. A. R. turėtų praleisti su ja; 13) nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl vaiko gimimo dienos praleidimo su tėvu valandų ir prašo nustatyti, kad I. R. su sūnumi A. R. poriniais kalendoriniais metais praleidžia vaiko gimimo dieną - vasario 18 d., pasiimdamas sūnų iš V. R. namų nuo 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki 20.00 val; 14) nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atostogų laikotarpiu, nes atostogos planuojamos iš anksto ir tokios tvarkos nustatymui reikalingas apibėžtumas bei konkretumas. Dėl to, ji prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką vaiko atostogų metu: I. R. bendrauja su sūnumi A. R. kiekvienų kalendorinių metų pirmas dvi iš eilės einančias kalendorines dienas vaikų rudens, pavasario, žiemos oficialiai skelbiamų moksleivių atostogų metu (išskyrus šv. Kūčių ir Kalėdų laikotarpį) bei 14-ka kalendorinių dienų vasaros atostogų metu, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie suplanuotą vasaros atostogų laiką I. R. informuoja V. R. trumpąja SMS žinute likus ne vėliau kaip 3 mėnesiams iki suplanuotų atostogų pradžios. Pažymėjo, kad ji dirba valstybės tarnyboje, dėl ko vasaros atostogas su sūnumi turi pradėti planuotis labai iš anksto, kas ir lemia poreikį, jog atsakovas apie savo vasaros planus ieškovę informuotų prieš tokį ilgą laiką, tam, kad tėvų atostogos su vaiku nesusidubliuotų ir abu su juo galėtų praleisti kokybišką laiką kartu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį visiškai tenkinti. Ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad santuokos nutraukimo metu, jie abu su atsakovu gera valia susitarė dėl 200 Eur periodinių išmokų vaiko išlaikymui mokėjimo, tačiau atsakovas žadėjo papildomai prisidėti prie vaiko išlaikymo, pirkti rūbus, apmokėti veiklas, didesnius būtinus pirkinius. Atsakovas prievolės išlaikyti vaiką nevykdė, kartais pervesdavo 50 Eur, kartais kelis mėnesius iš viso nemokėjo vaikui išlaikymo, todėl ji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Būtent iš antstolio ji sužinojo, kad I. R. nori parduoti vienintelį jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir dėl to prašė panaikinti antstolio taikytą areštą. Tada atsakovas padengė susidariusį įsiskolinimą, o jai kreipusis į teismą pradėjo mokėti ir 200 Eur dydžio periodines išmokas. Nuo kreipimosi į teismą dienos iki dabar, atsakovas moka priteistą išlaikymą, tačiau papildomai lėšų neskiria, per visa šį laikotarpį nupirko vaikui kelnes ir džemperį. Jos nuomone vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga minimaliai 500 Eur suma ir net daugiau. Vaikui augant, jo poreikiai tik didėja, patiriamos didesnės išlaidos aprangai, užklasinėms veikloms. Šiuo metu dėl karantino vaikas būrelių nelankė, tačiau pradės lankyti, yra užregistruotas į anglų kalbos pamokėles. Ji su vaiku gyvena viena, jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį įsigijo gavusi paskolą. Kas mėnesį moka 160 Eur paskolos įmoką bankui. Jos gaunamas darbo užmokestis į rankas šiuo metu sudaro apie 960 Eur. Kitų nepilnamečių vaikų neturi. Teismo sprendimu jai priteistos kompensacijos atsakovas nėra pradėjęs mokėti. Ji su atsakovu nebendrauja, nežino ar jis šiuo metu yra dirbantis. Į mediacijos posėdžius atsakovas neprisijungė. Su vaiku atsakovas taip pat nebendrauja. Paskutinį kartą buvo išreiškęs norą su sūnumi susitikti 2021 m. spalio 13 d., tačiau paskui parašė, kad susitikti negalės. Kuomet ji jau buvo susiplanavusi savo dienotvarkę, I. R. vėl parašė, kad susitikti nori. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų ieškovė palaikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodė, kad vaiko bendravimo su tėvu tvarka turėtų būti nustatyta kuo detalesnė. Be to, tėvas turėtų turėti ne tik teisę, bet ir pareigą tą tvarką vykdyti, nes I. R. vaikui pažada atvažiuoti, tačiau savo pažadų neištesi, dėl ko vaikas nusivilia.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra deklaratyvūs. Pareiga įrodyti, kad vaiko poreikiai padidėjo iš esmės tenka ieškovei. Išlaikymas vaikui buvo priteistas vos daugiau nei prieš vienerius metus, t.y. 2020 m. sausio 21 d. Tada šalys laisva valia sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo, kurioje numatė, kad jis savo nepilnamečio sūnaus A. R. išlaikymui kas mėnesį skirs po 200 Eur. Tokią išlaikymo sumą tėvai numatė, įvertindami vaiko amžių, atsižvelgdami į tai, kad jis jokių specialių poreikių neturi, taip pat faktą, kad yra mokama kasmėnesinė valstybės išmoka bei įvertindami tėvų turtines galimybes teikti išlaikymą. Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 200 Eur iki 287 Eur, teigia, kad, neva, nepilnamečio sūnaus poreikiai per metus išaugo tiek, kad jų patenkinimui reikalinga skirti 174 Eur didesnę sumą. Tačiau kokiose srityse ir kiek tie poreikiai išaugo per metus, ieškovė nenurodo. Ieškovė, remdamasi nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytu minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu (642 Eur), pateikia deklaratyvius paskaičiavimus, nepagristus rašytiniais įrodymais, kad A. R. minimaliausių bei būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 644 Eur suma. Tačiau, orientaciniu kriterijumi laikomas minimalios mėnesinės algos kriterijus, atskaičius mokesčius. Nuo 2021 m. sausio mėn. MMA atskaičius mokesčius siekia apie 468 Eur, todėl būtent šis orientacinis kriterijus turėtų būti vertinamas, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui. Ieškinyje nurodomi vaiko poreikiai yra dirbtinai užaukštinti ir neatitinka tų sumų, kuriuos realiai yra išleidžiamos vaikui ir kurios yra būtinos, kad vaikas augtų visapusiška ir harmoninga asmenybe. Ieškovė paskaičiavimuose nurodo, kad maistui per mėnesį reikalinga 200 Eur suma, tačiau kartu nurodo, kad kas mėnesį moka už darželį 65 Eur. Tuo metu, kai vaikas būna darželyje, jis yra ne tik ugdomas, bet jam taip pat teikiamas ir pilnas maitinimas, todėl suma maistui yra akivaizdžiai per didelė, juo labiau, kad nepateikta absoliučiai jokių įrodymų apie šias patiriamas išlaidas. Paskaičiavimuose taip pat nurodoma, kad vaiko komunalinių mokesčių dalis sudaro 50 Eur, taip pat papildomai skaičiuoja išlaidas už internetą, televiziją 10 Eur bei buto mokesčius – 80 Eur. Pagal ieškovę vaiko poreikių patenkinimui net 140 Eur per mėnesį skiriama komunaliniams ir buto mokesčiams. Ieškovė jokių įrodymų apie patiriamas tokio pobūdžio išlaidas nepateikė, ši suma yra akivaizdžiai per didelė, juo labiau, kad vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis turi būti skaičiuojama proporcingai nuo bute gyvenančių asmenų. Per laikotarpį nuo tada, kai teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, didžiąją laiko dalį Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, susibūrimai, šventės, pramogos buvo uždraustos, todėl atsakovas abejoja ieškovės nurodomomis išlaidomis pramogoms (15 Eur), šventėms, Kalėdoms, gimtadieniams (50 Eur), vasaros atostogoms (50 Eur), šios išlaidos galėjo tik sumažėti, o ne padidėti. Būreliams nurodomas sumas (10 Eur – šokių pamokoms ir 10 Eur anglų kalbos pamokoms) patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų įvertinti, koks draudimas yra mokamas vaikui, kokios draudimo sąlygos, kokios rizikos draudžiamos ir pan. Ieškovei neįrodžius, kad per tokį trumpą laiką vaiko poreikiai išaugo iš esmės, nėra pagrindo pakeisti priteisti išlaikymo ir jį padidinti. Ieškovė nurodo, kad privalėdama užtikrinti vaiko teisę į gyvenamą būstą, buvo priversta pasiimti būsto paskolą, kurios dengimui kas mėnesį moka po 160 Eur, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo formos pakeitimo. Neneigia tos aplinkybės, kad dėl visą pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos jo turtinė padėtis laikinai buvo pablogėjusi ir jis kurį laiką negalėjo teikti viso reikiamo išlaikymo savo sūnui. Jis nevengė prievolės išlaikyti savo sūnų, jį labai myli ir deda visas pastangas, kad vaikas augtų laimingas ir nieko jam netrūktų. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui nėra, jį yra sumokėjo. Taip pat jis nebėra skolingas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui už A. R. išlaikyti išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas ir delspinigius. Jis padengė visus įsiskolinimus ir toliau teikia vaikui išlaikymą periodinėmis išmokimis. Jis turi nuolatines pajamas, yra pajėgus teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir tokia išlaikymo forma geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovės teismui pateiktų šalių susirašinėjimo ištraukų negalima įvertinti kaip įrodymų, patvirtinančių sunkią finansinę būklę. 17 000 Eur pinginę kompensaciją už jam santuokos nutraukimo metu atitekusį didesnės vertės turtą jis ieškovei turi sumokėti iki 2022 m. sausio 15 d., prievolės mokėti jos dalimis nėra nustatyta, todėl, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, teigti, kad ji yra nevykdoma, nėra jokio teisinio pagrindo. Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti. Nustatyti priverstinę hipoteką jo nekilnojamajam turtui taip pat nėra teisinio pagrindo, nes jis jokių tyčinių veiksmų, dėl kurių blogėtų jo turtinė padėtis, neatlieka, išlaikymo prievolės nevengia. Dėl visą pasaulį užgriuvusios COVID-19 pandemijos kurį laiką jo turtinė padėtis buvo pablogėjusi, bet jis dėjo aktyvias pastangas, susirado darbą, padengė išlaikymo įsiskolinimą, jį ir toliau teikia reguliariai.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kuriuo, sutikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. bendravimo tvarką:

