Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos loftai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos loftai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Statybos projektų sprendimai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsiliepimo į atsakovės nuomonę priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK taip pat nenumatyta, kad pasibaigus terminui pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, gali būti pateikiami papildomi atsikirtimai į apeliacinį skundą.

10. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė ieškovei pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir su tuo susijusius įrodymus dėl to, kokia buvo 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytų pastato fasado dėmių valymo kaina. Teismas taip pat sudarė sąlygas savo nuomonę šiuo klausimu išdėstyti ir atsakovei.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenustatyta galimybė apeliacinės instancijos procese pateikti iš esmės atsiliepimo į atsakovės atsiliepimą, taip pat ieškovės pateiktas atsiliepimas apeliacinės instancijos teisme gautas likus vos 1 darbo dienai iki teismo 2021 m. lapkričio 4 d. posėdžio. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktą atsiliepimą į atsakovės nuomonę (išskyrus prie jo pridėtus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus) ir jį grąžina ieškovei.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir Pastato fasado dėmių vertinimo

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 2 144,12 Eur sumą pagal ieškovės 2019 m. lapkričio 29 d. sąskaitą faktūrą. Teismas konstatavo, kad Sutartimi šalys susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo – valymo, plovimo, o ne dėl atlikimo darbų, kuriais būtų sukuriamas tam tikras materialus rezultatas. Ieškovė sutartus darbus atliko ir atsakovė juos priėmė. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė tos aplinkybės, kad dėmių kilimo priežastis buvo (yra) ne ieškovės atlikti valymo darbai, o dėl vidinėse konstrukcijose susikaupusios drėgmės. Atsakovė taip pat nepagrindė įrodymais, kad pastato sienos statybos metu įrengtos pagal projektą.

14. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės ginčydama tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri susijusi su ginčo Pastato fasado dėmių valymu. Atsakovės įsitikinimu, šalys sutartimi buvo sutarusios ne dėl tiesiog valymo paslaugų suteikimo, bet dėl konkretaus rezultato – Pastato fasado dėmių išvalymo. Ieškovė fasado dėmių tinkamai neišvalė, jos po atliktų valymo darbų išdžiūvus fasadui vėl atsirado ir dar labiau išryškėjo. Todėl atsakovė turėjo ir turi teisę atsisakyti mokėti ieškovei už netinkamai atliktą darbą ir nepasiektą rezultatą. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiems atsakovės argumentams.

15. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 49 punktas).

16. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 50 punktas).

17. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas taip pat yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės, teisėjų kolegijos manymu, paslaugų gavėjas (klientas) turi įrodyti, kad suteiktos paslaugos (jų rezultatas) neatitinka taikytinų kokybės reikalavimų. Nustačius suteiktų paslaugų kokybės trūkumus, aplinkybes, šalinančias paslaugų teikėjo atsakomybę už juos, turi įrodyti paslaugų teikėjas.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškove sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo profesionaliai ir kokybiškai atlikti: postatybinį viso Pastato langų valymą iš išorės pusės (įskaitant palangių valymą ir apsauginės plėvelės pašalinimą (jeigu ji yra likusi); pavienių fasado dėmių plovimą; šaligatvio trinkelių plovimą vieno metro atstumu aplink Pastatą (Sutarties 11.1 punktas). Sutarties 11.5 punkte nustatyta, kad už nepašalinamus valomų paviršių defektus, atsiradusius ne dėl ieškovės kaltės, ieškovė neatsako. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys nagrinėjamu atveju susitarė dėl tam tikros veiklos (valymo, plovimo), kurios rezultatas yra neatskiriamas nuo pačių veiksmų, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Tačiau ir paslaugų teikimo atveju šalys gali susitarti dėl paslaugų teikėjo pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą, taip pat nustatyti šios pareigos apimtį ir išimtis (CK 6.718 straipsnio 5 dalis).

19. 2019 m. lapkričio 29 d. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, jog ieškovė atliko Sutartimi sutartus valymo darbus ir atsakovės vadovas juos pasirašytinai priėmė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iš tiesų atliko sutartus valymo darbus, tačiau atsakovė nesutinka, kad suteiktų valymo paslaugų dalis dėl pavienių Pastato dėmių plovimo buvo atlikta kokybiškai, nes fasado dėmės vėl išryškėjo išdžiūvus Pastatui. Pasak atsakovės, šalys buvo sutarusios ne dėl Pastato fasado pavalymo, bet dėl darbų rezultato – fasado dėmių išvalymo. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pateikė susirašinėjimo tarp ieškovės projektų vadovės I. B. ir atsakovės vadovo G. K. medžiagą, iš kurios matyti, kad, ieškovės atstovei pateikus paslaugų pasiūlymą ir paprašius atsakovės vadovo patvirtinimo, atsakovės vadovas atsakė, jog „patvirtinu su sąlyga, kad bus nuplauti ne tik langai ir pavienės dėmės, tačiau ir palangės bei nulupta apsauga nuo jų jei tokia bus likusi“. Ieškovės atstovė patvirtino į sutarties projektą įtraukusi visus šalių pageidavimus.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš pateikto susirašinėjimo nematyti ir byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė, būdama savo darbo profesionalė ir žinodama, kad garuojant po keramikinėmis plytelėmis susikaupusiai drėgmei, dėmės ant Pastato fasado gali vėl atsirasti, sudarant Sutartį apie šią aplinkybę būtų aiškiai ir konkrečiai įspėjusi atsakovę, o atsakovė būtų galėjusi šią aplinkybę įsivertinti. Priešingai, ieškovės atstovė tik patvirtino į Sutarties projektą įtraukusi atsakovės vadovo pageidavimą dėl fasado dėmių išvalymo (nuplovimo).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą šalių susirašinėjimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad sudarant sutartį dėl tokio pobūdžio valymo paslaugų suteikimo kiekvienas paslaugų gavėjas paprastai tikisi, kad postatybinės dėmės bus išvalytos, daro išvadą, jog bylos šalys sudaryta Sutartimi iš tiesų buvo susitarusios dėl darbų rezultato – Pastato fasado dėmių išvalymo. Vis dėlto, praėjus kiek daugiau kaip 2 savaitėms po ieškovės darbų atlikimo, išdžiūvus Pastato fasadui, dėmės vėl išryškėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju įrodė, jog negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, kad darbų rezultatas turėjo trūkumų. Išryškėjus Pastato fasado dėmėms, dėl kurių išvalymo šalys buvo sutarusios Sutartimi, būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad už šiuos trūkumus (išryškėjusias dėmes ant Pastato fasado) ji neatsakinga, pavyzdžiui, kad jie yra statybos defektų padarinys ir dėmių ji objektyviai negalėjo išvalyti taip, kad jos vėliau vėl neatsirastų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovė nepaneigė, kad dėmės galėjo kilti dėl Pastato vidinėse konstrukcijose susikaupusios drėgmės, ir neįrodė, kad Pastato sienos statybos metu įrengtos pagal projektą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Šiuo atveju ne atsakovė turėjo įrodinėti, kad Pastatas buvo pastatytas tinkamai, bet ieškovė – kad Pastato fasado dėmių valymo darbai buvo atlikti kokybiškai, o dėmės vėl atsirado ne dėl jos kaltės.

22. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad dėmės ant Pastato fasado vėl išryškėjo ne dėl jos kaltės, o buvo Pastato statybos defektų padarinys, pateikė samprotavimus, jog druskų dėmės atsiranda iš naujo dėl statybinio apdailos proceso – jei ant drėgno statinio yra uždėta apdaila, tai pasišalindama vidinė drėgmė ant fasado apdailos palieka įvairų druskos dėmių, tai gali trukti kelerius metus. Tačiau ieškovė jokių šias aplinkybes patikimai galinčių patvirtinti įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Juolab kad fasado dėmes buvo pastebėtos netrukus (kiek daugiau kaip po 2 savaičių) po ieškovės darbų atlikimo, o tai kelia abejonių, ar per tokį trumpą laiką ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių dėmės galėjo iš naujo atsirasti iš esmės tose pačiose vietose. Aplinkybė, kad iš karto po atliktų darbų atsakovės vadovas pasirašė jų priėmimo–perdavimo aktą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes pastatui po valymo esant drėgnam, trūkumų buvo galima nepastebėti.