1. Atsakovui I. R. gyvenant ir/ar dirbant užsienyje, nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. tvarką:

1.1. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Atsakovo I. R. bendravimas su sūnumi A. R. neturi prieštarauti jo dienos režimui ir interesams. Ieškovė V. R. įpareigojama užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą, kad atsakovas I. R. galėtų bendrauti su sūnumi A. R.;

1.2. Atsakovas I. R. apie savo grįžimą į Lietuvą informuoja ieškovę V. R. nuotolinio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 14 dienų iki jo grįžimo į Lietuvą;

1.3 Atsakovo I. R. laikino grįžimo į Lietuvą atveju, atsakovas su sūnumi A. R. bendrauja kas antra savaitgalį – nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, iki sekmadienio 18.00 val.

2. Atsakovui I. R. gyvenant ir/ar dirbant Lietuvoje, nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. tvarką:

2.1. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) kiekvieną dieną. Atsakovo bendravimas su sūnumi neturi prieštarauti jo dienos režimui ir interesams. Ieškovė V. R. įpareigojama užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą, kad I. R. galėtų bendrauti su sūnumi A. R..

2.2. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, iki sekmadienio 18.00 val.;

2.3. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. per šv. Kalėdų šventes – poriniais kalendoriniais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 17.00 val., neporiniais kalendoriniais metais - nuo gruodžio 25 d. 17.00 val. iki gruodžio 26 d. 17.00 val.;

2.4. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų šventes nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 15.00 val. (pradedant 2021 metų Naujųjų Metų švente);

2.5. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. per šv. Velykų šventes – poriniais kalendoriniais metais nuo šv. Velykų išvakarių 18.00 val. iki pirmos šv. Velykų dienos 18.00 val., neporiniais kalendoriniais metais – nuo pirmos šv. Velykų dienos 18.00 val. iki antros šv. Velykų dienos 18.00 val.;

2.7. Atsakovas I. R. su sūnumi A. R. poriniais kalendoriniais metais praleidžia jo gimimo dieną – vasario 18 dieną: jei tai darbo diena – nuo 17.00 iki 20.00 val., jei nedarbo diena – nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

2.8. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. kiekvienų kalendorinių metų po dvi dienas iš eilės vaikų rudens, pavasario, žiemos atostogų, 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie suplanuotą vasaros atostogų laiką I. R. informuoja V. R. trumpąja SMS žinute likus ne vėliau kaip 30 dienų iki suplanuotų atostogų.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovė sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įsipareigojo netrukdyti ir nesudaryti jokių kliūčių jam bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi tėvų bendru sutarimu nustatyta tvarka ir iš anksto suderintu laiku. Po teismo sprendimo priėmimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, ieškovė šio savo įsipareigojimo nevykdo, t.y. neleidžia jam nekliudomai bendrauti su sūnumi. Dėl tokio ieškovės elgesio jis kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, tačiau V. R. jokių teigiamų išvadų nepadarė ir toliau sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku. Jis labai myli savo sūnų, todėl nori kuo daugiau laiko praleisti su juo, įgyvendinti savo kaip tėvo pareigą sūnų A. R. dorai auklėti, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Atsakovas mano, kad šie tikslai galės bus pasiekti, tik nustačius konkrečią ir aiškią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Šiuo metu neišvengiamai kyla konfliktai su ieškove, nes pastaroji neleidžia matytis su vaiku, piktnaudžiauja tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių būtų būtina riboti nepilnamečio vaiko bendravimą su tėvu. Šiuo metu sūnus yra 5 amžiaus, sveikas, specialiųjų poreikių neturi, atsakovo elgesys nėra priešingas vaiko interesams ir/ar neužtikrina nepilnamečio vaiko teisių ar teisėtų interesų. Berniukas nori bendrauti su tėvu, todėl atsakovas prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, kuri geriausiai atitiks vaiko poreikius ir interesus, ir bus realiai įgyvendinama. Šiuo metu jis gyvena ir dirba užsienyje, tačiau tai neturėtų būti kliūtis jam bendrauti su sūnumi. Bendravimo tvarka tuo metu, kai atsakovas būna užsienyje, turėtų būti nustatoma kitokia, nei tuo metu, kai atsakovas būna Lietuvoje.

Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, nuotoliniu būdu pagal jam išsiųstą prisijungimo nuorodą neprisijungė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas jam asmeniškai pasirašytinai 2021 m. rugsėjo 23 d. Iki teismo posėdžio pradžios likus mažiau nei pusvalandžiui (2021 m. spalio 25 d. 8.32 val.) atsakovas el. paštu nurodė, kad yra nepasiruošęs posėdžiui, bėdos su advokate, prašo posėdį nukelti. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo prašymu, jeigu atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-47-378/2019). Šiuo atveju, atsakovas ne tik nenurodė konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių jis negali atvykti (ar prisijunti nuotoliniu būdu) į teismo posėdį, bet ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo neatvykimo priežasčių svarbumą, negalėjimą pasiruošti bylai. Pažymėtina, jog nuo parengiamųjų teismo posėdžių, kurių paskutinis įvyko 2021 m. birželio 15 d., į bylą jokių naujų įrodymų nebuvo gauta, atsakovas iki 2021 m. spalio 21 d. buvo atstovaujamas advokatės, todėl turėjo visas galimybes pasiruošti bylai. Iš teismui pateikto advokatės D. R. pranešimo matyti, kad teisinių paslaugų sutartį ji su atsakovu nutraukė, nes šis visiškai su ja nebendradarbiavo, prašomų pateikti dokumentų, kuriuos ji planavo teikti teismui, net po rašytinio prašymo klientui (I. R.) iš atsakovo negavo, o 2021 m. spalio 18 d. atsakovas el. laišku pranešė iš viso atsisakantis advokatės paslaugų. Atsakovo rašytame el. laiške teismui, šis nenurodė, kad planuoja ieškoti kito atstovo, nepateikė duomenų, jog per savaitę nuo 2021 m. spalio 18 d. (kuomet jis pats atsisakė advokatės D. R. paslaugų) iki teismo posėdžio datos 2021m. spalio 25 d. ėmėsi priemonių kitam atstovui susirasti. Visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad išlaikymo dydžio padidinimas atitinka nepilnamečio vaiko A. R. teises ir teisėtus interesus. Tik ieškovei, tiek atsakovui nepilnametis A. R. yra vienintelis išlaikytinis, abu tėvai yra dirbantys ir galintys teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, todėl vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria, kad būtų nustatyta I. R. bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę ir geriausius interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui nėra per didelis, juolab, kad parengiamojo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti didesnį išlaikymą. Institucija pritaria ir tam, kad išlaikymo forma būtų pakeista ir mokama konkrečia pinigų suma, o atsakovo turtui būtų nustatyta priverstinė hipoteka. Be to, patvirtino, kad 2021 m. kovo mėn. skyriuje buvo gautas atsakovo pranešimas apie tai, jog ieškovė nevykdo teismo sprendimo, jis 3 mėnesius nematė sūnaus, prašė pagalbos susitikti su sūnumi. Skyriaus darbuotoja bendravo su nepilnamečiu šalių vaiku A. R., kuris nurodė, kad, gyvendamas su mama, jaučiasi labai gerai. Paklaustas apie tėtį, vaikas paaiškino, kad tėtis pažada atvažiuoti ir neatvyksta, pažadėjo padaryti mašinų garažą, bet ir to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Šalys turi nepilnametį vaiką A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 21 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo: I. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui A. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; jeigu I. R. materialinio išlaikymo vaikui nemokės gera valia, V. R. kreipsis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išlaikymas bus išieškomas priverstine tvarka; vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos vaiko mama V. R..

Ieškovė prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 287 Eur nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su šiuo reikalavimu nesutiko, tačiau 2021 m. gegužės 28 d. vykusiame parengiamajame posėdyje nurodė, kad sutiktų vaikui mokėti didesnį išlaikymą (konkrečios sumos nenurodė), jeigu būtų nustatyta konkreti jo bendravimo su vaiku tvarka.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovė įrodymų, patvirtinančių esminį savo turtinės padėties pablogėjimą ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, nepateikė. Ieškovė yra dirbanti, jos pajamas kas mėnesį sudaro apie 960 Eur darbo užmokestis. Ieškovė su sūnumi gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute(duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 18 d. su AB Šiaulių banku sudarytą kredito sutartį moka būsto kreditą 160 Eur kas mėnesį. Kitų išlaikytinių nei ieškovė, nei atsakovas neturi, abu yra sveiki, darbingi. Iš darbo sutarties matyti, kad atsakovas buvo priimtas dirbti bandomajam laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. liepos 9 d. statybininku Švedijoje, atlyginimas 28000 kronų per savaitę (apie 1148 Eur per mėnesį), duomenų ar nuo 2021 m. liepos mėn. atsakovas dirba, į bylą nėra pateikta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nesuteikia teismui pagrindo spręsti, jog nuo išlaikymo vaikui priteisimo, iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis ir būtent dėl to išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydis turėtų būti pakeistas (padidintas).

Savo reikalavimą pakeisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį grindžia tuo, jog nutraukiant santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nebuvo itin atidžiai vertinti nepilnamečio sūnaus poreikiai, šalys laisva valia susitarė dėl 200 Eur išlaikymo dydžio, nes atsakovas pažadėjo papildomai prisidėti prie išlaikymo, apmokėti didesnius pirkinius. Pagal kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys) visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties Nr. e3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

Tačiau, nors išlaikymas iš atsakovo priteistas palyginus neseniai (išlaikymas mokamas nuo 2019 m. gruodžio 15 d.), tačiau per šį laikotarpį, neabejotinai sūnus paaugo, lanko ugdymo įstaigą (Telšių lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)), anglų kalbos būrelį (tai patvirtina mokytojos L. M. pažyma), kas savaime lemia, jog, vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, ugdymo priemonėms. Be to, per beveik dvejų metų laikotarpį pasikeitė ir ekonominė situacija, būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios, išaugusios komunalinių paslaugų, dujų, elektros kainos. Ieškovė ieškinyje pateikė vaiko išlaikymui reikalingų piniginių lėšų detalizaciją, nurodydama, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 644 Eur suma, o būtent: maistas 200 Eur; mokestis už darželį 65 Eur; komunaliniai mokesčiai 50 Eur; televizija, internetas 10 Eur; drabužiai (kelnės, batai, striukė, maikės ir t.t) 30 Eur; higienos priemonės (skalbikliai, šampūnai, kirpykla, dantų pasta ir t.t) 15 Eur; draudimas - 4 Eur (metams 43 Eur); pramogos (kinas, žaidimų kambarys, žaislai) - 15 Eur; ugdymo priemonės (knygutės, kanceliarinės priemonės) - 20 Eur; šventės, kalėdos, gimtadieniai - 50 Eur; vasaros atostogos - 50 Eur; vaistai, vitaminai - 15 Eur; kuras - 20 Eur; buto mokesčiai 80 Eur; būreliai - 20 Eur (šokių pamokos 10 Eur, anglų kalbos pamokos 10 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei 500 Eur suma. Kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo nurodymas už darželio paslaugas, taip pat 2021 m. gegužės 27 d. teismui ieškovės pateikti kvitai, mokėjimo nurodymai, sąskaitos, asmens draudimo liudijimas patvirtina ieškovės nurodomas išlaidas vaiko maistui, rūbams, komunaliniams mokesčiams, žaislams, ugdymo priemonėms, telekomunikacijų, darželio paslaugoms, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ar ligos atveju apmokėjimą. Teismo vertinimu, beveik visos ieškovės nurodytos mėnesio išlaidos vaikui yra pagrįstos, išskyrus nurodomą 80 Eur buto mokestį. Ieškovė nedetalizavo, tačiau teismo supratimu, 80 Eur sumą į vaiko išlaikymui skirtų lėšų sumą, ji įtraukė 160 Eur būsto kredito mokestį padalindama pusiau. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu argumentu ir pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, kad būsto kredito dalis negali būti traktuojama, kaip būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma. Akivaizdu, jog ieškovė, mokėdama būsto kredito įmokas šias išlaidas patirtų net ir neturėdama vaikų, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaiko išlaikymui skiriamos sumos dydžiui. Be to, būstas, už kurį mokamas kreditas, nuosavybės teise priklauso būtent ieškovei, o ne nepilnamečiui vaikui A. R.. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 200 Eur suma vaiko maistui yra per didelė, nes jis gauna maitinimą darželyje, tačiau, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodyta suma nėra per didelė, kadangi išlaidos vaiko maistui, skaičiuojant 30 kalendorinių dienų, vienai kalendorinei dienai sudaro tik 6,66 Eur. Natūralu, jog ir pasibaigus ugdymo procesui darželyje, vaikui yra reikalinga vakarienė, taip pat visas maitinimas savaitgaliais, dienomis, kuomet darželis nelankomas ir t.t. Įvertinus visumą duomenų, teismas sprendžia, jog šalių vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui kas mėnesį 200 Eur suma (tėvams lygiomis dalimis teikiant išlaikymą vaikui pagal teismo sprendimą) nėra pakankama dėl padidėjusių vaiko poreikių jam augant ir pasikeitusios ekonominės situacijos, išaugusių maisto, komunalinių paslaugų, rūbų, avalynės, pramogų ir kt. kainų. Pats atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, jog sutiktų mokėti sūnaus išlaikymui didesnę sumą, taip patvirtindamas, jog dabar mokamos sumos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nepakanka. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą sūnui atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 642 Eur, neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 468,41 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl konkretaus A. R. teiktino išlaikymo dydžio vertina būtinuosius vaiko poreikius, taip pat poreikius vaiko sveikatos apsaugai, ugdymui, laisvalaikiui, atsižvelgia į teismų praktikoje nurodytą orientacinį 1 MMA dydžio kriterijų ir tai, jog atsakovas papildomai neprisideda prie sūnaus išlaikymo daiktais, pramogų apmokėjimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga apie 560 Eur suma. Šią sumą sumažinus mokama 70 Eur išmoka vaikui (kurią gauna ieškovė), teismas sprendžia, jog išlaikymo, priteisto iš atsakovo dydis vaikui A. R. turi būti padidintas iki 245 Eur sumos kas mėnesį. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs visą išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį vykdymo laikotarpiu, bei nuo ieškinio padavimo periodiškai teikė po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. susidarė 315 Eur išlaikymo įsiskolinimas (7 mėn. x 50 Eur), todėl šis išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo. Nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 245 Eur iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo formos pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo formą, t.y. išlaikymą priteisti konkrečia pinigų suma 44198 Eur. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka.