23. Kaip minėta, byloje taip pat nėra įrodymų, kad dėl galimo pakartotinio dėmių atsiradimo ant Pastato fasado ieškovė būtų aiškiai ir konkrečiai informavusi atsakovę sudarant Sutartį. Nors ieškovė nurodo, kad, būdama savo darbo profesionalė, į Sutartį įtraukė 11.5 punktą, kuriuo atsakovė buvo informuota apie tokį galimą rezultatą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 11.5 punkto formuluotė „už nepašalinamus valomų paviršių defektus, atsiradusius ne dėl Paslaugų teikėjo kaltės Paslaugų teikėjas neatsako“ yra abstrakti, nekonkreti ir gali būti interpretuojama įvairiai, be kita ko, kaip reiškianti ne galimybę Pastato fasado dėmėms labai greitai atsirasti pakartotinai, bet tokius ieškovės atleidimo nuo atsakomybės atvejus, kai, pvz., valant Pastato fasadą, randama suskilusi ar atsilupusi keraminė plytelė, subraižytas lango stiklas ar kiti valymo metu nepašalinami valomų paviršių trūkumai (defektai). Vadinasi, šis Sutarties 11.5 punktas nebuvo suformuluotas pakankamai aiškiai, kad su juo susipažinusi atsakovė galėtų įsivertinti Pastato fasado dėmių pakartotinio atsiradimo riziką. Be to, ieškovė šioje byloje teigė, kad dėmes ji išvalė (taigi, jos buvo pašalinamos), bet jos vėliau atsirado dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, tad remtis Sutarties punktu, kuriuo ribojama ieškovės atsakomybė už nepašalinamus valomų paviršių defektus, nėra pagrindo.

24. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad Pastato fasado dėmių valymo darbai buvo atlikti kokybiškai, o dėmės vėl atsirado ne dėl jos kaltės, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo už Pastato fasado dėmių valymą pirmosios instancijos teismo negalėjo būti tenkinamas.

Dėl atliktų valymo darbų kainos ir priteistino įsiskolinimo dydžio

25. Atsakovė UAB „Klaipėdos loftai“ pateiktu apeliaciniu skundu ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri susijusi su ginčo Pastato fasado dėmių valymu, dėl kitų ieškovės atliktų valymo paslaugų kokybės atsakovė pretenzijų nereiškė. Tačiau atsakovė nesutinka apmokėti ne tik už ieškovės atliktą Pastato fasado dėmių valymą, bet ir už postatybinį viso Pastato langų valymą iš išorės pusės (įskaitant palangių valymą ir apsauginės plėvelės pašalinimą (jeigu ji yra likusi), argumentuodama, kad nėra išskirta šių darbų kaina. Vis dėlto, teisėjų kolegijos manymu, atsakovei ginčijant tik dalies suteiktų paslaugų (dėmių plovimo) tinkamumą, nepriteisti ieškovei visos sąskaitoje bendrai už langų valymą ir dėmių plovimą nurodytą sumą būtų neteisinga ir nesąžininga.

26. Teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti, kokia yra ieškovės atliktų Pastato fasado dėmių valymo kaina, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė ieškovei pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir su tuo susijusius įrodymus dėl to, kokia buvo 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytų pastato fasado dėmių valymo kaina.

27. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigė, kad iš 2019 m. lapkričio 29 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos 2 025,55 Eur sumos už postatybinį viso Pastato langų valymą iš išorės pusės ir pavienių fasado dėmių plovimą 1 822,26 Eur sudaro už langų valymą, o 203,28 Eur už Pastato fasado dėmių valymą. Ieškovė pažymėjo, kad tokios kainos yra pateiktos už 99 vnt. langų valymą, kurie sudaro apie 80 proc. viso Pastato fasado, ir už pavienių dėmių valymą likusiame Pastato fasado plote.

28. Atsakovė pateikė savo nuomonę, kuria nesutiko su ieškovės nurodytomis sumomis, be kita ko, keldama klausimą, kodėl langams užimant 80 proc. Pastato fasado Pastato fasado dėmių valymo suma sudaro ne 20 proc., bet 10 proc. 2 025,55 Eur sumos. Atsakovė taip pat pateikė MB „Tvarkingas namas“ ir UAB „Švarūs langai“ komercinius pasiūlymus, kurie, atsakovės manymu, pagrindžia, jog kaip tik Pastato fasado dėmių valymas turėtų sudaryti didžiąją dalį sumos, bet ne langų valymas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei viena, nei kita šalis nepateikė konkrečių argumentų ir skaičiavimų, kurie leistų patikimai nustatyti tikslią 2 025,55 Eur sumos dalį, kurią sudaro Pastato fasado pavienių dėmių valymo kaina. Be to, atsakovės pateikti MB „Tvarkingas namas“ ir UAB „Švarūs langai“ komerciniai pasiūlymai yra apskaičiuoti už paprastą fasadinių langų valymą, bet ne už postatybinį viso Pastato langų valymą iš išorės pusės (įskaitant palangių valymą ir apsauginės plėvelės pašalinimą (jeigu ji yra likusi), kaip tai buvo sutarta šalių Sutartimi. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, apskaičiuodama ieškovei priteistiną sumą už Pastato langų valymą, remiasi vieninteliu objektyviu kriterijumi, kurio šalys neginčija – Pastato langų ploto dalimi Pastato fasade (80 proc.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina suma už postatybinį viso Pastato langų valymą sudaro 1 620,43 Eur (2 025,54 Eur x 80 proc.). Pridėjus 118,58 Eur sumą už šaligatvių trinkelių plovimą, kurią atsakovė pripažįsta, visas iš atsakovės priteistinas įsiskolinimas už ieškovės suteiktas paslaugas sudaro 1 739,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, perskaičiuotini ir ieškovės prašyti priteisti iš atsakovės delspinigiai (11,74 Eur (delspinigiai pagal sąskaitą Nr. L190265) + 21 Eur (delspinigiai pagal sąskaitą Nr. L190271) x 1 739,01 / 2144,12 = 28,77 Eur)

30. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas, be kita ko, sumažinant Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje nustatytą taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

31. Tenkinus atsakovės apeliacinio skundo dalį dėl Pastato fasado dėmių valymo kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Pastato statybos kokybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Ieškovė laimėjo 42,07 proc. bylos (1 767,78 Eur (priteista ieškinio suma) / 4 202,40 Eur (ieškiniu prašyta suma). Todėl ieškovei priteistina 482,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės (666,04 Eur + 480 Eur) x 42,07 proc.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas bendrai ir iš naujo perskirsto pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei buvo priteista papildoma bylinėjimosi išlaidų suma.

34. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 662,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 963,12 Eur (1 662,55 Eur x 57,93 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovė UAB „Klaipėdos loftai“ už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 46 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo ir nuomonės parengimą taip pat patyrė 904,48 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 19,87 proc. (409,08 Eur (patenkinta apeliacinio skundo dalis) / 2058,28 Eur (skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis)), atsakovės patirtos 188,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (950,48 Eur x 19,87 proc.) priteistinos iš ieškovės.

37. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, pridėtus prie 2021 m. spalio 29 d. atsiliepimo, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo ir kitų procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas 80,13 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 400,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvija“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos loftai“ 1 739,01 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 1 ct) skolos, 28,77 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 77 ct) delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 767,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvija“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvija“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos loftai“ 482,14 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos loftai“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvija“ 963,12 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytą pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 1 767,78 Eur, paliekant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvija“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 1 860 Eur užstatą (2020 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 33).

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvija“ 2019 m. lapkričio 14 d. Valymo paslaugų sutarties Nr. 19-30 originalą“.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. papildomą sprendimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos loftai“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvija“ 188,86 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvija“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos loftai“ 400,65 Eur (keturis šimtus eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvija“ 2021 m. spalio 29 d. pateiktą atsiliepimą į atsakovės nuomonę (išskyrus prie jo pridėtus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus) ir šį atsiliepimą grąžinti ieškovei.