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-401/2006; kt.).

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y., maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis moka. Nors po 2020 m. sausio 21 d. sprendimo priėmimo kurį laiką atsakovas išlaikymo periodinių išmokų nemokėjo, arba mokėjo retesniu nei teismo nustatytu periodiškumu, arba mažesnėmis nei teismo nustatyta sumomis (ką patvirtina antstolio Vaido Drungilo 2021 m. kovo 19 d. pažyma), tačiau 2021 m. kovo mėn. atsakovas įsiskolinimą, vykdymo išlaidas apmokėjo (ką patvirtina 2021 m. kovo 31 d. antstolio Vaido Drungilo pažyma) ir visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teikė vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (ką patvirtina į bylą atsakovo pateikti mokėjimo kvitai, to neginčija ir ieškovė). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, buvo įsidarbinęs Švedijoje. Nors duomenų apie tai ar nuo 2021 m. liepos 10 d. buvo pratęsti jo darbiniai santykiai, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, atsakovas į bylą nepateikė, tačiau to, jog jis nedirba, negauna pajamų konstatuoti taip pat nėra pagrindo, nes ir laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. spalio mėn. vaikui priteistą išlaikymą jis teikė. Teismo vertinimu, būtent išlaikymo periodinėmis išmokomis teikimas labiausiai atitinka nepilnamečio A. R. interesus, nes taip yra užtikrinamas nuolatinis lėšų teikimas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. Taip pat, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi santaupų, jog galėtų iš karto vaikui sumokėti išlaikymą iki pilnametystės (už daugiau kaip 12 metų laikotarpį) konkrečia pinigų suma. Teismo vertinimu, išlaikymo formos pakeitimas neproporcingai pažeistų atsakovo interesus, galimai jis būtų priverstas parduoti vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą tokio sprendimo įvykdymui, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintinas ir išlaikymo, priteisto iš atsakovo I. R. nepilnamečiui vaikui A. R., forma nekeistina.

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti I. R. nekilnojamajam turtui, esančiam(duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką, teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui, iki tol, kol I. R. visiškai įvykdys savo išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui A. R.. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka.

CK 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017). Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad, nenustačius hipotekos, teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018). Asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 3K-3-87/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos, kurių pagrindu atsakovo nekilnojamajam turtui turėtų būti nustatyta priverstinė hipoteka, t. y. 1) teismo sprendimu iš atsakovo I. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 245 Eur nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė, kaip kreditorė, šioje civilinėje byloje teismo prašo nustatyti priverstinę hipoteką; 3) egzistuoja CK įtvirtintinas priverstinės hipotekos atvejis – būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 4) nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, t. y. po 2020 m. sausio 21 d. sprendimo priėmimo atsakovas tinkamai nevykdė prievolės teikti išlaikymą, buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, pats atsakovas susirašinėjimuose su ieškove tvirtino, jog turi finansinių sunkumų, svarsto išsikelti fizinio asmens bankroto bylą. Antstolio Vaido Drungilo 2021 m. kovo 19 d. pažymoje nurodyta, kad skolininkas I. R. ilgą laiką vengė tinkamai vykdyti savo prievolę, o būtent išlaikymo periodinių išmokų nemokėjo, arba mokėjo retesniu nei teismo nustatytu periodiškumu, arba mažesnėmis nei teismo nustatyta sumomis. Per laikotarpį nuo išlaikymo periodinių išmokų priteisimo dienos iki 2021 m. kovo 1 d. buvo susidaręs išlaikymo periodinių išmokų įsiskolinimas, kurį skolininkas suskubo sumokėti tik per 2021 m. kovo mėn. Sumokėjus išlaikymo periodinių išmokų įsiskolinimą, buvo panaikinti apribojimai skolininko banko sąskaitoms bei transporto priemonei, tačiau išlaikymo periodinių išmokų išieškojimo užtikrinimui paliktas areštas skolininko nekilnojamajam turtui. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas ilgą laiką neturėjo nuolatinio oficialaus darbo, o taip pat ir oficialių pajamų, iš kurių dabar arba ateityje galima būtų tikėtis tinkamo teismo sprendimo dėl išlaikymo periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui mokėjimo. Tokios aplinkybės, o taip pat skolininko elgesys bendraujant išlaikymo periodinių išmokų mokėjimo klausimais rodo, kad skolininkas ir ateityje gali vengti vykdyti savo prievoles, o išlaikymo išieškojimas gali būti apsunkintas. I. R. antstoliui išreiškė pageidavimą, kad būtų panaikintas nekilnojamojo turto areštas. Antstolio nuomone, labai tikėtina, kad skolininkas tokiu atveju turtą parduotų, o pinigų išlaikymui sumokėti neskirtų, todėl išlaikymo išieškojimas vaikui dabar ir ateityje taptų neįmanomas arba labai apsunkintas. Riziką, jog gali būti apsunkintas išlaikymo vaikui teikimas, susigalvojo ne ieškovė, tokią patikimą informaciją oficialioje pažymoje jai nurodė išieškojimą vykdantis antstolis. Be to, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog turėdamas išlaikymo įsiskolinimą vaikui, nemokėdamas periodinių išlaikymo išmokų I. R. viešai pardavinėjo savo vienintelį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas turi kitų kreditorinių įsipareigojimų, o būtent 17000 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą ieškovei pagal 2020 m. sausio 21 d. sprendimą. Duomenų, kad atsakovas turi nuolatinius darbo santykius, pakankamo dydžio pajamas byloje nėra, tokių duomenų nuo 2021 m. liepos mėn. iki teismo posėdžio nei atsakovas, nei jo atstovė nepateikė. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas yra linkęs nevykdyti savo įsipareigojimų, jo turtinė padėtis nėra stabili, todėl reikalavimą dėl išlaikymo būtina užtikrinti ir priverstinė hipoteka atsakovo nekilnojamajam turtui nustatytina, siekiant užtikrinti 36330 Eur (147 mėn. x 245 Eur ? 36015 Eur; 36015 Eur +315 Eur įsiskolinimas) išlaikymo vaikui vykdymą (CK 3.197 straipsnis). Šiuo atveju priverstine hipoteka bus apsaugotas nepilnamečiui vaikui privalomas teikti išlaikymas iki pilnametystės, o tai atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarkos nustatymo. Atsakovas nurodo, jog ieškovė jam kliudo bendrauti su vaiku, jis nori, jog būtų nustatyta konkreti jo bendravimo su vaiku tvarka ir jis galėtų kuo dažniau bendrauti, matytis su vaiku. Ieškovė su atsakovo priešieškinio reikalavimais iš dalies sutinka. Nurodo, jog yra būtina nustatyti I. R. bendravimo su vaiku tvarką ir įpareigoti atsakovą tos tvarkos laikytis.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte V. R. įsipareigojo netrukdyti ir nesudaryti jokių kliūčių I. R. bendrauti su jų nepilnamečiu vaiku A. R. tėvų bendru sutarimu nustatyta tvarka ir iš anksto suderintu laiku.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad realiai bendravimas tarp atsakovo ir jo sūnaus nevyksta. 2021 m. kovo mėn. atsakovas dėl ieškovės trukdymo jam bendrauti su sūnumi kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, po ko buvo pravestas vaiko teisių apsaugos institucijos pokalbis su šalimis, bendrauta su vaiku. Būtent mažametis I. R. nurodė, kad tėtis pažadėjęs atvažiuoti neatvažiuoja, netesi kitų savo pažadų. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalių santykiai yra komplikuoti, atsakovas yra mėginęs bendrauti su vaiku telekomunikacijų priemonėmis, tačiau pastebimas ir tam tikras ieškovės kategoriškumas, nelankstus požiūris į tėvo bendravimo su vaiku galimybes. Būtent vienoje iš žinučių ieškovė atstovui nurodė, jog šis su vaiku galės matytis tada, kai bus nustatyta konkreti tvarka teisminiu būdu. Ieškovės teigimu, per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas su vaiku nebendravo, buvo išreiškęs norą vaiką paimti 2021 m. spalio 13 d., tačiau nepaėmė. Išvadą teikianti institucija duomenų, ar atsakovas bendravo su vaiku nuo 2021 m. kovo mėn., duomenų neturėjo, atsakovas į instituciją daugiau kreipęsis nebuvo.

Teismo vertinimu, atsakovo prašoma patvirtinti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka geriausius vaiko interesus. Jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu kenkia nepilnamečio A. R. interesams teismas nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė nei ieškovė, nei išvadą teikiančios institucijos atstovė. Siekiant eliminuoti konfliktų tarp šalių galimybę, teismas pritaria ieškovės atsiliepime į priešieškinį išdėstytai pozicijai, kad nustatoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka turi būti kuo konkretesnė ir detalesnė. Įvertinus vaiko amžių teismo sprendimo priėmimo metu (5 metai), atsakovo gyvenimo ne Lietuvoje tam tikrus laikotarpius, tikslinga šiek tiek pakoreguoti atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką pagal kai kurias ieškovės pareikštas pastabas. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad reikalinga nuotolinį bendravimą apibrėžti konkrečiomis savaitės dienomis bei valandomis, neišskiriant nuotolinio bendravimo nei atsakovui būnant užsienyje, nei Lietuvoje, siekiant bendravimo su vaiku stabilumo. Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę užtikrinti tinkamą nuotolinio ryšio priemonių veikimą nėra pagrįstas ir realiai įgyvendinimas (neįmanomas tokio įpareigojimo priverstinis vykdymas), nes nuotolinio ryšio priemonių veikimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurių kartais negalima prognozuoti. Ieškovės reikalavimai, jog abi šalys susidėtų pinigų sumą, reikalingą vaiko nuotolinio ryšio priemonei įgyti taip pat yra nepagrįsti, nes būtent ieškovė uzufrukto teise valdo vaiko išlaikymui tėvo teikiamas lėšas ir iš bendros vaiko išlaikymui skiriamos sumos, jam reikalingi daiktai turėtų būti nupirkti. Siekiant šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, koreguotini ir prašomos nustatyti tvarkos 2.6, 2.7 punktai dėl vaiko, tėvo bei motinos gimtadienių praleidimo su vaiku laiko. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nustatytina atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka su korekcijomis pagal kai kurias ieškovės pastabas, kad tvarka būtų kuo detalesnė ir konkretesnė (CK 3.170 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 113 Eur žyminis mokestis bei 1280 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis.

Už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl, šį ieškinio reikalavimą tenkinus iš dalies (tenkinta 52 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 12 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintas iš dalies, reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo netenkintas, reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo tenkintas. Įvertinus šias aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų dydį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 113 Eur žyminis mokestis (sumokėtas už tuos reikalavimus, kurie tenkinti ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio pateikimo) bei 1000 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovo reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iš esmės tenkinti, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1038 Eur bylinėjimosi išlaidos (1113 Eur -75 Eur).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1729-1117/2021 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 21 d. sprendimu iš atsakovo I. R. nepilnamečiui vaikui A. R. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. priteisti iš atsakovo I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui įsiskolinimą 315 Eur (tris šimtus penkiolika Eur), o nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo I. R. išlaikymą sūnui A. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis Eur), priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos vaiko motina V. R..

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo formos pakeitimo atmesti.

Nustatyti atsakovui I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti 36330 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt Eur) išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. R., vykdymą, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys šį teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Nustatyti atsakovo I. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. bendravimo tvarką:

1. Atsakovui I. R. gyvenant ir/ar dirbant užsienyje, nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. tvarką:

1.1. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) du kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val. Atsakovo I. R. bendravimas su sūnumi A. R. neturi prieštarauti jo dienos režimui ir interesams.

1.2. Atsakovas I. R. apie savo grįžimą į Lietuvą informuoja ieškovę V. R. elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki jo grįžimo į Lietuvą.

1.3 Atsakovo I. R. laikino grįžimo į Lietuvą atveju, pradedant pirmu savaitgaliu nuo atsakovo grįžimo, atsakovas su sūnumi A. R. bendrauja kas antrą savaitgalį – nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, o sekmadienį iki 18.00 val. grąžindamas sūnų į V. R. namus.

2. Atsakovui I. R. gyvenant ir/ar dirbant Lietuvoje, nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R. tvarką:

2.1. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) du kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val. Atsakovo I. R. bendravimas su sūnumi A. R. neturi prieštarauti jo dienos režimui ir interesams.

2.2. Atsakovui I. R. gyvenant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su sūnumi A. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val., bet ne anksčiau, kaip pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir užklasinei veiklai, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, o sekmadienį iki 18.00 val. grąžindamas sūnų į V. R. namus;

2.3. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. per šv. Kalėdų šventes – poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki gruodžio 25 d. 17.00 val., neporiniais kalendoriniais metais - pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, nuo gruodžio 25 d. 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki gruodžio 26 d. 17.00 val.;

2.4. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų šventes, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki sausio 1 d. 15.00 val. (pradedant 2021 metų Naujųjų Metų švente);

2.5. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. per šv. Velykų šventes – poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas sūnų iš V. R. namų, nuo šv. Velykų išvakarių 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki pirmos šv. Velykų dienos 18.00 val., neporiniais kalendoriniais metais – pasiimdamas sūnų iš V. R. namų nuo pirmos šv. Velykų dienos 18.00 val. ir grąžindamas sūnų į V. R. namus iki antros šv. Velykų dienos 18.00 val.;

2.6. Atsakovas I. R. su sūnumi A. R. kiekvienais metais praleidžia savo gimimo dieną – birželio 23 d. jei tai darbo diena – nuo 17.00 iki 20.00 val., jei nedarbo diena – nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Ieškovė V. R. su sūnumi A. R. kiekvienais metais praleidžia savo gimimo dieną – gegužės 23 d., jei tai darbo diena – nuo 17.00 iki 20.00 val., jei nedarbo diena – nuo 10.00 val. iki 20.00 val.

2.8. Atsakovas I. R. bendrauja su sūnumi A. R. kiekvienų kalendorinių metų pirmas dvi iš eilės einančias kalendorines dienas vaikų rudens, pavasario, žiemos oficialiai skelbiamų moksleivių atostogų metu (išskyrus šv. Kūčių ir šv. Kalėdų laikotarpį) bei 14 kalendorinių dienų vasaros atostogų, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie suplanuotą vasaros atostogų laiką I. R. informuoja V. R. trumpąja SMS žinute likus ne vėliau kaip 3 mėnesiams iki suplanuotų atostogų pradžios. Nepilnamečio vaiko A. R. atostogų su atsakovu laikotarpiais, ieškovė V. R. bendrauja su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) du kartus per savaitę, kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val.

Priteisti iš atsakovo I. R. valstybės naudai 12 Eur (dvylika Eur) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo I. R. ieškovei V. R. 1038 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1729-1117/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui priverstinės hipotekos įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė